Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2111-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2A-2111-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01652-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: S. Ž.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2111-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01652-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės S. Ž. priešieškinį ieškovui A. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas: 1) Nustatyti jo ir atsakovės S. Ž. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečių vaikų K. K. ir R. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 2) Priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; 3) Nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Bendravimas savaitgaliais:

1.1. Tėvas bendrauja su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro iki po jo sekančio sekmadienio vakaro;

1.2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaikais metu.

2. Bendravimas moksleivių atostogų metu:

2.1. Tėvas kiekvienais metais praleidžia su vaikais: paskutines septynias moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų kalendorines dienas nepertraukiamai, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse; pavasario (Velykų) atostogas ir po jų einantį savaitgalį iki sekmadienio vakaro, kai pavasario atostogų pabaiga yra penktadienis, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse;

2.2. Moksleivių žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, o jeigu vaikai ugdomi namuose – valstybės institucijų nustatytomis moksleivių atostogų dienomis; šalys turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką;

2.3. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma šioje bendravimo tvarkoje numatytomis tėvų vasaros atostogų su vaikais dienomis.

3. Bendravimas moksleivių vasaros atostogų metu: kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti 31 kalendorinę dieną moksleivių vasaros atostogų metu nepertraukiamai; jeigu tėvai nesusitaria kitaip, lyginiais metais tėvas su vaikais praleidžia liepos mėnesį, nelyginiais metais tėvas su vaikais praleidžia rugpjūčio mėnesį; motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse.

4. Kelionės į užsienį: tėvas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę; jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka; tuo atveju, kai tėvo planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikai būna su mama, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) mamos šalies sutikimą; mama perduoda tėvui visus vaikų kelionei į užsienį būtinus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų asmens dokumentus.

5. Baigiamosios nuostatos:

5.1. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: motinos telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); tėvo telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo;

5.2. Vaikus bendravimui su tėvu motina perduoda įsodindama juos į autobusą, ar kitą viešąjį transportą vykstantį į (duomenys neskelbtini); pasibaigus bendravimo laikui tėvas vaikus grąžina nuo 16:30 val. iki 19 val., įsodindamas juos į autobusą, ar kitą viešąjį transportą vykstantį į miestą, kuriame gyvena vaikai; apie konkretų vaikų išvykimo ir atvykimo laiką kitas iš tėvų informuojamas žinute ne anksčiau, kaip likus 6 valandoms iki vaikų atvykimo;

5.3. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams“.

4) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad yra susituokęs su R. K., tačiau nuo 2000 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Nuo 2010 metų pradėjo gyventi kartu su atsakove. Gyvenimo kartu laikotarpiu susilaukė dviejų vaikų. Santykiams iširus, nuo 2016 m. birželio mėnesio, pradėjo gyventi atskirai (duomenys neskelbtini) mieste, atskiruose namuose, tačiau tame pačiame kieme. Laikotarpiu iki 2018 metų, iki atsakovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovas nuolat leisdavo laiką su vaikais. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atskirais laikotarpiais atsakovė vaikams drausdavo lankytis pas tėvą. Paprastai tokie laikotarpiai prasidėdavo, kai atsakovė susirasdavo kitą partnerį, ir pasibaigdavo atsakovei su partneriu nutraukus santykius. Atsakovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), jo bendravimas su vaikais tapo permainingas. Suderinus su atsakove, 2019 metais vaikams nupirko mobiliuosius telefonus tam, kad su jais galėtų palaikyti ryšį, tačiau sklandus bendravimas telefonu truko neilgai. Atsakovė dėl bendravimo telefonu su vaikais pradėjo priekaištauti. Visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, ne kartą siekė išspręsti taikiu būdu, tačiau su atsakove susitarti nepavyksta. Pažymėjo, kad turi (duomenys neskelbtini) negalią, todėl neturi galimybės savarankiškai atvykti pasimatyti su vaikais į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini) (ieškovas nuo 2021 m. kovo mėnesio apsigyveno (duomenys neskelbtini)), atsakovė vaikus įsodindavo į autobusą, o jis, padedamas partnerės, su kuria gyvena šiuo metu, juos pasitikdavo, o bendravimui pasibaigus – grąžindavo, įsodindamas vaikus į autobusą namo. Gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu su vaikais bendravo tik du kartus. Pasisakydamas dėl savo turtinės padėties nurodė, kad jo pajamas sudaro 650,38 Eur netekto darbingumo pensija ir 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Iš gaunamos 650,38 Eur netekto darbingumo pensijos yra vykdomi išieškojimai pagal sutuoktinės R. K. asmenines ir bendras su juo prievoles. Pažymėjo, kad jo vardu yra registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kartu su sutuoktine R. K. Butas dar 2005 metais buvo įkeistas, nekilnojamojo turto registre registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą. Į butą yra nukreiptas išieškojimas pagal jo ir R. K. kreditorių reikalavimus, kurie iš esmės viršija buto vertę.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl paduoto ieškinio nurodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo šeimoje metu buvo išklausyta vaikų nuomonė. Vaikai, be kita ko, pasakė, kad labai patinka leisti laiką pas tėvą, būti su juo; su mama sutaria labai gerai, ji jais rūpinasi, yra gera, nori pas ją gyventi. Nurodė, kad ieškovo siūloma jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, yra konkreti, aiški vykdymui ir leis užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą. Taip pat nurodė, kad konkretus priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti nustatytas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: 1) Nustatyti ieškovo ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja; 2) Priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; 3) Priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, kas sudaro 7 200 Eur (3 metai x 200 Eur x 12 mėn.) kiekvienam vaikui, ieškovui išmokant šį įsiskolinimą per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Tėvas su vaikais bendrauja: sausio mėn. 13-15 d., vasario mėn. 15-17 d., kovo mėn. 24-26 d., balandžio mėn. 11-13 d., gegužės mėn. 19-21 d., birželio mėn. 5-11 d., 19-25 d., liepos mėn. 11-13 d., rugsėjo mėn. 25-27 d., spalio mėn. 3-5 d., lapkričio mėn. 10-12 d., gruodžio mėn. 28-30 d., paimant juos penktadienio vakaro 16 val. iki sekmadienio 16 val., pristatant vaikus ieškovui autobusu iki (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, kur vaikus pasiima ieškovas ir grąžinant vaikus sekmadienį tokiu pat būdu autobusu iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į (duomenys neskelbtini) iki 16 val., informuojant tėvus vienas kitą kokiu autobusu, kokiu laiku išvyksta vaikai, kokiu laiku atvyksta ir kontroliuojant abiem tėvams vaikus telefonu kelionės metu; arba tuo pačiu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pats tėvas.

