Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-253-517/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-08
Bylos Nr.: e2-253-517/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01078-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Ieškovas: E. U.
Atsakovas: M. Z.
Advokatai: Virginija Bradulskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-253-517/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01078-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulinei,dalyvaujant ieškovei E. U., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,atsakovui M. Z.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui M. Z. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) paskirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje ekspertizę tėvystės faktui nustatyti, užduodant klausimą, ar atsakovas M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o T. U., yra atsakovo biologinis sūnus; 2) pripažinti, kad atsakovas M. Z. yra nepilnamečio T. U. biologinis tėvas, o T. U. yra atsakovo biologinis sūnus; 3) nustatyti nepilnamečio T. U. gyvenamąją vietą su motina E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje; 4) Priteisti iš atsakovo M. Z. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. U. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti motinai E. U.; 5) priteisti iš atsakovo M. Z. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui T. U. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. liepos 12 d. imtinai 2000 eurų, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti motinai E. U.; 6) teismo sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai; 7) priteisti iš atsakovo M. Z. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir kitas išlaidas.

Ieškinyje (el. b. l. 1-4) ieškovė nurodo, kad su atsakovu M. Z. pradėjo kartu gyventi nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario mėn. pabaigos ieškovės gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu ieškovė su atsakovu turėjo intymių santykių, po kurių pastojo. Apie tai, kad laukiasi kūdikio, ieškovė sužinojo 2021 m. kovo 9 d. ir pranešė atsakovui M. Z.. Atsakovas sužinojęs apie neštumą, daugiau nei skambino, nei bendravo su ieškove ir visiškai nesidomėjo nei vaiku, nei ja pačia. Ieškovė ieškinyje nurodo neprieštaraujanti, kad teismas paskirtų DNR ekspertizę, siekiant nustatyti, ar atsakovas M. Z. yra biologinis T. U. tėvas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš pradžių sutiko gera valia atvykti pripažinti tėvystės ir teikti išlaikymą vaikui, tačiau greitai savo nuomonę pakeitė ir daugiau nebendravo. Atsakovas M. Z. sūnaus T. U. nelanko, juo nesidomi, todėl bendravimo tvarkos nustatyti ieškovė neprašo. Ieškovė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi atsakovas vaiku nesidomi, vaikas jam nerūpi, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad vaiko gali būti kita gyvenamoji vieta, o ne su ieškove. Vaikas, kuris dar yra kūdikis, nuo gimimo gyvena su ieškove, jam būtina motinos priežiūra. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovė nurodo, kad gyvena socialiniame būste pagal sudarytą nuomos sutartį. Ieškovė kartu ieškinyje prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Materialinį išlaikymą prašo priteisti po 250 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šį išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškove nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra išmoka vaikui 111 eurų per mėnesį, vaiko priežiūros išmoka 141 eurų. Finansiškai padeda ir ieškovės tėvai. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500 eurų. Šią išlaidų sumą sudaro: maistui – 200 eurų, drabužiai, avalynė – 100 eurų, komunaliniai mokesčiai – 30 eurų, transporto išlaidos –20 eurų, vitaminai, vaistai – 20 eurų, higienos prekės – 30 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės ir kitos priemonės – 100 eurų (įskaitant mokestį darželiui-lopšeliui), iš viso 500 eurų. Kartu ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius, skaičiuojant po 250 eurų, kas sudaro 2000 eurų, motyvuojant, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas. Jis neturi jokių sveikatos problemų. Jo turtinė padėtis nėra tiek reikšminga aplinkybė, kad nebūtų priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ir patenkinti vaiko poreikius pilnai. Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra asmeninė tėvų pareiga, kurios kitam asmeniui perkelti neįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai parodydama, kad vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas neįrašytas, M. Z. tėvystės nėra pripažinęs iki šiol. Jis nepatikėjo, kad ji laukėsi jo vaiko. Kai M. Z. išvyko 2021 m. vasario mėnesio pabaigoje, jų bendravimas nevyko, po kurio laiko jis užblokavo jos kontaktinius duomenis ir jokio ryšio nepalaiko. Nurodė, kad jai nėra žinoma M. Z. materialinė padėtis. Šiuo metu ji pati yra nedirbanti, jos mėnesinės pajamos siekia vos daugiau nei 400 eurų. Mėgino dirbti, kai vaikui buvo vos pusę metų, tačiau nepavyko darbo suderinti su kūdikio poreikiais. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 250 eurų. Nuo bylos perdavimo į teismą M. Z. nemėgino užmegzti kontakto nei su ja, nei su vaiku. Gyvena socialiniame būste su mama ir sūnumi, kito nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Materialiai padeda kiti šeimos nariai. Sutiktų išlaikymo sumą sumažinti iki 200 eurų, jei M. Z. sutiktų savanoriškai mokėti vaiko išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, prašomo priteisti įsiskolinimo nemažins. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovas teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad pripažįsta tėvystę, t. y. kad T. U. yra jo sūnus, o jis, M. Z. T. U. tėvas. Nurodo nenorintis bendrauti su vaiku, tam įtakos turi ir konfliktiniai santykiai su ieškove. Šiuo metu yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje jau apie mėnesį. Iki šiol buvo dirbęs nelegaliai, taip pat buvo išvykęs dirbti į užsienį sezoninio darbo. Turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam vieneri metai, turi vaiką išlaikyti. Pragyvena iš pašalpos, padeda finansiškai mama. Pats yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Nurodo, kad sūnaus T. U. išlaikymui galėtų skirti 150 eurų per mėnesį. Teismo neprašė nieko.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, 2022 m. rugpjūčio 5 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su mažamečiu sūnumi gyvena 2 kambarių socialiniame būste, kuris skirtas ieškovės motinai G. K.. Butas (apie 48 kv. m.) su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, visi argumentai yra išdėstyti ieškinyje, taip pat patikslino, kad atsakovas vengia bet kokios atsakomybės dėl mažamečio vaiko, juo nesidomi, išlaikymo neteikia.

2022 m. rugpjūčio 5 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sugyventine V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir mažamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena 1 kambario nuomojamame būste (apie 50 kv. m.) su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru yra reikalingiausi namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu atsakovas paaiškino, kad su E. U. ir T. U. nenori turėti jokių reikalų, išlaikymo taip pat nenori teikti, atsakovo teigimu, jeigu teismas įpareigotų atlikti DNR testą, atsakovas neprieštarautų ir įvykdytų teismo nurodymą.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad nenustatyta duomenų apie tai, kad motina E. U. netinkamai vykdytų savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis T. U. nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvo nėra matęs, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui bei ieškovės esamą turtinę padėtį, Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažamečiam vaikui Skyriaus nuomone užtikrins mažamečio vaiko poreikius. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti vadovaujamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie mažamečio vaiko išlaikymo (el. b. l. 21-38).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko išlaikymo dydis turėtų būti orientuotas į ateitį, kadangi augant vaiku, auga ir vaiko poreikiai. Nustatomas išlaikymo dydis turėtų būti spendžiamas pagal esamą minimalią alga, kuri šiuo metu yra 600 eurų, todėl turi būti nustatomas maksimaliai T. U. poreikius patenkinamas išlaikymo dydis. Palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį tenkinti pilnai, taip užtikrinant vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė parodė, kad išklausius atsakovo paaiškinus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad atsakovas M. Z. pripažįsta tėvystę, todėl ginčo dėl tėvystės nustatymo nekyla. Todėl prašo teismo nustatyti, kad T. U. yra M. Z. sūnus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčas nekyla, atsakovas nusišalinęs ir kategoriškai nesutinka bendrauti su vaiku. Pareikštas ieškinys dėl išlaikymo dydžio, t. y. 250 eurų, visiškai atitinka vaiko poreikius ir teismų formuojamą praktiką. Mama viena augindama vaiką neturi galimybių papildomai dirbti, iki šiol ieškovei finansiškai padėjo kiti šeimos nariai. Išlaikymo dydį patvirtina ir ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai bei kiti mokesčiai. Juolab, kad vaikas auga ir netrukus pradės lankyti darželį, atsiras papildomų išlaidų lavinimui. Atsakovo siūlymas vaikui mokėti išlaikymą po 150 eurų, bendrai vaiko poreikiams per mėnesį abiem tėvams skiriant iš viso 300 eurų vaiko poreikius tenkintų ganėtinai skurdžiai ir pažeistų vaiko interesus. Todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma po 250 eurų per mėnesį atitinka protingumo principą. Įsiskolinimo suma grindžiama tuo, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo jo gimimo, ieškovė viena išlaikė sūnų nuo jo gimimo. Atsakovas nedėjo pastangų bylą užbaigti taikiai, buvo paruošta taikos sutartis, sutarta vykti pas notarą dėl tėvystės pripažinimo, kas būtų lėmę ir mažesnes bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kadangi atsakovas nedėjo pastangų bylą užbaigti taikiu būdu, teismo prašoma iš atsakovo pilnai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Dėl tėvystės nustatymo

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 234 nustatyta, kad ieškovės sūnus T. U. gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario mėnesio pabaigos kartu su atsakovu M. Z. gyveno kartu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas turėjo intymių santykių, atsakovui išėjus iš namų ir išsiskyrus su ieškove, ieškovė 2021 m. kovo 9 d. sužinojo, kad laukiasi. Apie neštumą ieškovė informavo atsakovą, tačiau pastarasis ieškove nepatikėjo, teigė, kad ji laukiasi ne jo vaiko ir galiausiai jų santykiai nutrūko. Atsakovas ieškovės sūnaus T. U. nematė, jo nelankė ir nebendravo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo skirta DNR ekspertizė, kadangi, nors atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį pateikęs nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus patvirtino, kad T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus ir jis, M. Z., tėvystės neginčija. Atsakovas taip pat neneigė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario mėnesio pabaigos gyveno kartu su ieškove ieškinyje nurodytu adresu, gyvendami kartu turėjo intymių santykių, po ko gimė sūnus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad pranešė atsakovui tiek apie neštumą, atsakovas taip pat buvo informuotas apie sūnaus gimimą. Šių ieškovės teiginių teismo posėdžio metu atsakovas taip pat neginčijo. Be to, teismo posėdžiu metu atsakovas pripažindamas, kad T. U. yra jo biologinis sūnus, kartu nurodė, kad su vaiku nenori nei bendrauti, nei turėti kažką bendro dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl įrodinėjamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat į atsakovo paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, pateiktų įrodymų pakanka, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovas M. Z. yra ieškovės sūnaus T. U. tėvas ir kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas bei tenkintinas.

Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė.

Šiuo metu nepilnametis T. U. gyvena kartu su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas. Institucija pateiktoje teismui 2022 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. 3SD – 7411 nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina E. U. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi vertinti vaiko teises ir interesus, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, įvertindamas ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 eurų per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Konkrečių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingų sumų ieškovė nenurodė, rėmėsi orientaciniu minimalios mėnesio algos, reikalingos kiekvieno asmens minimalių poreikių tenkinimui, kriterijumi. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga skirti maistui apie 200 eurų, drabužiams, avalynei apie 100 eurų, komunaliniams mokesčiams apie 30 eurų, transporto išlaidoms apie 20 eurų, vitaminams, vaistams apie 20 eurų, higienos prekėms apie 30 eurų, lavinimo ir mokymo priemonėms ir kitos priemonėms apie 100 eurų (įskaitant mokestį darželiui-lopšeliui). Nepilnamečio vaiko išlaikymui ir auginimui per mėnesį iš viso reikalinga apie 500 eurų.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Šiuo metu valstybės išmokos vaikui sudaro 85,75 Eur. Atėmus šią sumą, abiejų šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis siektų apie 420 Eur per mėnesį (vaiko poreikių užtikrinimui suapvalinus į didesnę pusę).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad, ieškovė gyvena jos mamai išnuomotame socialiniame būste (el. b. l. 10-12, 13), šiuo metu yra bedarbė, gauna vaiko priežiūros išmoką 111 eurų per mėnesį, vaiko priežiūros išmoka 141 eurų. Finansiškai padeda ir ieškovės tėvai, kiti giminaičiai. Duomenų apie ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą byloje nėra,

Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, juridinius asmenis, jų akcijas, nario ar dalininko teises byloje nėra. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis registruojasi Užimtumo tarnyboje, taip at turo išlaikyti dar vieną mažametį vaiką. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką, pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas. Kadangi atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas asmuo, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnamečius vaikus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, su vaiku nebendrauja ir juo nesidomi. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruoto jo vardu. Nurodo, kad pragyvena iš mokamų pašalpų, materialiai padeda ir jo mama. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Duomenų, jog atsakovas išlaikytų bei rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, tačiau šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nė kiek neprisideda prie savo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie sūnaus T. U. išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad esant tokiai situacijai, kai nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, o kitas yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų, teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra atitinkamai ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 45 p.). Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas, 2/3 dalys reikalingo šalių nepilnamečiam sūnui T. U. išlaikymo sumos būtų suapvalinus į didesnę pusę – 250 eurų per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo M. Z. nepilnamečio vaiko T. U. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 12 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas 250 Eur dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 29 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. liepos 12 d.).

Vadovaujnatis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš vaiko tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už nurodytą laikotarpį neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.

Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar iki vaiko gimimo atsakovas išvyko gyventi kitus, nesidomėjo vaiku nei neštumo metu, nei jam gimus, sūnaus nėra net matęs, taip pat neteikė jokios pagalbos, įskaitant ir materialinį išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 250 Eur per mėnesį, kaip ir prašomas priteisti periodines išmokas. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti didesne dalimi. Pasinaudojant prieiga prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2024 m. spalio 29 d. yra vaiko priežiūros atostogose, nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. birželio 28 d. dirbo UAB „Edega“, per tą laikotarpį darbo užmokesčio gavo 995,92 eurus. Šiuo metu ieškovė nedirbanti, yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesinės pajamos šiuo metu siekia apie 225 eurus. Duomenų apie atsakovo pajamas įsiskolinimo laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra. Pagrindų daryti išvadą, ką įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nėra.

Ieškinyje ieškovė teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu reikėjo tenkinti būtinuosius sūnaus poreikius, juos išvardino, tačiau kiekvieno jų tenkinimui skirtinų sumų nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga nurodyta suma, todėl priteisiama iš atsakovo vaikui 2000 eurus neteikto išlaikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovei teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, E. U. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023 m. sausio 23 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-01308, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 401,67 Eur (el. b. l. 120). Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai visiškai, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 100 procentų reikalavimų. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina prašoma 401,67 eurų suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 105 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 105 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 68 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo, 45 eurai žyminimis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 323 eurai žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Kiti klausimai

CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė šioje byloje yra mažamečio vaiko T. U. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo mažamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus gimimo įrašo Nr. 234 duomenis, nurodant kad vaiko T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 401,67 Eur (keturis šimtus vieną eurą 67 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 323,00 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis