Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11093-615-2020 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams J. S. V. ir O. V., tretiesiems asmenims notarei L. G., notarei R. O. I., valstybės įmonei Registrų centrui dėl teisės į hipotekos išregistravimą pripažinimo, įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę, ir pagal atsakovų J. S. V. ir O. V. priešieškinį ieškovei L. S., tretiesiems asmenims notarei L. G., notarei R. I. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti L. S. teisę išregistruoti hipoteką, unikalus hipotekos identifikatoriaus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pakeitimą, unikalus hipotekos identifikatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai J. S. V. ir O. V. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės L. S. atsakovų J. S. V. ir O. V. naudai 6 684,20 Eur skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį, atsakovo J. S. V. naudai 31 817,65 Eur skolą pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. rašytinės formos paskolos sutartis, 4 344,31 Eur delspinigių pagal 2008 m. gegužės 6 d. rašytinės formos paskolos sutartį, atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas spręs, kad jis yra praleistas, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija atsakovų priešieškinį priėmė.

4. Ieškovė L. S. 2020 m. spalio 22 d. pateikė atskirąjį skundą dėl procesinio veiksmo (2020 m. spalio 15 d. rezoliucijos, kuria buvo išspręstas priešieškinio priėmimo klausimas), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą – 2020 m. spalio 15 d. rezoliuciją, kuria išspręstas priešieškinio priėmimo klausimas ir priešieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. rezoliucijos.

6. Teismas nurodė, kad galimybė apskųsti teisėjo rezoliucijas, kuriomis yra priimami ieškiniai arba priešieškiniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta.

7. Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjančio teisėjo 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eigai, kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis byloje bus nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, o nesutikdamos su teismo sprendimu šalys turės galimybę CPK numatyta tvarka jį skųsti apeliaciniu skundu.

8. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjančio teismo teisė priimti priešieškinį jau po to, kai buvo priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teisme, yra įtvirtinta CPK 143 straipsnio 1 dalyje, o pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus, kurių nagrinėjamu nėra nustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. rezoliuciją, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11093-615/2020, išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Priešieškinio priėmimas užkerta ieškovės teisę gintis nuo pareikšto priešieškinio naudojantis vienodomis procesinės gynybos priemonėmis. Priešieškiniu prašoma priteisti sumas ne pagal hipotekinę paskolos sutartį, o pagal kitas paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi procesinės gynybos priemonės – galimybės gintis nuo priešieškinio reikalavimų, pareiškiant priešieškinį į priešieškinį, kuriuo būtų reiškiamas reikalavimas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis.

9.2. Priešieškinio priėmimas pažeidžia imperatyvias teismingumo taisykles. Apylinkės teismas negalėjo priimti priešieškinio dėl 42 846,16 Eur, o priėmęs turėjo bylą perduoti pagal teismingumo taisykles, nes priešieškinis pagal teismingumo taisykles turėjo būti nagrinėjamas ne apylinkės, o apygardos teisme.

9.3. Priešieškinis priimtas po to, kai buvo baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės procesinę stadiją, tačiau negavus ieškovės sutikimo, taip pat nesilaikant kitų CPK numatytų priešieškinio priėmimo šioje procesinėje stadijoje leistinumo sąlygų.

9.4. Kauno apylinkės teismas nesutikdamas su ieškovės atskirojo skundo argumentais turėjo ne skundą atsisakyti priimti, o persiųsti jį aukštesnės instancijos teismui, kad pastarasis išnagrinėtų skundo pagrįstumą.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai J. S. V. ir O. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

10.1. Ieškovės argumentas, kad ji negali pareikšti priešieškinio dėl skolos raštelių pripažinimo negaliojančiais, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų priešieškinį, turi procesinę teisę keisti (papildyti) ieškinio dalyką pareiškiant reikalavimą pripažinti negaliojančiais skolos raštelius.

10.2. Teismas pareigą perduoti bylą kitam teismui turi tik tokiu atveju, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju teismui priimant ieškovės ieškinį nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo bylą perduoti apygardos teismui.

10.3. Priešieškinio priėmimas, priešingai nei klaidinančiai tai aiškina ieškovė, yra galimas esant trims skirtingiems atvejams (o ne jų visetui): pirma, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau; arba, antra, jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas; arba, trečia, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismui nusprendus, kad atsakovų priešieškinis gali būti priimtas pirmuoju arba trečiuoju nurodytu atveju, nėra reikalingas atskiras ieškovės sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas M. P. 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija nusprendė atsakovų priešieškinį priimti, priešieškinio kopiją siųsti ieškovei, įpareigojant ją pateikti atsiliepimą. Dėl šios rezoliucijos ieškovė 2020 m. spalio 22 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiama nutartimi nurodydamas, kad galimybė apskųsti teisėjo rezoliucijas, kuriomis yra priimami ieškiniai arba priešieškiniai, CPK nėra numatyta, bei pažymėjo, jog minėtos rezoliucijos priėmimas neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eiga.

15. Apeliantė su tuo nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog pagrindinė priešieškinio suma kildinama iš kitų paskolos sutarčių (priešieškiniu prašoma priteisti sumas pagal paprastos rašytinės formos skolų lapelius), kurios nebuvo užtikrintos hipoteka (kurią ieškiniu ieškovė prašo pripažinti jai turint teisę išregistruoti), todėl priešieškinio priėmimas užkerta ieškovės teisę gintis nuo pareikšto priešieškinio naudojantis vienodomis procesinės gynybos priemonėmis, nes ieškovė neturi procesinės gynybos priemonės pareiškiant priešieškinį į priešieškinį, kuriuo būtų reiškiamas reikalavimas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali.

16. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, net jeigu priešieškinio priėmimo klausimas būdų išspręstas teismo nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalies nuostata), tokia nutartis taip pat negalėtų būti apskundimo objektu, nes tokios nutarties apskundimo teisė CPK atskirai nenumatyta, be to, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog teisėjo rezoliucija, kuria yra priimtas priešieškinis, užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, apriboja apeliantės galimybes gintis nuo priešieškinio reikalavimų, nes ieškovė, gindamasi nuo priešieškiniu keliamų reikalavimų, turi galimybę tikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apeliantės pateiktą atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos.

18. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas priimdamas priešieškinį, pažeidė teismingumo taisykles, nes nors atsakovai turėjo teisę reikšti priešieškinį pagal pirminio ieškinio teismingumą, tačiau teismas, nustatęs, kad pareikšto priešieškinio suma keičia bylos teismingumą (daro jį teismingą apygardos teismui), turėjo jo priėmimo klausimą išspręsti ne priimdamas rezoliuciją, o nutartį, kuria kartu būtų išspręstas ir bylos perdavimo pagal teismingumą klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo taip pat nesutinka.

19. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant priešieškinį, kurio suma viršija keturiasdešimt tūkstančių eurų, nebuvo aplinkybių, nurodytų CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse, todėl priešieškinio priėmimas su didesniu nei keturiasdešimt tūkstančių eurų reikalavimu bylos nagrinėjimo metu nesudarė pagrindo apylinkės teisme pradėtą nagrinėti civilinę bylą, priimtą laikantis teismingumo taisyklių, persiųsti apygardos teismui.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog teisinis reglamentavimas paneigia procesinę galimybę apskųsti teisėjo rezoliuciją, kuria priimtas į bylą pateiktas priešieškinis, kaip pagrįstai tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ir sprendžia, jog skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjo priimtos rezoliucijos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. spalio 23 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.