2. Vaikų kelionės išlaidas bendravimui su tėvu, apmoka ieškovas.

3. Tėvas gali bendrauti su vaikais telefonu neribojant, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, pageidavimą ir galimybes.

4. Tėvas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu, ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai raštu ar elektroniniu paštu informuoja motiną, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, grįžimo laiką; tėvai, esant reikalui, vienas kitam perduoda visus vaikų kelionei į užsienį būtinus asmens dokumentus, rašytinius sutikimus.

5. Motina, ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai raštu ar elektroniniu paštu informuoja tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, grįžimo laiką; tėvai, esant reikalui, vienas kitam perduoda visus vaikų kelionei į užsienį būtinus asmens dokumentus, rašytinius sutikimus.

6. Tėvų kontaktai: motinos telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); tėvo telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų“.

5) Priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad yra susituokusi, gyvena (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos mokslo, gyvenimo ir buities sąlygos. Pažymėjo, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiai yra geri. Vaikų nuomonės dėl bendravimo laiko, vietos, tvarkos neįtakoja. Iki šiol vaikai patys nuspręsdavo kada bendrauti su ieškovu. Akcentavo, kad ieškinyje nurodyti teiginiai, jog ji neleidžia tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais neatitinka tikrovės. Įvertinusi visas aplinkybes, prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri esant reikalui, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, ieškovo galimybes, gali būti keičiama konkretiems atvejams. Akcentavo, kad vaikai yra savarankiški, patys priima sprendimus, todėl bendravimo tvarka su ieškovu turėtų būti tokia, kokios pageidauja patys vaikai. Taip pat nurodė, kad prašo įpareigoti ieškovą, jo bendravimo su vaikais metu: vaikus maitinti sveikai (mažai cukraus, daugiau daržovių); riboti televizoriaus, filmukų ir pan. žiūrėjimą iki 2 valandų per dieną, numatomą turinį derinant su ja, el. paštu atsiunčiant nuorodas ir rodyti tik gavus jos patvirtinimą; neleisti žaisti kompiuterinių žaidimų (ar telefonu); skirti laiką skaitymui; nekritikuoti vaikų aprangos ir jų elgesio; prie vaikų nevartoti alkoholio ir nerūkyti; neleisti vartoti kavos ir energetinių gėrimų; nemanipuliuoti vaikais, jų nežeminti, neįkalbinėti, bendrauti su vaikais tik vadovaujantis nesmurtinės komunikacijos principais; užtikrinti vaikų saugumą, pasirūpinant, kad šalia nuolat būtų kitas atsakingas už vaikus asmuo, prie kurio vaikai yra pripratę (tuo tikslu prašė teismo atlikti atsakovo gyvenamosios vietos apžiūrą); pranešti su kokiais asmenimis vaikai bendrauja; nevaržyti vaikų vadinti jos sutuoktinį „tėčiu“; kadangi vaikai negali likti vieni su ieškovu, privalomai visą buvimo laiką turi būti už vaikus atsakingas asmuo – globėjas, tačiau daugiau asmenų, svečių draudžiama. Pasisakydama dėl išlaikymo nurodė, kad ieškovas reguliaraus išlaikymo vaikams neteikė bei kad viena išlaikė nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra per maža. Nurodė, kad kiekvienam vaikui reikia po 500 Eur per mėnesį. Kiekvienam vaikui per mėnesį būtina skirti maistui po 200 Eur, drabužiams, avalynei – po 100 Eur, higienos priemonėms, vaistams, odontologo paslaugoms – po 50 Eur, lavinimui, užklasinei veiklai, konsultanto paslaugoms, kelionėms į mokymo įstaigą, pomėgiams, priemonėms žvejybai, skautų ir plaukimo užsiėmimams, stovykloms, kitiems pomėgiams – po 150 Eur. Akcentavo, kad 80 Eur išmokas vaikui įskaičiuoja į 500 Eur sumą. Kita dalį – 400 Eur – tenka pareiga mokėti tiek ieškovui, tiek jai, dalinant lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė ne visas savo pajamas. Nors ieškovui nustatytas 10 proc. darbingumo lygis, tačiau jis gauna papildomas pajamas – teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, užsiima (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu yra registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo turintis įsiskolinimą yra už įsigytą butą. Tai įrodo, kad jis vienaip ar kitaip šį turtą įsigyja ir tai pagerina jo turtinę padėtį, nes turi nekilnojamojo turto dalį. Pažymėjo, kad jos turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Nurodė, kad nuomoja socialinį būstą iš (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad prašo nustatyti aiškią bendravimo su vaikais tvarką, kad nebūtų galima manipuliuoti vaikų nuomone. Pažymėjo, kad prieštarauja atsakovės išsakytam teiginiui, kad jis neskyrė lėšų vaikų išlaikymui – per 6 bendrus gyvenimo metus pilnai išlaikė visą šeimą (kartu su atsakovės dukra iš pirmos santuokos), tačiau praradus (duomenys neskelbtini) tokių finansinių galimybių nebeliko.

7. Tarnyba išvadoje dėl paduoto patikslinto priešieškinio nurodė, kad atsakovės pateikta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir būdas yra sunkiai įgyvendinamos. Pažymėjo, kad yra visiškai neaišku kaip turėtų būti įgyvendinamas patikslinto priešieškinio punktas, kuriame nurodoma, kad ieškovas turi užtikrinti vaikų saugumą, pasirūpinant, kad šalia nuolat būtų kitas atsakingas už vaikus asmuo, prie kurio vaikai yra pripratę. Mano, kad atsakovė mėgina riboti tėvo teisę betarpiškai bendrauti su vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę; priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., 5 400 Eur; nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Bendravimas savaitgaliais:

1.1. Tėvas bendrauja su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro 18 val. iki po jo sekančio sekmadienio vakaro 18 val., pristatant vaikus ieškovui autobusu iki (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, kur vaikus pasiima ieškovas ir grąžinant vaikus sekmadienį tokiu pat būdu autobusu iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į (duomenys neskelbtini) iki 18 val., informuojant tėvus vienas kitą kokiu autobusu, kokiu laiku išvyksta vaikai, kokiu laiku atvyksta; arba tuo pačiu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pats ieškovas;

1.2. Kelionės išlaidas nepilnamečių vaikų bendravimui su tėvu, apmoka ieškovas;

1.3. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaikais metu.

2. Bendravimas moksleivių atostogų metu:

2.1. Tėvas kiekvienais metais praleidžia su vaikais: paskutines 7 moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų kalendorines dienas nepertraukiamai, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse; pavasario (Velykų) atostogas ir po jų einantį savaitgalį iki sekmadienio vakaro, kai pavasario atostogų pabaiga yra penktadienis, motina vaikus bendravimui perduoda pirmos atostogų dienos, kurią vaikai praleidžia su tėvu išvakarėse;

2.3. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma šioje bendravimo tvarkoje numatytomis tėvų vasaros atostogų su vaikais dienomis.

4. Kelionės į užsienį: tėvas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę; jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka; tuo atveju kai tėvo planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikai būna su mama, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) mamos šalies sutikimą; mama perduoda tėvui visus vaikų kelionei į užsienį būtinus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų asmens dokumentus.

5. Baigiamosios nuostatos

5.1. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: motinos telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); tėvo telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo;

5.2. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nurodė, kad susipažinęs tiek su ieškinio, tiek su patikslinto priešieškinio reikalavimais, sprendžia, kad šalių pateiktos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra sudėtingai įgyvendinamos, atsižvelgiant tiek į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, ugdymą namuose, tiek į ieškovo sveikatos būklę. Todėl iš dalies tenkino ieškovo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, ją konkretindamas su atsakoves patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, o būtent patikslindamas vaikų paėmimo ir jų grąžinimo laiką, nurodydamas aiškius savaitgalius, kuriuos nepilnamečiai vaikai praleis pas ieškovą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kad būtų pagrindas apriboti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą.

10. Pasisakydamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad nustatyta, jog ieškovas turi (duomenys neskelbtini) negelią, dėl kurios jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pagal oficialius byloje pateiktus duomenis, ieškovo mėnesines pajamas sudaro 650,38 Eur netekto darbingumo pensija ir 82,80 eurų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – į rankas išmokamą sumą sudaro 682,05 Eur. Iš nurodytos sumos papildomai vykdomi išieškojimai pagal formaliai dar sutuoktinės R. K. asmenines ir bendras su ieškovu prievoles. Vertinant šalių turimą nekilnojamąjį turtą, pažymėjo, kad nors ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau jam uždėta hipoteka, jis įkeistas, todėl nėra galimybės juo pilnai disponuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytą, ieškovo reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokant kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės tenkino, papildomai nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tuo tarpu atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo ieškinio pareiškimo teismui dienos, atmetė. Nurodė, kad atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu (už praeitus 3 metus iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d,) jis vaikams teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie vaikų išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaikus jis vykdė bent iš dalies. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog ieškovo turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo iš esmės kitokia, darė išvadą, kad ieškovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti vaikams kas mėnesį po 150 Eur išlaikymo sumą, todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkino, priteisdamas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui arba spręsti klausimus iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 2) Prijungti prie bylos papildomai teikiamus naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą, kuriame ieškovas pasisako dėl galimybės suteikti (duomenys neskelbtini) paslaugas; ekrano nuotrauką, iš kurios, pasak atsakovės, matyti analogiškų, kaip ieškovo teikiamos, paslaugų įkainiai; ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); vaikų poreikių lenteles; (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 15 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; ekrano nuotrauką, iš kurios, pasak atsakovės, matyti, jog ieškovas Tarnybos specialistui nurodė, kad su vaikais nori bendrauti tik tada, kai bus įsiteisėjęs šios civilinės bylos sprendimas.

11.1. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pažymėjo, kad ieškovas Tarnybos specialistams nurodė, jog su vaikais nori bendrauti tik tada, kai bus įsiteisėjęs šios civilinės bylos sprendimas. Ieškovas sąmoningai ir piktybiškai neteikė vaikams jokio išlaikymo ir nesikreipė dėl vaikų susitikimų, neapmokėjo nei vienos vaikų kelionės autobusu iki (duomenys neskelbtini). Dėl tėvo nenoro bendrauti su vaikais ir vengimo juos išlaikyti šiuo metu yra natūraliai susiklostęs santykių atšalimas. Ieškovas nurodo, kad yra invalidas, turi (duomenys neskelbtini) negalią. Iš ieškovui nustatytos negalios ir specialiųjų poreikių matyti, kad ieškovas negali pasirūpinti net pats savimi, todėl pagrįstai kyla abejonė jo norų ir galimybių sandūra pasirūpinti vaikais net 31 parą iš eilės. Pastebėjo, kad Tarnybos išvadoje dėl paduoto ieškinio visiškai nėra pasisakyta pačių vaikų. Tarnybos specialistas, išklausęs vaikų nuomonę, tik atžymėjo, kad vaikams patinka būti su tėvu. Tačiau toks lakoniškas pasisakymas visiškai neatitinka pačių vaikų reiškiamos konkrečios ir pagrįstos nuomonės. Nurodė, kad atsižvelgtina į pareigą išklausyti vaikų nuomonę, kaip tai numatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje, kur nurodoma, kad valstybės, šios konvencijos dalyvės „garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio“, šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad „vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka“. Taip pat nurodė, kad 2023 m. birželio 11 d. įvyko incidentas – į jos namus atvyko R. M. (atsakovės motina) ir A. P. (atsakovės motinos sugyventinis) bei pareiškė, kad susitarė su ieškovu nuvežti jam vaikus. Manydama, kad nėra pagrindo perduoti tėvui vaikus sekmadienio vakarą, vaikus perduoti atsisakė. Po ko prie jos automobilio pribėgo A. P. bei, atplėšęs dureles, sugriebė ją už rankų ir traukė iš automobilio. Grumtynių metu jai buvo sužalotos abi rankos ir dešinė blauzda, R. M. sudavė smūgius į pilvo sritį. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai buvo paveikti šio smurtinio išpuolio bei jaučia baimę susitikti su tėvu. Nurodė, kad yra būtina sudaryti sąlygas, su psichologo pagalba, atkurti tėvo ir vaikų ryšį bei įveikti pagrįstas baimes, dėl ko tikslinga šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme ir spręsti klausimus dėl trauminio įvykio įveikimo periodo nustatymo.

