Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.1. Atsakovo atskirasis skundas nesudaro objektyvaus pagrindo nei panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Atsakovo nesutikimo motyvai yra nepagrįsti. Vien formalus laikino išlaikymo priteisimas „pagal teismų praktiką“, neindividualizuojant priimamo sprendimo, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisėtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra tik orientacinis, o realus dydis teismo parenkamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti įrodymai – per UAB „Perlas Finance“ atliktų mokėjimų kvitai, AB „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašas apie ieškovės vardu registruotą transporto priemonę „Audi A6“ ir 2024 m. liepos 8 d. pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, Antstolių rūmų raštas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijęs su sprendžiamo klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus, poreikis juos pateikti atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl šie atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomas įrodymai – per UAB „Perlas Finance“ atliktų mokėjimų kvitai, AB „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašas apie ieškovės vardu registruotą transporto priemonę „Audi A6“ ir 2024 m. liepos 8 d. pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Apelianto pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir AB „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašas apie atsakovo vardu registruotą transporto priemonę jau yra bylos medžiagoje, dėl to jų priėmimas į bylą būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo priimti šiuos įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S. (e. t. 1, b. l. 9). Šalys po 2024 m. kovo 8 d. gyvena atskirai. Šalims gyvenant skyrium, šių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Šalys nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo.

17. Šalių dukrai yra diagnozuota: astigmatizmas, miopija (trumparegystė) (e. t. 1, b. l. 16, 89), dėl ko jai yra nuolat reikalingi akiniai, dantų lanko ryšių anomalijos, vaikų idiopatinė skoliozė, nenormali laikysena, netoksinė struma (e. t. 1, b. l. 15, 88).

18. Ieškovė gyvena nuomojame būste, mėnesio nuoma – 270 Eur per mėnesį (e. t. 1, b. l. 17–21).

19. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė iš atsakovo šalių dukros išlaikymui per UAB „Perlas Finance“ gavo šiuos mokėjimus: 2024 m. rugpjūčio 19 d. – 200 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 50 Eur; 2024 m. rugsėjo 13 d. – 150 Eur; 2024 m. spalio 1 d. – 150 Eur; 2024 m. lapkričio 11 d. – 200 Eur; (e. t. 1, b. l. 90). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas siūlė dukros išlaikymui mokėti 350 Eur (e. t. 1, b. l. 99).

20. Atsakovo pateikti per UAB „Perlas Finance“ atliktų mokėjimų kvitai patvirtina, kad atsakovas šalių dukros išlaikymui per UAB „Perlas Finance“ atliko šiuos mokėjimus: 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 200 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 50 Eur; 2024 m. rugsėjo 12 d. – 150 Eur; 2024 m. spalio 1 d. – 150 Eur; 2024 m. lapkričio 10 d. – 200 Eur ir po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, t. y. 2024 m. lapkričio 29 d. – 200 Eur (e. t. 1, b. l. 144–145).

21. Ieškovė dirba, jos mėnesio pajamos, neatskaičius mokesčių, – 1 000 Eur (e. t. 1, b. l. 101–103), atsakovas verčiasi individualia veikla (e. t. 1, b. l. 104). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota (e. t. 1, b. l. 45). Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise registruota 1/8 dalis žemės sklypo ir 1/8 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (e. t. 1, b. l. 46–50). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (e. t. 1, b. l. 42–44). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų nėra (e.t. 1, b. l. 27), atsakovo atžvilgiui yra užvestos 7 vykdomosios bylos. (e. t. 1, b. l. 31–41).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą po 350 Eur mokamą kas mėnesį nuo prašymo priteisti laikiną išlaikymą padavimo dienos iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, paskyrė ieškovę vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas argumentavo, kad: 1) pagal teismų praktiką orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2), t. y. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius ir įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką; 2) teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių (14 metų), minimalius vaiko poreikius, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė laikiną po 350 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neatitikties formuojamai kasacinio teismo praktikai ir teisės normoms, reglamentuojančioms laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

26. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikomas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

27. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

28. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

31. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau pabrėžtina, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010).

32. Nurodyti principai taikytini ir nustatant laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kiek tai įmanoma nesprendžiant klausimo iš esmės. Laikinasis išlaikymas taip pat turi būti pakankamas prioritetiniams vaiko poreikiams užtikrinti, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog teismas, spręsdamas dėl laikinojo išlaikymo bei jo dydžio, neturi vertinti esamų duomenų apie tokio išlaikymo poreikį bei pagrįstumą.

33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti šalių dukrai 350 Eur kas mėnesį mokamą laikiną materialinį išlaikymą. Atsakovo nuomone, priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis – neatitinka atsakovo turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių, viršija priteistiną išlaikymo dydį pagal suformuotą teismų praktiką (orientacinis kriterijus dėl išlaikymo priteisimo yra minimali alga po mokesčių, atėmus vaiko pinigus (306,09 Eur), o teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteisė daugiau, nei vadovaujantis teismine praktika, ieškovė galėtų reikalauti, neteikdama įrodymų. Su šiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina, jie nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo dydį.

34. Pirma, apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, atsakovo argumentas, kad priteistas materialinis išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties, yra deklaratyvus. Apelianto gaunamos pajamos, preliminariu vertinimu, leidžia jam teikti vaikui priteisto dydžio laikiną materialinį išlaikymą, juolab, kad atsakovas nenurodė, kokio dydžio pajamas jis gauna per metus, nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas, o tik abstrakčiai nurodė, kad dirba individualios veiklos pagrindu – atlieka apdailos darbus, per mėnesį sezono laiku pavyksta uždirbti iki 1 500 Eur, ne sezono metu – apie 700 Eur, nepagrindė vykdomos veiklos sezoniškumo, nenurodė, kiek trunka veiklos sezonai. Be to, iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas siūlė dukros išlaikymui mokėti 350 Eur, kas rodo, kad atsakovas pripažino, jog tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek šalių nepilnametės dukros poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos problemų neturėtų galimybės dirbti ir gauti pajamas, pakankamas mokėti priteistą laikiną materialinį išlaikymą, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti aktyvus, siekdamas gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaiko atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Nors atsakovas nurodo turintis jo atžvilgiu antstolių vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų, jis nepateikė įrodymų, kad šias skolas moka.

35. Antra, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kita vertus, pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

36. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

37. Trečia, apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, vaikui priteistas 350 Eur dydžio laikinas materialinis išlaikymas yra tinkamai individualizuotas, protingo dydžio, patenkina minimalius, būtinuosius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (96,25 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2). Šalių nepilnametė dukra yra 14 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikui tenkančios išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra gan didelės. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, aplinkybes, kad šalių nepilnametei dukrai yra diagnozuoti susirgimai: astigmatizmas, miopija (trumparegystė), dėl ko šiai yra nuolat reikalingi akiniai, taip pat vaikų idiopatinė skoliozė, nenormali laikysena, netoksinė struma, dėl ko, tikėtina, taip pat patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, bei preliminarius tokio amžiaus ir tokios sveikatos šalių nepilnametės dukros poreikius, spręstina, kad vaikui priteistas 350 Eur dydžio laikinas materialinis išlaikymas patenkina minimalius, būtinuosius vaiko poreikius. Be to, minėta, iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas siūlė dukros išlaikymui mokėti 350 Eur, kas rodo, kad atsakovas pripažino, jog tokio dydžio išlaikymas atitinka šalių nepilnametės dukros poreikius. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neginčijo papildomų sveikatos priežiūros šalių dukros akiniams išlaidų, o ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šalių nepilnametės dukros sveikatos sutrikimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. taikomas 924 Eur minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 516, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 709, atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas, patvirtino 2025 m. taikomą minimaliąją mėnesinę algą – 1 038 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė didesnį laikiną materialinį išlaikymą negu orientacinis minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, sumažintas išmokos vaikui suma; toks dydis atitinka pragyvenimo lygio pokyčius.

38. Ketvirta, pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad atsakovas tik deklaratyviai ginčija vaikui priteisto laikino materialinio išlaikymo dydį, kaip per didelį, neatitinkantį vaiko poreikių, tačiau nepagrindė, kodėl vaikui turėtų būti priteistas atsakovo siūlomas netgi mažesnis negu orientacinis minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, preliminariai atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

39. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas nevengia pareigos išlaikyti vaiko, gera valia išlaiko vaiką, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant susiklosčiusiai konfliktinei situacijai tarp sutuoktinių, teisės normos nustato garantijas nepilnamečiams vaikams gauti išlaikymą. Laikinos išlaikymo priemonės užtikrina pastovaus išlaikymo vaikams teikimą, kuris nepriklauso nuo atsakovo valios. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, jog, šalims pradėjus gyventi skyrium, jis būtų teikęs panašaus dydžio, kaip nustatytas skundžiamoje nutartyje, išlaikymą vaikui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 3 d. iki teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo šalių nepilnametės dukros išlaikymui ieškovei sumokėjo 750 Eur, ir po minėtos nutarties priėmimo, t. y. 2024 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 200 Eur, tačiau nėra pakankami įrodyti aplinkybei, jog atsakovas geranoriškai kas mėnesį teikė vaikui reikiamo dydžio išlaikymą, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės parduoto šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio reikšmingos sprendžiant dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo, bet ne dėl laikino materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų priteisimo ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-30545-947/2024 (naujas bylos Nr. e2-1995-947/2025), palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.