- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-983-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01902-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. B., valstybės įmonės Registrų centro, I. K.
- Ieškovas
- H. V.
- Trečiasis asmuo
- S. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. ir valstybės įmonės Registrų centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-1141/2022 pagal ieškovės H. V. ieškinį atsakovams A. B., I. K. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų išregistravimo iš kadastro ir naujų žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo S. B., išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė H. V. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. birželio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) 2020 m. sausio 21 d. sprendimą pažymėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 9), ribas ir įregistruoti šio sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.; 2) pripažinti negaliojančiais Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.; 3) patvirtinti bendrą ribą tarp ieškovės ir atsakovų A. B. bei I. K. sklypo, kurią 2021 m. balandžio 9 d. parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, einančią tarp nurodytų koordinačių taškų 1-4.
Šalies argumentai
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad jai nuo 2000 m. rugpjūčio 23 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 8), ir dalis jame esančio gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, taip pat visas rūsys. Ieškovė paaiškino, kad Sklypas Nr. 8 buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš preliminariųjų planų visiškai neaišku, kur stovi pastatai ir kaip atrodo ribos, 1999 m. liepos 17 d. abrise statiniai nepažymėti. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. pavasarį sužinojo apie jos teises pažeidžiančius Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NT registras). Ieškovė paaiškino, kad Sklypo Nr. 9 kadastriniai matavimai buvo atlikti be ieškovės sutikimo, be to, po šių matavimų minėtas gyvenamasis namas ir keli ūkiniai pastatai, visą laiką stovėję Sklype Nr. 8, atsidūrė Sklype Nr. 9. Ieškovė paaiškino, kad minėtame name gyvena nuo 1941 metų ir naudojasi prie namo ir ūkinių pastatų esančiu namų valdos žemės sklypu. Atsakovai A. B. ir I. K. pradėjo aiškinti, kad ieškovė turi iškelti namą ir ūkinius pastatus iš jų žemės, ieškovei neleidžiama praeiti žeme, atlikti namo remontą, nueiti į rūsį. Sklypo Nr. 9 kadastriniai matavimai atlikti nenustatant ieškovei servituto, todėl ieškovei nuolat primenama, kad ji beteisė. Be to, kadastriniai matavimai pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktą nebuvo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Atliekant kadastrinius matavimus buvo nukrypta nuo sklypo ribų ilgių ir konfigūracijos nurodytos abrise, be to, kadastriniai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus ar kitus dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 6 punkte. Kadastriniai matavimai taip pat atlikti nesilaikant išlikusių riboženklių, taip pažeidžiant Taisyklių 18 punktą. Be to, Sklypo Nr. 9 paskirtis yra miškų ūkio, todėl gyvenamasis namas negalėjo patekti į Sklypą Nr. 9. 1999 m. liepos 17 Sklypo Nr. 8 kadastro duomenys (sklypo Nr. plane (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad sklype yra namas ir ūkiniai pastatai (09 punktas). Jei kadastriniai matavimai būtų atlikti laikantis viršutinės ribos ir jos neslinkę žemyn, pastatai nebūtų patekę į Sklypą Nr. 9. 1999 m. liepos 17 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad su (duomenys neskelbtini) sklypu ribojasi 4 metrų pločio kelias, tačiau nenurodyta, kurioje vietoje yra ribos lūžio taškas, nenurodyta, koks kelio ilgis, kokia konfigūracija, kaip eina riba ir pan. Faktiškai kelias baigiasi ties įvažiavimu į sodybą, todėl ginčijami kadastriniai matavimai nukrypsta nuo Sklypo Nr. 8 abriso, nes kelias eina tik iki namo. Daugiau jokių išlikusių dokumentų nėra, o esamų nepakanka.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. B. ir I. K. atsiliepime prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus bylą nagrinėti – ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad kadastrinių matavimų metu renkami faktinio, o ne teisinio pobūdžio duomenys, todėl kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus parengusių asmenų nėra teisinio pagrindo įtraukti į bylą atsakovais, taip pat reikalavimas pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas, todėl byla turi būti nutraukta. Minėti atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikusi įrodymų, kad jos teisės apskritai buvo pažeistos, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl tokie ieškovės veiksmai neturėtų būti teismo ginami. Atsakovai pastebėjo, kad patvirtinus bendrą ribą pagal prašomas koordinates, atsakovams priklausantis Sklypas Nr. 9 sumažėtų, o ieškovei priklausantis Sklypas Nr. 8 nepagrįstai padidėtų. Ieškinyje melagingai teigiama, kad atsakovai neleidžia ieškovei laisvai patekti į namą. Ieškovė gali nustatyti servitutą, o ne keisti pagal norą žemės ribas. Žemės sklypų ribos yra racionalios ir teisėtos, kadastriniai matavimai atitinka senus brėžinius ir faktinę kelio išdėstymo ribą.
4. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad kitos gyvenamojo namo dalies savininkas S. B. (S. B.) niekada negyveno minėtame name ir savo nuosavybe nesinaudoja. Pagal ieškovės siūlomą ribų planą tiek ieškovei, tiek ir atsakovams lieka žemės ploto tiek, kiek nurodyta NT registre. Sudarant šį planą, buvo kiek įmanoma labiau vadovaujamasi esamais planais, abrisais, dokumentais gautais iš NT registro, NŽT bei faktiškai nusistovėjusiu naudojimu.
5. Triplike atsakovai I. K. ir A. B. papildomai pažymėjo, kad formuojant sklypą svarbu išlaikyti kelio konfigūraciją, dabartinės ribos atitinka teritorijų planavimą, miško kelius, atsakovų Sklypo Nr. 9 ribos prasideda nuo kelio iki kvartalinės. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė bandė registruoti 86,8 arų plotą, nors jos turimas plotas yra tik 76 arai. Atsakovai paaiškino, kad Sklype Nr. 9 dominuoja miško ūkio naudmenos, todėl tuo metu suformuotam sklypui ir buvo priskirta tokia paskirtis. Atsakovai taip pat nurodė, kad negalima teigti, jog ribos yra visiškai neaiškios, nes preliminariai sklype yra nurodyta linijų ilgiai, plane aiškiai matyti natūroje esantys objektai (kūdra, miško proskyna, kelias).
Atsiliepimas
6. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti arba ieškovės reikalavimą dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, pakeisti Sklypo Nr. 9 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – NT kadastras) atmesti kaip nepagrįstą. Registrų centras pažymėjo, kad apie skundžiamą 2020 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, ieškovei vėliausiai tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d., ieškovės atstovei (advokatei) susipažinus su NT registro duomenų bazės išraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytais duomenimis. Su dokumentais, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ieškovės atstovė (advokatė) susipažino vėliausiai 2021 m. kovo 9 d. Ieškovė, nesutikdama su Registro centro 2020 m. sausio 21 d. priimtu sprendimu, turėjo skųsti jį išankstine privaloma ikiteismine tvarka, tačiau to nedarė bei praleido skundo padavimo terminus (1 mėn.), nes ieškinys buvo pateiktas teismui 2021 m. birželio 24 d., todėl byla, ieškovei neprašant atnaujinti praleisto termino, turėtų būti nutraukta. Registrų centras atsiliepime taip pat nurodė, kad matininkas, teikdamas kadastro duomenų bylą Registrų centrui, patvirtina, kad ji atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir to Registrų centras nerevizuoja, nes tai nėra priskirta jam pagal kompetenciją. Tikrinant bylą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2 punkte, todėl kadastro duomenų pakeitimui NT kadastre nebuvo būtinas NŽT sprendimas. Ginčijamas Registrų centro sprendimas buvo priimtas nenustačius jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Registrų centras nurodė, kad ieškinyje klaidingai tvirtinama, jog Registrų centras atsisakė įregistruoti ieškovės atliktus Sklypo Nr. 8 kadastrinius matavimus. Registrų centre toks prašymas nebuvo gautas, todėl dėl to nėra priimtas joks sprendimas.
Šalies argumentai
7. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad išankstinis bylos nagrinėjimas ne teisme privalomas prieš kreipiantis į administracinį, o ne į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškovė nurodė, kad pirmą kartą dėl to paties reikalavimo su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2021 m. kovo 29 d., tačiau ieškinys nebuvo priimtas. Teismui laikant, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas, ieškovė prašė jį atnaujinti. Ieškovės įsitikinimu, atlikus Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, pasikeitė tiek šio sklypo, tiek ir Sklypo Nr. 8 konfigūracija, todėl buvo privaloma kreiptis į NŽT.
8. Triplike atsakovas Registrų centras papildomai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo nors viena NTKĮ 14 straipsnyje įvardyta aplinkybė, todėl Registrų centras į bylą atsakovu įtrauktas nepagrįstai.
9. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovės palaikė ieškinio ir dublikų argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovas A. B., jo ir atsakovės I. K. atstovė, taip pat atsakovo Registrų centro atstovė palaikė atsiliepimų ir triplikų argumentus. Trečiasis asmuo S. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė panaikinti registro įrašu įformintą valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
12. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
12.1. Teismas nurodė, kad ieškovė dėl nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo klausimų sprendimų, įskaitant ir jos atstovavimą teismuose, įgaliojimus suteikė J. Š., kuri nuo 2019 m. spalio 24 d. turėjo teisę, veikdama ieškovės vardu ir interesais, kreiptis į profesionalų teisininką (advokatą), todėl teismas atmeta atsakovų I. K. ir A. B. argumentus, susijusius su tuo, kad ieškinys 2021 m. birželio 24 d. buvo paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. J. Š. manant, kad ieškovės teisės yra galimai pažeistos, ji turėjo konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos. Kieno paraginta J. Š. ieškovės vardu kreipėsi į teismą neturi teisinės reikšmės.
12.2. Teismas nurodė, kad civilinio ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad teismas patvirtintų jos siūlomą ribą tarp gretimų žemės sklypų, atitinkamai ginčydama vieno iš šių sklypų kadastrinius matavimus ir ginčydama Registrų centro sprendimą įregistruoti šiuos matavimus NT kadastre. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų I. K. ir A. B. atsiliepimo argumentus, kad ieškovė yra pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl byla privalo būti teismo nutraukta.
12.3. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju ginčijant Registrų centro sprendimą, įformintą 2020 m. sausio 21 d. registro įrašu, taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas tenkino ieškovės prašymą ir praleistą terminą atnaujino, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovė (per įgaliotą asmenį) aktyviai siekė savo galimai pažeistų teisių gynimo.
12.4. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, atsakovo Registrų centro prašymą nutraukti civilinę bylą dėl to, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teismas netenkino.
12.5. Dėl ginčijamo Registrų centro sprendimo pakeisti kadastro duomenis pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliktus kadastrinius matavimus, teismas pažymėjo, kad ieškovės įsitikinimu, atlikus Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, pasikeitė tiek šio sklypo, tiek ir Sklypo Nr. 8 konfigūracijos, todėl buvo privaloma kreiptis į NŽT. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju įrodinėja ne tai, kad Sklypo Nr. 9 ploto skirtumas tapo didesnis nei leidžiama, bet tai, kad Sklypo Nr. 9 ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
12.6. Teismas konstatavo, kad iš byloje ginčijamų Sklypo Nr. 9 įregistruotų kadastro duomenų matyti, kad apskaičiuotas Sklypo Nr. 9 plotas yra 4,27 ha, t. y. 0,16 ha daugiau nei buvo 1998 metais. 2019 metais Sklype Nr. 9 panašiai tiek, kiek sumažėjo miško ploto, tiek padidėjo žemės ūkio naudmenų ir lyginant su 1998 metais dvigubai daugiau padidėjo užstatyta teritorija. Nors gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo įregistruoti 1999 metais Sklype Nr. 8, po 2019 metais atliktų kadastrinių matavimų gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo pažymėti Sklype Nr. 9. Atitinkamai su tuo galima sieti ir dvigubai padidėjusią užstatytą teritoriją ir apskritai bendro Sklypo Nr. 9 ploto padidėjimą.
12.7. Pažymima, kad matininkės J. R. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytame Sklypo Nr. 9 plane gretimo Sklypo Nr. 8 savininkės (ieškovės ar jos įgalioto asmens) parašo nėra. Minėtame plane taip pat nėra nurodyta jokių žymų apie servitutus, nors 1998 m. matavimuose buvo nurodyta servituto teisė. Taigi, 2019 m. kadastrinių matavimų metu nebuvo atsižvelgta į gretimo sklypo savininkės ir gyvenamojo namo, pagal naujus matavimus patenkančio į atsakovų Sklypą Nr. 9, bendrasavininkės interesus. Šiuo atveju teisiškai reikšminga ir tai, kad ieškovės Sklypo Nr. 8 registracijoje NT registre (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išviešintas įrašas – Registro pastaba – apie statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). NT registro Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, įregistruota ieškovės ir S. B. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą.
12.8. Teismas pažymėjo, kad nors NŽT išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad matininkei J. R. paženklinus Sklypo Nr. 9 ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, pietinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu (4 metrų pločio keliu), rytinės ir vakarinės šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, įtakojantys gretimų žemės sklypų ribų padėtį, sutrumpėjo atitinkamai 4,19 m ir 14,01 m, o šiaurinės ir vakarinės ribų linijų ilgiai pakito nežymiai (2,34 m ir 1,61 m), manytina, kad matininkė J. R., atlikdama Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, nepažeidė gretimų žemės sklypo savininkų interesų. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su tokia NŽT išvada, atsižvelgiant į tai, kad ne visa Sklypo Nr. 9 pietinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu (4 metrų pločio keliu). Be to, po matininkės J. R. pasirašytų matavimų rytinės ir vakarinės Sklypo Nr. 9 ribų linijų ilgiai sutrumpėjo gana ženkliai, ypač vakarinė Sklypo Nr. 9 ribos linija, kuri sutrumpėjo net 14 metrų.
12.9. Teismas padarė išvadą, kad Sklypo Nr. 9 ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), todėl matininkė NŽT teritoriniam skyriui turėjo pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas, o žemėtvarkos skyrius turėjo nustatyti žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Atitinkamai, pasikeitus Sklypo Nr. 9 konfigūracijai ir nesant minėtos NŽT teritorinio padalinio išvados, Registrų centras negalėjo spręsti, kad matininkės J. R. byla parengta tinkamai, todėl turėjo atsisakyti pakeisti Sklypo Nr. 9 kadastro duomenis NT kadastre, vadovaudamasis NTKĮ 14 straipsnio 11 punktu, t. y. nustačius aplinkybę, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma pakeisti NT kadastro duomenis NT kadastre neatitinka teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju – Nuostatų 21 punkto).
12.10. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios NŽT išvados matyti, kad NŽT, išanalizavusi ginčo situaciją, nevertina, jog turi būti Sklypo Nr. 9 ribos patikslintos vietoje ir (arba) teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. NŽT į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti Sklypo Nr. 9 ribų linijų ilgių neatitikimai (lyginant su šio žemės sklypo plane nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais) juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintinas kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo ir vietovės sudėtingumo (miško) atsiradę neatitikimai, nes Sklypo Nr. 9 ribos atitinka plane nurodytus sprendinius minėtų stabilių vietovės objektų atžvilgiu. Teismas vertino, kad tokia NŽT išvada nėra pagrįsta pirmiausia dėl to, kad ginčo teritorijoje (ties gyvenamuoju namu) stabilaus vietovės objekto (kelio) nėra, be to, ginčo teritorijoje, taip pat ir prie Sklypo Nr. 9 vakarinės ribos, kurios linijos pokytis yra didžiausias, taip pat nėra ir NŽT išvadoje minimo vietovės sudėtingumo (miško). Miškas yra priešingoje (rytinėje) Sklypo Nr. 9 pusėje, dėl kurios ginčo byloje nėra.
12.11. Sprendžiant dėl ieškinio pirmojo reikalavimo pagrįstumo kartu buvo išnagrinėtas ir klausimas dėl matininkės J. R. kadastrinių matavimų bylos tinkamumo, t. y., kad jos pagrindu negalėjo būti keičiami duomenys NT kadastre. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė nurodė, kad problema buvo ta, kad atkūrus nuosavybės teises nebuvo aišku, kam kokie statiniai priklauso, todėl sklypai buvo formuojami neatsižvelgiant į statinius, nes statiniai buvo užregistruoti tik 2002 metais.
12.12. Teismas konstatavo, kad Sklypo Nr. 9 ribos, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, turėtų būti patikslintos vietoje, dalyvaujant ieškovei ar ieškovės įgaliotai atstovei, o, prireikus, NŽT turėtų inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas nusprendė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, įformintą registro įrašu, pakeisti Sklypo Nr. 9 kadastro duomenis pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. matininkės J. R. kadastrinių matavimų bylą.
12.13. Dėl reikalavimo patvirtinti bendrą sklypų ribą pagal pridėtą planą, teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo nustatyti ribą tarp Sklypo Nr. 9 ir Sklypo Nr. 8, tvirtindama, kad ši riba nėra aiški, o atsakovai nurodė, kad riba tarp šių sklypų yra aiški iš teritorijų planavimo dokumentų (1998 m. abriso ir plano). Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus byloje dokumentus neturi galimybės konstatuoti žemės sklypų ribų aiškumą. Esant tokiai situacijai, kai vienas sklypas priklauso ieškovei, o kitas sklypas priklauso trečiojo asmens, kuriam priklauso dalis gyvenamojo namo, sūnui (vienam iš atsakovų), prielaidos kilti ginčams ateityje iš esmės nebūtų pašalintos nepriklausomai nuo to, kuriame sklype atsidurtų gyvenamasis namas. Šiuo aspektu teismas sutiko su NŽT atstovės teismo posėdyje nurodyta nuomone, kad prielaidas ginčams kilti ateityje padėtų pašalinti gyvenamojo namo savininkų (ieškovės ir trečiojo asmens) inicijuoti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys, o ne žemės sklypas registruojamas kaip statinio priklausinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).
12.14. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė patvirtinti ribą tarp Sklypo Nr. 9 ir Sklypo Nr. 8 pagal matininko R. M. 2021 m. balandžio 9 d. parengtą Žemės sklypo bendros ribos planą teismui M 1:1000. Šiame plane Sklypas Nr. 9 ir Sklypas Nr. 8 nėra pažymėti, taškais (1–4) koordinačių sistemoje yra pažymėta tik jų bendra riba. Toks planas, nesant aiškių visų minėtų sklypų duomenų, negali būti teismo vertinamas, nes iš jo nėra aišku, ar nesumažėtų atsakovų Sklypas Nr. 9., ar nepersidengtų vienas sklypas su kitu kita savo linija. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, atsižvelgdamas į sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, teismas nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo patvirtinti sklypų bendrą ribą pagal R. M. 2021 m. balandžio 9 d. planą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-92-1141/2022, ir priimti naują sprendimą – Registrų centro atžvilgiu bylą nutraukti arba sprendimo dalį dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo panaikinimo atmesti, Registrų centrui priteisti bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantė nurodė, kad panaikinęs kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą pakeisti žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, teismas atsisakė taikyti CPK 293 straipsnio 2 punktą ir iš esmės paneigė privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą. Nepaisant to, ar byloje yra ginčijamas vien tik viešojo administravimo subjekto sprendimas ar ne, jeigu įstatyme yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, negalima jos nesilaikyti.
13.2. Registrų centras taip pat nesutinka ir su tuo, kad nutraukus civilinę bylą Registro centro atžvilgiu, nebegalėtų būti sprendžiami byloje vyraujantys civilinio pobūdžio klausimai. Registrų centro įsitikinimu, būtent reikalavimas dėl matininkės J. R. 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtos Žemės sklypo_1 kadastro duomenų bylos panaikinimo šioje byloje yra esminis, kuris turėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas.
13.3. Dėl praleisto termino Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. priimtam sprendimui ginčyti, atsakovė pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau nei 2021 m. birželio 24 d., taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad terminas Registrų centro sprendimą apskųsti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
13.4. Registrų centras pažymi, kad tikrindamas, ar matininko parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre, turi labai aiškius kriterijus, įvardintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte, kuriais vadovaujantis kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą, ar konkreti matininko parengta byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui.
13.5. Pažymima, kad Taisyklių 5 punkte nėra jokių teisės normų, suteikiančių teisę ir numatančią pareigą kadastro tvarkytojui tikrinant, ar matininko parengta byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui, tikrinti, ar matininko nustatytos žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Pareiga analizuoti ir nustatyti, ar konkretaus žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), tenka matininkui, kuris, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, privalo nustatęs žemės sklypo neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo riboms pranešti apie tai žemės sklypo savininkui (naudotojui) ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą
13.6. Atkreipiamas dėmesys, kad Registrų centras, vadovaujantis teisės aktais, tiesiog nedisponuoja teritorijų planavimo dokumentais. Tuo tarpu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 punkto 6 dalimi, matininkui suteikta teisė gauti iš kitų subjektų teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti.
13.7. Apeliantė nurodo, kad į Registrų centro kompetencijos ribas nepatenka matininko nustatytos žemės sklypo konfigūracijos atitikties teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektui tikrinimas, aplinkybių, įpareigojančių pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą nebuvo. Registrų centras laikosi pozicijos, kad atsakomybė už tinkamą žemės sklypo konfigūracijos nustatymą tenka matininkui.
13.8. Teismas, konstatavęs, kad matininkės J. R. nustatytos žemės sklypo Nr. 9 ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), nepagrįstai atmetė ieškinio antrąjį reikalavimą pripažinti negaliojančiais matininkės J. R. atliktus žemės sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, panaikindamas tik Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenis, kai Registrų centras, neturi jokių įgaliojimų tikrinti matininko pateiktos bylos atitikties teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektui.
13.9. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 5 punkte yra aiškiai išvardinta, kokius duomenis tikrina kadastro tvarkytojas ir nėra Registrų centrui suteiktų įgaliojimų tikrinti žemės sklypo byloje matininko nustatytų ribų atitikties teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektui, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 21 punkte įvardintas matininko sprendimas kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose padalinį laikytinas individualiu matininko priimamu sprendimu, už kurio priėmimą atsako tik pats matininkas.
13.10. Teismas, konstatavęs kad „ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), todėl matininkė, vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, NŽT teritoriniam skyriui turėjo pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas“ išsprendė bylą nedalyvavusio byloje asmens – matininkės J. R., pasirašiusios žemės sklypo Nr. 9 bylos dokumentuose, atžvilgiu.
13.11. Registrų centras akcentuoja, kad Registrų centras netikrina žemės sklypo konfigūracijos atitikties teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektui, todėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įvardintas sprendimas, nustačius žemės sklypo konfigūracijos neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektui, išimtinai priklauso matininko kompetencijai.
13.12. Apeliantė nurodo, kad kadastro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)(14.2), kuriuo kadastro tvarkytojas, laikydamasis Taisyklių ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, ra dalimi, kurią tikrina Registrų centras, pripažino tinkama žemės Nr. 9 kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai kadastro tvarkytojui 2019 m. lapkričio 13 d. priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(14.2) Bylą laikyti tinkama žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenų pakeitimui, taip pat kadastro tvarkytojui negavus jokių dokumentų, kad byloje nurodyti duomenys būtų nuginčyti ar negaliojantys, teisėtai ir pagrįstai bylos ir žemės sklypo Nr. 9 savininko A. B. prašymo pagrindu 2020 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą, įformintą registro įrašu, pakeisti žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
13.13. Registrų centras pažymi, kad panaikinto Registrų centro sprendimo priėmimo metu (2020 m. sausio 21 d.) galiojusioje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakcijoje 14 straipsnyje, reglamentuojančiame atsisakymo keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis pagrindus, buvo vos 5 punktai. Teismas Registrų centro 2020 m. spalio 21 d. priimto sprendimo neteisėtumą grindė neaktualia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakcija, t. y. Sprendime nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkto panaikinto Registrų centro sprendimo priėmimo metu (2020 m. sausio 21 d.) nebuvo, taigi teismas taikė teisės normas, kurios dar net negaliojo Registrų centro sprendimo priėmimo metu.
Atsiliepimas
13.14. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime teismas nurodė, kad „gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo įregistruoti 1999 metais Sklype Nr. 8”. Šis teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Teismui kartu su Registrų centro atsiliepimu buvo pateiktas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašas (reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad šis statinių įrašas suformuotas 2002 m. balandžio 11 d., statinių kadastro duomenys buvo nustatyti 2002 m. balandžio 11 d., o ieškovės nuosavybės teisės į dalį statinių įregistruotos 2002 m. rugpjūčio 22 d. Taigi statiniai ir teisės į juos, priešingai nei nurodo teismas, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ne 1999 metais, o 2002 rugpjūčio 22 d., kai jau buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tiek ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. 8, tiek atsakovų A. B. ir I. K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. 9.
13.15. Pažymima tai, kad statinių kadastrinių matavimų atlikimo metu (2002 m. balandžio 11 d.) galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas matininkui nustatyti pastato centro koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl statinių konkreti buvimo vieta 2002 m. balandžio 11 d. nebuvo nustatinėjama. Į žemės sklypo Nr. 8 Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pastabų lauką įrašyta pastaba, kad šiame žemės sklype stovi statiniai, įregistruoti reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neišvardijant konkrečių statinių, įrodo ne ką kitą, o kad žemės sklype Nr. 8 stovi statiniai, įregistruoti konkrečiame registro įraše, tačiau neįrodo, kad šiame žemės sklype stovi visi statiniai, įregistruoti registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra identifikuota, kokie konkretūs statiniai stovi ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. 8.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atsakovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą, o bylą nutraukti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. Apeliantas pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu parengtų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kt.) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 80, 81 punktai). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teisnų praktikos ir priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis.
14.2. Pažymima, kad ieškiniu ginčijamas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka privalomai administracinių ginčų komisijai, o vėliau administraciniam teismui apskųstas nebuvo, todėl bendrosios kompetencijos teisme skundžiamas negali būti (pagrindas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 1 punktas).
14.3. Byloje nustatyta, kad apie skundžiama 2021 m. sausio 21 d. kadastro tvarkytojo sprendimą ieškovei vėliausiai tapo žinoma 2021 m. kovo 4d. , todėl per mėnesi laiko ji turėjo teisę jį skųsti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, o vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šito nepadarė, todėl civilinio ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo bendros kompetencijos teisme objektas.
14.4. Apeliantas akcentuoja, kad 1998 m. gegužės 18 d. buvo parengtas žemės sklypo ribų nustatymo abrisas ir atlikti žemės sklypo Nr. 9 kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai), parengtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo abrise ir plane nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 9 pietinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 4 m pločio keliu, t. y. tarp žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 8 bendros ribos yra 4 m pločio kelias.
14.5. Teismui patenkinus dalį ieškinio reikalavimo ir pakeitus kadastrinius matavimus, atsakovai turi iš naujo formuoti ir matuoti savo sklypą, nors taškai, dėl kurių teismas priėmė ginčijamą sprendimą, liks tapatūs. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad skirtumas sudaro 14 m, bet neatkreipta dėmesio į sklypo konfiguraciją, visos sklypo kraštinės yra skirtingos. Matininkui darant tikslius kadastrinius matavimus, vakarinė pusė 5 nežymiai paslinko į rytinę, todėl esant šiaurinėje pusėje aštriam kampui sklypo linijos ilgis sumažėja. Bendra sklypo konfiguracija nepakito, esminiai taškai buvo išlaikyti, tą patvirtina ir NŽT.
14.6. Pažymima, kad šiuo metu registruotas planas faktiškai atitinka 1998 m. preliminarius matavimus, esminiai taškai nepakito, tačiau šiuo metu registruotas planas yra tikslesnis, todėl pirmosios instancijos teiginiai neatitinka tikrovės.
14.7. Turimais registro duomenimis, statiniai Nr. 8 ir Nr. 9 buvo suformuoti 2002 m. balandžio 11 d., o užregistruoti 2002 m. rugpjūčio 22 d., o tai paneigia teismo sprendimo klaidingai vertinamą faktą, kad namas buvo registruotas 1999 m. Minima aplinkybė tik įrodo, kad net tuomet ieškovė žinojo ir sutiko su sklypo ribomis ir nekėlė jokių klausimų dėl ribų netinkamumo.
Atsiliepimas
14.8. Atsakovo vertinimu, klaidingas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iki atliktų matavimų sklypo ribos yra visiškai neaiškios, nes preliminariai sklype yra nurodyta linijų ilgiai, plane aiškiai matyti natūroje esami objektai (kūdra, miško proskyna, kelias). Iš patvirtinto plano matyti aiškios ribos ir naudmenos, kad į šį sklypą patenka įvairių naudmenų ribos.
14.9. Pažymima, kad byloje esantis 2021 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad siekiant įregistruoti ieškovų norimas ribas, norimos ribos buvo tikrinamos ir institucijos buvo nustatyta, kad ieškovų norimos įregistruoti žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtų ribų ir sprendimų. Nesivadovauta NŽT prie ŽŪM raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytame akte ieškovė bandė registruoti 8680 kv. m. plotą (86,80 arų), tačiau jai iš viso buvo atkurta tik 7600 kv. m (76 arai) ploto, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir užprogramavo ginčą.
14.10. Akcentuojama, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymas iš naujo derinti ieškovės žemės sklypo planą, yra teisėtas bei pagrįstas, o šioje byloje ieškovės pateiktas teismui matininko M. planas neatitinka teisėto faktinio naudojimo ribų, nes ieškovė pažeidžia jau suformuoto ir įregistruoto registrų centre ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidžia teisėtus atsakovų interesus, kad nuosavybė yra neliečiama.
15. Ieškovė H. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
15.1. Atsižvelgdamas į kadastrinių matavimų traktavimą teisės aktuose, kadastriniai matavimai sukuria asmenims teises ir pareigas, todėl jie gali būti savarankišku nagrinėjimo objektu.
15.2. Pažymima, kad nors ieškovė, ginčydama administracinį sprendimą, pakeitusį / patvirtinusį kadastro duomenis, reiškia kartu administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir jam turi būti taikomi civiliniame kodekse įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Minėti ieškinio senaties terminai šioje byloje nėra pažeisti, o apelianto A. B. minimas 30 dienų terminas yra terminas skirtas administracinei procedūrai pradėti, bet ne civiliniam ieškiniui pateikti. Taip pat pasakytina ir apie atsakovo argumentą dėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme, kuris privalomas prieš kreipiantis į administracinį teismą, bet ne į bendros kompetencijos teismą. Dėl šių priežasčių, ieškovės nuomone, atsakovų argumentai dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu ar praleisto 30 dienų termino yra nepagrįsti ir atmestini.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu dėl sklypo ribų aiškumo. Iš preliminariųjų planų, pagal kuriuos buvo įregistruotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas Registrų centre ir trečiajam asmeniui S. B. priklausantis nekilnojamasis turtas bei atsakovų sklypas, nėra aišku, kur stovi pastatai, nes pastatų konkreti buvimo vieta Registrų centre neįregistruota ir planuose nepažymėta, pažymėta tik gyvenamoji vietovė. Ieškovės sklypo 1999 m. liepos 17 d. abrise pažymėta gyvenamoji vietovė. Tas pat pažymėta ir atsakovų dokumentuose. Dar, 1999 m. liepos 17 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad su (duomenys neskelbtini) sklypu ribojasi 4 metrų pločio keliu, tačiau nenurodyta, kurioje vietoje yra ribos (kelio) lūžio taškas (lūžio taškas turėtų būti iškilęs į atsakovų sklypą, bet ne į ieškovės), koks kelio ilgis, kokia konfigūracija, kaip eina riba ir pan. Iš tiesų faktiškai kelias baigiasi ties įvažiavimu į sodybą ir toliau jo nėra. Todėl atsakovų sklypo kadastriniai matavimai nukrypsta nuo ieškovės abriso, nes kelias eina tik iki namo. Šioms aplinkybėms paliudyti buvo kviečiamas į bylą matininkas R. M., kuris liudijo, kad minėtas 4 metrų kelias nebėra toks, koks buvo 1998–1999 metais ir jį pratęsus, būtų atsiremta į pastatą, todėl juo vadovautis negalima. Registruoti atsakovų sklypo kadastriniai matavimai neatitinka 1998-1999 metų planų, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
15.4. Atsižvelgiant į atsakovo sklypo pokyčius po atliktų ginčijamų kadastrinių matavimų, atsakovai privalėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išvados gavimo, nes keitėsi sklypo plotas, sklypo konfigūracija, geografinė padėtis, sklypo linijų ilgiai, sklypas išmatuotas nesilaikant išlikusių riboženklių. Dėl šių priežasčių teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jo naikinti.
Atsiliepimas
16. Ieškovė H. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės VĮ Registrų centras apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
16.1. Pažymėtina, kad apeliantė VĮ Registrų centras, priimdama ginčijamą 2020 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti kadastro duomenis, nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65, 88-93 punktų, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 5 punkto reikalavimų, nes nepatikrino kadastro duomenų bylos. Duomenys buvo tik perkelti, bet tikrinimas nebuvo atliekamas. Vadinasi, kadastro duomenų byla nebuvo tikrinta taip, kaip reikalauja minėtų teisės aktų nuostatos. Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir panaikino 2020 m. sausio 21 d. VĮ Registrų centro sprendimą.
16.2. Ieškovė pažymi, kad gyvenamasis namas visada buvo jos žemėje. Be to, Nekilnojamojo turto registro išraše apie jos žemės sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio 11 punkte nurodyta: „Registro pastabos ir nuorodos: Statiniai – registro nr. (duomenys neskelbtini)“. Patvirtina ir statinių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kurio 12 punkte nurodyta nuoroda, kad „Žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).“ Patvirtina 1999 m. liepos 17 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys (sklypo Nr. plane (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad sklype yra nekilnojamais turtas: namas ir ūkiniai pastatai (09 punktas). Tuo tarpu analogiškuose atsakovų sklypo duomenyse, grafoje 09, tokių duomenų apskritai nenurodyta. Ieškovės sklypas yra namų valda, o atsakovų – ne, jų sklypo paskirtis – miškų ūkio paskirtis.
17. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės VĮ Registro centas apeliacinį skundą, prašydamas skundą tenkinti ir sprendimo dalį dėl VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo panaikinimo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir nagrinėdamas bylą, viršijo savo kompetenciją, nes civilinio proceso kodeksas, reglamentuojantis civilinių bylų nagrinėjimą, numato, kad civilinė byla yra nutraukiama, jei ieškovas, kuris kreipiasi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.
17.2. Dėl praleisto termino Registro centro 2020 m. sausio 21 d. priimtam sprendimui ginčyti, atsakovas nurodė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Ieškovė jokių priežasčių kodėl praleido terminą nenurodė. Įrodymai taip pat pateikti nebuvo, todėl terminas kreiptis į teismas buvo praleistas dėl nepagrįstų priežasčių.
17.3. VĮ Registrų centre gavus matininkės prašymą, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėmis, buvo patikrinta matininko MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenis ir nenustačius trūkumų šią bylą laikė tinkama registruoti viešame registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tuo taptu ieškovės matininko norimas planas turi esminių neatitikimų ir jų pašalinti nėra galimybės. Ieškovė atsakovų sąskaitą nori pakeisti faktinę situaciją ir priskirti sau žemės sklypo dalį, nors tai akivaizdžiai prieštarauja žemės sklypo teritorinio planavimo riboms. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad 2019 m. rugpjūčio 16 atliekant atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, rengiant sklypo planą, anot ieškovės, jai priklausančio gyvenamo namo dalis buvo ieškovei priklausančiame sklype. Jokių duomenų nėra, jog ieškovei priklausanti namo dalis buvo kada nors suformuota ir įregistruota viešame registre kaip ant jos žemės stovintis namas.
18. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydama atsakovės VĮ Registro centas ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai:
18.1. Ieškovei apie ginčijamą 2021 m. sausio 21 d. kadastro tvarkytojo sprendimą vėliausiai tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d., todėl per mėnesį laiko ji turėjo teisę jį skųsti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, o vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šito nepadarė, todėl civilinio ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo bendros kompetencijos teisme objektas. Pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus nagrinėdamas ne jam priskirtos kompetencijos ginčą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus nepagrįstai vertino kaip mišrius, klaidingai taikė įstatymą ir aiškino normas, todėl nagrinėdamas jam ne pagal kompetenciją reikalavimą priėmė klaidinga sprendimą skundžiamoje dalyje.
18.2. Ieškovė yra pasirinkusi netinkamą savo neva pažeistų teisių gynimo būdą, todėl civilinė byla turi būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
18.3. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ginčijant Registrų centro sprendimą, įformintą 2020 m. sausio 21 d. registro įrašu, taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei apie ginčijamą administracinį aktą tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d. Ieškinys, teismui paduotas 2021 m. birželio 24 d., t. y. paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą daugiau nei tris mėnesius.
18.4. Ieškovė jokių rimtų priežasčių dėl termino praleidimo nenurodė ir jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų nepateikė, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
18.5. Dėl sklypo ribų aiškumo, pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog 1998 m. gegužės 18 d. buvo parengtas žemės sklypo ribų nustatymo abrisas ir atlikti žemės sklypo Nr. 9 kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai), parengtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo abrise ir plane nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 9 pietinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 4 m pločio keliu, t. y. tarp žemės sklypų Nr. 9 ir Nr. 8 bendros ribos yra 4 m pločio kelias, todėl negalima teigti, kad ribos yra neaiškios.
18.6. Apeliantai teisingai pastebėjo, kad teismas klaidingai nustatė statinių registracijos laikotarpį, nes pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad statinių įrašas suformuotas ir statinių kadastro duomenys buvo nustatyti 2002 m. balandžio 11 d., o ieškovės nuosavybės teisė į dalį statinių įregistruota 2022 m. rugpjūčio 22 d., o ne kaip klaidingai nustatė teismas 1999 m.
18.7. Atsakovė sutinka su apelianto teiginiais, kad teismui patenkinus dalį ieškinio reikalavimo ir pakeitus kadastrinius matavimus atsakovai turi iš naujo formuoti ir matuoti savo sklypą, nors taškai dėl kurių teismas priėmė ginčijamą sprendimą liks tapatūs.
18.8. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punkte yra numatyta, kad žemėtvarkos skyrius tikrina parengtas kadastrines bylas ir tik gavus šios institucijos patvirtinimą, kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruojamas naujas daiktas. NŽT tenka pareiga sužiūrėti, ar parengtos kadastrinės žemės sklypų bylos yra tinkamos, tai ir buvo padaryta, todėl ginčyti sprendimo, kuriuo buvo įregistruotas atsakovo sklypas nėra teisinio pagrindo.
19. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
19.1. Atsakovė sutinka su apelianto A. B. teiginiais, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šalių prašymą civilinę bylą Nr. e2-92-1141/2022 nutraukti dėl to, kad ieškovė dėl Registrų centro teritorinio padalinio (kadastro tvarkytojo) 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo panaikinimo nesikreipė į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundus nagrinėjantį subjektą (Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją). Taip pat atsakovė sutinka su apeliantu, kad ieškovė į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Registrų centro) sprendimui apskųsti.
19.2. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą apskųsti Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, eliminavo ieškovės pareigą prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti įstatyme nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, visiškai nepagrįstai išplėtė Registrų centro kompetencijos ribos ir tokiu neteisėtu pagrindu panaikino 2020 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
20. Trečiasis asmuo S. B. (S. B.) pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, prašydamas teismo apeliacinius skundus tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinius skundus motyvai:
20.1. Nurodoma, kad 2019 m. buvo daromi tikslūs matavimai, kuriuos atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas E. Š.. Į tikslių matavimų atlikimą buvo kviečiama ir ieškovė, nors dėl kelio jos dalyvavimas buvo nebūtinas. H. V. rodė trečiajam asmeniui laišką apie kvietimą dalyvauti atliekant matavimus, o atvykus matininkui klausė, ar jos dalyvavimas būtinas. Minimas aplinkybes patvirtino pati ieškovė ir matininkas E. Š. teisme. Taip pat pažymima, kad nustatant ribas buvo vadovaujamasi esančiais keturiais stulpeliais, kuriuos kartu matininkas, jo padėjėjas ir trečias asmuo sutikslino 2019 m. Kaip orientyras taip pat buvo vertinama tvora, 1998 m. preliminarus planas, nes lūžio taškai yra keli. Buvo vertinama kūdra, miško proskynos, kelio išdėstymai o tai ir lėmė tikslių matavimų atlikimą ir jų įregistravimą.
20.2. Matininkas E. Š. kadastrinius matavimus atliko pagal Teritorijų planavimo įstatymą, abrisus, faktinius reiškinius ir kt., todėl vakarinėje pusėje viskas buvo aišku. Pridurtina, kad matininko teigimu kadastrinius matavimus atliko naudodamasis GPS ir tachometru.
20.3. Matininkui darant tikslius kadastrinius matavimus, vakarinė pusė nežymiai paslinko į rytinę, todėl esant šiaurinėje pusėje aštriam kampui sklypo linijos ilgis sumažėja. Bendra sklypo konfiguracija nepakito, esminiai taškai buvo išlaikyti, tą patvirtina ir NŽT, tačiau teismas to nevertino.
20.4. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje turimais įrodymais ir nevertino jos visumos, o tik jų dalį, kuri nėra pagrįsta. Ieškovė bandė registruoti 8 680 kv. m. plotą (86,80 arų), tačiau jai iš viso buvo atkurta tik 7 600 kv. m. (76 arai) ploto, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir užprogramavo ginčą, nes naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Jokių teisnių priežasčių naikinti VĮ Registro centro sprendimą nėra.
20.5. Trečiasis asmuo sutinka su VĮ Registro centro ir atsakovo A. B. apeliacinių skundų argumentais, kad tiek pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, tiek pagal administracinių bylų teisenos įstatymą nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimti sprendimai dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų įrašymo (pakeitimo) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre prieš kreipiantis į teismą turi būti imperatyviai privaloma išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios ieškovė neatliko.
20.6. Praleidus terminą ar skundžiant nepalanku išankstinį sprendimą, tai atliekama pagal administracinių bylų teisenos įstatymą. Praleistas terminas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujintas, tačiau ieškovė jokių priežasčių nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbią priežastį ar priežastis. Ieškovė net neformulavo atskiro prašymo terminui atnaujinti. Tuo tarpu pirmosios intencijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, netinkamai taikė įstatymą, priėmė ne jo kompetencijai priskirtą ginčą, priėmė ieškinį, savarankiškai atnaujino terminą ir panaikino sprendimą, taip pažeisdamas materialinę ir procesinę teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre į 4,2700 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovų A. B. ir I. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registre į 0,7600 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos ieškovės H. V. nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos ieškovės H. V. ir S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registre į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos S. B. asmeninės nuosavybės teisės. Į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos ieškovės H. V. nuosavybės teisės.
24. Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Kadastro tvarkytojas), išnagrinėjęs MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti elektroninės žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenų bylos patikrinimą ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „(duomenys neskelbtini)“ matininkės pateiktą elektroninę bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 651 punktu, patikrino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nurodytus duomenis ir 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė Taisyklių 6.1 punkte nurodytą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(14.2). Šiame sprendime Kadastro tvarkytojas nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės parengta byla yra tinkama žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs atsakovo A. B. 2020 m. sausio 20 d. prašymą J. R. 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu pakeisti žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, 2020 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą, įformintą registro įrašu, pakeisti žemės sklypo Nr. 9 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
25. Ginčas tarp šalių dėl bendros ribos tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kilo dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. R. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nustatytų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir Registrų centro teritorinio padalinio 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo matininkės J. R. 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
Dėl valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo
26. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka – teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimui galioja ta pati teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi imperatyviai nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovė, esant byloje vyraujančiam civiliniam teisiniam santykiui, su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos prieš kreipiantis į teismą viešojo administravimo subjekto – teritorinio registratoriaus priimto sprendimo skųsti Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
29. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą tiesiogiai teismui, o ne Centriniam registratoriui, nesilaikė minėtose teisės normose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti CPK 293 straipsnio 2 punktą, iš esmės paneigė privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, nes, nepaisant to, kad byloje yra ginčijamas ne tik viešojo administravimo subjekto sprendimas, jeigu įstatyme yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, negalima jos nesilaikyti. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, netinkamai taikė įstatymą ir priėmė nagrinėti ne jo kompetencijai priskirtą ginčą, savarankiškai atnaujino praleistą terminą viešojo administravimo subjekto sprendimui apskųsti ir panaikino skundžiamą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, panaikintinas ir civilinė byla dėl šios dalies nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Centriniam registratoriui valstybės įmonei Registrų centrui teritorinio registratoriaus sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, jog suinteresuotam asmeniui praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo Centriniam registratoriui terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Tokiais atvejais Centriniam registratoriui kartu su skundu, kurio padavimo terminas yra praleistas, turi būti paduodamas ir pareiškimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kuriame būtų išdėstytos termino praleidimo priežastys bei jas patvirtinantys dokumentai.
Dėl žemės sklypų kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms
32. Apeliantė valstybės įmonė Registrų centras akcentuoja, jog ieškinio reikalavimas dėl matininkės J. R. kadastrinių matavimų, kurie nustatyti matininkei priėmus sprendimą nesikreipti į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo konfigūracijos pasikeitimo, yra laikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, kuris, teismui pripažinus matininkės veiksmus ir jos priimtus sprendimus neteisėtais, atmestas be pagrindo.
33. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė ieškiniu prašė ginti jos pažeistas teises, pripažįstant negaliojančiais Sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.. Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami, siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojantis sklypu, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius, nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nurodytoje byloje kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Išaiškinta, kad šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai išaiškinta, kad tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nusprendžia, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. matininkės J. R. atlikti žemės sklypo Nr. 9 kadastriniai matavimai patys savaime ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl, kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.
36. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R., negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtą reikalavimą priėmė nagrinėti teisme ir jį išsprendė skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti administracinį aktą, ir CPK 293 straipsnio 1 punkto tvarka nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes šioje bylos dalyje pareikštas ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl žemės sklypų ribų nustatymo
38. Bylos šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-304-695/2019).
39. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą ir tik tokios galimybės nesant riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų byloje faktinių aplinkybių visumą, netenkino ieškovės reikalavimo patvirtinti sklypų bendrą ribą pagal R. M. 2021 m. balandžio 9 d. planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas patvirtinti bendrą ribą tarp ieškovės ir atsakovų A. B. bei I. K. sklypo pagal ieškovės pateiktą planą, nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sprendimo dalies teisėtumo, pagrįstumo nepasisako ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R., ir dėl šios dalies bylą nutraukti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti registro įrašu įformintą valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, ir dėl šios dalies bylą nutraukti, likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nurodyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Vadinasi, pagal priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą susiklostytų tokia situacija, kad valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis būtų panaikintas, žemės sklypų ribos nenustatytos, o ankstesnių teisės aktų teisinė galia neatkurta. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad toks teismo sprendimas nėra teisėtas ir teisingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
44. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.
45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
46. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.). Nagrinėjamu atveju dėl dviejų ieškinio reikalavimų byla nutraukiama, o trečiasis ieškovės reikalavimas lieka netenkintas.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė H. V. jau kelis kartus kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams A. B., I. K., kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R.; patvirtinti bendrą ribą tarp ieškovės ir atsakovų sklypo, kurią parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. e2-3927-892/2021, Nr. e2-6573-892/2021). Ieškovei neištaisius trūkumų, civilinėje byloje Nr. e2-3927-892/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui, o civilinėje byloje Nr. e2-6573-892/2021 ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
48. Nagrinėjamu atveju dėl dviejų ieškinio reikalavimų byla nutraukiama, o trečiasis ieškovės reikalavimas lieka netenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, negali nesuprasti ir nežinoti, kad įstatymų numatytais atvejais būtina laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamų ieškovės procesinių veiksmų, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
49. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai A. B. ir I. K. turėjo 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta A. B. ir pagal pinigų priėmimo kvitą 2 000 Eur advokatei sumokėjo A. B., šios išlaidos priteisiamos atsakovui A. B. iš ieškovės H. V.. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras neteikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
51. Nagrinėjamu atsakovė valstybės įmonė Registrų centras pateikė įrodymus, kad teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, todėl šios atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės H. V..
52. Atsakovas A. B. pateikė įrodymus, kad teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės H. V..
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 9 kadastrinius matavimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko matininkė J. R., ir šią bylos dalį nutraukti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti registro įrašu įformintą valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, ir šią bylos dalį nutraukti.
Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės H. V. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės H. V. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui iš ieškovės H. V. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.