11.2. Pasisakydama dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo galimybės dirbti ir užsidirbti kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų tiekėjui. Pažymėjo, kad tol, kol ji su vaikų tėvu gyveno kartu, jis, nors ir turėdamas negalią, galėjo dirbti ir užsidirbti pakankamai, kad galėtų patenkinti jos ir vaikų ne tik minimalius poreikius. Nurodė, kad telefono pokalbio su ieškovu garso įrašas patvirtina tai, kad ieškovas užsiima (duomenys neskelbtini). Pokalbyje vyras nurodė, kad savaitėje turi kelis klientus. Iš portalo paslaugos.lt matyti, kad (duomenys neskelbtini) įkainoti apie 100 Eur už valandą. Iš to seka išvada, kad per savaitę ieškovas užsidirba ne mažiau kaip 300 Eur pajamų, o per mėnesį tai būtų ne mažiau kaip 1 200 Eur. Apie nustatytas aplinkybes buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovas už prabangų butą (duomenys neskelbtini) moka paskolą, reikėtų vertinti kaip jo sąmoningą veiksmą, suprantant būsimus įsipareigojimus ir pagal savo gaunamas pajamas vertinant, kad gali sau leisti tokią prekę. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitą ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, ar jo perleidimo aplinkybes tuo laikotarpiu, kai jis jau turėjo abu nepilnamečius vaikus ir suvokė savo pareigą juos išlaikyti. Todėl būtina išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie visus jo turimus nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto vienetus. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad šiuo metu ieškovas gyvena trijų aukštų name ant ežero kranto (duomenys neskelbtini) mieste. Vien tokio namo išlaikymas yra gerokai viršijantis jo vaikams pirmosios instancijos teismo siūlomą mažiau nei pusę minimalaus pragyvenimo sumą. Pažymėjo, kad ji, iki nėštumo, gavo individualios veiklos pajamas ir vaikams teikė išlaikymą daug didesnį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiuo metu dėl komplikuoto nėštumo nėra pajėgi tiek užsidirbti, tačiau jai nuolatos padeda draugai ir giminės. Todėl prie šio skundo teikia abiejų vaikų išlaikymui skirtų pinigų lentelė, kurios prijungimas prie bylos yra būtinas sprendžiant vaikų išlaikymo išlaidų mažinimo konkretinimo klausimą. Be kita ko, nelaikytina pagrįstu argumentu ir tai, jog vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl gaunamos finansinės paramos, labdaros ir pan., ir nereikalingas didesnis išlaikymas. Pažymėjo, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius, turint ribotus išteklius, yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, po to kai buvo patvirtintos jo paties prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nei vieną kartą pats nesistengė išlaikyti savo vaikų ir sąmoningai nepervedė nei vieno euro jų išlaikymui. Tai dar kartą patvirtina, kad tėvo nenoras vykdyti prievolės išlaikyti savo du vaikus yra sąmoningas ir piktybiškas. Visos tėvo nurodomos priežastys apie negaunamas pajamas yra tik pasirinkta taktika meluoti teismui ir tokiu būdu išvengti savo pareigos teikti vaikams bent minimalius jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsiliepimas

12. Ieškovas atsiliepimu prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) Atsisakyti priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; 3) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su vaikų dienotvarke, ugdymu namuose, jo sveikatos būklę nustatė pakankamai minimalią bendravimo tvarką. Atsakovės argumentai, kad jis dėl savo negalios negali savarankiškai pasirūpinti vaikais, yra nepagrįsti ir diskriminaciniai. Pažymėjo, kad partnerės dėka gauna visą reikalingą pagalbą, kad jis ir vaikai galėtų mėgautis pilnaverčiu bendravimu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Pažymėjo, kad atsakovės noras kontroliuoti vaikų bendravimą su tėvu yra nepagrįstas ir pažeidžia pacituotas teisės aktų nuostatas. Ieškovo ryšys su vaikais yra artimas, vaikai nori bendrauti su tėvu, pats bendravimas vyksta natūraliai ir spontaniškai be jokių išankstinių nuostatų. Tačiau tai nereiškia, kad tėvas bendravimo metu nepaiso vaikų interesų ar neužtikrina vaikų saugumo. Akcentuoja, kad pati atsakovė atsisako bendradarbiauti ir į jo prašymus dėl bendravimo su vaikais nereaguoja. Atsakovė įrodinėja, kad vaikai buvo paveikti apeliaciniame skunde nurodyto smurtinio išpuolio. Tačiau atsakovė įžūliai meluoja, nes jis jokia forma neprašė apeliantės nurodyto asmens – R. M. (atsakovės motinos) ir jos sugyventinio A. P., pasiimti vaikus ir atvežti juos jam pasimatyti. Nurodytos aplinkybės yra visiškas išsigalvojimas ir manipuliavimas situacija bei aplinkybėmis, kurių neįmanoma įrodyti. Jeigu ir vyko atsakovės nurodytas incidentas, tai jis niekaip su juo nėra susijęs ir vaikai neturi jokio pagrindo bijoti tėvo. Jeigu vaikams yra įteigta tokia informacija, tai akivaizdžiai galėjo padaryti tik pati atsakovė, kurios tikslas yra uždrausti vaikams matytis su savo tėvu. Atsakovė taip pat nurodo, kad yra būtina išklausyti vaikų nuomonę dėl bendravimo su tėvu, tačiau vaikų nuomonė buvo išklausyta Tarnybos specialistų. Abejoti (duomenys neskelbtini) metų vaikų išsakytos nuomonės pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nekėlė klausimo, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta netinkamai, neteikė prašymų dėl pakartotinio vaiko nuomonės išklausymo ir pan., todėl argumentas dėl netinkamai išklausytos vaikų nuomonės yra spekuliacinio pobūdžio. Atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarkos nuostata, kurios vykdymas kiekvieną kartą priklausytų nuo vaikų nuomonės, sudarys prielaidas manipuliuoti vaikais, versti juos grįžti namo nepasibaigus bendravimo laikui ir taip skatinti vaikams lojalumo konfliktą.

