Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdžių sekretorėms Laimai Avižienytei, Eglei Gurskajai, Rasai Glovickytei – Liobienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. (G. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Kaltinime nurodyta papildoma veika

1. G. B. kaltinamas tuo, kad jis neturėdamas leidimo įsigyti ginklą neteisėtai įgijo pneumatinį šautuvą MP-512 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra priskiriamas prie C kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, kuriems privalomas leidimas įsigyti ginklą.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

3. Teisiamojo posėdžio metu G. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Kartu su O. B. jis nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėn., nuo to laiko O. B. jam nuolat priekaištauja dėl vaikų išlaikymo, dėl buvimo su vaikais laiko. 2021 m. vasario mėn. jis buvo parašęs pareiškimą į policiją, nurodydamas, kad O. B. vairuoja be teisių, o ši baudžiamoji byla yra O. B. kerštas. Jis yra nuolat apkalbinėjamas, jam siekiama tokiu būdu padaryti žalą. Nagrinėjamo įvykio metu dar nebuvo teismo patvirtinta vaikų lankymo tvarka. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis atvažiavo į O. B. namus, iš kur pasiėmė sūnų (dukrai tuo metu skaudėjo pilvuką). Pabuvęs su sūnumi pastarąjį kitą dieną apie 08.05 val. jis parvežė į O. B. namus bei padėjo sūnui nusirengti. Jis dar pasikalbėjo su O. B., kuri jam dar atidavė kažkokius daiktus. Paklausta, kodėl ant sienos vis dar kabo jųdviejų nuotraukos (savo bute ji gali kabintis savo nuotraukas, tačiau jiems išsiskyrus ji turėjo nuimti jųdviejų bendras nuotraukas), O. B. jį pavadino kažkokiu negražiu žodžiu (lyg ir „ožys“), liepė jam neaiškinti ir išeiti. Jis O. B. pasakė „stovėdama bažnyčioje prieš Dievą davei priesaiką, o dabar mes skiriamės“, tuomet ji jį „pasiuntė“, po ko jis „pasiuntė“ ją. Dar O. B. jam liepė sutvarkyti vaiko dviratuką - pripūsti padangas. Jis paėmė dviratuką, dukra jam atsisveikindama pamojavo, jis pamojavo dukrai. Važiuojant O. B. jam parašė „tu man smogei“, o jis jai parašė „tau reikia pas psichiatrą“. Dviratuko padangas jis pripūtė darbe ir per pietų pertrauką nuvežė dviratuką ir pastarąjį pastatė laiptinėje, kurioje yra O. B. butas. O. B. apie tai jis neinformavo, tačiau jiedu susitiko laiptinėje - ji kaip tik leidosi laiptais iš buto į lauką ir buvo su vaiku ant rankų. Jis tada O. B. pasakė dviratuką sutvarkęs, nieko daugiau jos neklausė. Kitą rytą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie uždėjo jam antrankius ir pasakė paimsią ginklus. Pareigūnai gal tris valandas surašinėjo ginklus, nuvežė jį į areštinę ir netgi nepasakė, kodėl. Vėliau jis sužinojo, kad vakare O. B. parašė pareiškimą policijai. Konflikto su O. B. metu bute buvo vaikai (sūnus tuo metu buvo kambaryje, kur žaidė, dukra taip pat buvo kambaryje), kitų žmonių jis nematė. Konfliktas vyko vos kelias minutes, ilgai O. B. namuose jis nebuvo. Vėliau paklausta, kas nutiko, O. B. jam liepė bendrauti per advokatus. O. B. jam nesakė, kad jai skauda pilvą. Jis žino, kad O. B. buvo daryti kažkokie tyrimai ir operacija. Minėto konflikto metu O. B. susirietusi nebuvo, jis jos nelietė ir jai tikrai nespyrė - tai buvo tik žodinis konfliktas.

4. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėn. jis su sutuoktine O. B. kartu negyvena. Jau virš metų laiko jiedu negali susitarti dėl vaikų lankymo grafiko ir išlaikymo. Su O. B. santuokoje jis gyveno nuo (duomenys neskelbtini) ir per tuos visus metus smurto prieš žmoną jis niekada nenaudojo, policija kviečiama nebuvo. 2021 m. vasario mėnesį jis parašė pareiškimą policijai dėl to, kad O. B. neturi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, o turi tik (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, kuriuo naudojasi. O. B. apie jo parašytą pareiškimą žinojo, todėl jis mano, kad dabar O. B. jam keršija. Jis ir O. B. yra sudarę vaikų lankymo grafiką, kuris yra dar nepatvirtintas teismo ir pagal kurį kiekvienos savaitės trečiadienį jis pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos arba iš namų ir vežasi juos pas save namo su nakvyne. 2021 m. balandžio 1 d. buvo ketvirtadienio rytas ir, kadangi sūnus nakvojo pas jį, jis turėjo sūnų nuvežti į darželį, tačiau O. B. jam pasakė, kad į darželį sūnus neis, todėl sūnų jis atvežė pas O. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Bute jis atsisveikino su sūnumi - šis išėjo į žaidimų kambarį, o jis dar pabuvo koridoriuje su savo dukra, kuri tą dieną pas jį nenakvojo, kadangi jai skaudėjo pilvuką. Pabendravęs su dukra jis nuėjo į miegamąjį. Žaidimų kambario, kur buvo sūnus, durys buvo atidarytos. Miegamojo, kur buvo dukra, durys irgi buvo pilnai atidarytos. Jiems su O. B. būnant koridoriuje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jų bendrų nuotraukų ir dėl jo daiktų, kuriuos O. B. jam grąžino tą dieną bei pasakė, kad jo daiktai ten nesivoliotų. Jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Bute buvo jo uošvienė, tačiau jis pastarosios nematė, o šios kambario durys buvo uždarytos. Dažniausiai jam ateinant uošvienė išeina pasisveikinti su juo, tačiau tą dieną ji išėjusi nebuvo. O. B. jam pasakė, kad reikia sutaisyti vaikų dviratį. Po konflikto jis išėjo į laiptinę, pasiėmė vaikų dviratuką ir nuvažiavo į darbą. Jam išėjus į lauką pro langą jam pamojavo dukra, jis irgi su dukra atsisveikino, įsėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą. Darbe per pietų pertrauką jis sutaisė dviratį bei nusprendė nuvežti šį atgal. Apie 12.00 val. jis atvažiavo prie O. B. namų. Kadangi jis neturi rakto nuo pagrindinės namo laiptinės, norėdamas pastatyti vaikų dviratį jis nuėjo į vidinę kiemo laiptinę, kuri nerakinama. Jis paliko dviratį po laiptais ir kaip tik tuo metu pamatė einančią O. B. su sūnumi, kuriai jis pasakė sutaisęs dviratį, o O. B. jam atsakė „gerai“, po ko jis grįžo į darbą. Kitos dienos rytą jį sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis savanoriškai pateikė turimus ginklus. Nei nagrinėjamo įvykio dieną, nei anksčiau fizinio smurto prieš O. B. jis nenaudojo (T. 1, b. l. 87-89).

5. Teisiamojo posėdžio metu O. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu G. B. buvo jos sutuoktinis ir tuo metu dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, nustatantis, kada vaikai būna pas G. B., bet jiedu buvo susitarę, kad kas trečiadienį G. B. paima vaikus ir praleidžia su jais vakarą. 2021 m. kovo 31 d. G. B. paėmė sūnų, kurį kitą dieną turėjo nuvežti arba į ugdymo įstaigą, arba namo. Kadangi buvo suplanuotas sūnaus vizitas pas gydytoją, ji paprašė, kad G. B. atvežtų vaiką namo. 08.30 val. G. B. atvežė vaiką namo. Prieš tai G. B. buvo prašęs grąžinti jam kanalizacijos valymo priemonę. Ji paprašė savo mamos surasti rūsyje tą prietaisą ir atnešti. Mama buvo už grublėtų durų, kur gamino valgyti. 08.30 val. G. B. pristatė vaiką, o ji G. B. pasakė, kad šis gali pasiimti daiktus, gulinčius ant grindų. Pamatęs ant sienos pakabintas nuotraukas G. B. paklausė, kodėl ji tų nuotraukų nenukabina. Ji atsakė, kad tai – jos gyvenimo dalis ir ji turi teisę savo bute laikyti norimas nuotraukas. Paklausta, kaip ji jaučiasi, kai davė priesaiką bažnyčioje, o dabar skiriasi, ji pasiūlė G. B. išvažiuoti, kadangi ji visada bandė išvengti konfliktinių situacijų matant vaikams. Sūnus tuo metu buvo koridoriuje, kur sėdėjo ir žaidė, šalia stovėjo dukra. Dukra jau buvo mačiusi nesutarimus, tad išėjo į miegamąjį, bet kambario durys buvo praviros. Ji manė, kad dukra tik girdėjo įvykį, tačiau paklausta dukra pasakė įvykį mačiusi. G. B. ją pavadino „suka“ ir spyrė jai į pilvo sritį. Po spyrio ji pajuto pilvo skausmą (skausmai pilvo apačioje tęsėsi apie penkias dienas, dėl ko ji penkias dienas naudojo nuskausminamąsias žvakutes). Kadangi G. B. avėjo batus, todėl smūgis buvo skausmingas. Ji nesitikėjo sulaukti smūgio, tad ji susilenkė ir pradėjo stumti G. B. pro duris. Visas konfliktas truko gal 5 minutes. Išsigandusi ji iš karto po šio įvykio skambino G. B. vyresniajam broliui, kuris buvo G. B. autoritetas, tačiau šis į jos skambučius neatsiliepė. Ji rašė ir G. B., klausdama, kodėl jis jai smūgiavo į pilvą, ir šio broliui, prašydama imtis kažkokių priemonių. Ji paskambino ir savo advokatei, kuri liepė apie įvykį informuoti policiją. G. B. žinojo, kad ji su vaiku 12.15 val. lankysis pas gydytoją, ir tykojo jos po laiptine, kur stovi vežimukas. Vėluodama ji bėgo laiptais su vaiku ant rankų, norėdama važiuoti automobiliu pas gydytoją, o G. B. išlindo iš tamsos ir pasakė sutvarkęs dviratuką, bet, jos manymu, jis turėjo kažkokių kitų tikslų. Ji buvo su vaiku ant rankų, todėl G. B. negalėjo nieko jai padaryti. Dviratukui reikėjo pripūsti padangas, tačiau ji taip ir nepažiūrėjo, ar dviratukas buvo sutaisytas. Eidama su vaiku į gydymo įstaigą ji kreipėsi į registratūrą, kad ji pati tądien patektų pas gydytoją apžiūrai, bet jos šeimos gydytojos nebuvo, tad ji buvo užrašyta tik 17.05 val. vizitui pas kitą gydytoją. Ją apžiūrėjusi gydytoja paklausė, kas nutiko, paguldė ją, pradėjo spaudyti (ji juto spazmuojantį skausmą) ir nusiuntė ją echoskopiniam tyrimui. Gydytoja jai mėlynių nenustatė, bet skausmą ji juto. Jeigu nebūtų pagrindo, gydytojai nebūtų siuntę jos (duomenys neskelbtini) tyrimui. 2019 m. birželio mėn. jai buvo išoperuotas (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) ir G. B. tai puikiai žinojo. Iki šio įvykio pilvo jai neskaudėjo. Įvykio metu namuose buvo jos mama, kuri buvo atėjusi jai padėti prižiūrėti vaikus ir matė, kad ji sulinko bei laikėsi už pilvo. Po šio įvykio ji mamai pasakė, kas nutiko. Mama visą jų pokalbį girdėjo, nes durys buvo pravertos.

6. Ikiteisminio tyrimo metu O. B. parodė, kad ji gyvena kartu su savo dviem nepilnamečiais vaikais. 2021 m. balandžio 1 d. 08.35 val. jos sutuoktinis G. B., su kuriuo ji kartu jau nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), namo parvežė jų sūnų, kuris naktį praleido sutuoktinio bute. Parvežęs sūnų G. B., pamatęs ant koridoriaus sienos kabančias jų vestuvių nuotraukas, suagresyvėjo, pradėjo jai reikšti pretenzijas, klausdamas, kodėl nuotraukos vis dar pakabintos ir, atsisukęs į ją be jokios priežasties spyrė jai į pilvo sritį, garsiai šaukdamas „suka“, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai didelį fizinį skausmą. Po smūgio ji susilenkė, tačiau, staigiai atsitiesusi, rankomis pradėjo stumti G. B. pro įėjimo į butą duris. Išstūmusi G. B. ji greitai uždarė ir užrakino duris. Visą įvykį matė jos sūnus, kuris įvykio metu sėdėjo koridoriuje ant grindų. Išvariusi G. B. ji skambino savo advokatei ir G. B. broliui, tačiau susisiekti pavyko tik su advokate, kuri jai nurodė kreiptis į policiją. Apie 12.07 val. ji vedė sūnų pas gydytoją ir nusileidusi laiptinės laiptais iki pirmo aukšto ji pastebėjo stovintį G. B. Pamačiusi šį ji išsigando ir sugriebusi savo sūnų išbėgo pro laiptinės duris į lauką (T. 1, b. l. 39-41).

7. Teisiamojo posėdžio metu B. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 08.00 val. ji atėjo pas dukrą O. B., nuėjo į rūsį, iš kurio atnešė įrankį, kuriuo galima valyti kanalizaciją ir kurį atnešti prašė G. B. Jai grįžus į butą O. B. virė košę. Išgirdusi suskambant durų skambutį ji pradėjo maišyti košę ir uždarė duris. Ji girdėjo, kad į butą įėjo G. B., kuriam nepatiko pakabintos nuotraukos, ji girdėjo G. B. sakantį, kad O. B. davė priesaiką. G. B. pavartojus nepagarbų žodį „suka“ ji atidarė virtuvės duris ir pamatė O. B., smunkančią ir stumiančią G. B. pro duris. Viskas netruko ilgiau nei penkias minutes. Ji nesuprato, kas įvyko, o dukra jai vėliau pasakojo, kad G. B. jai spyrė į pilvą. Po šio įvykio ji su dukra surado vaistų, nes dukrai labai skaudėjo pilvą. Tą pačią dieną O. B. turėjo vesti sūnų pas gydytoją, taigi ji liko su anūke, o jos dukra pas gydytoją nuvedė anūką. O. B. vėliau jai pasakojo, kad G. B. po laiptais jos tykojo.

8. Ikiteisminio tyrimo metu B. M. parodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. apie 08.00 val. ji atėjo pas savo dukrą O. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūrėti vaikų. Jos anūkas buvo pas savo tėvą G. B. (O. B. ir G. B. skiriasi, jie yra sudarę vaikų lankymo grafiką, pagal kuri G. B. kiekvieną trečiadienį pasiima vaikus su nakvyne pas save ir ketvirtadienį parveža vaikus į ugdymo įstaigą). Tą kartą jos anūkas pas savo tėvą buvo vienas, kadangi jos anūkė dėl pilvo skausmų važiuoti atsisakė. 2021 m. balandžio 1 d. G. B. turėjo nuvežti vaiką į darželį, tačiau vaiką tą dieną reikėjo vežti pas gydytoją, todėl jis anūką atvežė namo. Apie tai, kad ji buvo bute, G. B. nežinojo, kadangi ji buvo kambaryje, esančiame priešais įėjimo duris, kurio durys buvo uždarytos. Jos anūkė buvo kitame kambaryje ir durys, jai atrodo, buvo praviros. Būdamas koridoriuje G. B. pradėjo O. B. reikšti priekaištus dėl ant sienos kabančių bendrų vestuvinių nuotraukų. O. B. G. B. ramiai atsakė, kad jai nuotraukos patinka. Ji girdėjo, kaip G. B. priėjo prie kambaryje buvusios O. B., pasišnekėjo su pastarąja ir vėl grįžo prie išėjimo durų. Anūkas sėdėjo koridoriuje ant grindų. Išgirdusi, kaip G. B. sušuko „suka“, ji per durų stiklą pamatė smunkančią O. B., po ko ji atidariusi duris išbėgo į koridorių ir pamatė, kaip O. B. pusiau atsistojusi abiem rankomis stumia G. B. pro duris. Pribėgusi prie O. B. ji paklausė, kas atsitiko - O. B. laikydamasi už pilvo paaiškino, kad G. B. jai spyrė į pilvą. O. B. paskambino G. B. broliui prašyti pagalbos, tačiau šis neatsiliepė. Tuomet O. B. paskambino savo advokatei, kuri pasiūlė parašyti pareiškimą policijai (T. 1, b. l. 56-58).

9. Teisiamojo posėdžio metu L. T. parodė, kad ji dirba gydytoja. Nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo popietinėje pamainoje. O. B. yra ne jos klinikos pacientė, O. B. ji matė pirmą kartą ir pacientės nusikandimai buvo tokie, kokie yra surašyti medicininiuose dokumentuose. Pacientė nurodė pirmiau buvusi puolama žodžiais, vėliau jai įspyrė į pilvą. Pacientė skundėsi pilvo skausmu, nurodė skausmo vietą. Jokių odos barjero pakitimų, jokių hematomų ant odos ar nubrozdinimų ant pacientės kūno ji nematė, tad taip ir parašė. Įrašas „Pacientės judesiai laisvi, kvėpuoja“ reiškia, kad liečiant pilvą jautru pacientei, tačiau tai yra subjektyvus skausmas. Kadangi pacientės skausmingumas nebuvo išreikštas, jokio gydymo ji neskyrė. Rekomenduojama buvo pilvo echoskopija, kadangi tuo metu pacientės judesiai buvo laisvi, neskausmingi, ji nematė poreikio tuo metu daryti kitus diagnostinius tyrimus. Echoskopija buvo rekomendacija ir ji nežino, ar pacientė šį tyrimą atliko. Diagnozėje ji negali rašyti „smurtas“ - rašo „sumušimas“. Pilvas yra apžiūrimas pacientui atsigulus ant nugaros nuleidus kojas, nes taip atsipalaiduoja pilvo raumenys ir taip yra įvertinama paciento būklė. Jeigu yra skausmo sindromas, rekomenduojama daryti pilvo echoskopiją. Svarbu, ar nėra kokios nors žaizdos ar vidinių organų plyšimo. Skausmas nebuvo toks didelis, kad būtų poreikis tuo metu iš karto atlikti tyrimą. Jos įraše yra parašyta, kad pacientės eisena neskausminga, o judesiai laisvi. Apžiūrėjusi pacientę ji apie įvykį informavo policiją.

10. Specialistas, ištyręs O. B. medicininius dokumentus, nurodė, kad O. B. po 2021 m. balandžio 1 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (T. 1, b. l. 50).

11. 2021 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta, kad O. B. priekinėje pilvo sienoje hematomų nepastebėta, raumens plyšimų bei patologinių pokyčių nepastebėta. Diagnozė: skausmas kitose apatinės pilvo dalies srityse (T. 1, b. l. 54).

12. 2021 m. balandžio 1 d. O. B. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad O. B. atvyko pas gydytoją, nes, pacientės teigimu, 2021 m. balandžio 1 d. 08.35 val. jos sutuoktinis spyrė pacientei į pilvą. Pacientė pokalbio metu vaikšto ir juda laisvai, eisena nėra antalginė, palpuojant jautri pilvo apačia. Pacientė pokalbio metu išsigandusi, kad sutuoktinis šiai nepakenktų, nes pastarasis yra (duomenys neskelbtini) ir turi ginklų (T. 1, b. l. 201).

13. 2021 m. balandžio 16 d. policijos pareigūnų kūno kamera užfiksuotame vaizdo įraše „2021-0401_175852_001“ užfiksuota, kad gydytoja nurodo apžiūrėjusi pacientę, kuri patyrė smurto atvejį šeimoje, o pacientė nurodo jau pateikusi pranešimą per „e-policija“ ir papasakoja, jog sutuoktinis atvežė jai vaiką, po ko pradėjo priekaištauti dėl pakabintų nuotraukų, pavadino ją „suka“ ir spyrė jai į pilvą (T. 1, b. l. 18-21).

14. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu G. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. vieną kartą spyręs O. B. į pilvą, teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio dieną tarp jo ir sutuoktinės įvyko tik trumpas žodinis konfliktas, po kurio jis tiesiog išėjo.

15. Suvokdamas nagrinėjamos situacijos specifiką, t. y. tai, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo tik G. B. ir O. B., kurie yra suinteresuoti duoti jiems palankius parodymus, siekdamas išvengti situacijos, kuomet sprendimas priimamas remiantis tik vieno nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio proceso dalyvio - kaltinamojo arba nukentėjusiojo parodymais, tokiu būdu esant grėsmei priimti neteisingą sprendimą, teismas pažymi, kad teismo pareiga yra atidžiai įvertinti visus baudžiamojo proceso metu gautus duomenis - tiek kaltinančius, tiek teisinančius G. B., ir šiuos duomenis įvertinti kitų baudžiamojo proceso metu gautų duomenų kontekste.

16. Vertindamas O. B. parodymų teisingumą teismas pažymi, kad O. B. po įvykio nurodė rašiusi žinutes tiek G. B. klausdama, kodėl šis jai spyrė, tiek pastarojo broliui, norėdama šeimos rate spręsti susidariusią situaciją, po ko paskambino savo advokatei, kuri jai ir liepė kreiptis į policijos pareigūnus. O. B. įvykio dieną užsiregistravo pas šeimos gydytoją, pas kurią nuvykusi nagrinėjamo įvykio dieną po 17.00 val. pastarajai skundėsi pilvo skausmu bei nurodė, jog tos dienos rytą jai į pilvą spyrė sutuoktinis. Šiuos O. B. teiginius patvirtina jos medicininių dokumentų išrašai. Prieš vykdama pas gydytoją O. B. per elektroninę sistemą užpildė pranešimą policijai, kuriame nurodė aplinkybes, kurias vėliau nuosekliai tvirtino ir apklausų metu, taip pat analogiškas aplinkybes nurodė ją apžiūrėjusiai gydytojai bei atvykusiems policijos pareigūnams. Teismas pažymi ir tai, kad, įvykio vietoje buvusi nukentėjusiosios mama B. M. parodė, jog įvykio metu būdama dukros bute išgirdo labai trumpą žodinį konfliktą tarp dukros ir šios sutuoktinio G. B., kurio metu jis pavadino O. B. „suka“ (šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis), po ko, liudytojos teigimu, ji atidarė kambario duris ir pamatė, kaip jos dukra smukdama tuo pačiu metu stumia G. B. pro duris. Nors B. M. nurodė paties smūgio nemačiusi, tačiau paaiškino, kad jos dukra O. B., G. B. trumpo žodinio konflikto metu sušukus „suka“, šį rankomis sulinkusi išstūmė iš buto, kas patvirtina O. B. nuoseklius parodymus, jog būtent po netikėto sutuoktinio smūgio į pilvą ji susilenkė ir šį iš karto išstūmė iš buto. B. M. taip pat nurodė, kad iš karto po įvykio jos dukra O. B. papasakojo, kad G. B. po žodinio konflikto netikėtai šiai spyrė į pilvą, be to, B. M. patvirtino, kad O. B. buvo susiėmusi už pilvo, naudojo vaistus nuo skausmo, o po įvykio užsirašė pas gydytoją būtent dėl pilvo skausmo, skambino savo advokatei bei kaltinamojo broliui, norėdama spręsti kilusią situaciją, po ko visgi parašė pareiškimą policijai.

17. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais B. M. parodymais, kadangi jos parodymai sutampa tiek su nuosekliais O. B. parodymais, tiek su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta gydytoja L. T. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 1 d. pas ją iš tiesų apsilankė pacientė O. B., kuri skundėsi pilvo skausmu bei papasakojo, kad šiai tos pačios dienos ryte į pilvą spyrė sutuoktinis. Nors ant O. B. kūno jokių smurto žymių liudytoja nematė, tačiau O. B. apžiūros metu nurodė, jog pilvą vis dar skauda, dėl ko pastarajai buvo rekomenduotas echoskopijos tyrimas. 2021 m. balandžio 1 d. O. B. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad O. B. atvyko pas gydytoją, nes, pacientės teigimu, 2021 m. balandžio 1 d. 08.35 val. šios sutuoktinis spyrė pacientei į pilvą. Minėtame išraše, be kita ko, nurodyta, kad pacientė pokalbio metu išsigandusi, kad sutuoktinis šiai nepakenktų, kas tik dar kartą patvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių tikrumą.

18. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nagrinėjamame įvykyje betarpiškai dalyvavusių O. B. ir B. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys - L. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat O. B. gydymo dokumentuose, policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei O. B. paaiškinimai. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. balandžio 1 d. apie 08.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. B. žodinio konflikto su O. B. metu be jokios priežasties vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu

19. Teisiamojo posėdžio metu G. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Ginklą jis įsigijo (duomenys neskelbtini), kol dar nebuvo priimtas įstatymas, reikalaujantis leidimo ginklui. Pneumatinių ginklų turėjimą ribojantis įstatymas buvo priimtas 2014 metais. Jo ginklas yra iki 7,5 džaulių galios, ginklo techniniame pase parašyta, kad šis ginklas nepatenka į sąrašą ginklų, kuriems įsigyti ar turėti reikėtų leidimo. Ekspertai pamatavo ir nustatė 9 džaulius, dėl to ginklas jau tapo tokiu, kuriam reikalingas leidimas. Ginklą jis laikė namuose, o kai buvo nustatytas reikalavimas turėti ginklui leidimą, į policiją dėl ginklo patikrinimo jis nesikreipė, nes viskas buvo nurodyta techniniame pase. Jis yra (duomenys neskelbtini), turi leidimus kitiems ginklams, turėjo ir šaudmenų. Tas ginklas šaudydavo švininėmis kulkomis, ir pastarąjį jis naudojo žaidimams. Iš jo pareigūnai paėmė ir kitus medžioklinius ginklus. Šaudmenys yra skirti būtent šiam ginklui.

20. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad leidimą turėti ginklą jis turi virš (duomenys neskelbtini) metų, kadangi tarnavo (duomenys neskeltini) tarnyboje ir visus tuos metus jis buvo nepriekaištingos reputacijos žmogus. Prieš (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga jo draugai jam padovanojo pneumatinį ginklą MP-512, Nr. (duomenys neskelbtini). Jo draugai greičiausiai tą ginklą nusipirko parduotuvėje, kadangi tais laikais tokiems ginklams leidimo nereikėjo. Ginklas turi pasą. Jam yra žinoma, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, ginklui, kuris turi daugiau negu 7,5 J privalomas leidimas, tačiau ginklo pase buvo parašyta, kad jis neturi tiek galios, todėl jokio leidimo jis ir neįsigijo. Tas ginklas gulėjo namuose, jis ginklo nesinešiojo ir juo nesinaudojo (T. 1, b. l. 87-89, 137-138).

21. 2021 m. balandžio 2 d. G. B. policijos pareigūnams, be kita ko, pateikė šautuvą MP-512, Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 91-115).

22. 2021 m. balandžio 21 d. specialistas, ištyręs jam tirti pateiktą šautuvą, konstatavo, kad šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas MP-512, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) tirti pateiktas šautuvas yra priskiriamas prie C kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų (T. 1, b. l. 123-127).

23. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. B. parodė, kad jis, išnagrinėjęs specialisto išvados turinį, taip pat byloje, juodraščiuose, sistemose esančias ataskaitas aptiko įsivėlusią techninę klaidą - šautuvo kinetinė energija buvo nustatyta didesnė, negu ji turėtų būti iš tikrųjų. Pagal tai, ką jis mato, ginklas yra 4,5 mm kalibro. Buvo šaudyta 4,5 mm kalibro kulkomis, kurių masė 0,5 gramo ir, kaip rašoma išvadoje, kulkos vidutinis greitis 147,2 m/s. Buvo nustatyta energija 9 džauliai. Šaudant iš tokio kalibro ginklų, tokio kalibro ir tokios masės kulkomis ir esant tokiam greičiui, tokios energijos negali būti. Jis atliko skaičiavimus pagal šituos duomenis ir kinetinė energija buvo paskaičiuota lygi 4,8 -5,87 džauliams, t. y. tarp 2,5 – 7,5 džaulių, kas atitinka pneumatinių ginklų D kategoriją. Jis mano, kad matuodamas greitį jo kolega tiesiog pamiršo pakeisti sistemoje prieš tai buvusią nurodytą kulkos masę, kuri, pagal jo skaičiavimus, turėjo būti nurodyta 0,83 gramo. Atlikus skaičiavimus pagal kinetinės energijos formulę mv²/2, kulkos masė ir greičio kvadratas, esant kulkos masei 0,83 gramo, gaunami būtent tokie kinetinės energijos skaičiai. Įvedus tokius kulkos masės duomenis, kokius visur specialistas mini ir nurodo, kinetinė energija gaunama 4,8-5,87 džaulių, kas atitinka D kategoriją. Jis neatsimena atvejų, kad pneumatinis ginklas viršytų 7,5 džaulių. D kategorijai nereikia leidimo, tik nešiotis tokio ginklo negalima. Jo įsitikinimu, specialistas padarė techninę klaidą, pamiršdamas pakeisti kulkos masę sistemoje. Pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis ginklas MP500, skirtas šaudyti pneumatinio ginklo 4,5 mm kalibro kulkomis. Pneumatiniams ginklams konkretus kulkos tipas nėra nurodytas. Galia iš esmės neturi keistis. Gali svyruoti ribose, bet iš esmės gamintojas turi užtikrinti galios dydį; tuo labiau, ant šito ginklo buvo lipdukas, kuris dedamas tada, kada deklaruojama, kad ginklo kinetinė energija neviršija 7,5 džaulių. Iš bendro išsilavinimo jis gali pasakyti, kad tokiam ginklui leidimo nereikia, o ginklas priskiriamas prie D kategorijos.

24. 2022 m. balandžio 14 d. specialistas, apžiūrėjęs jam tirti pateiktą šautuvą, nustatė, kad tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas MP-512, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas šautuvas yra priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Ginklas nėra perdirbtas (T. 2, b. l. 62-69).

25. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį. Minėto įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami: 1) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J); 2) dujų įrenginiai; 3) šaltieji ginklai, nepriskirti prie draudžiamųjų ginklų; 4) elektros šoko įtaisai; 5) senoviniai ginklai. Minėta, kad G. B. policijos pareigūnams pateiktas šautuvas MP-512, Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, kuriuos įsigyti, laikyti ir nešiotis leidimas nėra išduodamas, taigi G. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, taigi G. B. išteisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Veikos kvalifikavimo motyvai

27. Minėta, kad G. B. smurtaudamas – spirdamas O. B. į pilvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Prokurorės, nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios atstovo manymu, tokia G. B. veika turi būti kvalifikuojama kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, t y. kaip veika, padaryta prieš šeimos narį.

28. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

29. Nors nagrinėjamo įvykio metu O. B. buvo G. B. sutuoktinė, tačiau teismas, spręsdamas dėl G. B. veiksmų kvalifikavimo, negali ignoruoti tiek G. B., tiek O. B. nurodytų aplinkybių, kad jiedu kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo (duomenys neskelbtini) metų kovo mėn., t. y. apie (duomenys neskelbtini) laiko iki nagrinėjamo įvykio. 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas pareiškėjų O. B. ir G. B. santuokos įrašas. Nors santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (T. 2, b. l. 14-20), tačiau skyrybų procesas buvo inicijuotas nuo (duomenys neskelbtini) pagal O. B. ieškinį, kuriame, be kita ko, O. B. nurodė, kad ieškinio padavimo dienai ieškovės ir atsakovo šeima yra visiškai ir galutinai iširusi, bendras šeimyninis gyvenimas yra nutrūkęs, o nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas išsikėlė iš bendrų namų (T. 2, b. l. 4-13).

30. Išsamų šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013).

31. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykstant skyrybų procesui sutuoktiniai, kurie įvykio metu kartu negyveno ir, kurių santuoka buvo faktiškai suirusi, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nelaikytini šeimos nariais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-231-489/2020).

32. Minėta, kad nagrinėjamo įvykio metu G. B. ir O. B. kartu nebegyveno apie (duomenys neskelbtini) laiko, skyrybų procesas vyko nuo (duomenys neskelbtini), ir, nors O. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ją su G. B. visada sies emocinis ryšys dėl turimų bendrų vaikų, tačiau pažymėtina, kad vien bendrų vaikų turėjimas, kuomet sutuoktiniai neveda bendros buities, kartu negyvena ir teismine tvarka yra pradėję ištuokos procesą, neleidžia sutuoktinių laikyti šeimos nariais sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Manant priešingai, G. B. ir O. B. būtų laikomi šeimos nariais tol, kol jie turės bendrų vaikų, neatsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes (pavyzdžiui, į tai, ar jie bus sukūrę naujas šeimas).

33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu O. B. nebuvo G. B. šeimos narė, taigi spirdamas O. B. į pilvą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. Bausmės skyrimo motyvai

34. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

35. Spręsdamas dėl G. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. B. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. G. B. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė G. B. neskirtina. G. B. neteistas (T. 1, b. l. 62), dirba (T. 1, b. l. 61), baustas administracine nuobauda – bauda, kuri sumokėta (T. 1, b. l. 64), G. B. veika pasireiškė vienu smūgiu O. B., kuriai ši veika sukėlė fizinį skausmą ir sveikatos nesutrikdė, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. B. skiriant antrąją pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su G. B. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant minimalų: G. B. skirtina trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant G. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

36. G. B. nuo 2021 m. balandžio 2 d. 09.50 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. 13.45 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 69-71, 81-82), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

VI. Civilinis ieškinys

37. Šio baudžiamojo proceso metu O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš G. B. (T. 1, b. l. 197-200). Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto smurto O. B. išgyveno fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, ją iki šiol lydi neigiami dvasiniai išgyvenimai, atsirado baimė ir nesaugumo jausmas.

38. Vertindamas O. B. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad O. B. dėl G. B. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus bei turėjo nepatogumų. Vertindamas O. B. argumentus dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

39. Teismas sutinka, jog O. B. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o G. B. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. O. B. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus. Nustatydamas O. B. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir G. B. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – G. B. dirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad O. B. sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo, po patirto smūgio ant O. B. kūno neliko nei nubrozdinimų nei kraujosruvų, pastaroji nurodė penkias dienas po įvykio jutusi pilvo skausmą, teismas konstatuoja, kad O. B. civilinis ieškinys dėl G. B. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš G. B. O. B. naudai 200 eurų neturtinės žalos.

40. 2022 m. gegužės 18 d. O. B. teismui pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti ir 1 800 eurų bylinėjimosi išlaidų. Vertindamas šį O. B. prašymą teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina O. B. pateiktas mokėjimo nurodymas (T 2, b. l. 89-90), Prašyme nurodyta, kad O. B. suteiktos teisinės paslaugos apima jos atstovavimą teisme bei jam suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, konsultavimas baudžiamosios bylos klausimais).

41. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertindamas O. B. išlaidų sumos už suteiktas paslaugas pagrįstumą teismas atsižvelgia į nagrinėtos bylos sudėtingumą bei teismo posėdžių skaičių. Teismas neturi pagrindo laikyti, jog prašoma priteisti 1 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą būtų nepagrįsta ar per didelė, todėl iš G. B. O. B. naudai priteistina 1 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

VII. Procesinės prievartos priemonės

42. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 139), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

43. Leidimas laikyti nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), šoviniai „Eley Alphamax“, žalios spalvos įvairios paskirties šoviniai medžiaginėje dėtuvėje, medžiokliniai šoviniai „Sellier and Bellot“ 7.62x39, medžiokliniai šoviniai „Special Slug“, pistoleto šoviniai „Lellier and Bellot“ FMJ 6.0 g. 92 g, šoviniai „Barnaul“ 7.62x39, šoviniai 7.62x39, šoviniai „Sellier and Bellot“, 30-06 Spring, šoviniai maišelyje, dėtuvė Nr. (duomenys neskelbtini), Red and Black „Lellier and Belliot“, šoviniai „SB Plastik“ 12x 67.5, šoviniai „SB Plastik“ ENGL SG 8.4 mm US 00 Buck, šoviniai permatomame maišelyje, šoviniai „Exppress linw“, šoviniai „Eley Alphamax“, medžioklinis graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, odiniu diržu ir dėtuve šoviniams, graižtvinis šautuvas SKS762 su odiniu originaliu diržu ir durklu, lygiavamzdis šautuvas IZ 12, ginklas IZH-71H, 9 kalibro šoviniai, orinis šautuvas MP-512, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. 119, 130), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini G. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Išteisinti G. B. (G. B.) jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje.

Pripažinti G. B. (G. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į G. B. (G. B.) skirtą bausmę įskaityti G. B. (G. B.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. B. (G. B.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

O. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. B. (G. B.) O. B. naudai priteisti 200 eurų neturtinės žalos ir 1 800 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Leidimą laikyti nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), šovinius „Eley Alphamax“, žalios spalvos įvairios paskirties šovinius medžiaginėje dėtuvėje, medžioklinius šovinius „Sellier and Bellot“ 7.62x39, medžioklinius šovinius „Special Slug“, pistoleto šovinius „Lellier and Bellot“ FMJ 6.0 g. 92 g, šovinius „Barnaul“ 7.62x39, šovinius 7.62x39 , šovinius „Sellier and Bellot“, 30-06 Spring, šovinius maišelyje, dėtuvę Nr. (duomenys neskelbtini), Red and Black „Lellier and Belliot“, šovinius „SB Plastik“ 12x 67.5, šovinius „SB Plastik“ ENGL SG 8.4 mm US 00 Buck, šovinius permatomame maišelyje, šovinius „Exppress linw“, šovinius „Eley Alphamax“, medžioklinį graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu, odiniu diržu ir dėtuve šoviniams, graižtvinį šautuvą SKS762 su odiniu originaliu diržu ir durklu, lygiavamzdį šautuvą IZ 12, ginklą IZH-71H, 9 kalibro šovinius, orinį šautuvą MP-512, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. B. (G. B.).

Išaiškinti G. B. (G. B.), kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą