- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-81-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46268-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- A. V., E. S., S. K.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Kęstutis Valys, Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijui Masiuliui ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., A. V. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendžio, kuriuo:
E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, E. S. skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. S. skirta sumažinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis skirta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10, 2024-09-27, 2024-10-07, 2024-10-14 nuosprendžiais, ir E. S. skirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią E. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, E. S. į bausmę įskaitytas bausmių, atliktų pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10, 2024-09-27, 2024-10-07, 2024-10-14 nuosprendžius, laikas.
A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalie 2 punktu, skirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. V. skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendžiu, ir A. V. skirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią A. V. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, A. V. į bausmę įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendį, laikas ir suėmimo laikas nuo 2024-04-25 iki 2024-06-25. Kardomąsias priemones A. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. K. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-17 nuosprendžiu, ir S. K. skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią S. K. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, nuspręsta S. K. į bausmę įskaityti bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-17 nuosprendį, laiką.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių, procesinių išlaidų, laikino nuosavybės teisės apribojimo, daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S., A. V. ir S. K. nuteisti už tai, kad:
1.1. E. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023-12-03, apie 12.00 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties, tyčia, vengdamas sulaikymo kaip administracinio nusižengimo pažeidėjas dėl įvykdytos smulkios vagystės, aktyviais veiksmais pasipriešino prekybos centro apsaugos darbuotojui L. Ž., grumtynių metu tyčia pastūmė L. Ž., dėl ko šis atsitrenkė į sienos kampą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl menkavertės dingsties nukentėjusiajam L. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nubrozdinimą dešinio pakinklio srityje;
1.2. be to, E. S. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023-12-27, apie 13.00 val., būdamas parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikėsino pagrobti: 1 vnt. 4,69 eurų vertės priemonę „Old Spice Deep sea“, 2 vnt. 4,69 eurų vertės priemonę „Old Spice Wolf“, kurių bendra vertė 9,38 eurai, 1 vnt. 4,69 eurų vertės priemonę „Old Spice Bearglove“, 1 vnt. 3,28 eurų vertės priemonę „Old Spice Captain“, 1 vnt. 4,69 eurų vertės priemonę „Old Spice Whitewater“, 2 vnt. 8,79 eurų vertės šampūnus „Head and Shoulders“, kurių bendra vertė 17,58 eurų, 1 vnt. 8,49 eurų vertės šampūną „Head and Shoulders“, 1 vnt. 9,29 eurų vertės šampūną „Head and Shoulders“, 2 vnt. 6,99 eurų vertės šampūnus „Syoss Men“, kurių bendra vertė 13,98 eurų, 1 vnt. pakuotę 15,29 eurų vertės skalbimo kapsulių „Ariel“, 1 vnt. 1,45 eurų vertės energetinio gėrimo „Red bull“, 1 vnt. 156,99 eurų vertės veržliaraktį „Dewalt“, tokiu būdu iš viso pasikėsino pagrobti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių už 245,11 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo;
1.3. be to, E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023-12-31, apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, atvirai nuo Ž. K. kaklo pagrobė auksinę grandinėlę, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. K. padarė 2000 eurų turtinę žalą;
1.4. be to, E. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024-01-29., laikotarpyje nuo 17.27 val. iki 18.10 val., būdamas parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 2 vnt. 4,69 eurų vertės pieštukinių dezodorantų „OLD SPICE DEEP SEA“, kurių bendra vertė 9,38 eurų, akumuliatorinį daugiafunkcinį įrankį „DEWALT DCS356N“, 149 eurų vertės, tuo bendrai padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 158,38 eurų turtinę žalą;
1.5. be to, E. S., S. K., A. V., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė vagystę įsibrovę į patalpas, o būtent: 2024-02-05, tamsiu paros metu, tačiau tiksliai nenustatytu laiku, E. S. ir S. K. išlaužus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), duris, A. V. saugant aplinką, E. S. su S. K. pateko į patalpas, iš ten pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 500 eurų, kuriuos tarpusavyje pasidalino, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 eurų turtinę žalą;
1.6. be to, E. S. įvykdė vagystę, įsibrovęs į patalpas, o būtent: laikotarpyje nuo 2024-02-06, 17.00 val. iki 2024-02-07, 06.40 val., išstūmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duris, pateko į patalpas, iš ten pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: padangas su lietais diskais 4 vnt. po 150 Eur, bendros 600 eurų vertės, kompiuterį Autel Maxi Diag MD808/MD 808 Pro 350 eurų vertės, kompiuterį Autel Maxi Diag 900 eurų vertės, kompiuterį Digi Prog -3 250 eurų vertės, kompiuterį VAG 138 eurų vertės, pneumatinį suktuką 240 eurų vertės, pneumatinį suktuką 3/4 „LYTAGRA“ 120 eurų vertės, Wurth orinį suktuką 750 eurų vertės, akumuliatorių testerį TELWIN 170 eurų vertės, endoskopą SCREEN 23 eurų vertės, busterį „LOKITHORN“ 185 eurų vertės, antgalių presą YQK-70 GREEN 36 eurų vertės, plastmasių remonto kompiuterį 32 eurų vertės, indukcinį kaitintuvą „KROF TOOLS“ 387 eurų vertės, škyvų nuėmėją „AVTODELO“ 72 eurų vertės, elektrinį šildytuvą – pūstuvą 30 eurų vertės, įvorių ištraukėją 24 eurų vertės, prailgintoją 220v ritėje 80 eurų vertės, VW CRAFTER dalis (2 šarnyrus, 2 vairo traukes, 2 traukių antgalius) bendros 138 eurų vertės, elektromagnetinį grąžtą VEVOR 1300W-1400W 160 eurų vertės, įdaubų remonto komplektą 80 eurų vertės, 2 vnt. gręžtuvų - suktuvų „MAKITA“ po 80 eurų, bendros 160 eurų vertės, siaurapjūklį „MAKITA“ 80 eurų vertės, pakrovėją „MAKITA“ 40 eurų vertės, 4 vnt. „MAKITA“ akumuliatorius po 60 eurų, bendros 240 eurų vertės, pakrovėją „Parksaid 12v/6v“ 49 eurų vertės, multimetrą 20 eurų vertės, 30 vnt. kavos žetonų po 0,7 Eur, bendros 21 euro vertės, suvenyrinę mini statinę „MANOL“ 30 eurų vertės, purkštukų lizdų valymo komplektą 90 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5505 eurų turtinę žalą;
1.7. be to, E. S. įvykdė vagystę, o būtent: laikotarpyje nuo 2024-02-06, 17.00 val. iki 2024-02-07, 06.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios neaptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4000 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam V. D. padarė 4000 eurų turtinę žalą;
1.8. be to, E. S. pasikėsino įvykdyti vagystę, įsibrovęs į patalpas, o būtent: laikotarpyje nuo 2024-02-07, 21.00 val. iki 2024-02-08, 06.30 val., sulaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), medžio drožlių plokštę ir sugadinęs laikinai suformuotas OSB plokščių įėjimo atitvarus ir jas laikančius karkasus, mechaniniu būdu subraižęs šio įėjimo į pastatą pagrindines šonines tambūro metalines konstrukcijas, įsibrovė į viešbučio patalpas, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: vieną pilną dėžę LED juostos PA 030286, 4000 K NEXTEK, 2149,26 eurų vertės, 4 vnt. elektros maitinimo šaltinių LPV-100-12 12VDC, bendros 90,75 eurų vertės, 90 bėginių metrų LED juostos PA 030286, 4000 K NEXTEK, bendros 266,80 eurų vertės, 50 bėginių metrų LED juostos LUXSONN, SAMSUNG DC24, 4000 K (LED 6911), bendros 333, 96 eurų vertės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y.: akumuliatorinį perforatorių Bosch GBH 18V-21, 138,29 eurų vertės, laidinį perforatorių Bosch GBH 2-26F, 155,31 eurų vertės, laidinį perforatorių Bosch GBH 2-26F, 155 eurų vertės, 2 vnt. 76 eurų vertės akumuliatorinius suktukus Bosch, bendros 152 eurų vertės, akumuliatorinį smūginį suktuką Bosch, 116 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką Bosch GSR 18-2LI, 70 eurų vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį Bosch, 110 eurų vertės, elektrinį feną Bosch GHG-20-63, 90 eurų vertės, 2 vnt. 129 eurų vertės lazerinių nivelyrų Bosch GLL 2-15G, bendros 258 eurų vertės, 4 vnt. 50 eurų vertės akumuliatorių 4Ah, bendros 200 eurų vertės, 3 vnt. 50,50 eurų vertės akumuliatorių 4Ah, bendros 151,50 eurų vertės, 3 vnt. 25 eurų vertės akumuliatorinių pakrovėjų18V, bendros 75 eurų vertės, prailgintuvą 50 metrų, 54,04 eurų vertės, tonų generatorių Berner, 50 eurų vertės, kabelių antgalių užspaudimo replės, 30 eurų vertės, 2 vnt. smulkių įrankių komplektų, bendros 290 eurų vertės, kabelio Cu 3x1,5 mm – 150 metrų, 400 eurų vertės, kabelio Cu 3x2,5 mm – 200 metrų, 600 eurų vertės, kabelio Cu 3x10 mm – 25 metrai, 219 eurų vertės, įvairių varinių kabelių galų – 80 kg, 480 eurų vertės, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių medžiagų už bendrą 2840,77 eurų sumą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių įrankių ir medžiagų už bendrą 3794,14 eurų sumą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes paslėptus daiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje rado policijos pareigūnai;
1.9. be to, E. S. ir A. V. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024-02-10, apie 01.18 val., veikdami bendrininkų grupėje, bandydami įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo viešbučio, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, apgadino ir subraižė galinio pastato fasado įėjimo metalines duris, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 363,00 eurų žalą;
1.10. be to, E. S. įvykdė vagystę, įsibrovęs į patalpas, o būtent: 2024-02-23, laikotarpyje nuo 00.37.27 val. iki 05.19.53 val., išlaužęs dirbtuvių atskiro įėjimo durų staktą, atlenkęs durų skląstį ir sulaužęs metalinių grotų pakabinama spyną, įsibrovė į patalpą - radijo taisyklą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. I. priklausantį turtą: multimediją F6032 -20 eurų vertės, multimediją - be pavadinimo - 20 eurų vertės, multimediją Mercedes Benz A1638203689-10 eurų vertės; multimediją Pioneer ser. Nr. FDMH000751W -20 eurų vertės, multimediją Pioneer Pi5659A0017419 -20 eurų vertės, multimediją Pioneer Pi013A80019263 ser. Nr. HEGE005196EW - 20 eurų vertės, JVC, ser. Nr. 09400695, - 20 eurų vertės, multimediją Grunding, ser. Nr. 1067190400036 - 20 eurų vertės, multimediją VWZ6Z7M8194040 -20 eurų vertės, multimediją VWZ6Z7K6038012-20 eurų vertės, multimediją be pavadinimo - 20 eurų vertės, multimediją Seicane - 20 eurų vertės, multimediją XTRONS - 20 eurų vertės, multimediją Kenwood KE1797C0700209 - 30 eurų vertės, multimediją VW 1T0035680A-30 eurų vertės, multimediją Kenwood KE1797C0500905 - 20 eurų vertės, multimediją be pavadinimo M2-170206K20210415DP -10 eurų vertės, multimediją Kenwood KE1841D0900176 -20 eurų vertės, multimediją Skoda Continental SKZ6Z7L7198080 - 30 eurų vertės, multimediją VW Continental VWZ6Z7M9305077 - 30 eurų vertės, multimediją be pavadinimo 1909037-10 eurų vertės, multimediją Pioneer HGGE027802-20 eurų vertės, multimediją Pass (duomenys neskelbtini) - 5 eurų vertės, multimediją be pavadinimo 7018B - 5 eurų vertės, multimediją Blaupunkt VWZ1Z3H3348534 - 30 eurų vertės, multimediją VW Continental VWZ6Z7M5021114 - 30 eurų vertės, multimediją BOCH - 30 eurų vertės, multimediją Kenwood 121X0056 - 30 eurų vertės, multimediją Kenwood 110X0250 - 30 eurų vertės, multimediją HL9216B7D1912190133914 - 30 eurų vertės, multimediją 5SYT003F, susidedančią iš ekrano ir korpuso - bendros 50 eurų vertės, multimediją Pioneer PHFY042385UW5 - 30 eurų vertės, programavimo įrenginį „Martex“ 3500 eurų vertės, 90 eurų grynųjų pinigų ir kitus beverčius daiktus, tokiu būdu nukentėjusiajam V. I. padarė bendrą 4310 eurų turtinę žalą;
1.11. be to, E. S. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, ne vėliau kaip 2024-02-23, 09.30 val., įgijo ne mažiau kaip 0,392 g (72,3 %) psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurį neteisėtai gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2024-02-23, 09.30 val., Šiaulių rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre buvo sustabdytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie dalinės apžiūros metu, jo striukės kišenėje rado ir paėmė šias psichotropines medžiagas.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendį ir sumažinti jam skirtą bausmę, kadangi skirta bausmė yra per griežta, neatitinka teismų praktikos, viršija bausmių vidurkį, jis nusikaltimus pripažino nuo pat sulaikymo, sutinka su civiliniais ieškiniais.
3. Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendį ir sumažinti jam skirtą bausmę, įskaičiuoti suėmimą nuo 2024-04-25 iki 2024-06-25, įskaičiuoti šiuo metu atliekamą bausmę nuo 2024-09-26 iki dabar. Nurodo, jog šiuo metu atlikinėja bausmę (duomenys neskelbtini) atvirojoje kolonijoje, yra dirbantis, integruojasi į visuomenę, turi sugyventinę su negalia, kuria reikia rūpintis, planuoja vestuves, nori pradėti normalų gyvenimą, dirbti, kurti šeimą, atlyginti padarytas žalas ir kol kas jam tai po truputį sekasi. Teigia, kad jei jo bausmė viršys vienerius metus, jis pateks į įkalinimo įstaigą ir viskas, dėl ko stengiasi, sugrius. Kalėjime taip pat bus pavojus jo sveikatai, nes jis padėjo atskleisti nusikaltimą, nuo pat pradžių davė parodymus, pareigūnams parodė, kur yra automobilis, kurį pavogė E. S. Pasižada stengtis kuo greičiau atlyginti padarytas žalas ir daugiau nebenusikalsti.
4. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendį ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis šiuo metu ir taip yra atliekantis bausmę ir jam nebedaug yra likę iki paleidimo. Nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje prisirenka daug neigiamų emocijų, pykčio, patyčių, susidaro blogesnę savo paties įtaką. Prašo skirti jam kitos kategorijos bausmę, pavyzdžiui, lygtinį paleidimą, periodiškai atsižymėti, apykoję. Pažymi, kad darydamas nusikaltimą nebuvo iniciatorius, buvo labai blogoje finansinėje padėtyje, neturėjo gyvenamosios vietos. Dėl to, ką teko padaryti, labai gailisi, o dabar turi planų laisvėje kurti savo verslą, turi gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistųjų E. S., A. V. ir S. K. apeliacinius skundus negauta.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Valys prašė nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti; nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti; nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė nuteistojo S. K. tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų A. V. ir S. K. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Kaip matyti, nuteistieji E. S., A. V. ir S. K. apeliaciniais skundais savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo peržiūrėti bei sušvelninti jiems paskirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
8. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam E. S.
Žemesnės instancijos teismas
10. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su E. S. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – jis nuteistas už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių penkios priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis), trys – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 284 straipsnis, 178 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir trys yra baudžiamieji nusižengimai (BK 12 straipsnis, 22 straipsnis ir 178 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (t. 9, b. l . 50-76), baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 77-99), nedirbantis (t. 9, b. l . 100-101).
11. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. S. skirdamas bausmę už nusikalstamas veikas, įvertino tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatė dar vieną E. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, nes jo padarymo metu buvo neišnykęs ankstesnis teistumas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. be ankstesnių nuosprendžių, nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-12-07 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, jam skirta galutinė 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Asmuo 2023-10-26 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikus bausmę. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. E. S., nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Po paleidimo jo atžvilgiu priimti dar 6 apkaltinamieji nuosprendžiai, vien skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vienuolika nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad E. S. nuolat daro nusikalstamas veikas, jas daro esant neišnykusiam teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant E. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam skirtą bausmę, kadangi skirta bausmė yra per griežta, neatitinka teismų praktikos, viršija bausmių vidurkį, jis nusikaltimus pripažino nuo pat sulaikymo, sutinka su civiliniais ieškiniais.
15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.
16. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be kitų alternatyvių bausmių, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bausmės vidurkis lygus 1 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų, o E. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
17. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, be kitų alternatyvių bausmių, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, o E. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
18. BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė turtą įsibrovęs į transporto priemonę, be kitų alternatyvių bausmių, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Bausmės vidurkis lygus 2 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų, o E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos minėtame straipsnyje, padarymą skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, be kitų alternatyvių bausmių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šiuo atveju bausmės vidurkis lygus 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų, o E. S. už keturių nusikalstamų veikų, numatytų šiame straipsnyje, padarymą skirtos atitinkamai 1 metų 6 mėnesių, 1 metų 10 mėnesių, 1 metų, ir 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
20. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto, taigi šios bausmės vidurkis lygus 27,5 paroms. E. S. už šiame straipsnyje numatytų, dviejų nusikalstamų veikų, padarymą skirtos atitinkamai 15 parų ir 25 parų arešto bausmės.
21. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip minėta, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto, bausmės vidurkis lygus 27,5 paroms, o šiuo atveju E. S. skirta 20 parų arešto bausmė.
22. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, be kitų alternatyvių bausmių, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šios bausmės vidurkis lygus 1 metams 1 mėnesiui 15 dienų, o E. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog E. S. nebuvo paskirta nei viena bausmė, viršijanti jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose skirtinų bausmių vidurkį. Priešingai, visos skirtos bausmės yra ženkliai mažesnės už bausmių vidurkius ir, aukštesniojo teismo įsitikinimu, įvertinus nuteistojo E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, dar labiau švelninti skirtų bausmių nėra jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog E. S. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam skirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10, 2024-09-27, 2024-10-07 ir 2024-10-14 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir skyrė galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
24. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką, kai būtina subendrinti nuosprendžiu paskirtą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės, teismai turi užtikrinti, jog nebūtų pakeičiama pirmesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, ir, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2011).
25. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-14 nuosprendžiu paskirta galutinė sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu pridėta prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės ir E. S. skirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10, 2024-09-27, 2024-10-07 ir 2024-10-14 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskiriant E. S. galutinę subendrintą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-27 nuosprendžiu skirta bausmė, tiek ir minėtu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-14 skirta bausmė subendrinta su tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu paskirta galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Todėl konstatuotina, jog bendrindamas bausmes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-14 nuosprendžiu, teismas taikė dvigubą bausmių subendrinimo būdą, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė be kitų buvo subendrinta ir su minėtu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
26. Atsižvelgiant į tai, kad revizuoti įsiteisėjusio nuosprendžio, dėl kurio nėra paduotas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas neturi diskrecijos, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, o bausmių subendrinimo klausimas galės būti išspręstas vykdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
27. Aukštesnysis teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti E. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
28. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).
29. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, E. S. pripažintas kaltu padaręs vienuolika tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių penkios priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis), trys – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 284 straipsnis, 178 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir trys yra baudžiamieji nusižengimai (BK 12 straipsnis, 22 straipsnis ir 178 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnio 3 dalis). Nors panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė už padarytas nusikalstamas veikas subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, E. S. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net 11 kartų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo priimta 17 apkaltinamųjų nuosprendžių (t. 13, b. l. 50-63), per paskutinius penkerius metus baustas už 28 administracinius nusižengimus, baudų nemoka (t. 13, b. l. 37-49). Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro naujas, įvairaus pavojingumo, nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų E. S. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo E. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam A. V.
30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su A. V. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją – jis nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis) padarymą. Skiriant bausmes atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą (t. 10, b. l. 97-106), baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 107-125), nedirbo (t. 10, b. l. 126).
31. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. V. skirdamas bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, įvertino tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatė dar vieną A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, nes jo padarymo metu buvo neišnykęs ankstesnis teistumas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
32. Kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-17 nuosprendžiu, nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Kaip įtvirtinta BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto c papunktyje, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš ĮKNR duomenų, A. V. 2022-04-06 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę, t. y. nuo šios datos pradėtas skaičiuoti jo 8 metų teistumo terminas (t. 13, b. l. 76-80). Skundžiamu nuosprendžiu nagrinėtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024-02-05 veika) ir 187 straipsnio 3 dalyje (2024-02-10 veika), padarė praėjus dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, tačiau pažymėtina, kad iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, A. V. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai ir vienas teismo baudžiamasis įsakymas. Įvertinus šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
34. Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, kadangi dabar (apeliacinio skundo padavimo dienai) jis atlikinėja bausmę Marijampolės atvirojoje kolonijoje, dirba, turi sugyventinę su negalia, kuria reikia rūpintis, planuoja vestuves, o jei jo bausmė viršys vienerius metus – pateks į įkalinimo įstaigą. Išties, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo A. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (šio nuosprendžio 30 ir 31 punktai), pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skyrė jam griežčiausias, BK 178 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes, t. y. atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą. Pažymėtina, jog pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis) gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be kitų bausmių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas A. V. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė artimą minimaliam sankcijoje numatytą arešto bausmės dydį, t. y. 15 parų, tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje – ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (kuris yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), t. y. 1 metus 6 mėnesius, bei šias bausmes subendrino apėmimo būdu. Be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog A. V. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendžiu skirta bausme. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jo teisinės padėties nekeičia, kadangi nuteistasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą, anksčiau jam skirtos tiek švelnesnės, tiek labai griežtos bausmės jo elgesio nepakeitė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad A. V. yra linkęs nusikalsti, veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl asmens susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas.
35. Pažymėtina, jog kaip numatyta BVK 35 straipsnio 2 dalyje, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka BVK 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Taigi, nuteistajam A. V. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neužkerta kelio būti perkeltam į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jei jis savo elgesiu atitiks BVK 37 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas.
36. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. taip pat prašė įskaičiuoti suėmimą nuo 2024-04-25 iki 2024-06-25, įskaičiuoti šiuo metu atliekamą bausmę nuo 2024-09-26, pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitė A. V. bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendį, laiką ir suėmimo laiką nuo 2024-05-25 iki 2024-06-25. Be to, 2025-03-25 Šiaulių apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo raštas „Dėl A. V. bausmės“, kuriuo informuojama, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nuosprendis yra nagrinėjamas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, A. V. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo paleidžiamas 2025-03-26, atlikus bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendį (t. 13, b. l. 95).
37. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai reglamentuoja teismo pareigą, skyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, pirmosios instancijos teismui nesprendus ir neaptarus galimybės A. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, dėl to pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
38. Nekartojant šio nuosprendžio 28 punkte išdėstytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl galimybės asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita yra baudžiamasis nusižengimas, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, A. V. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 kartus (skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai – 5 kartus), neišnykus teistumui už labai sunkaus, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatyto, nusikaltimo padarymą (t. 13, b. l. 76-80), baustas už administracinius nusižengimus, baudų nemoka (t. 13, b. l. 81-91). Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek griežtesnės bausmės, įskaitant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų A. V. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. V. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam S. K.
39. Dėl apelianto prašymo paskirti jam kitos kategorijos, t. y. nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
40. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas (t. 10, b. l. 179-193), baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 194-204), nedirbo (t. 11, b. l. 1). Įvertinta ir tai, kad egzistuoja viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neišnykęs ankstesnis S. K. teistumas. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią (tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje), teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. recidyvistu pripažintas nepagrįstai.
41. Kaip minėta, nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kurioje įtvirtinta teismo diskrecija pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
42. Iš byloje esančio ĮKNR duomenų matyti, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė anksčiau teistas 3 kartus, o jo teistumas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021-05-05 nuosprendį buvo išnykęs nuo 2023-02-07, kai jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Naują nusikalstamą veiką S. K. padarė praėjus pusmečiui po teistumo išnykimo, t. y. 2023-07-22, už kurią buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-10 nuosprendžiu. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką S. K. padarė 2024-02-05, t. y. jau po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-10 nuosprendžio priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus (minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024-04-03). Pažymėtina, kad BK 97 straipsnyje įtvirtinta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. K. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui ir dar neįsiteisėjus nuosprendžiui už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepagrįsto pripažinimo keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
43. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, nes šiuo metu jis ir taip atlieka bausmę ir jam nebedaug liko iki laisvės, kalėjime prisirenka daug neigiamų emocijų, pykčio, todėl prašo skirti kitos kategorijos bausmę, pavyzdžiui, lygtinį paleidimą ar apykoję.
44. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog atsižvelgus į nuteistojo S. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (šio nuosprendžio 42 punktas), pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė jam griežčiausią, BK 178 straipsnio 3 sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Pažymėtina, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be kitų bausmių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nors šiuo atveju pašalintina viena S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (kuris yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), t. y. 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, aukštesniojo teismo vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę, nėra pagrindo. Be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog S. K. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-17 nuosprendžiu skirta bausme. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jo teisinės padėties nekeičia, kadangi jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-10 nuosprendžio priėmimo, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu priimtas vienas teismo baudžiamasis įsakymas bei dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai už įvairias nusikalstamas veikas (t. 13, b. l. 64-69), per paskutinius penkerius metus net 13 kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka (t. 13, b. l. 70-75), anksčiau jam skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės jo elgesio nepakeitė, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog S. K. yra linkęs nusikalsti, veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytą ne atsitiktinai, o dėl nuteistojo S. K. susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas.
45. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai reglamentuoja teismo pareigą, skyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, pirmosios instancijos teismui nesprendus ir neaptarus galimybės S. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, dėl to pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
46. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šio nuosprendžio 28 pastraipoje išdėstytus kriterijus, kuriuos teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl galimybės asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad S. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nors S. K. teistumas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs, jis šią veiką padarė jau po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-10 nuosprendžio priėmimo, taip pat iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis nuteistas dar keturis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Anksčiau jam skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės jo elgesio nepakeitė, teigiamo poveikio nepadarė ir asmuo toliau daro įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų S. K. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo S. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.
Dėl proceso išlaidų
47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015-11-05 sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011-06-21 sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992-09-25 sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
48. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2025-02-17 nutartimis nuteistojo E. S. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) koordinatoriaus parinktas advokatas K. V.; nuteistojo A. V. gynėja paskirta VGTPT koordinatoriaus parinkta advokatė Sofija Kručienė; nuteistojo S. K. gynėju paskirtas VGTPT koordinatoriaus parinktas advokatas Vidmantas Skaburskas. Apeliacinės instancijos teisme 2025-03-04, 2025-03-10 ir 2025-03-10 gautos VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 119,29 Eur išlaidų, už nuteistajam A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 243,75 Eur išlaidų, už nuteistajam S. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 225 Eur išlaidų.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į nuteistųjų amžių ir tai, kad nuteistieji yra darbingi, prašomos priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis. Nepaisant paskirtų laisvės atėmimo bausmių, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, t. y., jie turi realias galimybes atlyginti iš jų priteistinas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, todėl minėtos procesinės išlaidos priteistinos valstybės naudai iš nuteistųjų.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendį:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-30 nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiu paskirta sumažinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10, 2024-09-27, 2024-10-07 ir 2024-10-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Pašalinti S. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo E. S. valstybės naudai 119,29 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų, dvidešimt devynis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš nuteistojo A. V. valstybės naudai 243,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris, septyniasdešimt penkis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš nuteistojo S. K. valstybės naudai 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.