12.2. Pasisakydamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad iš jo gaunamos netekto darbingumo pensijos yra vykdomi išieškojimai pagal formaliai dar sutuoktinės R. K. asmenines ir bendras prievoles. Ieškinio pareiškimo dienai išieškoma suma sudarė 1 393 850,43 Eur. Pažymėjo, kad inicijavo bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kadangi dėl iš jo pajamų vykdomų išieškojimų jis buvo nepajėgus teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Taigi, atsakovės argumentai, kad jis moka paskolą ir atitinkamai gerina savo turtinę padėtį yra spekuliaciniai. Akivaizdu, kad turtas galų gale bus parduotas iš varžytinių, o iš pardavimo gauta pinigų suma padengs tik mažą dalį įsipareigojimų. Turimos skolos, vertinant skolų dydį ir jo amžių, jam liks iki gyvos galvos. Nurodė, kad atsakovės teikiami įrodymai dėl jo galimybių gauti papildomas pajamas neatitinka leistinumo, sąsajumo ir pakankamumo kriterijų. Neaiškiomis aplinkybėmis, nežinia kokių asmenų padarytas garso įrašas yra akivaizdžiai neteisėtas, be to, neįrodo jokių jo gaunamų pajamų ir yra itin abstraktus ir nesusijęs su nagrinėjama byla. Ekrano nuotrauka su analogiškų paslaugų įkainiais taip pat nėra susijusi su nagrinėjama byla ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, neaišku, ar toks asmuo tikrovėje egzistuoja, ar tai nėra pačios apeliantės sukurtas personažas, ar imituotas skelbimas. Pažymėjo, kad jis nedaro ir nemoka daryti (duomenys neskelbtini), o ir dėl turimos negalios visiškai nepakelia fizinio krūvio. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą išreikalavimo nurodė, kad atitinkami VĮ Registrų centras išrašai yra pridėti prie ieškinio. Atsakovė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo turėjo galimybę reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios lemtų naujai paaiškėjusį pagrindą įrodymams išreikalauti. Taip pat nurodė, kad atsakovės išdėstytos aplinkybės dėl jo dabartinio gyvenamojo būsto yra spekuliacinio pobūdžio, neturi jokios reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu buvo pateikta gyvenamojo namo patalpų (ne viso gyvenamojo namo) nuomos sutartis, kuri įrodo, kad: jis nuomojasi ne visą gyvenamąjį namą, o tik atskiras gyvenamąsias patalpas; gyvenamąsias patalpas nuomojasi ne vienas, o su gyvenimo drauge D. K., kurios dėka ir išgali gyventi nurodytame name, kadangi nuomos ir kitus mokesčius sumoka būtent ji; nurodytame name nuomos pagrindais gyvena 5 šeimos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka tiek realią tėvų turtinę padėtį, tiek ir realius vaikų poreikius, kurie yra tenkinami šeimoje. Pažymėjo, kad būtent jis inicijavo bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Visą šį laiką pati atsakovė dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesikreipė. Atsakovės deklaruojami nepilnamečių vaikų poreikiai yra akivaizdžiai neproporcingi abiejų tėvų turtinei padėčiai. Pažymėjo, kad atsakovės šeimoje auga 5 nepilnamečiai vaikai. Vertinant atsakovės pateiktus duomenis apie vaikų poreikius gaunasi, kad visų vaikų išlaikymui per mėnesį skiriama po 2 500 Eur (5 vaikai x 500 Eur) per mėnesį, kas akivaizdžiai viršija visas atsakovės šeimos gaunamas pajamas arba atsakovė nuslėpė, kad gauna papildomų pajamų.

Šalies argumentai

13. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštą „Dėl Jūsų pranešimo“; Tarnybos 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 3SD-7325 „Dėl vaiko situacijos vertinimo anketos patikslinimo“; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadą. Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog, vykstant apeliaciniam procesui, 2023 m. rugpjūčio 10 d. jos gyvenamojoje vietoje lankėsi Tarnybos specialistai, kurie bendravo su nepilnamečiais vaikais Bendravimo metu buvo nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai nenori betarpiškai bendrauti su savo tėvu bei kad vaikai praeityje iš jo galimai patyrė fizinį smurtą. Taip pat nurodė, kad, gavusi minėta informaciją, kreipėsi į teisės psichologijos specialistą dėl nepilnamečių savijautos įvertinimo. Specialistas, be kita ko, pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikai apie tėtį atsiliepia neigiamai.

14. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 15 d. pažymą; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymą; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą. Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., padedama psichologo, iniciavo tris šalių ir nepilnamečių vaikų susitikimus bei apie tai informavo ieškovą, tačiau šis ignoravo siųstus kvietimus ir į nei vieną susitikimą neprisijungė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nekyla, todėl šiame procesiniame sprendime toliau plačiau pasisakytina apie reikalavimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą, kuriame ieškovas pasisako dėl galimybės suteikti (duomenys neskelbtini) paslaugas; ekrano nuotrauką, iš kurios, pasak atsakovės, matyti analogiškų, kaip ieškovo teikiamos, paslaugų įkainiai; ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); vaikų poreikių lenteles; (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 15 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; ekrano nuotrauką, iš kurios, pasak atsakovės, matyti, jog ieškovas Tarnybos specialistui nurodė, kad su vaikais nori bendrauti tik tada, kai bus įsiteisėjęs šios civilinės bylos sprendimas.

21. Taip pat atsakovė pateikė atskirus prašymus, kuriais prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštą „Dėl Jūsų pranešimo“; Tarnybos 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 3SD-7325 „Dėl vaiko situacijos vertinimo anketos patikslinimo“; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadą; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 15 d. pažymą; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymą; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą.

22. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

23. Visų pirma pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai – telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame ieškovas pasisako dėl galimybės suteikti (duomenys neskelbtini) paslaugas; ekrano nuotrauka, iš kurios, pasak atsakovės, matyti analogiškų, kaip ieškovo teikiamos, paslaugų įkainiai; ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); vaikų poreikių lentelės – galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tuo labiau įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgą laiko tarpą – vyko vienas parengiamasis teismo posėdis (2023 m. sausio 16 d.) bei trys teismo posėdžiai, kuriuose buvo derinamos taikaus susitarimo sąlygos bei ginčas nagrinėjamas iš esmės (2023 m. vasario 6 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. gegužės 29 d.).

24. Antra, spręstina, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui. Atsakovė jau patikslintame priešieškinyje teigė, kad ieškovas gauna papildomas pajamas. Teikiami telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame ieškovas pasisako dėl galimybės suteikti (duomenys neskelbtini) paslaugas, ir ekrano nuotrauka, iš kurios, pasak atsakovės, matyti analogiškų, kaip ieškovo teikiamos, paslaugų įkainiai, nepatvirtina ieškovo gaunamo pajamų. Kituose teikiamuose įrodymuose – ekrano nuotraukoje, kurioje užfiksuota ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir vaikų poreikių lentelėse – matomi duomenys jau yra byloje, teismui žinoma, kad ieškovas nuomojasi gyvenamąją vietą (namo dalį) (duomenys neskelbtini) bei taip pat žinoma atsakovės nuomonė dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio (atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad kiekvienam vaikui reikalinga po 500 Eur suma per mėnesį, detalizuodama kokiu būdu ši suma panaudotina). Pasisakant dėl teikiamo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 15 d. Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pažymėtina, kad iš jo turinio nėra aišku dėl kokio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21770-23. Tuo tarpu teikiamoje kitoje ekrano nuotraukoje (iš kurios, pasak atsakovės, matyti, jog ieškovas Tarnybos specialistui nurodė, kad su vaikais nori bendrauti tik tada, kai bus įsiteisėjęs šios civilinės bylos sprendimas) matyti, kad, priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovas Tarnybos specialistui telefoninio pokalbio metu nurodė, jog labai laukia pirmosios instancijos teismo sprendimo bei išdėstė aplinkybes dėl atsakovės nenoro bendradarbiauti.

25. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

26. Pasisakant dėl atsakovės kartu su atskirais prašymais teikiamų naujų įrodymų – Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. rašto „Dėl Jūsų pranešimo“; Tarnybos 2023 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 3SD-7325 „Dėl vaiko situacijos vertinimo anketos patikslinimo“; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išvados; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 15 d. pažymos; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymos; UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymos – pažymėtina, kad juose užfiksuota informacija apie įvykius, įvykusius po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl šie įrodymai priimtini.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

27. Šalys pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu gyveno laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2016 m. birželio mėn.; santuokos sudarę nebuvo; kartu susilaukė dviejų vaikų (K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovės – (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina. Ieškovas paaiškino, kad turi (duomenys neskelbtini) negalią. Ieškovas taip pat paaiškino, kad kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovė vaikus įsodindavo į autobusą, o jis, padedamas partnerės, su kuria gyvena šiuo metu, juos pasitikdavo, o bendravimui pasibaigus – grąžindavo, įsodindamas vaikus į autobusą namo; išsiskyrus, su atsakove nesutaria dėl galimybės bendrauti su vaikais.

28. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

29. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą; tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus; vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktą).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių pateiktos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra sudėtingai įgyvendinamos, atsižvelgiant tiek į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, ugdymą namuose, tiek į ieškovo sveikatos būklę, todėl iš dalies tenkino ieškovo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, ją konkretindamas su atsakoves patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, o būtent, patikslindamas vaikų paėmimo ir jų grąžinimo laiką, nurodydamas aiškius savaitgalius, kuriuos nepilnamečiai vaikai praleis su ieškovu.

32. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovas su vaikais bendrauja: vieną savaitgalį per mėnesį nuo mėnesio antro penktadienio vakaro 18 val. iki po jo sekančio sekmadienio vakaro 18 val.; paskutines 7 moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų kalendorines dienas nepertraukiamai; pavasario (Velykų) atostogas ir po jų einantį savaitgalį iki sekmadienio vakaro; 31 kalendorinę dieną moksleivių vasaros atostogų metu nepertraukiamai.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde išdėstė abejones dėl ieškovo galimybių pasirūpinti vaikais 31 kalendorinę dieną moksleivių vasaros atostogų metu nepertraukiamai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Tarnybos išvadoje dėl paduoto ieškinio visiškai nėra pasisakyta pačių vaikų – tik atžymėta, kad vaikams patinka būti su tėvu. Tačiau toks lakoniškas pasisakymas visiškai neatitinka pačių vaikų reiškiamos konkrečios ir pagrįstos nuomonės. Akcentavo pareigą išklausyti vaiką teismo procese.

34. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių bei tai, kad ieškovas, turėdamas (duomenys neskelbtini) negalią bei padedamas partnerės, su kuria šiuo metu gyvena, iki šiol gebėjo pasirūpinti savo vaikais, sprendžia, jog atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nustatyto pernelyg ilgo tėvo ir vaikų nepertraukiamo bendravimo laikotarpio yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

35. Be to, akcentuotina, kad atsakovė pateiktame naujame įrodyme – UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadoje – pažymėta, jog tėvas jau anksčiau, t. y. 2019 m. vasarą, yra praleidęs su vaikais mėnesį.

36. Antra, pasisakant dėl nepilnamečių vaikų nuomonės išklausymo, pažymėtina, kad, bylos duomenimis, vaikai buvo išklausyti Tarnybos specialisto, kuriam, be kita ko, nurodė, jog labai patinka leisti laiką pas tėvą (2022 m. lapkričio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-291 ir 2022 m. lapkričio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-292).

37. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų prašiusi išklausytų vaikų nuomonę teismo posėdyje. Todėl vertintina, kad, išklausius vaikų nuomonę per atstovą, tokio poreikio nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad abu vaikai kategoriškai atsisako važiuoti pas tėvą. Tačiau iš pateiktos išvados matyti ir tai, kad vienas iš vaikų K. K. pažymėjo, jog tėtis nepatinka, nes kreipėsi į teismą; bijo, kad nuvažiavus pas tėtį, jo nebeišleis grįžti namo; pas tėtį nebenori važiuoti nuo paskutinio karto, kai buvo pas jį (tada nieko neatsitiko, tiesiog nebenori); pas močiutę (atsakovės motiną), važiuoti nenori, nes teigia, kad ši atiduos jį tėčiui; sako, kad tėtis pasiuntė močiutę paimti juos ir jam atiduoti, taip sakė mama. Kitas vaikas R. K. nurodė, kad tėtis siunčia žmones (močiutę), kad juos paimtų jėga; jį apklausęs Tarnybos specialistas pasirodė „papirktas“, papirkti galėjo tėtis; tėtis specialiai pradėjo nuomotis namą, kad juos viliotų; mama ant tėčio supyko dėl skolų ir kitų nesąmonių. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, kad konfliktiniai tėvų santykiai bylos nagrinėjimo metu turėjo įtakos vaikų nuomonės pasikeitimui. Pažymėtina, kad nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad 2023 m. birželio 11 d. įvyko incidentas – į jos namus atvyko R. M. (atsakovės motina) ir A. P. (atsakovės motinos sugyventinis) bei pareiškė, kad susitarė su ieškovu nuvežti jam vaikus. Manydama, kad nėra pagrindo perduoti tėvui vaikus sekmadienio vakarą, vaikus perduoti atsisakė. Po ko prie jos automobilio pribėgo A. P. bei, atplėšęs dureles, sugriebė ją už rankų ir traukė iš automobilio. Grumtynių metu jai buvo sužalotos abi rankos ir dešinė blauzda, R. M. sudavė smūgius į pilvo sritį. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai buvo paveikti šio smurtinio išpuolio bei jaučia baimę susitikti su tėvu. Nurodė, kad yra būtina sudaryti sąlygas, su psichologo pagalba, atkurti tėvo ir vaikų ryšį bei įveikti pagrįstas baimes, dėl ko tikslinga šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme ir spręsti klausimus dėl trauminio įvykio įveikimo periodo nustatymo.

40. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos specialistas, ieškovo pranešimo pagrindu, buvo atvykęs į atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovas Tarnybai paaiškino, kad reikalinga specialistų pagalba, siekiant išspręsti konfliktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo; pažymėjo, kad atsakovė neleidžia matytis su vaikais, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vaikai išreiškia nenorą ir baimę bendrauti su tėvu gyvai; nurodė, kad vaikus paskutinį kartą matė 2023 m. sausio mėnesį, susitikimo metu vaikai išreiškė norą dažniau matytis, labai norėjo praleisti vasarą pas jį (duomenys neskelbtini), todėl jis nesupranta apie ką kalbama jam pateiktame atsakyme; pažymėjo, kad jeigu kalbama apie situaciją (incidentą tarp atsakovės ir jos motinos R. M.), dėl kurio 2023 m. birželio 11 d. jam skambino policijos pareigūnas, tai jis su juo neturi nieko bendro.

41. Atsakovė, po Tarnybos specialisto apsilankymo, pranešė, kad specialistas buvo priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu; iš garso įrašymo įrangos, kurią paliko kambaryje, kuriame specialistas bendravo su vaikais, nustatė, jog specialisto išklausytoje vaiko nuomonėje ne tik neatsispindi vaiko pasakyta nuomonė, bet ir girdėti, kaip jis neadekvačiai reaguoja į vaiko išsakytą patirtą smurtą ir nurodo vaikams, kad jie privalo vykdyti teismo sprendimą.

42. Tarnyba pažymėjo, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje lankęsis specialistas tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad išklausė vaikų nuomones dėl santykio bei bendravimo su tėvu; kalbantis su vaikais nei vienas iš jų neminėjo, kad būtų kažkada patyrę fizinį smurtą iš tėvo; K. paminėjo, kad „kai buvo mažas, tai tėtis rėkdavo, ir kai buvo prie jūros, tėtis neleido valgyti ir apipylė šaltu vandeniu“; R. paminėjo, kad su tėčiu nebendrauja, nes nelabai patinka jo elgsena, tėtis visada klausinėja, klausia to, ko jis nenori sakyti, pavyzdžiui, kur jie gyvena, nes tada siunčia žmones, kad jį su broliu paimtų, pas tėtį nenori važiuoti, nes bijosi, kad tėtis negrąžins jų namo; vaiko mama, išklausius jos nuomonę, apie jokius jai žinomus fizinio smurto vaikų atžvilgiu faktus neminėjo. Pasisakydama dėl pranešimo pagrįstumo nurodė, kad Tarnybos specialistas, išklausęs vaiko nuomonę, vaiko situacijos vertinimo anketoje neužfiksavo visos reikšmingos informacijos apie galimai patirtą smurtą, o būtent R. išsakyto teiginio, kad turi prisiminimų iš anksčiau, kad tėtis kišo po šaltu dušu, mušdavo. Taip pat nurodė, kad nebuvo nustatyta rizikos veiksnių, kurie lemtų vaiko apsaugos poreikio nustatymą bei kad nustatyta, jog specialistas tiek su atsakove, tiek su vaikais kalbėjo ramiai, dalykiškai, nenaudojo įsakmaus tono ir negrasino (Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas „Dėl Jūsų pranešimo“).

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai ar atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų tvirtinę, jog vaikai tėvo bijo ar, kad jis smurtavo prieš vaikus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas dalyvavo atsakovės apeliaciniame skunde nurodytame, aukščiau aprašytame, incidente.

