- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1140-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00507-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Tomas Romeika, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-670/2022 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei J. J. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius, matininkė J. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimo bylą arba išduoti ieškovui teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti iš NŽT Jurbarko skyriaus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimo bylą;
1.2. pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą;
1.3. panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ‑(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti atsakovei J. J., priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys;
1.4. atnaujinti terminą NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymui Nr. 32VĮ‑(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, apskųsti;
1.5. priteisti iš atsakovės J. J. ieškovo P. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas;
1.6. išreikalauti iš NŽT Jurbarko skyriaus 2020 m. rugpjūčio d. Nr. 32SD- -(14.32.137 E) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir 2021 m. sausio d. atsakymo Nr. 32SD- -(14.32.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ metaduomenis, tikslias datas ir numerius;
1.7. įpareigoti NŽT Jurbarko skyrių pateikti duomenis apie 0,22 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pateikiant VĮ Registrų centro išrašą, žemės sklypo planą, žemės sklypo formavimo dokumentus, nurodyti žemės sklypo savininką, įregistruotą žemės sklypo naudojimo paskirtį, duomenis apie atliktus kadastrinius matavimus.
2. Ieškovas nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,6583 ha miško paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris ribojasi su atsakovės J. J. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų yra valstybinis žemės sklypas – 0,22 ha bendro naudojimo kelias. UAB „Geomatavimai“ matininkė J. A. atliko atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2011 m. rugsėjo 6 d. parengė kadastrinių matavimų bylą, duomenys įregistruoti VĮ Registrų centras. Ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. skundu kreipėsi į NŽT Jurbarko skyrių, nurodydamas, kad J. J. sutuoktinis K. J. trukdo naudotis 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu, nes jį užtvėrė. NŽT Jurbarko skyriaus specialistai 2018 m. gegužės 16 d. atliko faktinių aplinkybių tikrinimą (duomenys neskelbtini) ir patvirtino aplinkybes, kad bendro naudojimo kelias apsodintas medžiais ir eglutėmis. Vėliau buvo pranešta, kad jokių pažeidimų nėra ir kelias užtvertas teisėtai, nes jis priklauso atsakovei. Ieškovas teigė, kad kelias įskaičiuotas į atsakovės žemės sklypą neteisėtai, tai pažeidžia jo teises, nes negali tinkamai naudotis bendru keliu.
3. Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2011 m. gegužės 6 d. nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo atsakovės sutuoktinis (įgaliotas asmuo) K. J. ir gretimo sklypo savininkas ieškovas P. K.. Tai patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. 201.05.06/1 jo įrašytas įrašas, kad sutinka su senais riboženkliais, yra jo parašas. Ieškovo tvirtinimas, kad jis nieko nežinojo apie 2012 m. gruodžio 6 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, neatitinka tikrovės. Ieškovas dalyvavo 2011 m. gegužės 6 d. ženklinant žemės sklypo ribas, su jomis sutiko, jokių pretenzijų nereiškė, tik praėjus 7 metams pradėjo reikšti pretenzijas, rašyti skundus NŽT ir kitoms institucijoms.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT Jurbarko skyrius byloje ieškovų reikalavimų pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,6583 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybė atkurta Tauragės apskrities viršininko 2000 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 94-11545 ir įsakymu Nr. 361. Matininkas V. S. 2017 m. liepos 13 d. atliko sklypo kadastrinius matavimus, parengė 2017 m. liepos 13 d. kadastrinių matavimų bylą bei 2013 m. liepos 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 3, parengė 2011 m. liepos 13 d. žemės sklypo planą, ieškovas su sklypo ribomis ir plotu sutiko pasirašydamas žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjos 2017 m. spalio 16 d. sprendimu nauji kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovo miškų ūkio paskirties žemės sklypas pietų pusėje tarp riboženklių 17-18-1 ribojasi su 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,2065 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybė atkurta Jurbarko rajono valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 5Iv. UAB „Geomatavimai“ matininkė J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliko atsakovei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą bei 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengė 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą. Gretimo žemės sklypo savininkas (ieškovas) P. K. sutiko su žemės sklypo ribomis ir plotu, pasirašydamas 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu 2012 m. gruodžio 6 d. Nr. 32VĮ-( 14.32.2)-1422 nauji kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių aukščiau įvardintų miškų ūkio paskirties žemės sklypų yra 0,22 ha bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Tiek ieškovo, tiek atsakovės miškų ūkio paskirties žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai. Tarp šių žemės sklypų yra palikta valstybinės žemės juosta, skirta 4 m pločio bendro naudojimo keliui įrengti. J. J. miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos jo ribos, matininkei J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atlikus miško sklypo kadastrinius matavimus. Iš 2011 m. gegužės 6 d. miško sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. 2011.05.06/1 nustatyta, kad ieškovas dalyvavo šio miško sklypo paženklinime ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir plotu. Miško sklypo plane nurodyta, kad šiaurės pusėje, tarp riboženklių 10-11-12, miško sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje. 4 m pločio kelio dalis, kuri užtverta ir apsodinta medžiais, nėra bendro naudojimo kelio, dėl kurio vyksta ginčas, ir kuris suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente (Žemės reformos projekte) dalis. Pagal gretimo žemės sklypo privatizavimo metu (1999 m.) parengtus dokumentus nustatyta, kad 4 m pločio kelias, kuris užtvertas ir apsodintas medžiais, yra įskaičiuotas į bendrą privatizuojamą žemės sklypo plotą, kaip žemės sklypo naudmena (2002 m. lapkričio 8 d. Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, žemės sklypo planas M1:5000).
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, matininkė J. A. nurodė, kad matininkai kadastrinius matavimus atlieka vadovaudamiesi pirminiais dokumentais. Atkuriant nuosavybę buvo rengiami žemės sklypų projektai ir sudaromi planai. Kelias buvo suprojektuotas žemėlapyje, prie kiekvieno sklypo turi būti privažiavimas. Buvo parengti planeliai su preliminariais matavimais. Kadastriniai matavimai buvo skirti patikslinti preliminarius duomenis. Preliminarūs matavimai atliekami su juosta ir jie nėra tikslūs palyginus su šiuo metu atliekamais kadastriniais matavimais. Tam, kad išlaikyti sklypo plotus ir ilgius, vadovavosi planais. Kadangi kelias nėra per visą sklypą pravažiuojamas, jis suprojektuotas tiesiai, o ne nukertant sklypo dalį. Riboženklis Nr. 10 buvo atstatytas pagal pirminius duomenis. Ieškovas dalyvavo matavimuose, nereiškė jokių pretenzijų dėl matavimo tvarkos pažeidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinio netenkino ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 10,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra tikslios bei aiškios, t. y. nustatytos bei pažymėtos matininkės J. A. parengtame 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo plane, pažymėtos atitinkamais bei tuo metu teisės aktų reikalavimus atitinkančiais riboženkliais (kaip nurodė atsakovės įgaliotas asmuo ieškovas minėtus riboženklius savavališkai ištraukdavo), su esančiomis ribomis ieškovas sutiko pasirašydamas ant ribų paženklinimo akto taip išreikšdamas savo sutikimą su tomis ribomis.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. gegužės 6 d. pasirašė ant sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir sutiko su atsakovės sklypo ribomis ir jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pažymėtos atsakovės žemės sklypo ribų, nei akto surašymo metu nereiškė ir tik 2018 m. pradėjo rašyti įvairius prašymus ir skundus į NŽT, po to kai atsakovė sodinukais užsodino kelio atkarpą, kuri ieškovo įsitikinimu yra bendro naudojimo kelias priklausantis valstybei. Iš NŽT 2018 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 32SD-3698-(14.32.104.) „Dėl informacijos patikslinimo“, 2019 m. spalio 16 d. rašto Nr. 1SS-1984-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teismas nustatė, kad ieškovui teikiant skundus NŽT buvo žinoma apie 2011 m. gegužės 6 d. atliktus matininkės J. A. kadastrinius matavimus atsakovės J. J. žemės sklype, parengtą žemės sklypo planą, t. y. šiuo planu nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos. Taip pat minėtuose raštuose (atsakymuose į skundus) nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs šia teise. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo atliktus veiksmus po 2018 m. balandžio mėn., siekiant nuginčyti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. birželio 3 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, panaikinimo. Teismas sprendė, kad ieškovas šį terminą žymiai praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, svarbiomis, ir todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
9. Nustatyto termino praleidimas ir jo neatnaujinimas yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą; panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti atsakovei J. J., priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, o tuo pačiu ir kitus ieškinio reikalavimus, kadangi jie yra išvestiniai, o jų tenkinimas nesukeltų naujų savarankiškų teisinių padarinių ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas P. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dalyvavo šio miško sklypo paženklinime, jokių pastabų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su miško sklypo ribomis ir plotu. Tačiau ši aplinkybė prieštarauja ir neatitinka 2011 m. gegužės 6 d. miško sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. 2011.05.06/1 turinio, dėl ko teismas padarė aiškią faktinių aplinkybių nustatymo klaidą. Minėtame akte aiškiai parašyta „P. K. (su senais riboženkliais sutinku)“. Teismas, darydamas cituojamą išvadą iš esmės vadovaujasi tik atsakovės ir NŽT paaiškinimais, tačiau paties paženklinimo akto neanalizuoja ir nevertina. Paženklinimo akte ieškovas nurodė, kad sutinka tik su senais riboženkliais. Taigi teismas netinkamai ir nenuosekliai įvertino 2011 m. gegužės 6 d. miško sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto duomenis, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, kas daro teismo sprendimą neteisėtu. Ieškovas sutiko tik su vieno riboženklio vieta, dėl kitų riboženklių pastatymo nebuvo informuotas ir nebuvo kviečiamas, dėl jų nesutiko ir nepasirašė
1.2. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino trečiojo asmens J. A. teisme duotus paaiškinimus, tačiau nevertino visų matininkės nurodytų aplinkybių visumos bei visų nurodytų aplinkybių, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles. Trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys, t. y. patvirtino, kad ieškovas, pasirašydamas akte, nurodė, jog sutinka su senais riboženkliais ir tik dėl žemės sklypo, kurio riba eina per prūdą. Teismas trečiojo asmens teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nevertino pačių žemės sklypų išsidėstymo vietovėje ir neanalizavo nė vieno ieškovo pateikto žemėlapio ištraukos prie ieškinio. Taigi teismas, netyrė byloje esančių įrodymų, o taip pat asmens, atlikusio kadastrinius matavimus, visų paaiškinimų turinio, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertina selektyviai, ne viso byloje esančio įrodymo / dokumento turinį, o tik atskiras jo dalis, tokiu būdu nustato išvadas, kurios prieštarauja faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas, cituodamas 2019 m. lapkričio 22 d. NŽT Jurbarko skyriuje įvykusio posėdžio protokolo turinį, nurodo tik dalį protokolo turinio, tačiau nevertina protokolo visumos. Teismo sprendimas taip pat grindžiamas įrodymu – 2019 m. gruodžio 10 d. aktu, kuris nebuvo ištirtas teisminio nagrinėjimo metu ir, kuris prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
1.4. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu toleruoja neteisėtą ir savavališką valstybinės žemės pasisavinimą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl valstybinės žemės privatizavimo. Esant NŽT nustatytam faktui, jog matininkė J. A., atlikdama kadastrinius matavimus, įskaičiavo valstybinės žemės sklypą – bendro naudojimo kelią į atsakovės žemės sklypą, teismas dėl šios aplinkybės teisiškai motyvuotai nepasisako, jos nevertina ir nelaiko teisės aktų pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti matininkės atliktus kadastrinius matavimus. Be to, teismas netinkamai vertina ieškovui priklausančio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, nurodydamas, kad ieškovas kreipėsi į matininką N. N. su prašymu atstatyti jam priklausančio miško sklypo riboženklius, kurie 2018 m. lapkričio 4 d. matininko buvo atstatyti, tačiau ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su šiais riboženkliais, nors jų niekada neskundė. Kokiu teisiniu pagrindu ieškovas turėjo pareigą skųsti N. N. atliktus kadastrinius matavimus, teismas nenurodo, o toks teismo argumentas yra teisiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir nesusijęs su byla.
1.5. NŽT direktoriaus pavaduotojas 2019 m. spalio 16 d. atsakymu Nr. ISS-1934-(9.14.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad matininkė J. A. matavimus atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir neteisėtai įskaičiavo valstybinį miško kelią į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį NŽT sprendimą ignoruoja ir juo nesivadovauja, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, priimant neteisėta sprendimą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi kadastrinių matavimų atlimo metu) 22 punktu, dėl to neteisingai nustatė, kad matininkės atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės vadovavosi tik deklaratyviu pasakymu, kad kelias yra, nors į bylą pateiktose nuotraukose kelio nematyti, t. y. kelias yra apaugęs krūmais, medžiais, sunkiai praeinamas ir pravažiuojamas, kaip teigia pati NŽT, tik „specialia miško ar kita žemės ūkio technika”, kas leidžia daryti išvadą, jog kita technika, pavyzdžiui dviračiu, nėra įmanoma pravažiuoti ir iš esmės kelias neatitinka tokio pobūdžio statinio funkcijos ir juo naudojimasis yra itin apribotas.
1.8. Pirmosios instancijos teismas iš esmės cituoja atsakovės ir trečiojo asmens NŽT nurodytus argumentus, tačiau nenurodo objektyvių teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo padarytas teisines išvadas. Procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, tačiau skundžiamas teismo sprendimas šiuos reikalavimus atitinka nevisiškai. Teismas iš esmės neaptarė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl jų nepasisakė, nemotyvavo, nenurodė, kokie konkrečiai byloje esantys įrodymai pagrindžia teismo išvadas, kodėl ieškovo įrodymai atmetami, ar jais nesivadovaujama. Teismas netinkamai tyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, netyrė ieškovo pateiktų įrodymų.
1.9. Šiuo atveju, buvo įskaičiuotas valstybinis miško kelias į atsakovei priklausantį miško žemės sklypą, pažeidžiant ieškovo interesus bei ignoruojant viešuosius interesus, kadangi į atsakovės žemės sklypą buvo įskaičiuotas valstybinis miško kelias. Byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad ieškovas įrodė, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė. Teismas privalėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančius kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Trečiasis asmuo matininkė 2011 m. gegužės 6 d. atlikdama atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus, t. y. matininkė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi kadastrinių matavimų atlimo metu) 22 punkto reikalavimus.
1.10. Ta aplinkybė, jog faktiškai matavimų atlikimo metu ieškovas pasirašė, jog sutinka su senais riboženkliais, negali būti vertinama, kaip įrodymu, jog jis gavo fiziškai 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą, buvo jis jam įteiktas ar ieškovas susipažino su jo turiniu. Juolab, kad įsakymas priimtas tik 2012 m. gruodžio 6 d., o parašas ieškovo datuotas 2011 m. gegužės 11 d., t. y. po pasirašymo praėjus 1 metams 7 mėnesiams. Ieškovas neteigia, jog apie 2011 m. gegužės 11 d. matininkės atliktus matavimus nežinojo, tačiau teigia, kad apie jų rezultatą nebuvo informuotas. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas jam nebuvo siųstas, nebuvo įteiktas. Terminas nėra praleistas, atsižvelgiant į tai, kad įsakymas jam nebuvo įteiktas. Teismas taip pat netinkamai nustatė administracinio akto apskundimo terminą, o taip pat termino praleidimo priežastis.
1.11. Tuo atveju, jeigu teismas vertino, jog vis dėl to praleistas terminas, manytina, kad ieškovas praleido terminą ginčyti administracinį aktą dėl svarbių priežasčių. Ieškovui buvo atsisakyta pateikti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl jam visa susijusi informacija su atliktais kadastriniai matavimais nebuvo prieinama. Ieškovas nėra asmuo, dėl kurio buvo priimtas įsakymas, kuris jam nebuvo siųstas ar kokiu kitu būtu įteiktas. Ieškovas savo teises ir interesus gynė aktyviai, tačiau jam ši informacija nebuvo pasiekiama. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir subjektyviai vertino termino praleidimo priežastis, todėl buvo teisinis pagrindas terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra konkretus ir aiškus, o teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti keturiuose puslapiuose. Dėl to sutikti su ieškovo argumentu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nėra pagrindo. Jei ieškovui teismo sprendimo motyvai nepatinka, nereiškia, kad tokių išvis nėra.
2.2. Ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškias faktinių aplinkybių nustatymo klaidas yra neteisingas, jokių akivaizdžių klaidų dėl faktinių aplinkybių nustatymo teismas nepadarė. Ieškovo argumentas, kad jis sutiko tik su vieno riboženklio vieta, neatitinka byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte įrašyto jo paties įrašo. Toks ieškovo argumentas prieštarauja ir matininkės J. A. duotiems paaiškinimams. Ieškovas dalyvavo 2011 m. gegužės 6 d. ženklinant žemės sklypo ribas, su jomis sutiko, jokių pretenzijų po ribų paženklinimo atsakovei nereiškė, o pačiame akte nėra parašyta, kad jis sutinka tik su vieno riboženklio vieta, tačiau aiškiai parašyta, kad sutinka su senais riboženkliais.
2.3. Ieškovo ir atsakovės sklypus skiria kelias. Per atsakovės sklypo dalį buvo neteisėtai padarytas kelias, kurį panaikino atsakovės sutuoktinis, užsodindamas medžiais. Šis neteisėto kelio plotas, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, yra įskaičiuotas į atsakovės žemės sklypo plotą. Jei ieškovo pateiktas ieškinys būtų patenkintas, atsakovės sklypo plotas sumažėtų 0,2200 ha. Dėl to visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas toleruoja neteisėtą ir savavališką valstybinės žemės pasisavinimą. Ieškovas nurodo, kad jo žemės sklypo plotas yra nustatytas, savo sklypo ribų jis neginčija, tačiau iš esmės bando ginti ne pažeistas savo teises į asmeninę nuosavybę, bet bando įrodyti, jog turi teisę naudotis svetimu žemės sklypu, t. y. turi teisę per jį važinėti. Ieškovas pats patvirtino, kad jo ir atsakovės žemės sklypai nesiriboja, juos skiria keturių metrų pločio kelias.
2.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes dėl praleisto termino atnaujinimo, pagrįstai nurodė, kad ieškovas jį yra praleidęs dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausančių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, svarbiomis, dėl to nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT Jurbarko skyrius, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas sutiko su nustatytomis ginčo sklypo ribomis ir plotu bei patvirtinto tai savo parašu. Šiuo atveju tiek ieškovo, tiek atsakovės miškų ūkio paskirties žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai. Tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių įvardintų miškų ūkio paskirties žemės sklypų yra 0,22 ha bendro naudojimo, kelias, esantis valstybinėje žemėje. NŽT Jurbarko skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta tiksli bendro naudojimo kelio (0,22 ha), esančio valstybinėje žemėje ir skiriančio ieškovo bei atsakovės žemės sklypus, vieta, t. y. buvo patvirtintas faktas, kad kelio atkarpa, kurią atsakovė užtvėrusi ir užsodinusi medžių sodinukais, ir kuria ilgą laiką naudojosi ieškovas, yra įskaičiuota į bendrą atsakovės žemės sklypo plotą teisėtai. Teismas įvertino visas aplinkybes dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl nėra jokio teisėto pagrindo jį atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų nuosavybės teisės į žemę.
15. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ginčo šalys, t. y ieškovas (apeliantas) P. K., miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, ir atsakovė J. J., miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, įsigijo miško paskirties žemės sklypus, kurie buvo suformuoti nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovės J. J. miškų ūkio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2011 m. ir patvirtinti ginčijamu NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“.
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas P. K. ginčija NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ‑(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir pareiškė reikalavimus panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą.
Dėl ieškinio senaties termino
17. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone kadastro duomenų patikslinimo“. Apeliantas P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai ir subjektyviai vertino termino praleidimo priežastis, todėl buvo teisinis pagrindas terminą atnaujinti.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
19. Sutiktina su apeliantu, kad ginčijamas NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“, nėra viešai skelbiamas teisės aktas, todėl asmuo turi galimybę sužinoti apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).
21. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodė, kad terminas ginčyti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422) nėra praleistas, nes šis dokumentas jam nebuvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia apelianto pozicija ir sprendė, kad jis turėjo žinoti apie atsakovei priklausančio sklypo ribas nuo 2011 m. gegužės 6 d., t. y. nuo pasirašymo atsakovei J. J. sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte momento.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis praleido terminą ginčyti administracinį aktą, ir taip pat, kad šis terminas praleistas be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog apeliantas dalyvavo atsakovei priklausančio žemės sklypo matavimo procedūrose, jam iki kreipimosi į teismą dienos buvo prieinama visa informacija (atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, planai), t. y. dokumentai, atliekantys pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kad apeliantui buvo žinomos atsakovės žemės sklypo ribos, kad apeliantas skundus valstybinėms institucijoms pradėjo teikti tik atsakovei sodinukais užsodinus kelio atkarpą, kuri, jo įsitikinimu, yra bendro naudojimo kelias priklausantis valstybei, nepateisina termino skundui paduoti praleidimo.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo termino atnaujinamo klausimą.
Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms
25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė ginti jo pažeistas teises, pripažįstant negaliojančiais UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad byloje kaip atsakovai nurodyti J. J. ir NŽT, nes NŽT priėmė administracinio pobūdžio teisės aktą, kuriuo nustatytos teisės ir pareigos J. J.. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Geomatavimai“ atliko tik kadastrinius matavimus ir buvo šių dokumentų rengėja.
26. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-304-695/2019, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo, nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Šioje byloje kasacinio teismo kolegija taip pat konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Išaiškinta, kad šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai išaiškinta, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.
27. Nagrinėjamoje byloje apelianto ginčijami UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atlikti atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų byla, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planas apeliantui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.
28. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
29. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apelianto reikalavimai pripažinti negaliojančiais UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas šioje dalyje apelianto reikalavimas ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl sklypo kadastrinio matavimo procedūrų ir žemės sklypo ribų
30. Byloje tarp šalių yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad atsakovės J. J. miškų ūkio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2011 m. ir patvirtinti ginčijamu NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“. Apeliantas, ginčydamas administracinį aktą, nurodė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra užfiksuoti netinkamai, nes į atsakovės žemės sklypą buvo įskaičiuotas valstybinis miško kelias, kuriuo naudotis trukdo atsakovės sutuoktinis.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus kadastrinių matavimų planus, sprendė, kad rengiant atsakovei priklausančio miško paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo laikomasi nustatytų plano rengimo procedūrų, atsakovės sklypo kadastrinių matavimų duomenys atitinka faktinį sklypo naudojimą ir jo faktinę padėtį, atsakovei priklausančio miško paskirties žemės sklypo ribos yra tikslios bei aiškios, t. y. nustatytos bei pažymėtos matininkės J. A. parengtame 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo plane, pažymėtos atitinkamais bei tuo metu teisės aktų reikalavimus atitinkančiais riboženkliais. Savo išvadą teismas grindė NŽT Jurbarko skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d., atliktu žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovei J. J., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio apeliantui, skiriančio 4 m. pločio kelio atkarpą tarp riboženklių 10; 11; 1; 18 faktinių duomenų patikrinimu vietoje ir surašytu faktinių duomenų patikrinimo 2021 m. lapkričio 23 d. vietoje aktu Nr. FD‑1108‑(14.32.141).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
33. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nei vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant, riba nustatoma ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantui priklausančio miško paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas ir sklypo ribos paženklintos 2018 m., o atsakovei priklausančio miško paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengti ir sklypo ribos paženklintos 2011 m. Iš šalims priklausančių žemės sklypų planų, taip pat iš prie NŽT Jurbarko skyriaus parengtos išvados pateiktų planų nustatyta, kad šalims priklausantys sklypai bendros ribos neturi, juos skiria 4 m pločio bendro naudojimo kelias, identifikuotas apeliantui priklausančio sklype plane pažymėtais taškais 1 ir 18, o atsakovei priklausančio sklype plane pažymėtais taškais 10 ir 11. Tiek šalių pateiktuose planuose, tiek prie patikrinimo išvados pateiktuose planuose užfiksuota, jog šių taškų posūkių duomenys koordinačių sistemoje sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant šalims priklausančių žemės sklypų ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypų ribos buvo pripažintos abiejų šalių (ant planų gretimų sklypų savininkai yra pasirašę), žemės sklypų ribos buvo aiškios, identifikuotos su gretimybėje esančiu 4 m pločio bendro naudojimo keliu, kuris įrengtas valstybinėje žemėje.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalims priklausančių žemės sklypų planus, nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, tiek apelianto pietinėje pusėje sklypo riboje, tiek atsakovės šiaurinėje pusėje sklypo riboje pažymėto bendro naudojimo kelio taškai ir atstumai tarp jų nepakito, sutampa su abiejų šalių, t. y. tiek su apelianto, tiek ir su atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais, nustatytais atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino selektyviai bei, kad ginčijamu sprendimu padarytos išvados prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.
36. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad į atsakovei priklausantį miško žemės sklypą, pažeidžiant jo interesus bei ignoruojant viešuosius interesus, buvo įskaičiuotas valstybinis miško kelias, t. y. apeliantas įrodinėja, jog faktinė kelio, skiriančių šalių sklypus, vieta istoriškai susiklostė atsakovei priklausančio sklypo ribose, todėl atsakovei kelio vietoje užsodinus sodinukus jis prarado galimybę naudotis valstybinėje žemėje įrengtu bendro naudojimo keliu. Taigi, iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas siekia ginti viešąjį (valstybės) interesą, prašydamas panaikinti administracinį aktą, kuriuo nustatytos atsakovei priklausančio sklypo ribos.
37. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Proceso teisės normos įgalina spręsti, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.
38. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑706/2013). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Antrosios grupės subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Asmuo, kuris neturi tokių įgaliojimų, sužinojęs apie viešojo intereso pažeidimus, turi teisę informuoti specialius įstatymų nustatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas byloje neįrodinėja, kad nustačius atsakovei priklausančio sklypo ribas sumažėja jam priklausančio sklypo plotas ar kitaip ribojama galimybė naudotis jam priklausančia nuosavybe, neprašo nustatyti sklypo ribas jo pageidaujamu būdu. Apeliantas, įrodinėdamas, kad atsakovės sklypo ribos persidengia su valstybinėje žemėje įrengto bendro naudojimo kelio ribomis (neteisėtai kelias įskaičiuotas į atsakovei priklausantį žemės sklypą), nepagrindė teisės kreiptis su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo ir reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad iškilus tarp šalių ginčui, valstybės įgaliota institucija atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir sudariusi faktinių duomenų patikrinimo 2021 m. lapkričio 23 d. vietoje aktą Nr. FD‑110‑(14.32.141) nustatė, kad apelianto teiginiai dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo ir valstybinėje žemėje įrengto kelio persidengimo nepasitvirtino, t. y. nenustatė, kad administraciniu aktu patvirtinus atsakovės žemės sklypo ribas, jos persidengia su valstybinėje žemėje įrengto kelio ribomis.
40. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (liet. be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
42. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad apeliantas, dalyvavęs matininkei J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atlikus miško sklypo kadastrinius matavimus, jokių pastabų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir plotu. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad apeliantas dalyvavo rengiant atsakovei žemės sklypo kadastro duomenų bylą (atliekant matavimus), taip pat nesant pagrindui spręsti, kad administraciniu aktu patvirtinus atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas yra pažeidžiama apelianto teisė naudotis jam priklausančia nuosavybe, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad paženklinimo akte yra netinkamai užfiksuota apelianto valia, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas administracinis aktas NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 „Dėl J. J. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ yra neteisėtas.
43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi šioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto reikalavimo panaikinti administracinį aktą, kuriuo nustatytos atsakovei priklausančio miško paskirties žemės sklypo riba, pagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ir šių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), atliktus sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į išdėstytą, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas keičiamas dalyje, kuria atmestas reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą, šioje dalyje sprendimą panaikinant ir civilinę bylą nutraukiant, o likusioje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas yra keičiamas dalyje, kuria netekintas reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą, šioje dalyje sprendimą panaikinant ir civilinę bylą nutraukiant, tačiau, įvertinus šios nutarties motyvus (nutarties 25-29 punktai), kuriose konstatuota, kad žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentai (šiuo atveju apelianto ginčijami ribų paženklinimo–parodymo aktai, kadastrinių duomenų byla, žemės sklypo planas) nenustato asmens teisių ar pareigų, o administracinėse procedūrose sudaro pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų, darytina išvada, kad apelianto reikalavimai šioje dalyje yra susiję su kitu jo reikalavimu – 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 NŽT pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju apeliantas nėra laikomas iš esmės laimėjusiu pagrindinį ginčą dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo, t. y. nesikeičia teismo sprendimas dėl paties ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo paliekama nepakeista.
45. Apelianto P. K. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė J. J. į bylą yra pateikusi prašymą priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iš apelianto P. K..
47. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria netekintas reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.