Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės S. Ž. priešieškinį ieškovui A. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Ukmergės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikšdamas reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ieškovas prašo teismo vertinti šias bendravimo su vaikais būdą ir tvarką įtakojančias faktines aplinkybes. Ieškovas turi (duomenys neskelbtini) negalią, todėl neturi galimybės savarankiškai atvykti pasimatyti su vaikais į Ukmergę. Ieškovei išvykus gyventi į Ukmergę atsakovė vaikus įsodindavo į autobusą, o ieškovas, padedamas partnerės su kuria gyvena šiuo metu, juos pasitikdavo Vilniuje ir atvirkščiai. Minėta, kad keletą kartų vaikus į Trakus ieškovui yra atvežę ieškovės sutuoktinis ir kitas asmuo. Kelionės autobusais vaikams yra įprastos, todėl vaikų atvykimas pas atsakovą autobusu nepažeis vaikų interesų ir atitinka įprastą šalių taikytą vaikų perdavimo bendravimui tvarką. Pasiimant vaikus iš Vilniaus autobusų stoties, o vėliau juos įsodinant į autobusą ieškovas yra priklausomas nuo trečiųjų asmenų (šiuo atveju nuo partnerės, su kuria kartu gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) pagalbos. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikai su juo praleistų bent vieną savaitgalį per mėnesį ir ilgesnius laikotarpius nepertraukiamai moksleivių atostogų metu, įskaitant moksleivių vasaros atostogas. Atsakovė riboja vaikų bendravimą su ieškovu telefonu, todėl ieškovas prašo įpareigoti atsakovę tokį bendravimą užtikrinti. Vertinant aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė su vaikais gyvena skirtinguose miestuose, kas apsunkina bendravimą su vaikais, bendravimas su vaikais telefonu užtikrins nuolatinio tėvo ir vaikų ryšio palaikymą. Ieškovo žiniomis, atsakovė nepasitarusi su ieškovu nusprendė pasinaudoti Švietimo įstatymo 311 straipsnio „Ugdymasis šeimoje“ suteikta teise ir nusprendė abu nepilnamečius vaikus ugdyti šeimoje. Ieškinio rengimo metu ieškovo vardu kreipėmės į Nacionalinę švietimo agentūrą dėl duomenų iš Mokinių registro pateikimo. Šiai dienai duomenų apie vaikų ugdymą šeimoje nėra, tačiau ieškovui ši informacija yra žinoma.

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba), susipažinusi su ieškovo ieškiniu, pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime, o tuo pačiu ir jų atsakomybė už tinkamą vaikų auklėjimą yra lygios, tad vaiko vystymosi raida (fizinė, emocinė, socialinė, intelektinė, pažintinė ir kt.) nuo pat gimimo iki jo pilnametystės reikalauja, kad šiame vystymesi dalyvautų maksimaliai abu tėvai ir tiks toks maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime nuo pat jo gimimo, gali užtikrinti pilnavertės asmenybės susiformavimą. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tarnyba, įvertinusi ieškinyje siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaikais užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaikų ryšį su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, yra konkreti, aiški vykdymui ir leis užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą. Tarnyba, atsižvelgusi į vaikų amžių, jų poreikius ir saugumą, nenustačiusi duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais jiems kenktų, vertina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems K. K. ir R. K. interesams. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina galės kreiptis ateityje. Kitus ieškinio reikalavimus paliekama spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.

Tarnyba, susipažinusi su atsakovės patikslintu priešieškiniu pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Tarnyba, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir saugumą, vertina, kad atsakovės S. Ž. pateikta vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu vaikų tėvu tvarka ir būdas yra sunkiai įgyvendinamos. Manytina, kad patikslintame priešieškinyje dėl bendravimo su vaikais būdo nustatymo, yra mėginama riboti tėvo teisė betarpiškai bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo ieškovas ar atsakovė galės kreiptis ateityje. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Kitus ieškinio reikalavimus paliekama spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.

Išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Dalius Bielskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktas išvadas, atsižvelgiant į šalių nesutarimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų interesus labiau atitinka ieškovo siūloma bendravimo tvarka. Vaikams teikiamas išlaikymas turi atitiktų ir jų interesus, ir ieškovo galimybė jį mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu. Gyvenimo kartu laikotarpiu šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai, t. y. K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Santykiams iširus nuo (duomenys neskelbtini) šalys pradėjo gyventi atskirai Vilniaus mieste. Nors šalys apsigyveno atskiruose namuose, tačiau tame pačiame kieme. (duomenys neskelbtini) atsakovė su vaikais išvyko gyventi į kitą miestą (Ukmergę).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ar jų nebuvimą, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, šalys sutinka, kad nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove – jos motina S. K..

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).

Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, jog abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, šalys pateikė skirtingas bendravimo su vaikais tvarkas. Teismas, susipažinęs tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio reikalavimais, sprendžia, kad šalių pateikiamos bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos yra sudėtingai įgyvendinamos, atsižvelgiant tiek į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, ugdymą namuose, tiek į ieškovo sveikatos būklę.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikai yra nepilnamečiai, pagal Tarnybos išvadą, įvertinus atsakovės pateiktą ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ją numatė sunkiai įgyvendinamą. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tenkintini iš dalies, išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Teismas vertina, jog nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprasti ryšio su tėčiu, užtikrins jiems būti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais. Pakartotinai atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Atsižvelgiant į tai, teismas, iš dalies tenkina ieškovo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, ją konkretindamas su atsakoves patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, o būtent patikslindamas vaikų paėmimo ir jų grąžinimo laiką, nurodydamas aiškius savaitgalius, kuriuos nepilnamečiai vaikai praleis pas ieškovą. Bylos nagrinėjimo metu teismas, nenustatė aplinkybių, kad būtų pagrindas apriboti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą.

Ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais, siūlo, kad su vaikais bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro iki po jo sekančio sekmadienio vakaro. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaikais metu. Šis ieškovo reikalavimas tikslintinas, atsižvelgiant į atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytą reikalavimą, kad vaikai būtų paimami ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą nustatytu konkrečiu laiku. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atstumą tarp šalių gyvenamųjų vietų, sudėtingą tarpmiestinio viešojo transporto maršrutą, ieškovo turimą negalią, sprendžiama, kad tikslinga nustatyti, jog ieškovas su vaikais bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro iki po jo sekančio sekmadienio vakaro. Nurodyti, kad vaikai kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 18 val., pristatant vaikus ieškovui autobusu iki Vilniaus miesto autobusų stoties, kur vaikus pasiima ieškovas ir grąžinant vaikus sekmadienį tokiu pat būdu autobusu iš Vilniaus autobusų stoties į Ukmergę iki 18 val., informuojant tėvus vienas kitą kokiu autobusu, kokiu laiku išvyksta vaikai, kokiu laiku atvyksta, arba tuo pačiu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pats ieškovas. Kartu nustatyti, kad protingas kelionės išlaidas nepilnamečių vaikų bendravimui su tėvu, apmoka ieškovas.

Kartu ieškinyje ir priešieškinyje nurodoma ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kartu vykstant į užsienį. Pažymėtina, kad dėl šio reikalavimo ginčų nėra, todėl minėtas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaikų interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio

Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus atsakovo darbingą amžių, atsižvelgus į ieškovės poziciją dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.

Ieškovas, prašydamas nustatyti nepilnamečiams vaikams iš ieškovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas turi (duomenys neskelbtini) negalią dėl ko jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl A. K. specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui neterminuotai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. K. ir nustatyta, kad ieškovo pajamas sudaro 650,38 Eur netekto darbingumo pensija ir 82,80 eurų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – į rankas išmokama suma 682,05 Eur. Iš Sodros pateiktos informacija apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų nustatyta, kad iš ieškovo gaunamos 650,38 Eur netekto darbingumo pensijos yra vykdomi išieškojimai pagal formaliai dar sutuoktinės R. K. asmenines ir bendras su ieškovu prievoles. Kartu paminėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butą bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas valdo kartu su sutuoktine R. K.. Butas dar 2005 metais yra įkeistas hipoteka, nekilnojamojo turto registre registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą. Į butą yra nukreiptas išieškojimas pagal A. K. ir R. K. kreditorių reikalavimus, kurie iš esmės viršija buto vertę.

Atsakovė, įvertinusi vaikų poreikius, nurodo, kad kiekvienam vaikui reikia po 500 eurų per mėnesį, Taip būtų užtikrinami vaikų tik minimaliai poreikiai. Būtina įvertinti, kad vaikai jau paaugliai, jiems reikia dažniau pirkti drabužius, avalynę pagal sezoniškumą. Tam reikia vis daugiau skirti išlaidų. Kiekvienam vaikui per mėnesį būtina skirti maistui po 200 eurų, drabužiams, avalynei (įskaičiuoja sezoninius darbužius ir avalynę, apatinę aprangą ir kt.) po 100 eurų, higienos priemonės, vaistai, odontologo paslaugos po 50 eurų, lavinimui, užklasinei veiklai, konsultanto paslaugos, kelionės į mokymo įstaigą, pomėgiai, priemonės žvejybai, skautų ir plaukimo užsiėmimams, stovykloms, sueigoms, kitiems pomėgiams, žaidimams po 150 eurų, iš viso 500 eurų.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas turi (duomenys neskelbtini) negelią, dėl kurios jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, neterminuotai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) priežiūros (pagalbos) poreikis. Pagal oficialius byloje pateiktus duomenis, ieškovo mėnesines pajamas sudaro 650,38 Eur netekto darbingumo pensija ir 82,80 eurų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – į rankas išmokamą sumą sudaro 682,05 Eur. Iš nurodytos sumos papildomai vykdomi išieškojimai pagal formaliai dar sutuoktinės R. K. asmenines ir bendras su ieškovu prievoles. Vertinant šalių turimą nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad nors ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau jam uždėta hipoteka, jis įkeistas, todėl nėra galimybės juo pilnai disponuoti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokant kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės tenkintinas, papildomai nurodant, kad išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokamą po 200 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo ieškinio pareiškimo teismui dienos atmestinas.

Atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., kas sudaro 7 200 eurų (3x200 eurų x12 mėn.) kiekvienam vaikui, ieškovui išmokant šį įsiskolinimą per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise paskirti valdyti atsakovei išimtinai vaikų poreikių patenkinimui. Nurodytas atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovo priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokant kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju atsakovė nenurodo aplinkybių, jog minėtu laikotarpiu (už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d.) vaikų išlaikymui būtų skyrusi kitokią sumą per mėnesį, nei prašomą priteisti ieškinyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu (už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d.) jis vaikams teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie vaikų išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaikus jis vykdė bent iš dalies.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo iš esmės kitokia, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Taigi, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti vaikams kas mėnesį po 150,00 Eur išlaikymo sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., laikytinas pagrįstu iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas už laikotarpį už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., turėjo ir galėjo teikti vaikams po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 5 400,00 Eur.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. K. ir R. K. 5 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje pateikė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal atstovavimo sutartis. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas bylą iš dalies tenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, kurie buvo kone tapatūs. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas palieka kiekvienai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidų nei vienai šaliai iš kitos nepriteisia.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, atsakovei teismo 2022 m. gruodžio 8 d. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas dėl jų sunkios materialinės padėties. Bylą nagrinėjant teisme, šalys siekė ginčą spręsti taikiai, buvo parengtos taikos sutarties gairės, tačiau dėl skirtingų šalių gyvensenų, pasiekti konsensuso nepavyko. Išdėstyto pagrindu, kitos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaikų mama S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams K. K. ir R. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. Ž., nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., 5 400,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų).

Nustatyti iešovo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. K. ir R. K., nustatant:

1.1. Tėvas bendrauja su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro 18 val. iki po jo sekančio sekmadienio vakaro 18 val., pristatant vaikus ieškovui autobusu iki Vilniaus miesto autobusų stoties, kur vaikus pasiima ieškovas ir grąžinant vaikus sekmadienį tokiu pat būdu autobusu iš Vilniaus autobusų stoties į Ukmergę iki 18 val., informuojant tėvus vienas kitą kokiu autobusu, kokiu laiku išvyksta vaikai, kokiu laiku atvyksta, arba tuo pačiu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pats ieškovas.

1.2. Kelionės išlaidas nepilnamečių vaikų bendravimui su tėvu, apmoka ieškovas.

1.3. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaikais metu.

2.1. Tėvas kiekvienais metais praleidžia su vaikais: paskutines septynias moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų kalendorines dienas nepertraukiamai, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse; pavasario (Velykų) atostogas ir po jų einantį savaitgalį iki sekmadienio vakaro, kai pavasario atostogų pabaiga yra penktadienis, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse.

2.2. Moksleivių žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, o jeigu vaikai ugdomi namuose – valstybės institucijų nustatytomis moksleivių atostogų dienomis. Šalys turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

2.3. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma šioje bendravimo tvarkoje numatytomis tėvų vasaros atostogų su vaikais dienomis.

3. Bendravimas moksleivių vasaros atostogų metu: kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti 31 kalendorinę dieną moksleivių vasaros atostogų metu nepertraukiamai. Jeigu tėvai nesusitaria kitaip, lyginiais metais tėvas su vaikais praleidžia liepos mėnesį, nelyginiais metais tėvas su vaikais praleidžia rugpjūčio mėnesį. Motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse.

4. Kelionės į užsienį: tėvas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai tėvo planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikai būna su mama, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) mamos šalies sutikimą. Mama perduoda tėvui visus vaikų kelionei į užsienį būtinus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų asmens dokumentus.

5.1. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: motina: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); tėvas: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo.

5.2. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.