44. Be to, pažymėtina, kad Tarnybos nurodytais duomenimis, atsakovei buvo siūlyta pagalba, paaiškinta, kad atvejo vadybos proceso metu, specialistai galėtų padėti organizuoti nuotolinį tėvo bendravimą su vaikais, kad palaipsniui būtų atstatytas tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas tėvu. Tačiau atsakovė atvejo vadybos atsisakė, nurodydama, kad jai pagalbos nereikia, o jos pagrindinis noras – kad būtų išklausyta ir užfiksuota vaikų nuomonė (Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas „Dėl Jūsų pranešimo“).

45. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad ieškovas su vaikais nori bendrauti tik tada, kai bus įsiteisėjęs šios civilinės bylos sprendimas. Ieškovo nenorą šiuo metu bendrauti su vaikais grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktomis UAB „Psichologiniai sprendimai“ pažymomis, kuriose nurodoma, kad ieškovas neprisijungė prie organizuotų jo ir nepilnamečių vaikų susitikimų.

46. Kaip jau buvo minėta, byloje yra ir kiti duomenys apie ieškovo siekį bendrauti su savo vaikais, t. y. ieškovas buvo kreipęsis į Tarnybą, kad ši padėtų išspręsti tėvų konfliktą. Todėl vertintina, kad atsakovės pateikti duomenys yra prieštaringi bei nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių.

47. Pažymėtina, kad atsakovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja iš viso 37 dienas per metus, tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra nustatyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą). Motina, su kuria pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta aplinkybių, kad būtų pagrindas apriboti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

50. Bylos duomenimis, ieškovui nustatytas 10 proc. darbingumo lygis ir nuo 2019 m. liepos 1 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 18 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2309; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. liepos 17 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-2310).

51. Ieškovas nedirba, gauna 650,38 Eur netekto darbingumo pensiją ir 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – išmokama suma sudaro 682,05 Eur (Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. liepos 29 d. Sprendimas Nr. VPE_P1E-11786; AB Lietuvos Paštas 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 14 d. kvitai).

52. Ieškovas yra sudaręs santuoką su R. K. ((duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bei areštuotas, įsiskolinimo dengimui vykdomos išskaitos iš gaunamų pajamų (2022 m. rugpjūčio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; 2022 m. rugpjūčio 17 d. Informacija apie vykdytus išskaitymus iš asmens išmokų).

53. Ieškovas ir jo gyvenimo draugė nuomojasi būstą (namo dalį), esantį (duomenys neskelbtini) (2021 m. vasario 6 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis).

54. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo galimybės dirbti ir užsidirbti kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų tiekėjui. Pažymėjo, kad tol, kol ji su vaikų tėvu gyveno kartu, jis, nors ir turėdamas negalią, galėjo dirbti ir užsidirbti pakankamai, kad galėtų patenkinti jos ir vaikų ne tik minimalius poreikius.

56. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovas už prabangų butą (duomenys neskelbtini) moka paskolą, reikėtų vertinti kaip jo sąmoningą veiksmą, suprantant būsimus įsipareigojimus ir pagal savo gaunamas pajamas vertinant, kad gali sau leisti tokią prekę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kitą ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, ar jo perleidimo aplinkybes tuo laikotarpiu, kai jis jau turėjo abu nepilnamečius vaikus ir suvokė savo pareigą juos išlaikyti. Todėl būtina išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie visus jo turimus nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto vienetus. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad šiuo metu ieškovas gyvena trijų aukštų name ant ežero kranto (duomenys neskelbtini) mieste. Vien tokio namo išlaikymas yra gerokai viršijantis jo vaikams pirmosios instancijos teismo siūlomą mažiau nei pusę minimalaus pragyvenimo sumą.

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas gauna pajamas iš atsakovės nurodytos veiklos. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismui teikti duomenys taip pat konkrečiai nepatvirtina, jog ieškovas periodiškai gauna nurodytas papildomas pajamas.

58. Ieškovas neneigia, kad anksčiau turėjo galimybę materialiai aprūpinti tiek atsakovę, tiek vaikus, tačiau, atsiradus sveikatos būklės sutrikimams, jos neteko.

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją (toliau – Konvencija) ir jos fakultatyvųjį protokolą. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, tokia neįgaliųjų teisė negali būti aiškinama atsietai nuo Konvencijos tikslo – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, ir vieno iš bendrųjų principų, įtvirtintų Konvencijoje – pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo. Todėl sprendžiant apie nedarbingo dėl ligos tėvo turtinę padėtį ir jo galimybes užsidirbti negali būti a priori (iš anksto) remiamasi kriterijais darbingų tėvų turtinei padėčiai ir jų galimybės išlaikyti vaiką proporcingumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ieškovui nustatytas 10 proc. darbingumo lygis, spręstina, kad jo galimybės dirbti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi yra labai ribotos.

60. Pasisakant dėl aplinkybės, kad ieškovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas dar 2005 m. lapkričio 29 d. (2022 m. rugpjūčio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Todėl vertintina, kad šis faktas negali būti laikomas, kaip pagrindžiantis, jog ieškovo finansinės galimybės yra didesnės, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, šis turtas yra įkeistas bei areštuotas, įsiskolinimo dengimui vykdomos įskaitos iš gaunamų pajamų.

61. Pažymėtina, kad ieškovas, kartu su ieškiniu buvo pateikęs duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. jam nuosavybės teise priklausė tik jau minėtas butas (duomenys neskelbtini).

62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas išreikalauti istorinius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovui anksčiau nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, nes, vykstant priverstiniams įsiskolinimų išieškojimams iš ieškovo turto, nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas turi papildomų piniginių lėšų. Pastebėtina, kad ieškovė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė bei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių apie tai, kaip šie duomenys galėtų įtakoti priteistino išlaikymo dydį.

63. Bylos duomenimis, ieškovo ir jo gyvenimo draugės būsto (duomenys neskelbtini) nuomos kaina sudaro 500 Eur (2021 m. vasario 6 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą paaiškino, kad nuomos bei kitus mokesčius apmoka jo draugė.

64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo gaunamų pajamų dydžiu.

65. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei atitinkamai išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžiai nustatyti teisingai.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

67. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

70. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

71. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

72. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliantės S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (apeliantės) S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius