- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2-102-670/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis, Gitana Butrimienė
- Kategorijos
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus atstovei Renatai Gadliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei J. J. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius, matininkė J. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. K. prašo išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikslinimo bylą arba išduoti ieškovui P. K. teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti iš NŽT Jurbarko skyriaus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimo bylą; pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. Kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą; panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti atsakovei J. J., priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys; atnaujinti terminą NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymui Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, apskųsti; priteisti iš atsakovės J. J. ieškovo P. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš NŽT Jurbarko skyriaus 2020 m. rugpjūčio d. Nr. 32SD- -(14.32.137 E) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir 2021 m. sausio d. atsakymo Nr. 32SD- -(14.32.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ metaduomenis, tikslias datas ir numerius; įpareigoti NŽT Jurbarko skyrių pateikti duomenis apie 0,22 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pateikiant Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centro) išrašą, žemės sklypo planą, žemės sklypo formavimo dokumentus, nurodyti žemės sklypo savininką, įregistruotą žemės sklypo naudojimo paskirtį, duomenis apie atliktus kadastrinius matavimus.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovui P. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,6583 ha miško paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris ribojasi su atsakovės J. J. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų yra valstybinis žemės sklypas – 0,22 ha bendro naudojimo kelias. UAB „Geomatavimai“ matininkė J. A. atliko atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2011 m. rugsėjo 6 d. parengė kadastrinių matavimų bylą, duomenys įregistruoti VĮ Registrų centras. Ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. skundu kreipėsi į NŽT Jurbarko skyrių, nurodydamas, kad J. J. sutuoktinis K. J. trukdo naudotis 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu, nes jį užtvėrė. 2018 m. gegužės 16 d. NŽT Jurbarko skyriaus specialistai atliko faktinių aplinkybių tikrinimą (duomenys neskelbtini) ir patvirtino aplinkybes, kad bendro naudojimo kelias apsodintas medžiais ir eglutėmis. Vėliau buvo pranešta, kad jokių pažeidimų nėra ir kelias užtvertas teisėtai, nes jis priklauso atsakovei. Mano, kad kelias įskaičiuotas į atsakovės žemės sklypą neteisėtai, tai pažeidžia jo teises, nes negali tinkamai naudotis bendru keliu.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2011 m. gegužės 6 d. nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo atsakovės sutuoktinis (įgaliotas asmuo) K. J. ir gretimo sklypo savininkas ieškovas P. K.. Tai patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 201.05.06/1 jo įrašytas įrašas, kad sutinka su senais riboženkliais, yra jo parašas. Ieškovo tvirtinimas, kad jis nieko nežinojo apie 2012 m. gruodžio 6 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, neatitinka tikrovės. Ieškovas dalyvavo 2011 m. gegužės 6 d. ženklinant žemės sklypo ribas, su jomis sutiko, jokių pretenzijų nereiškė, tik praėjus 7 metams pradėjo reikšti pretenzijas, rašyti skundus NŽT ir kitoms institucijoms.
Trečiasis asmuo NŽT Jurbarko skyrius byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovui P. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,6583 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė atkurta Tauragės apskrities viršininko 2000 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 94-11545 ir įsakymu Nr. 361. Matininkas V. S. 2017 m. liepos 13 d. atliko sklypo kadastrinius matavimus, parengė 2017 m. liepos 13 d. kadastrinių matavimų bylą bei 2013 m. liepos 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 3, parengė 2011 m. liepos 13 d. žemės sklypo planą, ieškovas su sklypo ribomis ir plotu sutiko pasirašydamas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjos 2017 m. spalio 16 d. sprendimu nauji kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastre). Ieškovo miškų ūkio paskirties žemės sklypo pietų pusėje tarp riboženklių 17 - 18 - 1 ribojasi su 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,2065 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė atkurta1993 m. balandžio 8 d. Jurbarko rajono valdybos potvarkiu Nr. 5Iv. UAB „Geomatavimai“ matininkė J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliko atsakovei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą bei 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą. Gretimo žemės sklypo savininkas (ieškovas) P. K. sutiko su žemės sklypo ribomis ir plotu pasirašydamas 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu 2012 m. gruodžio 6 d. Nr. 32VĮ-( 14.32.2)-1422 nauji kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centras. Tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių aukščiau įvardintų miškų ūkio paskirties žemės sklypų yra 0,22 ha bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės miškų ūkio paskirties žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai. Tarp šių žemės sklypų yra palikta valstybinės žemės juosta, skirta 4 m pločio bendro naudojimo keliui įrengti. J. J. miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos jo ribos, matininkei J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atlikus miško sklypo kadastrinius matavimus. Iš 2011 m. gegužės 6 d. miško sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 2011.05.06/1 nustatyta, kad ieškovas dalyvavo šio miško sklypo paženklinime ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir plotu. Miško sklypo plane nurodyta, kad šiaurės pusėje, tarp riboženklių 10-11-12, miško sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje. Akcentuotina, kad 4 m pločio kelio dalis, kuri užtverta ir apsodinta medžiais, nėra bendro naudojimo kelio, dėl kurio vyksta ginčas, ir kuris suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente (Žemės reformos projekte) dalis. Pagal gretimo žemės sklypo privatizavimo metu (1999 m.) parengtus dokumentus nustatyta, kad 4 m pločio kelias, kuris užtvertas ir apsodintas medžiais, yra įskaičiuotas į bendrą privatizuojamą žemės sklypo plotą, kaip žemės sklypo naudmena (2002 m. lapkričio 8 d. Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, žemės sklypo planas M1:5000).
Ieškovas P. K. posėdžio metu parodė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistos taisyklės, riboženkliai nebuvo pažymėti, todėl jis pradėjo ieškoti priežasčių. Atvykusi komisija nustatė, kad yra pažeidimai, tačiau vėliau šią savo išvadą atšaukė. Nuvykus į NŽT buvo paaiškinta, kad dalis bendro naudojimo kelio priklauso atsakovei J. J.. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį turi būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau NŽT to nepadarė ir jam kaip gretimo sklypo savininkui nepranešė. Šiuo metu NŽT yra nurodžiusi, kad kelias yra tik pasikeitusi jo vieta, jis apaugęs krūmais. Su pateikta NŽT išvada nesutinka, kadangi kelio dalis yra įskaičiuota į atsakovės žemės sklypo dalį ir tokios nustatytos ribos sumažina bendro kelio plotą, todėl atsakovas negali tinkamai naudotis bendro naudojimo keliu. Riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 18 pažymėti jo žemės sklype, tačiau su jais nesutinka, nes perkelti nuo kelio į mišką. Matininkė 2011 m. neteisingai atliko kadastrinius matavimus, todėl nepanaikinus jų negalima atlikti kitų veiksmų. Kadangi bendras kelias įskaičiuotas į atsakovės nuosavą žemės sklypą, nes kelio dalis 57 m. nukelta į mišką (duomenys neskelbtini), kuri apaugusi medžiais, jam trūksta bendro naudojimo kelio.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas (pagal įgaliojimą) K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. buvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, juos atliko matininkė J. A., atsakovas matavimuose dalyvavo ir pasirašė dokumentuose. Visos problemos prasidėjo 2018 m. kada jis susitvarkė dokumentus, bendro naudojimo kelio dalis buvo įskaičiuota į jo žemės sklypo plotą, norėjo susitvarkyti savo teritoriją ir apsodino sodinukais, kadangi yra posūkis ir visi ten važiuoja bei verčia šiukšles. NŽT pateikė planą ir jis yra teisingas. Riboženkliai Nr. 10 ir Nr. 11 yra jo teritorijoje, jie patikslinti, surašytas aktas. Riboženkliai visada buvo pastatyti tik atsakovas juos ištraukdavo. NŽT buvo įpareigojusi atstatyti riboženklius ir jis tai padarė 2020 m. su matininkais. Anksčiau keliu buvo galima pravažiuoti, tačiau bendro kelio dalį įskaičiavus į jų žemės sklypą pakeista kelio kryptis. Kelias yra apie 300 metrų, jo pabaigą galima pravažiuoti traktoriumi. Ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiria valstybinis kelias.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens NŽT Jurbarko skyriaus atstovė Renata Gadliauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2017 m., o atsakovės 2011 m. Šalys su riboženkliais sutiko, prieštaravimų ir pastabų nebuvo, aktuose pasirašė. Tarp sklypų yra 0,22 ha valstybinės žemės sklypas. 2018 m. ieškovas kreipėsi į NŽT, kad patikslinti 4 m pločio kelią. Specialistams nuvykus į vietą ir neradus riboženklių nustatyta, kad keliukas yra užtvertas, tačiau vėliau išsiųstas raštas ieškovui nesivadovauti šiuo raštu, kadangi Jurbarko skyrius neturi techninių priemonių tiksliai nustatyti bendro naudojimo kelio vietą. 2019 m. atsakovei buvo pasiūlyta atstatyti riboženklius, kad aparatu būtų galima patikslinti duomenis įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovei atstačius riboženklius padarytas duomenų patikslinimas ir jokių netikslumų nenustatyta, valstybinis kelias yra taip kaip ir pažymėtas. Atstovė akcentavo, kad skirtingai traktuojamas NŽT direktoriaus 2019 m. raštas, kuriame nurodoma, kad bendro naudojimo kelias negali būti įskaičiuotas, bet jis ir nėra įskaičiuotas. Kalba apie tą kelią, kuris pažymėtas kadastro duomenyse, t. y. 4 m – 0,22 ha valstybinės žemės sklypas. Nekalbama, kad ginčytina kelio atkarpa, kurią ieškovas įrodinėja yra bendro naudojimo atkarpa, tai yra atkarpa, kuri įskaičiuota į atsakovės A. J. sklypą, t. y. į jos naudmenis. Valstybinė žemė eina tiesiai tarp dviejų sklypų. NŽT kelio neatėmė, matininkai atlikdami matavimus laikosi tam tikros tvarkos, 2017 m. buvo atliki ieškovui priklausančio sklypo matavimai su kuriais ieškovas sutiko.
Trečiasis asmuo matininkė J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matininkai kadastrinius matavimus atlieka vadovaudamiesi pirminiais dokumentais. Atkuriant nuosavybę buvo rengiami žemės sklypų projektai ir sudaromi planai. Kelias buvo suprojektuotas žemėlapyje, prie kiekvieno sklypo turi būti privažiavimas. Buvo parengti planeliai su preliminariais matavimais. Kadastriniai matavimai buvo skirti patikslinti preliminarius duomenis. Preliminarūs matavimai atliekami su juosta ir jie nėra tikslūs palyginus su šiuo metu atliekamais kadastriniais matavimais. Vadovavosi planais, kad išlaikyti sklypo plotus ir ilgius. Kadangi kelias nėra per visą sklypą pravažiuojamas, jis suprojektuotas tiesiai, o ne nukertant sklypo dalį. Riboženklis Nr. 10 buvo atstatytas pagal pirminius duomenis. Ieškovas dalyvavo matavimuose, nereiškė jokių pretenzijų dėl matavimo tvarkos pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,6583 ha miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,2065 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Šalių nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus įregistruotos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J. priklausantis miško sklypas buvo suformuotas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos jo ribos matininkei J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atlikus miško sklypo kadastrinius matavimus. Iš miško sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad ieškovas dalyvavo šio miško sklypo paženklinime, jokių pastabų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir plotu. Miško sklypo plane nurodyta, kad šiaurės pusėje, tarp riboženklių 10 - 11 - 12, miško sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje.
Ieškovui priklausantis miško sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos jo ribos matininkui V. S. 2017 m. liepos 1 d. atlikus miško sklypo kadastrinius matavimus. Iš miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad ieškovas sutiko su tokiomis sklypo ribomis ir plotu ir tai patvirtino savo parašu.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka
Tarp šalims priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų yra 0,22 ha bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės J. J. atstovas (pagal įgaliojimą sutuoktinis K. J.) paaiškino, kad nesutarimai su ieškovu prasidėjo nuo 2018 m. kada jis sodinukais užsodino kelio dalį, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovas 2018 m. skundu kreipėsi į NŽT Jurbarko skyrių nurodydamas, kad K. J. jam trukto naudotis 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu. NŽT specialistai atvyko į vietą patikrinti faktines aplinkybes ir 2018 m. gegužės 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 32ŽN-48-(14.32.73) nurodė, kad nustatyti pažeidimai – savavališkas valstybinės žemės užėmimas. NŽT atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks pažeidimas buvo užfiksuotas, tačiau NŽT Jurbarko skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 32SD-3698-(14.32.104) informavo šalis, kad nesivadovauti 2018 m. gegužės 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte pateikta informacija, kadangi NŽT Jurbarko skyriuje nebuvo tinkamo prietaiso, kuriuo būtų galima nustatyti tikslias koordinates, nes atsakovo žemės sklype nebuvo riboženklių.
2019 m. liepos 24 d. NŽT specialistai pakartotinai atliko faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini). ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. FD-652-( 14.32.141), kuriuo nustatyta, kad dalis bendro naudojimo kelio yra užsodinta medžių sodiniais ir užtverta mediniu užtvaru, t. y. kad 4 m pločio kelio dalis, kurią K. J. užtvėręs ir apsodinęs beržų ir eglių sodinukais, yra įskaičiuota į bendrą J. J. privačios nuosavybės teise priklausantį miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, t. y. kelio dalis yra privati. Taip pat šiame žemės sklype nerasti pagal 2011 m. plano duomenis riboženkliai Nr. 10, 11, 12.
Kad išsiaiškinti ieškovo teikiamuose skunduose nurodytas aplinkybes, 2019 m. lapkričio 22 d. NŽT Jurbarko skyriuje įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ieškovas P. K. ir atsakovės J. J. įgaliotas asmuo K. J., buvo pasiūlyta K. J. atstatyti žemės sklypo 10, 11 ir 12 riboženklius arba pagal privatizavimo dokumentus patikslinti kadastrinius matavimus, kurio metu išaiškėtų bendro naudojimo kelio riba tarp žemės sklypų. K. J. sutiko atstatyti minėtus riboženklius, 2019 m. gruodžio 10 d. atliko nužymėjimą vietoje ir atstatė 10,11 ir 12 riboženklius vietovėje. Tai patvirtina byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. aktas, kuriame nurodyta, kad ribų nužymėjimas atliktas pagal žemės sklypo planą. Nužymėjimą atliko UAB „Surveta“ matininkas A. A..
Kaip ir buvo minėta atsakovei A. J. priklausančio žemės sklypo duomenys VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistruoti pagal matininkės J. A. parengtą kadastrinių matavimų bylą ir parengtą žemės sklypo planą, kuriuo vadovavosi matininkas A. A. atlikdamas ribų nužymėjimą.
NŽT Jurbarko skyrius 2019 m. liepos 31 d. atsakymu Nr. 32SS-13-(14.32.104) į ieškovo prašymą nurodė, kad Jurbarko skyriaus specialistai nustatė, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelio (tarp riboženklių Nr. 1 ir Nr. 18 pagal 2017 m. liepos 13 miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kuris skiria miško sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) auga medžiai ir krūmai. Taip pat nustatyta, kad 4 m pločio kelio dalis, kurią K. J. apsodinęs beržų ir eglių sodinukais, yra įskaičiuota į bendrą J. J. privačios nuosavybės teise priklausantį miško sklypo plotą, t. y. kelio dalis yra privati, todėl K. J. teisėtai šią dalį užtvėrė.
Ieškovas kreipėsi į matininką N. N. su prašymu atstatyti jam priklausančio miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklius Nr. 1 ir Nr. 18 (pagal 2017 m. liepos 13 d. miško sklypo planą), kurie 2018 m. lapkričio 4 d. matininko buvo atstatyti. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su šiais riboženkliais, nors jų niekada neskundė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. Žemės sklypo ribos sąvoka reglamentuojama Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).
Tai, kad NŽT Jurbarko skyrius 2018 m. gegužės 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 32ŽN-48-(14.32.73) nurodė nustatytus pažeidimus – savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes NŽT vėlesniu (2018 m. lapkričio 13 d.) raštu šalis informavo, kad nesivadovauti minėtu raštu, kadangi neturint techninių galimybių (nes Jurbarko skyriuje nėra prietaiso galinčio miško vietoje nustatyti koordinates), buvo klaidingai nustatyta, kad fiziškai esantis įvažiavimas sutampa su šalių žemės sklypų planuose nurodyta projektuojama bendro naudojimo kelio vieta.
NŽT nagrinėjamu atveju atliko eilę veiksmų pagal pavestą kompetenciją, atsakinėjo į ieškovo teikiamus skundus ir prašymus, atliko faktinių aplinkybių tikrinimą, taip pat byloje pateikė išvadą dėl miško keliuko, skiriančio ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, esamos padėties ir žemės sklypų ribų paženklinimus. Išvadoje nurodė, kad NŽT Jurbarko skyrius 2021 m. lapkričio 23 d., atliko žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovei J. J., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio ieškovui P. K., skiriančio 4 m. pločio kelio atkarpą tarp riboženklių 10; 11; 1; 18 faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą 2021 m. lapkričio 23 d. Nr. FD-1108-(14.32.141). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio atsakovei J. J., sklypo ribą žyminčiuose taškuose 10 ir 11 rasti riboženkliai (jie atstatyti) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio ieškovui P. K., sklypo ribą žyminčiuose taškuose 1 ir 18 rasti riboženkliai (jie atstatyti). Žemės sklypus skiria 0,22 ha bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Kelio atkarpoje tarp riboženklių 10; 11; 1; 18; nustatytas 4 m pločio kelias, jis pravalytas, medžiai iškirsti, pravažiuoti šiuo keliu su speciali miško ar kita žemės ūkio technika galima. Prie išvados pateikta žemės sklypų vietovėje rastų riboženklių schema patvirtina, kad pagal kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypui priklauso riboženkliai Nr. 1 ir 18, o žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sklypui priklauso riboženkliai Nr. 10 ir 11.
Remiantis atlikta išvada, atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra tikslios bei aiškios, t. y. nustatytos bei pažymėtos matininkės J. A. parengtame 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo plane, pažymėtos atitinkamais bei tuo metu teisės aktų reikalavimus atitinkančiais riboženkliais (kaip nurodė atsakovės įgaliotas asmuo ieškovas minėtus riboženklius savavališkai ištraukdavo), su esančiomis ribomis ieškovas sutiko pasirašydamas ant ribų paženklinimo akto taip išreikšdamas savo sutikimą su tomis ribomis.
Dėl termino atnaujinimo
Ieškovas nurodo, kad NŽT prie teritorinio skyriaus įsakymas Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422 patikslinti atsakovės J. J. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis buvo priimtas 2012 m. gruodžio 6 d., tačiau jis ieškovui nebuvo įteiktas, todėl terminas jam apskųsti neturėtų būti vertinamas, kaip pasibaigęs, jeigu teismas laikytų, kad terminas praleistas, prašo terminą atnaujinti. Svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Ieškovas mano, kad jis praleido terminą ginčyti administracinį aktą dėl svarbių priežasčių. Ieškovui buvo atsisakyta pateikti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą, P. K. nėra asmuo, dėl kurio 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas priimtas. Šis dokumentas nėra viešai skelbiamas teisės aktas, todėl ieškovas neturėjo jokios galimybės apie jį sužinoti. Ieškovas savo teises ir interesus gynė itin aktyviai, tačiau jam prašoma informacija nebuvo suteikiama, todėl laikytina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju elgėsi sąžiningai.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto arba pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822/2012).
Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-615/2019).
Kaip jau buvo minėta ieškovas 2011 m. gegužės 6 d. pasirašė ant sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir sutiko su atsakovės sklypo ribomis ir jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pažymėtos atsakovės žemės sklypo ribų, nei akto surašymo metu nereiškė ir tik 2018 m. pradėjo rašyti įvairius prašymus ir skundus į NŽT, po to kai atsakovė sodinukais užsodino kelio atkarpą, kuri ieškovo įsitikinimu yra bendro naudojimo kelias priklausantis valstybei.
Iš NŽT 2018 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 32SD-3698-(14.32.104.) „Dėl informacijos patikslinimo“, 2019 m. spalio 16 d. rašto Nr. 1SS-1984-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“ matyti, kad ieškovui teikiant skundus NŽT buvo žinoma apie 2011 m. gegužės 6 d. atliktus matininkės J. A. kadastrinius matavimus atsakovės J. J. žemės sklype, parengtą žemės sklypo planą, t. y. šiuo planu nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos. Taip pat minėtuose raštuose (atsakymuose į skundus) nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs šia teise. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo atliktus veiksmus po 2018 m. balandžio mėn., siekiant nuginčyti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. birželio 3 d.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, panaikinimo.
Sprendžiama, kad ieškovas šį terminą žymiai praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, svarbiomis, ir todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
Nustatyto termino praleidimas ir jo neatnaujinimas yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Geomatavimai“ matininkės J. A. 2011 m. gegužės 6 d. atliktus atsakovei J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2011 m. rugsėjo 6 d. Kadastro duomenų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2011 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą; panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2)-1422, kuriuo patikslinti atsakovei J. J., priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, o tuo pačiu ir kitus ieškinio reikalavimus, kadangi jie yra išvestiniai, o jų tenkinimas nesukeltų naujų savarankiškų teisinių padarinių ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato ir patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl šios išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovei.
Šioje byloje 10,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus šalims, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo P. K. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. J. 900 Eur (devynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,04 Eur (dešimt Eur 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.