Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams J. S. V. ir O. V. dėl teisės į hipotekos išregistravimą pripažinimo, įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę, tretieji asmenys byloje L. G. (notaras), R. O. I. (notaras), VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti ieškovės L. S. teisę išregistruoti hipoteką (unikalus hipotekos identifikatoriaus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos pakeitimą (unikalus hipotekos identifikatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo paskolos davėjams - J. S. V. ir O. V. (toliau kartu - atsakovams) iki 2007 m. rugsėjo 16 d. grąžinti 45 800 litų (13 264,60 Eur). Paskolos sutartis buvo sudaryta tuometiniame Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biure (dabartinis Kauno rajono 5-asis notaro biuras), sutartį patvirtino Garliavos miesto notarė - L. G., sutarčiai suteiktas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartis neatlygintinė. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė įkeitė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0600 ha. Šalys Kauno miesto 17-ojo notarų biure 2008 m. gegužės 6 d. sudarė paskolos sutarties pakeitimą, pagal kurį pakeitė paskolos grąžinimo terminą (keistas sutarties 2.1. p.), susitariant, kad paskola turi būti grąžinta iki 2008 m. birželio 6 d. Tai pačiai prievolei įvykdyti, šalys sudarė hipotekos lakšto pakeitimą, kuriuo pakeistas hipoteka užtikrintų įsipareigojimų įvykdymo terminas ir papildomai hipotekos įkeitimu įkeistas sodo pastatas, esantis tame pačiame sklype. Hipotekos įkeitimai įregistruoti pagal Kauno miesto 17- ojo notaro biuro notarės R. I. 2008 m. gegužės 6 d., patvirtintą hipotekos lakštą registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pakeitime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutarties pakeitimas sudaromas tai pačiai prievolei pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį pakeisti, keičiant tik prievolės įvykdymo terminą. Vėliau tarp tų pačių paskolos sutarties šalių buvo sudarytos kitos paskolų sutartys, kurias šalys įformino paprastos rašytinės formos skolų rašteliais: 1) 2008 m. balandžio 17 d. skolos rašteliu, sudarė paskolos sutartį dėl 20 000 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gegužės 17 d. (per vieną mėn. nuo raštelio pasirašymo); 2) 2008 m. gegužės 6 d. skolos rašteliu papildomai prie 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pasiskolino 30 000 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 6 d. (per du mėn. nuo raštelio pasirašymo); 3) 2009 m. balandžio 16 d. skolos rašteliu, papildomai prie 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutarčių pasiskolino 50 000 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gegužės 16 d. (per vieną mėn. nuo raštelio pasirašymo); 4) 2009 m. liepos 16 d. skolos rašteliu pasiskolino 9 860 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2009 m. gruodžio 16 d. (per penkis mėn. nuo skolos raštelio pasirašymo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tas pačias sutarties šalis, siejo dvi savarankiškos skolų grupės - pirmoji, neatlygintinė 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartis dėl 45 800,00 Lt (13 264,60 Eur), kuriai užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamais turtas (Hipotekinė paskolos sutartis). Galutinis skolos grąžinimo terminas 2008 m. birželio 6 d. Antroji skolų grupė – įsipareigojimai pagal paprastos rašytinės formos skolos lapelius, kurių bendra vertė - 109 860 Lt (31 817.66 Eur). Paskutinis skolos grąžinimo terminas pagal skolos lapelius – 2009 m. gruodžio 16 d. Ieškovė visiškai įvykdė įsipareigojimus, kylančius pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, grąžino skolą, taip pat atliko mokėjimus „už sutarties pratęsimą“ pagal už seniausia ir hipoteka užtikrintą notarinės formos paskolos sutartį, kreditorius šiuos mokėjimus priėmė ir jų neginčijo. Ieškovė iš savo banko sąskaitos ir kreditinės kortelės iš viso atliko mokėjimus, kurie bendroje sumoje siekia - 20 925,85 Eur (6603,33 Eur „už sutarties pratęsimą“ + 14 322,52 Eur „skolos grąžinimo“). Grąžintina paskola pagal hipoteka užtikriną paskolos sutartį buvo - 13 264,60 Eur (45 800,00 Lt), išmokėta skola (neatsižvelgiant į mokėtas įmokas už sutarties pratęsimą) - 14 322,52 Eur. Taigi, atlikti bankiniai mokėjimas visiškai patvirtina, kad skolininkė visiškai grąžino paskolos lėšas, pagal hipoteka užtikriną paskolos sutartį ir permokėjo kreditoriui - 1057,92 Eur. Atsakovas priėmė ir neginčijo tokios įmokų paskirstymo tvarkos. Tačiau ieškovei įvykdžius prievolę, kreditorius nurodė, kad sutiktų užskaityti atlikus mokėjimus, kaip vėlesnių ir hipoteka neužtikrintų skolų gražinimus ir išduoti pakvitavimą apie jau atliktų mokėjimų įvykdymą tik po to, kai būtų grąžintos skolos pagal vėliau sudarytus skolų raštelius. Ieškovė nurodo, kad šalys niekada nesitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, o aplinkybė, kad tarp šalių po to, kai jau egzistavo kelios skolos buvo sudarytas notarinės formos paskolos sutarties pakeitimas, rodo, kad šalys objektyviai galėjo aptarti ir įforminti susitarimą dėl įmokų tvarkos pakeitimo, tačiau to neaptarė, nei notarinės sutarties pakeitime, nei paprastos rašytinės formos paskolos sutartyje, nes toks susitarimas tarp šalių objektyviai neegzistavo.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovės L. S. atsakovų J. S. V. ir O. V. naudai 6 684,20 Eur skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį; 2) priteisti iš ieškovės L. S. atsakovo J. S. V. naudai 31 817,65 Eur skolą pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. rašytinės formos paskolos sutartis; 3) priteisti iš ieškovės L. S. atsakovo J. S. V., naudai 4 344,31 Eur delspinigių pagal 2008 m. gegužės 6 d. rašytinės formos paskolos sutartį; 4) atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas spręs, kad jis yra praleistas; 5) priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindimas bus pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Nurodė, jog iš viso jie ieškovei paskolino 45 082,25 Eur sumą. Atsakovai sutiko paskolinti pinigų, tačiau tik su įkeitimu, todėl ieškovė įkeitė žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje. Ieškovė bankinio mokėjimo pavedimais atsakovams laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. spalio 14 d. viso sumokėjo 20 346,61 Eur sumą, taip patvirtindama savo prievolių pagal prisiimtus įsipareigojimus vykdymo faktą. Dalis, sudaranti 13 743,28 Eur sumą, sumokėta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. spalio 14 d. buvo skirta įsipareigojimams pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį dengti, bankinio mokėjimo pavedimuose nurodant „Skolos grąžinimas“. Kita dalis - 6 603,33 Eur suma įsipareigojimams pagal rašytinės formos paskolos sutartis dengti, bankinio mokėjimo pavedimuose nurodant „Už sutarties pratęsimą“. 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartimi be kita ko buvo susitarta, kad ,,negrąžinęs paskolos sumos šioje sutartyje nustatytais terminais, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjams 0,3 dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos“. Galutinis 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartimi pasiskolintų pinigų grąžinimo terminas po atlikto notarinės paskolos sutarties pakeitimo – 2008 m. birželio 6 d. Tačiau ieškovė prievoles pagal notarinės formos paskolos sutartį pradėjo vykdyti tik nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., laikoma, kad ieškovė paskolos grąžinimo terminą pažeidė, todėl atsakovai įgijo teisę ieškovės atžvilgiu skaičiuoti sutartyje nustatytas netesybas nuo visos negrąžintos sumos be išankstinio pranešimo ar pareikalavimo. Remiantis tuo pagrindu, atsakovai ieškovei už 180 dienų paskaičiavo 7 162,88 Eur delspinigių, taikant 0,3 procentų dydžio netesybas nuo visos paskolos sumos ( 13 264,00 Eur). Taip pat atsakovai pagal keturias rašytinės formos paskolos sutartis, bendrai paskolino ieškovei 31 817,65 Eur sumą. Ieškovė įsipareigojimams pagal šias paskolos sutartis vykdyti per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. pervedė atsakovams bendrą 6 603,33 Eur sumą. Visi šie mokėjimai buvo pradelsti.

3. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nors ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą pripažinti jos teisę išregistruoti hipoteką, tačiau tam, kad išregistruoti hipoteką turi kreiptis ne skolininkas, o Hipotekos registro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras, remdamasis registro duomenų teikėjų pranešimu (Hipotekos registro nuostatų 9, 21, 23 punktai). Ieškovė, gindama savo galimai pažeistas teises, vadovaujantis CK nuostatomis, turėtų reikšti ieškinį ne dėl teisės pripažinimo išregistruoti hipoteką, o dėl pripažinimo, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra pilnai įvykdyta ir hipoteka tuo pagrindu yra pasibaigusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino – priteisė iš ieškovės L. S. atsakovų J. S. V. ir O. V. naudai 6 684,20 Eur skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį, atsakovo J. S. V. naudai 31 817,65 Eur skolą pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. rašytinės formos paskolos sutartis, 4 344,31 Eur delspinigius pagal 2008 m. gegužės 6 d. rašytinės formos paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo kreipimosi priešieškiniu į teismą dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokio prieštaravimo tarp priešieškinio faktinio pagrindo ir jo dalyko, priešingai nei nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėjo, kad ieškovės atsakovams atliktus bankinio mokėjimo pavedimus nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., 7 162,88 Eur sumai atsakovai įskaitė kaip įmokas, skirtas dengti netesyboms pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutarties 2.5 punktą. Kita ieškovės atliktų įmokų dalis – 6 580,40 Eur, buvo įskaityta pagrindinei prievolei padengti. Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog likusi nesumokėta suma pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį yra 6 684,20 Eur, o ieškovės argumentai dėl nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

6. Teismas vertino, jog atsakovai taip pat pagrindė reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės įsiskolinimą pagal keturias rašytinės formos paskolos sutartis. Pažymėjo, kad atsakovai nurodo ir jų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas J. S. V. sudarė keturias rašytinės formos paskolos sutartis, kuriomis bendrai paskolino 31 817,65 Eur sumą. Ieškovė įsipareigojimams pagal šias paskolos sutartis vykdyti per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. pervedė atsakovams bendrą 6 603,33 Eur sumą. Visi keturiose rašytinės formos paskolos sutartyse nurodyti mokėjimo terminai buvo praleisti, kadangi vėliausias galimas mokėjimo terminas buvo 2009 m. gruodžio 16 d., o pirmasis bankinis pavedimas atliktas 2010 m. rugpjūčio 17 d.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad ieškovės per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. sumokėtos įmokos (viso 6 603,33 Eur) buvo paskirstytos dengti priskaičiuotoms netesyboms pagal 2008 m. balandžio 17 d. rašytinės formos paskolos sutartį ir jos 2008 m. gegužės 6 d. papildymą. Kadangi ieškovės sumokėtų įmokų nepakako padengti priskaičiuotiems delspinigiams pagal 2008 m. balandžio 17 d. rašytinės formos paskolos sutartį ir jos 2008 m. gegužės 6 d. papildymą, pagrindinės prievolės pagal keturias rašytinės formos paskolos sutartis yra neįvykdytos iki šiol. Viso ieškovė atsakovui J. S. V. yra negražinusi pagrindinės prievolės paskolos sumos, atsirandančios pagal keturias rašytinės formos paskolos sutartis, kurių bendra suma 31 817,65 Eur, ir dalies delspinigių, kurių likusi suma yra 4 344,31 Eur.

8. Teismas darė išvadą, jog nors ieškovė civilinėje byloje nurodė, kad ji, iki tol, kol mokėjimai buvo pradėti atlikti bankinio mokėjimo būdu, atliko mokėjimus atsakovui grynaisiais pinigais – perdavė kreditoriui pinigų sumas pati arba per jos įgaliotus atstovus. Tačiau atsakovai buvus tokias aplinkybes kategoriškai paneigė, o ieškovė buvus tokias aplinkybes civilinėje byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

9. Ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties teismas pripažino nepagrįstais. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui, sumokėjo atsakovams dalį skolos ir netesybų ir netgi savo bankiniuose pavedimuose pati nurodė, kad tai yra atliekama „už sutarties pratęsimą“. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio (priešieškinio) senaties terminas nagrinėjamu atveju atsakovams nėra pasibaigęs ir jis šiuo atveju negali būti taikomas.

10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė savo prievolių atsakovams pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį nėra įvykdžiusi ir likusi ieškovės atsakovams nesumokėta suma pagal šią paskolos sutartį yra 6 684,20 Eur, ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės teisę išregistruoti hipoteką ir jos pakeitimą, kuriais buvo užtikrintas 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties įvykdymas, teismas atmėtė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo spręsti, ar nėra pagrindų sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai sprendė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. apeliantės atliktais mokėjimais buvo mokamos ne įmokos pagal susitarimą, kuriuo pratęsta 2007 m. rugpjūčio 16 d. sutartis, tačiau netesybos. Netinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir netinkami pritaikė materialinės tesisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį.

11.2. Byloje liko nenustatytos aplinkybės, kad apeliantė dar iki 2010 metų atliko mokėjimus grynaisiais pinigais. Pastebėtina, kad byloje buvo nuosekliai paaiškinta, kad atsakovai atsisakė priimti pinigus bankiniu pavedimu, todėl apeliantė pinigus atsakovams perdavinėjo grynaisiais, tačiau atsakovas vis atsisakydavo pateikti pakvitavimus apie įmokų atlikimą.

11.3. Apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismo proceso metu ne kartą prašė užtikrinti galimybę apeliantei dalyvauti byloje nuotolinio ryšio priemonėmis, kad ši galėtų teikti paaiškinimus lygiaverčiai su atsakovais, tačiau teismas tokius apeliantės atstovo prašymus atmesdavo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra pernelyg toli, kad galėtų duoti paaiškinimus vaizdo konferencijos būdu. Tokiu būdu buvo padarytas proceso pažeidimas, juolab, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų duotus paaiškinimus posėdžių metu laikė svaresniais įrodymais, nei byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

11.4. Apeliantė pabrėžia, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. atsakovui pervestos įmokos, mokėjimo nurodyme nurodant ,,už sutarties pratęsima“ buvo atliktos dengiant skolą atsakovams pagal susitarimą, kuriuo pratęsta 2007 m. rugpjūčio 16 d. sutartis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo visiškai neaišku, kaip teismas šio mokėjimo pavedimo reikšmę susiejo su netesybomis, nes lingvistiškai aiškinant žodis „pratęsimas“ kaip tik reikštų netesybų netaikymą, kadangi pratęsdamos sutartį šalys atideda prievolės įvykdymą.

11.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė netinkamą išvadą, kad apeliantės atliktos įmokos 7 819,74 Eur sumoje, buvo mokamos už sutartas netesybas. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovės prašymo, tuo atveju, jeigu būtų taikomos netesybos, jas mažinti. Nagrinėjamu atveju atsakovai reikalauja priteisti 0,3 arba 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną dieną, kas sudaro 109,5 proc. arba atitinkamai 182,5 proc. delspinigių metinę normą. Teisės aktai nurodo ženkliai mažesnius metinių palūkanų dydžius, skolininkui taikant civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovų nustatytos netesybos yra didesnės beveik 22 arba atitinkamai 23 kartus. Negana to, pritaikius atsakovų prašomas netesybas, šios netesybos sudaro daugiau nei pusę apeliantės iš atsakovų pasiskolintų sumų. Teismas turėjo šias netesybas sumažinti iki protingo dydžio.

11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą. Teismas sprendime visiškai neanalizavo aplinkybių, ar atsakovai turėjo galimybę pasinaudoti civilinių teisių gynyba, reiškiant ieškinį teisme, nevertino, kad dalis prievolių buvo užtikrintos hipoteka ir atsakovas turėjo realią galimybę ginti savo teises, o netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės atliktų įmokų mokėjimu, ieškinio senaties institutą atskleidė itin deklaratyviai.

11.7. Apie teisę į sutartyse nustatytas netesybas atsakovai sužinojo ne tuomet, kai apeliantė pareiškė reikalavimą teisme dėl hipotekos išregistravimo, o tuomet, kai prievolės atsakovams turėjo būti įvykdytos, t. y. prieš 11-12 metų. Apeliantai ieškinio senaties atnaujinimo būtinybės niekaip nepagrindė, o teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nors ir nurodė, kad ieškovė prievoles mokėjo periodiškai, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad šalis siejo penkios skirtingos prievolės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas periodiškumu, visiškai nepagrindė ieškinio senaties termino atnaujinimo tiek skoloms, tiek netesyboms pagal susitarimus pagal skolų raštelius.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. S. V. ir O. V. prašo atmesti ieškovės L. S. apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes aplinkybė, kad skolą pagal paskolos sutartis apeliantė mokėjimo dalimis yra įrodyta byloje. Tačiau apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad su atsakovais tariamai buvo susitarta žodžiu, kad įmokos bus atliekamos periodinėmis įmokomis ir tariamai jie tam neprieštaravo. Tokių įrodymų byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad šalys tariamai žodžiu susitarė apie paskolos sutarčių sąlygų pakeitimus taip pat yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

12.2. Apeliantė teigia, kad iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. ji skolą atsakovams tariamai mokėjo grynaisiais pinigais. Tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio, kad apeliantė iki 2010 metų skolą pagal paskolos sutartis atsakovams mokėjo grynais pinigais. Apeliantė turėjo įrodyti, kad skolą grąžino grynaisiais pinigais į bylą pateikdama atitinkamus rašytinius įrodymus apie prievolės įvykdymą, o notarinės paskolos atveju, dar ir notaro patvirtintą prievolės įvykdymą.

12.3. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad šalių procesinis lygiateisiškumas ir teisės būti išklausytiems principai buvo pažeisti, nes pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovei teikti paaiškinimų, nors tokį norą buvo išreiškusi pati ieškovė, o ieškovės atstovas ne kartą tokį prašymą teismui teikė. Byloje apeliantę atstovauja profesionalūs teisininkai advokatė ir advokato padėjėjas. Todėl apeliantės interesų tinkamas atstovavimas pirmosios instancijos teisme buvo užtikrintas per jos atstovus. Toks atstovavimas yra visiškai pakankamas bylos nagrinėjimui ir bylos vedimas per atstovus nėra laikoma šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytiems principų pažeidimu. Be to, apeliantės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu.

12.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai, siekdami įmokas užskaityti kaip netesybas, apeliantę turėjo informuoti, pranešti, kad įmokos nėra užskaitomos kaip skolos grąžinimas pagal sutartis. Be to, apeliantė nurodo, kad tariamai įmokų paskirstymo tvarka buvo pakeista ir su tuo sutiko atsakovai. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta teisiniu požiūriu. CK 6.54 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, trečiąją eile skiriamos netesyboms mokėti, o tik ketvirtąja eile pagrindinei prievolei įvykdyti, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Apeliantė byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl šios tvarkos pakeitimo. Apeliantės argumentas, kad atsakovai turėjo įspėti apeliantę apie netesybų taikymą, taip pat yra nepagrįstas.

12.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės prašymo, tuo atveju, jeigu būtų taikomos netesybos, jas mažinti. Pirma, apeliantės atsiliepimo į priešieškinį reikalavimų dalyje prašymo dėl netesybų mažinimo pareikšta nebuvo, antra, pagrindo mažinti netesybas nėra. Atsakovų patirti nuostoliai turėtų būti padengiami netesybomis ir atitinka minimalių nuostolių atlyginimo tikslą, o apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių sudarančių pagrindą jų sumažinimui.

12.6. Apeliantė, nesutikdama su sprendimu, kad ieškinio senaties terminas neturi būti taikytas iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad paskolos sutarčių įvykdymo terminas baigėsi prieš 11-12 metų, todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti taikomas. Tačiau akivaizdu, kad apeliantė neteisingai interpretuoja skundžiamo sprendimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas nutrūko, kai apeliantė pradėjo mokėti įmokas ir taip patvirtino savo prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo praktiką. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs ir negali būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl pripažinimo teisės išregistruoti hipoteką ir jos pakeitimą, įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę, bei tenkintas atsakovo priešieškinis dėl skolos bei netesybų pagal paskolos sutartis priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nes, jos teigimu, teismas: neteisingai išsprendė bylą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo mokamos netesybos (viso 6603,33 Eur), o ne grąžinama paskola; be to, apeliantės teigimu, ji dar iki 2010 metų atliko mokėjimus atsakovui grynaisiais pinigais bei grąžino paskolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. sutartį; nepasisakė dėl ieškovės prašymo, tuo atveju, jeigu būtų taikomos netesybos, jas mažinti iki protingo dydžio; netinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą; neužtikrino ieškovei galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį bei tenkindamas atsakovų priešieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas J. S. V. sudarė penkias paskolos sutartis, iš kurių viena notarinės formos ir užtikrinta įkeitimu (įkeistas nekilnojamas turtas): 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartis bei jos 2008 m. gegužės 6 d. pakeitimas, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paskolos davėjams (J. S. V. ir O. V.) iki 2008 m. birželio 6 d. grąžinti 45 800 litų (13 264,60 Eur); kitos keturios paprastos rašytinės formos paskolos sutartys (skolos rašteliai): 1) 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis dėl 20 000 litų (5 792,40 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gegužės 17 d.; 2) 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartis dėl 30 000 litų (8 688,60 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 6 d.; 3) 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartis dėl 50 000 litų (14 481 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gegužės 16 d.; 4) 2009 m. liepos 16 d. paskolos sutartis dėl 9 860 litų (2 855,65 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti 2009 m. gruodžio 16 d. Iš viso ieškovė iš atsakovų pasiskolino 45 082,25 Eur.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovams bankiniais pavedimais nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. spalio 14 d. iš viso sumokėjo 20 346,61 Eur: 2010 m. rugpjūčio 17 d. atliko mokėjimą 500 Lt sumai; 2010 m. rugpjūčio 31 d. – 500 Lt sumai; 2010 m. spalio 29 d. – 500 Lt sumai; 2010 m. gruodžio 16 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. vasario 2 d. – 1000 Lt sumai; 2011 m. kovo 2 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. kovo 31 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. gegužės 8 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. gegužės 31 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. liepos 4 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. liepos 29 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. rugpjūčio 29 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. rugsėjo 30 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. spalio 28 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. lapkričio 30 d. – 500 Lt sumai; 2011 m. gruodžio 28 d. – 500 Lt sumai; 2012 m. sausio 25 d. – 500 Lt sumai; 2012 m. vasario 28 d. – 500 Lt sumai; 2012 m. kovo 23 d. – 500 Lt sumai; 2012 m. gegužės 2 d. – 700 Lt sumai; 2012 m. gegužės 30 d. – 700 Lt sumai; 2012 m. spalio 31 d. – 700 Lt sumai; 2012 m. lapkričio 30 d. – 900 Lt sumai; 2013 m. gegužės 29 d. 1800 Lt sumai; 2013 m. rugsėjo 30 d. – 2000 Lt sumai; 2014 m. gegužės 26 d. – 2000 Lt sumai; 2015 m. kovo 30 d. – 579, 24 Eur sumai; 2015 m. birželio 3 d. - 579,24 Eur sumai; 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 579,24 Eur sumai; 2015 m. spalio 1 d. – 579,24 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 2 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. vasario 10 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. balandžio 8 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. birželio 7 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. spalio 12 d. – 579,24 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 16 d. – 579,24 Eur sumai; 2017 m vasario 12 d. – 579,24 Eur sumai; 2017 m. balandžio 20 d. – 579,24 Eur sumai; 2017 m. birželio 11 d. – 579,24 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 579,24 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 8 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. vasario 5 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. balandžio 6 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. birželio 14 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. spalio 22 d. – 579,24 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 12 d. – 579,24 Eur sumai; 2019 m. balandžio 9 d. – 579,24 Eur sumai; 2019 m. birželio 11 d. – 579,24 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 500 Eur sumai; 2019 m. spalio 14 d. – 500 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalis, sudaranti 13 743,28 Eur sumą, sumokėta laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. spalio 14 d., buvo skirta įsipareigojimams pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį dengti, bankinio mokėjimo pavedimuose nurodant „Skolos grąžinimas“, o kita dalis – 6603,33 Eur suma – įsipareigojimams pagal kitas aukščiau nurodytas paprastos rašytinės formos paskolos sutartis dengti, bankinio mokėjimo pavedimuose nurodant „Už sutarties pratęsimą“.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Byloje ginčo dėl 45 082,25 Eur perdavimo ieškovei kaip paskolos nekilo. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad paskolas (jų dalį) atsakovams grąžino. Apeliantė dėl 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties įvykdymo, viena vertus, teigia, kad dar iki 2010 metų atliko mokėjimus atsakovui grynaisiais pinigais bei grąžino paskolą, kita vertus nurodo, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. atsakovui pervestos įmokos, mokėjimo nurodyme nurodant ,,už sutarties pratęsima“ buvo atliktos dengiant skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, kurios gražinimo terminas 2008 m. gegužės 6 d. susitarimu šalių buvo pratęstas. Tokia nenuosekli ir prieštaringa apeliantės pozicija teisėjų kolegijai kelia abejones dėl apeliantės nurodomų argumentų, įrodinėjant 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties įvykdymo faktą, pagrįstumo. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad atsakovams pinigus būtų perdavusi grynaisiais pinigais, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja S. K.. Be to, pažymėtina, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ši liudytoja yra ieškovės sesuo, todėl jos parodymai yra abejotinos reikšmės. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų grynųjų pinigų perdavimą atsakovams ieškovė į bylą nepateikė, o jos apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad pratęsiant paskolos grąžinimo terminus, ieškovė perduodavo atsakovams pinigus, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią aplinkybę įrodyta. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nors dalį pinigų atsakovams būtų perdavusi grynaisiais.

Dėl skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo

21. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką (nutarties 21 punktas) dėl įmokų paskirstymo, daro išvadą, jog skolininkas, mokėdamas įmokas kreditoriui ir neturėdamas kreditoriaus sutikimo dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei nustatyta įstatyme ar šalių susitarimu, iš esmės sutinka su įmokų paskirstymu pagal įstatymą arba pagal šalių susitarimą.

23. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl atsakovai turėjo teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą. CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, kur pagal šio straipsnio 2, 3, 4 dalis įmokos, gautos iš skolininko antrąja eile, skiriamos išlaidoms susijusioms su palūkanomis pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai būtų pažeidę CK 6.54 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė mokėjimo pavedimuose nenurodė atliekamų mokėjimų paskirties, t. y. būtent pagal kokią konkrečią paskolos sutartį grąžina pinigus. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovai, tarp šalių buvo susitarimas, kad pirmiausia bus grąžintos paskolos pagal paskolos sutartis, kurios nėra užtikrintos įkeitimu, o vėliausiai – pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra logiška ir protinga, šie teiginiai apeliantės nebuvo paneigti, todėl laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovės atsakovų J. S. V. ir O. V. naudai priteisė 6 684,20 Eur (13 264,60 Eur – 6580,40 Eur) skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį, iš esmės pripažindamas, kad atsakovai pagrįstai atliko iš ieškovės gautų įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį, ir iš gautų 13 743,28 Eur sumos, sumokėtos laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. spalio 14 d., 7 162,88 Eur (13 743,28 Eur - 6580,40 Eur) buvo paskirstyta paskaičiuotoms netesyboms padengti. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį ieškovė paskolos sumą atsakovams turėjo grąžinti iki 2007 m. rugsėjo 16 d. (Paskolos sutarties 2.1 punktas), negrąžinus paskolos sumos paskolos sutartyje numatytais terminais ieškovė įsipareigojo atsakovams mokėti 0,3 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos (Paskolos sutarties 2.5. punktas). Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 7 162,88 Eur netesybos buvo paskaičiuotos už 180 d. (13 264,60 Eur x 0,3 proc. x 180 d.), t. y. ne už ilgesnį nei 6 mėn. terminą, todėl 7 162,88 Eur suma buvo pagrįstai paskirstyta paskaičiuotoms netesyboms padengti pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį.

25. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovės atsakovo J. S. V. naudai priteisė 31 817,65 Eur skolą pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. paskolos sutartis ir 4 344,31 Eur delspinigius pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį. Teismas sprendė, kad delspinigiai pagal 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį ir jos 2008 m. gegužės 6 d. papildymą sudaro 7 819,74 Eur sumą (8 688,60 Eur x 0,5 proc. x 180 d.), o ieškovės per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. sumokėjo 6 603,33 Eur, todėl likusi nesumokėtų delspinigių suma yra 4 344,31 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartis yra atskira paskolos sutartis, o ne 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties papildymas, kaip skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) paskolos sumos ir 0,3 proc. delspinigių skaičiuojamų už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, o 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartimi susitarė dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) paskolos sumos ir 0,5 proc. delspinigių skaičiuojamų už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog pagal: 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį delspinigiai sudaro 3 127,90 Eur (5 792,40 Eur (20 000 Lt) x 0,3 proc. x 180 d.); 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį delspinigiai sudaro 7 819,74 Eur (8 688,60 Eur (30 000 Lt) x 0,5 proc. x 180 d.); 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį delspinigiai sudaro 13 032,90 Eur (14 481 Eur (50 000 Lt) x 0,5 proc. x 180 d.); 2009 m. liepos 16 d. paskolos sutartį delspinigiai sudaro 2 570,08 Eur (2 855,65 Eur (9 860 Lt) x 0,5 proc. x 180 d.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad likusi nesumokėtų delspinigių suma yra 4 344,31 Eur tik pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį.

27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šios nutarties 26 punktą sprendžia, jog pagal visas keturias rašytinės formos paskolos sutartis bendra delspinigių suma būtų 26 550,62 Eur. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovė per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 3 d. sumokėjo 6 603,33 Eur sumą įsipareigojimams pagal visas keturias paprastos rašytinės formos paskolos sutartis dengti, todėl likusi nesumokėtų delspinigių suma yra 19 947,98 Eur pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. paskolos sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovai priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės L. S. atsakovo J. S. V. naudai 4 344,31 Eur delspinigių tik pagal 2008 m. gegužės 6 d. rašytinės formos paskolos sutartį, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovo J. S. V. naudai priteisė 4 344,31 Eur delspinigius pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį. Kaip jau minėta, delspinigiai pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos už 180 d., sudarytų 7 819,74 Eur (8 688,60 Eur (30 000 Lt) x 0,5 proc. x 180 d.).

28. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovo 2019 m. lapkričio 6 d. pakvitavime nurodyti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas iki tol netesybų netaikė, o iš ieškovės gautas įmokas užskaitinėjo kaip pagrindinės skolos (paskolos) grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik atsakovų išreikštas noras kuo greičiau atgauti skolą ir ginčą išspręsti taikiai nereiškia, kad iki tol jie neskaičiavo netesybų bei visas gautas įmokas paskirstė tik paskolai dengti. Kaip nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovai sutiko, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi prievoles, neskaičiuoti netesybų į ateitį, tačiau po 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė daugiau jokių mokėjimų atsakovams nevykdė ir jokios skolos dalies negrąžino, todėl atsakovų duotas pažadas nereikalauti iš jos delspinigių šiai dienai taip pat nebegalioja. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovų teiginiais, juolab, kad juos patvirtina ir atsakovų nuoseklus elgesys, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. pakvitavime nurodyti paaiškinimai, kreipimasis į teismą su priešieškiniu bei nuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu.

Dėl netesybų mažinimo

29. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė dėl jos prašymo, tuo atveju, jeigu būtų taikomos netesybos, jas mažinti iki protingo dydžio, nes atsakovų nustatytos netesybos yra lupikiškos ir sudaro daugiau nei pusę apeliantės iš atsakovų pasiskolintų sumų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

30. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių. Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė per paskolos sutartyse nustatytus terminus negrąžino paskolų, todėl atsakovai turėjo teisę iš ieškovės reikalauti jose sutartų netesybų.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).

32. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).

33. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

34. Apeliantė nurodo, jog atsakovų paskaičiuotų delspinigių sudaro daugiau nei pusę apeliantės iš atsakovų pasiskolintų sumų, todėl tai neadekvati suma padarytiems pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Šalys paskolos sutartis pasirašė laisva valia, abi šalys yra lygiaverčiai fiziniai asmenys, ieškovė paskolų negrąžina ilgą laiką (daugiau kaip dešimt metų), paskolos buvo neatlygintinės ir suteiktos gana trumpam terminui, o visuotinai yra žinoma aplinkybė, kad per negrąžintą laikotarpį pinigai ženkliai nuvertėjo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje faktines aplinkybes, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo mažinti paskolos sutartimis sulygtas netesybas, juolab, kai atsakovai netgi visų taikytinų netesybų (7 162,88 Eur + 26 550,62 Eur) iš ieškovės nereikalavo.

35. Nustatęs, jog paskolos sutartimis šalys susitarė tiek dėl paskolų grąžinimo terminų, tiek dėl netesybų, o jų nėra teisinio pagrindo sumažinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovai pagrįstai atliko iš ieškovės gautų įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį. Kaip nurodyta šios nutarties 24 punkte, 7 162,88 Eur netesybos buvo paskaičiuotos už 180 d. (13 264,60 Eur x 0,3 proc. x 180 d.), t. y. ne už ilgesnį nei 6 mėn. terminą, todėl 7 162,88 Eur suma buvo pagrįstai paskirstyta paskaičiuotoms netesyboms padengti pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovo J. S. V. naudai priteisė 4 344,31 Eur netesybas pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį, kadangi netesybos pagal visas keturias rašytinės formos paskolos sutartis bendrai sudaro 26 550,62 Eur, iš kurių vien pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį sudaro 7 819,74 Eur, o įskaityta (sumokėta) 6 603,33 Eur (nutarties 26, 27 punktai).

Dėl priešieškinio senaties

36. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą. Apeliantės vertinimu, nuo to momento, kai kreditorius objektyviai turėjo sužinoti apie jo teisę į ieškinį atsiradimą, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, iki priešieškinio pateikimo teismui praėjo ilgesnis nei dešimties metų laikotarpis.

37. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Sutikina su atsakovų argumentais, kad pagal aukštesniųjų instancijų teismų praktiką skolininko veiksmai, kai jis sumoka dalį skolos arba netesybų, yra pripažįstami veiksmais, patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nutartyje Nr. 3K-3-67/2008; Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019; ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovams dalį skolos ir netesybų sumokėjo, ieškovė įmokas pagal paskolos sutartis nustojo mokėti 2019 m. spalio 14 d., todėl teisėjų kolegijos vertinimu būtent nuo šios dienos prasidėjo dešimties metų ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) senaties termino dėl skolos pagal paskolos sutartis išieškojimo skaičiavimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priešieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs bei negali būti taikomas.

Dėl ieškinio reikalavimo

38. Ieškovė ieškiniu byloje įrodinėjo, jog įvykdė 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, todėl teismo prašė pripažinti jai teisę išregistruoti hipoteką ir jos pakeitimą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai sprendus, kad ieškovė neįrodė, jog savo prievolę atsakovams pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį įvykdžiusi, ir teismui konstatavus, kad likusi ieškovės nesumokėta suma yra 6684,20 Eur, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės teisę išregistruoti hipoteką ir jos pakeitimą, kuria buvo užtikrintas šios paskolos sutarties įvykdymas, negali būti tenkinamas.

Dėl ieškovės procesinių teisių pažeidimo

39. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

40. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas neužtikrino apeliantei galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė teismo proceso metu naudojosi teisine advokato pagalba, apeliantės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl laikytina, jog ieškovės procesinės teisės nebuvo pažeistos.

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius ir jų įrodinėjimą, todėl, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti (ar pakeisti) ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

44. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,62 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus apeliacinio skundo, valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovams J. S. V. ir O. V. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. S., valstybės naudai 5,62 Eur (penkis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.