- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- e2-247-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02381-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- B. K. U., M. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, N. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Aušrinė Onaitienė, Ramūnas Klimašauskas, Juozas Čivilis, Tomas Tobulevičiuiir
- Kategorijos
- 1.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei, atsakovų B. K. U. ir N. U. atstovui advokatui Juozui Čiviliui, atsakovų M. K. ir J. K. atstovams advokato padėjėjui Tomui Tobulevičiui ir advokatui Ramūnui Klimašauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Mačionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovams B. K. U., N. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. K., J. K. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, registro duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:
Šalies argumentai
1.1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: (duomenys neskelbtini).
1.2. Panaikinti sandorius:
1.2.1. 1997m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės B. A., M. K. pardavė dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: (duomenys neskelbtini);
1.2.2. 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės Rimos Vižinytės dalį, kuria M. K. ir J. K. pardavė B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: (duomenys neskelbtini).
1.3. Taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovei N. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdymo teisę tokiu būdu – nustatyti ieškovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovų B. K. U. ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrą ribą nurodytuose koordinačių taškuose: (duomenys neskelbtini) pagal Š. L. sudarytą 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą.
1.4. Priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad kilo gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl bendros jų žemės sklypus skiriančios ribos. Gretimų sklypų bendra riba nėra aiški, šalys nesutaria dėl ribos buvimo vietos, todėl ribą turi nustatyti teismas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 0,1504 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 79, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Ieškovės sklype jokių pastatų nėra, ieškovė čia negyvena. Atsakovai B. K. U. ir N. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,1755 kv. m ploto žemės sklypą projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovų žemės sklype yra pastatai, kuriuose jie nuolat gyvena. Šio sklypo ankstesni naudotojai buvo M. S. ir M. K. bei J. K.. 2020 metų pabaigoje ieškovė pastebėjo, kad atsakovai pasistatė tvorą jos žemėje. Pradėjusi aiškintis priežastis ji rado, kad Nekilnojamojo turto registre yra padaryta žyma, jog atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir kad kadastro žemėlapyje atžymėta atsakovų sklypo riba 5 metrus „įeina“ į ieškovės sklypą. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paaiškinti, kodėl šalia esantis žemės sklypas, „persidengia“ su jai priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti sąlyginėje koordinačių sistemoje ir pasiūlė atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir tokiu būdu sužinoti tikslias žemės sklypo ribas. 2021 m. sausio 16 d. atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Matininko Š. L. parengtame 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo plane matyti, kad pagal šiuo metu esamus kadastro duomenis, ieškovei priklauso 1504 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas koordinatėmis: (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 19 d. buvo patikrinta ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų byla ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimas tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko Š. L. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1865970.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad, pateikus žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui, 2021 m. balandžio 2 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus sprendimu nuspręsta atidėti prašymo priėmimą, kadangi pažymint minėto sklypo ribas kadastro žemėlapyje nustatyta, jog šio žemės sklypo ribos kerta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Sprendime nurodyta, kad kadastro tvarkytojas informuos Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių apie priimtą sprendimą, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo turi priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.
5. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsakymą Nr. 48SD-(14.48.136E), kad gretimų žemės sklypų (projektinis Nr. 79, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentai prieštaringi, žemės sklypų savininkams nesutarus dėl bendros ribos, teises gali ginti teismine tvarka. Rašte nurodė, kad išnagrinėjus gretimo sklypo (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. parengtą namų valdos ribų Planą M 1:500 ir archyvinėje byloje saugomą 1992 m. balandžio 27 d. parengtą sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ribų nužymėjimo vietovėje Aktą, buvo nustatyta, jog žemės sklypo (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtos ribos skiriasi. Plane pietrytinė žemės sklypo riba yra 35,00 m (Akte nurodyta 30,00 m); pietvakarinė riba 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); šiaurės vakarinė riba yra 35,00 m(Akte nurodyta 30,00 m), šiaurės vakarinė riba yra 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); šio sklypo pietvakarinė riba ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. 79). Išnagrinėjus matininko VĮ Registrų centras posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktą Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėtimo generalinio plano ištrauką, nustatyta, kad žemės sklypų (projektinis Nr. 79 ir Nr. 78) matmenys yra 30,00 m x 50,00 m.
6. Atlikus ieškovės žemės sklypo ribų nustatymą vietoje, buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 4 naujais riboženkliais, anksčiau įtvirtintų riboženklių nerasta. Matininkas Š. L. nustatė, kad atsakovo žemės sklypo riba kerta ieškovės žemės sklypo ribą apie 5,10 m, kai leistina yra 0,54 m. Matininko Š. L. parengtame 2021 m. liepos 26 d. situacijos plane matyti, kad pagal šiuo metu esamus įregistruotus kadastro duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas koordinatėmis: (duomenys neskelbtini). Atsakovams pagal šiuo metu esamus kadastro duomenis nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas koordinatėmis: (duomenys neskelbtini). Persidengianti ginčo žemės sklypų dalis, pažymėta koordinatėmis: (duomenys neskelbtini)
7. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir juos pagrindžiančius dokumentus, tiek ieškovei N. L., tiek atsakovams B. K. U. ir N. U. yra įregistruotos nuosavybės teisės į tą pačią žemę, nes ieškovės žemės sklypo dalis yra tuo pačiu ir atsakovams priklausančio žemės sklypo dalis.
8. Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997m. balandžio 15 d. įsakymas Nr.584-41 M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypą priimtas neteisėtai. Ieškovė pažymėjo, kad iš Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėstinio generalinio plano 2021-03-01 ištraukos matyti, jog sklypai Nr. 78 ir Nr. 79 suprojektuoti vienodo dydžio, jų ribos nebuvo keičiamos. 1994 m. birželio 1d. Vilniaus rajono architekto atliktas generalinio plano „koregavimas“, keičiant suformuotų sklypų ribas – praplečiant sklypą Nr. 78 į ieškovės sklypo gilumą 5 metrais, šitaip paimant dalį ieškovės žemės sklypo ir šią ieškovės sklypo dalį prijungiant prie atsakovų sklypo, ieškovės įsitikinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nei sklypų amalgamacijos, nei konsolidacijos procedūros nebuvo atliekamos. Toks plano pakeitimas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kompetentingos savivaldybės institucijos ir neįsigaliojo. Savivaldybės priimto sprendimo pakeisti generalinį planą sumažinant sklypo Nr.79 plotą ir jo sąskaita padidinat sklypo Nr.78 plotą priimta nebuvo. Šitokiu būdu ieškovės sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise, sąskaita buvo neteisėtai padidintas „pakoreguotų“ dokumentų pagrindu atsakovų sklypo projektinis Nr. 78, esančio (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1500 kv. m, koks buvo paskirtas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimu 1992 m. kovo 13 d. Nr. 15 ir pažymėtas vietoje, iki 1755 kv. m ploto, t. y. iš ieškovės paimta jai nuosavybės teise priklausančios žemės dalis 255 kv. m.
9. Ieškovės įsitikinimu, neteisėto generalinio plano „pakoregavimo“ pagrindu B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. sudarytas namų valdos žemės sklypo Nr. 78 ribų planas taip pat nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi neatitinka šiam sklypui administraciniu aktu paskirto ploto ir neatitinka teritorijos detaliojo planavimo sprendinių. O valstybė, veikdama per Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotą asmenį, neteisėtai padidintą žemės sklypą Nr.78 pardavė tuometiniam pareiškėjos kaimynui M. K. kaip valstybinę žemę, pažeidžiant konstitucinę ieškovės teisę į nuosavybę ir imperatyvias įstatymų nuostatas.
Atsiliepimas
10. Atsakovai B. K. U. ir N. U. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovai nurodė, kad ieškovė praleido tiek terminą administraciniam aktui apskųsti, tie ieškinio senaties terminą. Be to, anot atsakovų, patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471 dalį, pagal kurią atsakovai U. iš M. K. ir J. K. nupirko žemės sklypą kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turintį 0,1755 ha ploto, ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą atmestinas, nes atsakovai U. yra sąžiningi įgijėjai. Iš sąžiningų įgijėjų negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas.
11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti taikius ieškinio senaties terminą. Atsakovė, be kita ko, pažymėjo, kad žemės sklypo Nr. 78 planas parengtas pagal koreguotą projektą ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos vyr. architektu, Buivydiškių ART viršininku, su gretimų žemės sklypų savininkais, taip pat ir su ieškove, 1997-05-15 valstybinės žemės sklypo sutartis su Atsakovais K. sudaryta atsižvelgiant į projektą ir Žemės sklypo Nr.78 planą, kuris yra neatskiriamoji 1997-05-15 valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P41/97-2206 ir 2002-05-03 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8-3471 dalis, todėl nėra pagrindo naikinti žemės sklypo Nr. 78 pirkimo–pardavimo sutarčių dalyje dėl 253 kv. m ir taikyti restituciją dėl šios dalies grąžinimo ieškovei.
12. Atsakovai M. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senaties terminą bei atmesti ieškinį.
13. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi duomenų apie Buivydiškių žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėtimo generalinio plano korektūras.
Šalies argumentai
14. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo teismo tenkinti ieškovės N. L. ieškinį; priteisti iš atsakovų B. K. U. ir N. U. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Triplike atsakovai B. K. U. ir N. U. nurodo, kad nesutinka su ieškiniu bei prašo teismo: 1) ieškovės N. L. ieškinį atmesti; 2) taikyti ieškinio senatį, nes 1997 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš 24 metus.
16. Triplike Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nesutinka su dubliku bei prašo teismo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl termino administraciniam aktui apskųsti
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo viešojo administravimo subjekto atlikto veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
18. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, todėl pasibaigęs negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-110-492/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020).
19. Nagrinėjamu atveju, be kitų reikalavimų, ieškovė ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m, prašo jį panaikinti. Nurodo, kad šis įsakymas niekinis.
20. Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011).
21. Teismas pažymi, kad šis dokumentas priimtas tinkamai atliekant atitinkamas procedūras. Duomenų byloje apie tai, kad būtų atlikti kokie nors pažeidimai, neatitikimai teisės aktų imperatyvioms nuostatoms nėra, taip pat teismo nuosprendžiu nėra nustatyta jokia nusikalstama veika, susijusi su minėto įsakymo priėmimu. Šio akto pagrindu M. K. įgijo 1755 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teise. Šis aktas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Praleidus šį terminą, jis galėjo būti atnaujinamas per 10 metų nuo minėto akto priėmimo dienos (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl minėto akto panaikinimo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taigi ieškovė pateikė ieškinį praėjus daugiau nei 25 metams po akto priėmimo.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė praleido tiek 1 mėnesio terminą įsakymui skųsti, tiek 10 metų naikinamąjį terminą administraciniam aktui apskųsti. Tai daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m; 1997m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės B. A., M. K. pardavė dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės Rimos Vižinytės dalį, kuria M. K. ir J. K. pardavė B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais.
25. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo – momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007).
26. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
27. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis (įstatymu nustatytas) elementas (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, 31 punktas).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22, 24 punktus).
30. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 9 d. ieškovė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1504 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 79. 1994 m. birželio 1 d. Vilniaus rajono architekto suderintu planu sklypo Nr. 78 plotas praplėstas 5 m. 1997 m. gegužės 7 d. sudarytas ir suderintas M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio plotas – 1755 kv. m. 1997 m. gegužės 15 d. M. K. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1755 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. K. ir M. K. pardavė B. K. U. minėtą žemės sklypą.
33. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teisės pažeidimas laikomas tęstiniu pažeidimu, todėl ieškinio senatis nagrinėjamu atveju netaikytina. Be to, ieškovė nurodė apie savo pažeistas teises sužinojusi tik 2021 m. sausio 16 d. Taigi senaties terminas, ieškovės vertinimu, nepraleistas.
34. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1994 metų moka mokesčius už 15 arų žemės sklypą, paaiškino, kad žemės sklype maždaug kartą per metus šienauja. Nurodė, kad tvorą, esančią sklype, pastebėjo tik 2021 metais.
35. Atsakovai su ieškovės pozicija nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.
36. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti, jog ginčo žemės sklypo dalis priklauso ne jai, o kaimyninio žemės sklypo savininkams. Tai, kad ieškovė teigia sužinojusi minėtą faktą praėjus daugiau nei 20 metų nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė neturėjo galimybės sužinoti apie, ieškovės vertinimui, teisės pažeidimą anksčiau. Ieškovė, būdama apdairi ir atsakinga turėjo rūpintis savo žemės sklypu ir žinoti jos ribas. Jokių reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių faktą, jog ieškovė neturėjo galimybės žinoti, kad ginčo sklypo dalis priklauso kaimyniniam sklypui, byloje nėra. Be to, teismas vertina ir tai, kad ieškovė pati pasirašė 1997 m. gegužės 7 d. M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame nurodytas plotas – 1755 kv. m bei nubrėžtos sklypo ribos. Šis planas yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas. Tai sudaro pagrindą spręsti apie tai, jog ieškovė ne tik galėjo sužinoti, bet ir realiai susipažinusi su pateiktu planu žinojo, jog M. K. tenkanti sklypo dalis sudaro 1755 kv. m.
37. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų prašymą bei nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas kreiptis į teismą, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl žemės sklypo ribų
38. Ieškovė teigia, kad 1997 m. gegužės 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane, kuris yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas, esantis jos parašas, tačiau šio dokumento turinys yra pakeistas. Ieškovė nurodo, jog ji pasirašė plane, kur nurodytas M. K. tenkantis 15 arų žemės plotas. Taigi iš esmės ieškovė teigia, jog ji nepasirašė tokio plano, kuriame M. K. nustatomas 1755 kv. m žemės plotas.
39. Teismas, įvertinęs pateiktą teismui dokumentą (bylos Nr.(duomenys neskelbtini) 12 lapas), pažymi, jog matyti, kad šiame dokumente yra korekcijų, t. y. baltu markeriu užtušuotas tekstas, sklypo atvaizdavime užtušuota linija bei rožinės spalvos rašymo priemone apibrėžtas sklypo atvaizdavimo plotas. Tačiau, teismo vertinimu, šiame plane kaip pagrindinis aspektas vertintinas M. K. tenkantis žemės sklypo plotas (kurį ir ginčija ieškovė), pažymėtas Nr. 78, kuris aiškiai nurodytas – 1755 m². Tame pačiame dokumente, prie žymos „suderinta“, pasirašė ieškovė. Kaip minėta, aplinkybe, jog parašas yra ieškovės, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė. Dokumente nurodyto ploto, sklypo vietos schemos, lentelės, kurioje nurodytos vietinės koordinatės, korektūros požymių nėra.
40. Vertinant minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovė 1997 m. gegužės 7 d. pasirašiusi M. K. tenkančio namų valdos žemės sklypo ribų planą žinojo ar turėjo žinoti apie pakeistas sklypų ribas.
41. Ieškovės atstovė taip pat teigia, jog pateiktas vyriausiojo architekto sklypų ribų pakeitimas nebuvo derinamas ir patvirtintas, dėl jo nebuvo priimtas sprendimas koreguoti Buivydiškių apylinkės gyvenvietės generalinį planą.
42. Teismas pažymi, kad esant praėjus daugiau nei 20 metų, galimai, atitinkami dokumentai gali būti neišlikę. Teismas nagrinėjamoje situacijoje vertina byloje pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad 1997 m. gegužės 15 d. M. K. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1755 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o šios sutarties priedą – planą pasirašė ir pati ieškovė taip išreikšdama savo sutikimą. Taigi ginčo žemės sklypų ribų derinimo procese buvo suderintos ir nustatytos tokios ribos, kokios ir nurodytos teismui pateiktuose dokumentuose. Pagrįstų duomenų, kurie galėtų patvirtinti faktą, jog buvo priimti neteisėti administraciniai aktai ar sudaryti sandoriai tam nesant teisinio pagrindo, nėra (CPK 178 straipsnis).
Dėl pirkėjų kaip sąžiningų įgijėjų
43. CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
44. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi B. K. U. nusipirko iš J. K. ir M. K. 0,1755 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) Pateiktoje valstybinės žemės įsigijimo sutarties 1 straipsnyje buvo nurodyta, kad 0.1755 ha žemės sklypas parduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 pagrindu. Minėtas turtas 2002 m. gegužės 3 d. įregistruotas Registrų centre kaip bendroji jungtinė B. K. U. ir N. U. nuosavybė.
45. Ieškovė taip pat teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje, jos nuomone, buvo įvykdyti neteisėti veiksmai.
46. Teismas pažymi, kad nuomonė neturi jokios teisinės reikšmės. Tam, kad daiktas būtų išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų, nagrinėjamu atveju atsakovų – Nijolės ir B. K. U., turėjo būti nustatytas nusikaltimo padarymo faktas. Teismas duomenų apie padarytą nusikaltimą neturi. Todėl toks ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
47. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyti atitinkami ieškovės nurodomi teisės pažeidimai, pasitvirtintų ieškovės nurodomos aplinkybės, teismas neturėtų galimybės tenkinti ieškinio reikalavimo grąžinti minėtą žemės sklypo dalį natūra, nes tokiu atveju būtų pažeistos sąžiningų nekilnojamojo daikto įgijėjų - Nijolės ir B. K. U. teisės ir teisėti interesai.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Atsakovai B. K. U. ir N. U. byloje patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovai M. K. ir J. K. byloje patyrė 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
51. Įvertinus atsakovų atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į atstovų dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad atsakovų B. K. U., N. U., M. K. ir J. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos bei priteistinos iš ieškovės.
52. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 20,04 Eur, todėl atmetus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,
nusprendė:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams B. K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 057,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,04 Eur (dvidešimt eurų 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.