- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-569-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00469-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Žilvinas Terebeiza, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- V. B., V. B.-J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeiza ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovo Ž. J. ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei V. B.-J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. B.-J. priešieškinį Ž. J. dėl turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B.-J. 136 596,70 Eur skolos už pastato-gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos, įrengimo ir išlaikymo darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad šalys santuoką sudarė 2021 m. gegužės 17 d., o šalys iki santuokos sudarymo sukūrė ar įgijo turtą kiekvienas asmeninės nuosavybės teise, tačiau santuoka faktiškai truko nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. liepos mėnesio vidurio, t. y. tik 2 (du) mėnesius. Per tokį trumpą laiką šalys santuokoje neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo dalintino turto. Iki santuokos sudarymo šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendromis jėgomis statyti ir valdyti naują statinį (vienbutį gyvenamą namą) esančiame sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklauso V. B. ir Ž. J. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių pirminis įnašas yra žemės sklypas 0,1593 ha, bei prisidedama darbu ir finansais lygiomis dalimis prie vienbučio namo statybos. Po sutarties sudarymo, neskaitant jau minėto žemės sklypo, buvo sukurtas ir įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims po ½ dalį ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims po ½ dalį. Ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. registruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė. Dėl aukščiau nurodyto turto, išskyrus ūkinio pastato, civilinėje byloje ginčo nėra. Sutarties 3 punkte sakoma, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai visas išlaidas ir galimus nuostolius padengia lygiomis dalimis. Sutartimi šalys susitarė lygiomis dalimis padengti visas išlaidas, susijusias su namo statyba, tačiau tik ieškovas įvykdė šį įpareigojimą. Atsakovė pažeidė sutarties punktus, kuriuose nustatoma, kad šalys namą įsipareigoja statyti ir valdyti veikdami bendrai, lygiomis dalimis prisidėti finansiškai prie namo statybos. Sutartyje yra nurodyta, kad šalys finansuos lygiomis dalimis vienbučio gyvenamo namo statybą. Situacija tokia, kad namas lygiomis dalimis priklauso kiekvienai iš šalių, nors atsakovė prie namo sukūrimo finansiškai neprisidėjo ir iki šiol net neprisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, name ieškovas negyvena, nes atsakovė jo neįleidžia. Ieškovas visą laiką buvo vienintelis asmuo, mokantis už namo komunalinius mokesčius, kurie iš viso sudarė 8 823,79 Eur, o mokesčius moka tik todėl, jog nebūtų skolų ir nesusigadintų kreditingumo istorijos bankuose.
2. Atsakovė V. B.-J. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo Ž. J. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaivus oras“ paprastųjų vardinių akcijų, asmeninės nuosavybės teise 25 vnt. UAB „Heat pump“ paprastųjų vardinių akcijų, asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad su ieškovu nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį, tarėsi dėl bendro turto sukūrimo. Atsakovės teigimu, jos prašomas priteisti turtas buvo sukurtas bendrai. Teigia, kad su ieškovu bendrą ūkį pradėjo vesti dar gerokai iki santuokos pradžios. Su ieškovu bendrai pragyveno apie 14 metų iki santuokos sudarymo, todėl per tą laiką užgyveno bendrą turtą, kuris turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis. Kadangi dar gerokai iki santuokos pradžios t. y. nuo 2008 m. su ieškovu vedė bendrą ūkį kartu pasitarę su ieškovu nusprendė, įkurti individualią įmonę, kuri pirktų iš tiekėjų ir montuotų kondicionierius bei juos remontuotų. Pradžioje pasisamdė buhalterę, kuri tvarkytų individualios įmonės apskaitą, vėliau dirbdama (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitą perėmė tvarkyti ji pati. Darbo vis daugėjo, todėl 2012 metais nusprendė išsinuomoti patalpas. Ji įsidarbino individualioje įmonėje (toliau – IĮ) „Gaivus oras“ administravimo ir komercijos vadove. Susirado buhalterę, pradėjo darbuotojų paiešką. 2013 m. individuali įmonė buvo perorganizuota į įmonę UAB „Gaivus oras“. Įmonės 100 proc. akcininku tapo ieškovas, teigdamas, kad taip bus paprasčiau pertvarkyti individualią įmonę į UAB. Santykiai tuo metu buvo geri, todėl pasitikėjo ieškovu. 2015 m. nusprendė įsigyti žemės sklypą ir statyti savo patalpas, skirtas komercijai (duomenys neskelbtini). 2017 m. pastatė patalpas, kurias ieškovas užsiregistravo savo vardu, bei išnuomojo įmonei UAB „Gaivus oras“. Dirbo ir savaitgaliais, plėtojo įmonę, augino vaikus, keliaudavo. Atsakovė įmonėje buvo atsakinga už dokumentaciją, personalą, darbuotojų paiešką, sutarčių sudarymą, skolų išieškojimą, sąskaitų rašymą, administravimą, prekių užsakymą iš tiekėjų bei bendravimą su klientais. Laikui bėgant su ieškovu galvodavo apie gyvenimą atskirai nuo vaikų, todėl nusprendė 2018 m. įsigyti žemės sklypą mieste ir pastatyti gyvenamąjį pastatą bei ūkinį pastatą, kurį ieškovas dėl gerų santykių ir pasitikėjimo ir vėl sugebėjo užsiregistruoti savo vardu. 2020 m. vasarą ji įsikėlė į nevisiškai įrengtą namą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovas atsisakė keltis, nes nebuvo įrengta virtuvė su svetaine, tačiau prabėgus porai mėnesių, apie 2020 m. rudenį, persikėlė ir ieškovas. Į bendrai statomą namą ji įnešė ne tik pinigus, bet ir įdėjo savo laiką, žinias, įgūdžius, ryšius, o pagal įstatymą tai pripažįstama įnašu į bendrą veiklą. Jungtinės veiklos sutartimi šalys sutarė, kad bendrai veiklai, kaip įnašą skirs žemės sklypą, t. y. pusę įnašo (žemės sklypo) davė ieškovas, o pusę atsakovė į bendrą veiklą, tačiau ieškovas elgdamasis nesąžiningai reikalauja iš atsakovės dar papildomų pinigų už šį žemės sklypą. Kadangi šalys sutarė, kad šis žemės sklypas yra abiejų šalių įnašas į bendrą veiklą, ieškovas neturi teisės šių pinigų reikalauti iš atsakovės, nes kitu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas pateikė daugybę sąskaitų, mokėjimų, tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog šie darbai buvo atlikti būtent tame objekte, o ne kitame. UAB „Gaivus oras“ išrašytose sąskaitose nurodyta tik ieškovo vardas pavardė, tačiau sąskaitose nenurodytas objektas ar objekto adresas, dėl to neaišku, kuriam ieškovo namui / sklypui panaudotos medžiagos, nes ieškovas turi ir daugiau žemės sklypų su statiniais, ne tik (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą. Ieškovas yra UAB „Gaivus oras“ vadovas ir akcininkas, t. y. ieškovas pagal prie ieškinio pridėtas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras yra ir kreditoriaus vadovas ir skolininkas. Todėl jis gali pats sau išsirašyti bet kokias sąskaitas. UAB „Gaivus oras“ neužsiima, neteikia namo įrengimo paslaugų, neprekiauja mediena, neužsiima maumedžio dailylentėmis, lentų pardavinėjimu, saugos paslaugomis, stogo šiltinimo darbais, aliuminio stiklo gaminiais, konstrukcijomis, statybos darbais, stiklo gaminiais, ąžuolo parketlenčių prekyba, plytelių klijavimu, medienos gaminiais, rankenų, užuolaidų, karnizų (elektrinių) prekyba, saulės elektrinių su montavimo darbais bei montavimo medžiagomis montavimu, televizorių prekyba, vartų prekyba bei automatika ir jų montavimu, sanitarinio mazgo įrengimu, dušo kabinų prekyba, santechnikos ir montažinėmis medžiagomis, stalviršiais, šviestuvais, stiklo mozaikų, maišytuvais, plautuvės prekyba, dušo sistemomis. Taip pat, galimai šios prekės buvo iš kito ieškovo objekto, kadangi ieškovas remontus darė savo namuose (duomenys neskelbtini). Tokių daiktų name (duomenys neskelbtini) nėra. Kadangi nuo 2008 m. su ieškovu vedė bendrą ūkį ir jeigu šis reikalavimas teismo būtų patenkintas, pusė nurodytų ieškovo uždarųjų akcinių bendrovių dividendų, kuriais jis padengė esamą skolą, priklausytų jai, kaip įmonės bendrasavininkei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė ieškovui iš atsakovės priteisti 1 202, 06 Eur išlaidų už komunalines paslaugas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog šalys susipažino 2007-2008 metais, tai, kad tarp šalių vystėsi draugystė, romantiniai santykiai, buvo kartu švenčiamos šventės, keliaujama, bandoma gyventi ir gyventa kartu ieškovo namuose (duomenys neskelbtini), tai patvirtina abi šalys, byloje pateiktos nuotraukos, atsakovė buvo įdarbinama ieškovui priklausančioje UAB „Gaivus oras“.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nuo pat susipažinimo pradžios, t. y. 2008 m. ji su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo. Labiau tikėtina atsakovo versija, kad 2008 m. ieškovas gyveno vienas ir neturėjo rimtų santykių su atsakove, kaip vienintele moterimi, tai įrodo atsiliepimo į priešieškinį priede Nr. 3 pateikti susirašinėjimo laiškai, kurie 2008 m. buvo rašyti ieškovo atsakovei ir kitoms moterims. Iš jų matyti, kad šiltai ir romantiškai jis bendravo ne tik su atsakove. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovas su atsakove gyvena atskirai, nes atsakovė 2008 m. gegužės mėn. susirgusi sveiksta, kaip ir nurodė ieškovas, ne bendruose namuose, o pas save, šalys švenčia šventes atskirai, taip pat matyti, kad šalys dar 2008 m. balandžio mėn. vienas kitam labas rytas sako susirašinėdami, o ne pabudę vienuose namuose. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad šie objektyvūs įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad šalys nuo 2008 m. pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
6. Tai, kad šalys pradėjo gyventi ieškovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini), keliauti, švęsti šventes ar atsakovė buvo įdarbinta UAB „Gaivus oras“ dar neįrodo šalių ketinimo sukurti bendrą turtą lygiomis dalimis. Kaip matyti iš pateikto ištuokos liudijimo, atsakovas buvo ką tik – 2007 m. gruodžio 14 d. išsituokęs, todėl mažai tikėtina, kad jis turėdamas savo namus, verslą, mažus vaikus iš pirmosios santuokos, iš karto imtų kurti su atsakove bendrą turtą ir laikyti jį bendru, iš anksčiau asmeniškai sukurtos individualios įmonės reorganizavus ją į UAB „Gaivus oras“ ir laikytų ją jau bendru su atsakove turtu. Ta aplinkybė, kad atsakovė buvo joje įdarbinta niekaip neparodo bendro turto kūrimo, kadangi ji už darbą gaudavo darbo užmokestį. Iš darbo užmokesčio ji taip pat turėjo mokėti mokesčius, išlaikyti sūnų iš pirmos santuokos (dėl to ginčo nėra). Taip pat susitarimo kurti bendrą turtą neįrodo ir jos į bylą pateikti UAB „Gaivus oras“ priklausantys dokumentai (sutartys, Didžiosios knygos, buhalteriniai dokumentai ir kt.), kadangi ginčo nėra, kad šioje bendrovėje ji dirbo ir galėjo prieiti prie dokumentų, juos pildyti, tvarkyti ir išsisaugoti sau.
7. Teismas pažymėjo, kad dauguma byloje apklaustų liudytojų nurodė, jog pažinojo atsakovę, tačiau jiems neatrodė, kad šalių santykiai labai geri, jiems nesusidarė įspūdis, jog šalys bendrai kūrė turtą, dažnai pykdavosi. Atsakovė dirbo kaip darbuotoja, kuriai buvo mokamas atlyginimas.
8. Teismas sprendė, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų, ir to, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo (kas buvo padaryta 2018 m.), negali daryti išvados, kad šalių bendravimas, gyvenimas ieškovo name, švenčių šventimas ir kelionės suteikia pagrindą spręsti buvus ketinimui sukurti bendrą turtą. Atsakovės darbas ieškovo bendrovėje UAB „Gaivus oras“ taip pat niekaip neįrodo bendro turto kūrimo. Atsakovės teiginiai, kad šalys bendrai reorganizavo ir steigė UAB „Gaivus oras“ ir UAB „Heat Pump“, bendrai įgijo žemės sklypą ir pastatą (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti įrodymais. Akivaizdu, kad ieškovas savo IĮ „Gaivus oras“ reorganizavo į uždarąją akcinę bendrovę, kuriai perėjo ir visas individualios įmonės turtas, teisės bei pareigos, akcijos 100 proc. įgijo ieškovas.
9. Jei atsakovė manė, kad taip kuriamas bendras su ieškovu turtas, galėjo pati įgyti akcijų ar reikšti ieškovui pretenzijas dėl tokio bendrovės teisinio statuso bei akcijų įgijimo ieškovo vardu, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Taigi, teismas priėjo galutinę išvadą, kad atsakovė priešieškinio neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jos naudai turėtų būti priteistos įmonių akcijos ir jos prašomas turtas.
10. Pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad kaip matyti iš jungtinės veiklos sutarties, joje šalys 2018 m. susitaria bendromis jėgomis statyti ir valdyti naują statinį (vienbutį gyvenamąjį namą) esančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), bendru įnašu nurodo žemės sklypą, kurį valdo po ½ dalį nuosavybės teise, vadovauti bendrai jungtinei veiklai bei tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus pavedama ieškovui (sutarties 4 punktas). Vėliau, po statybų pabaigos 2021 m., namas įregistruojamas taip kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje, t. y. po ½ dalį (ieškovas dėl to neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė iki pat ieškinio pateikimo dienos), po to 2021 m. įregistruojama šalių santuoka.
11. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo toks susitarimas (sutarties 4 punktas), kad vadovauti jungtinei veiklai tvarkyti bendros jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus valstybės ir privačiose institucijose pavedama Ž. J. Nors jungtinės veiklos sutartimi susitarta, kad jai vadovaus ieškovas, tačiau iš atsakovės pateiktų mokėjimų matyti, kad ir ji pati pirko namo statybai ir įrengimui reikalingas medžiagas. Teismo vertinimu, ieškovui vadovavus jungtinei veiklai, atsakovė neturi jokių galimybių pateikti daugiau kokių nors įrodymų apie mokėjimus ar kitokį prisidėjimą prie jungtinės veiklos, kadangi jai vadovavo ieškovas. Taigi, akivaizdu, kad visų dokumentų tvarkymas, medžiagų užsakymas ir kt., bei valia per jo paties 100 procentų valdomą UAB „Gaivus oras“ išrašyti PVM sąskaitas faktūras bei apmokėti už namo statybą, buvo ieškovo sprendimas.
12. Iki jungtinės veiklos sutartimi sutarto statyti namo bei šalių po ½ dalį įnešamo į jungtinę veiklą žemės sklypo registravimo, namo statybos, apmokėjimo už darbus ir medžiagas metu, ieškovas atsakovei nepareiškė nei vienos pretenzijos dėl to, kad ji nevykdo jungtinės veiklos sutarties, jog žemės sklypą pirko jis vienas ar kt. Šis ieškinys ir reikalavimas sumokėti ½ namo statybai išleistų sumų atsirado tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, nurodant jos kaltę, kaltindamas ją neištikimybe. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog šis faktas ir buvo pagrindas ieškiniui atsirasti, kadangi kaip matyti, kol šalys gyveno kartu, tokių reikalavimų ieškovas nekėlė ir nereiškė pretenzijų atsakovei. Be to, tą aplinkybę, kad šalys po jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ketino vesti ir vedė bendrą ūkį, kartu kūrė namus įrodo pasitikėjimas vienas kitu ir susitarimas vadovauti jungtinei veiklai pavesti ieškovui, kadangi akivaizdu, kad tuo asmeniu pasitikima, nes statybos susiję su pinigais, sprendiniais dėl projekto ir pan. Taip pat bendro ūkio vedimą ir ketinimą gyventi kartu įrodo pats statomo namo pobūdis – vienbutis gyvenamasis namas, kas įrodo, kad šalys susitarė gyventi kaip šeima ir tai įgyvendino vėliau sukurdami santuoką. Atsakovės nurodytą faktą, kad šalys jau seniau norėjo susituokti (anksčiau negu 2021 m. ir tai planavo daryti užsienyje), vedė bendrą veiklą, ūkį, kūrė bendrus gyvenimo planus, tačiau norą sudaryti santuoką užsienyje sutrukdė visuotinai žinomas karantino paskelbimo faktas, patvirtina ir santuokos įregistravimo vieta Seišelių Respublika, Mahe.
13. Tai, kad ketinimai susituokti bei kurti bendrą turtą – namą – buvo ir pasirašant jungtinės veiklos sutartį patvirtina ir pats sutarties sudarymas, kas teismo įsitikinimu, esant kliūtims susituokti ir šalims veikiant bendrai, patikino abi šalis apie jų rimtus ketinimus (kadangi registruojant turtą vieno asmens vardu, nesusituokus kita šalis galėtų likti be jokio turto (namo) dalies. Taip pat teismas sprendė, kad esant susitarimui šalims susitarus pavesti ieškovui vadovauti jungtinei veiklai, jo aiškinimas, kad atsakovė nieko nedarė dėl namo statybų (nerengė projekto, nevykdė apmokėjimų, kai viskas buvo apmokama per jo bendrovę „Gaivus oras“ ir kt.) yra nesąžiningas, nes akivaizdu, kad toks ir buvo šalių susitarimas.
14. Pasisakydamas dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad dėl tokio ūkinio pastato sukūrimo šalys nesitarė jungtinės veiklos sutartimi, todėl jo ½ dalis negali būti įregistruota atsakovės vardu. Kaip matyti iš jungtinės veiklos sutarties, šalių tikslai buvo aiškūs, sukurti gyvenamąjį namą, apie ūkinių pastatų statybas tartasi nebuvo, nors taip pat akivaizdu, kad šalys žinojo jungtinės veiklos institutą ir jo tikslus, todėl galėjo ir šį statinį numatyti jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovė registruojant šį pastatą ieškovo vardu ir po to – iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo dienos pateikimo teismui, nereiškė jokių pretenzijų dėl tokios ginčo statinio teisinės registracijos, nereikalavo šio statinio įtraukti į jungtinę veiklą ir ½ dalį įregistruoti jos vardu.
Šalies argumentai
15. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8 823,79 Eur už jungtinės veiklos pagrindu įgyto namo (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. birželio 6 d. Kaip matyti iš Marijampolės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-831/2023, ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Jis prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. liepos 1 d. Marijampolės apylinkės teismas nutraukdamas šalių santuoką 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs tokios aplinkybės nenustatė, be to sprendė, kad šalys iki 20211 m. vasario 1 d. dirbo ieškovo bendrovėje, todėl mažai tikėtina, kad jų bendravimas buvo galutinai nutrūkęs. Ieškovas nurodė, kad jo neįleido į ginčo namą, atsakovė nurodė, kad supykus neįleido dėl ieškovo netinkamo elgesio, tačiau vėliau jis į namą galėjo patekti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimą dienos, todėl nuo to laiko atskirai skaičiuotini mokesčiai už komunalines paslaugas. Skaičiuoti atskirai komunalinius mokesčius nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iš viso nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šioje byloje teismas nustatė, kad kaip tik 2018 m. balandžio 25 d. šalys pasirašo jungtinės veiklos sutartį ir ima bendrai veikti statybos, įrengimo, išlaikymo klausimais, jį stato, bendrai tvarko ūkį iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo (2022 m. kovo 10 d.). Taigi, teismas sprendė, kad atsakovei pripažįstant, jog komunalinių mokesčių ji asmeniškai nemokėjo, iš jos ieškovui priteistina 337,04 Eur (2022 m. balandžio 9 d.), 614,51 Eur (2022 m. birželio 6 d.) ir 250,51 Eur (2022 m. gegužės 16 d.), t. y. iš viso 1 202, 06 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė V. B.-J. prašo panaikinti 2023 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė bendro gyvenimo ir ūkio vedimo nuo 2008 metų. Mano, kad tai, jog su ieškovu gyveno kartu, kūrė šeimą, kartu vedė bendrą ūkį nuo 2008 m. pavasario, t. y. buvo sugyventiniai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai bei paties ieškovo 2022 m. sausio 13 d. siųstas el. laiškas, kuriame ieškovas pripažįsta 14 metų gyvenimą kartu. Teismas šioje byloje nevertino 2022 m. sausio 13 d. ieškovo el. laiško turinio.
17.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes nustatęs aplinkybes, kad šalys gyveno kartu, šventė šventes, keliavo, vedė bendrą ūkį, todėl turėjo vadovautis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Suformuota teismų praktika, kad šalims nėra būtina sudaryti rašytinės sutarties, todėl teismas, atmesdamas liudytojų parodymus bei netenkindamas priešieškinio dėl rašytinio susitarimo nebuvimo, nukrypo nuo kasacinio formuojamos teismų praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti priešieškinį.
17.3. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, visi byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą.
17.4. Teismas skundžiamo sprendimo 28 p. nurodė, kad „jei atsakovė manė, kad taip kuriamas bendras su ieškovu turtas, galėjo pati įgyti akcijų ar reikšti ieškovui pretenzijas dėl tokio bendrovės teisinio statuso bei akcijų įgijimo ieškovo vardu“. Tokie teismo motyvai nepagrįsti. Natūralu, kad gyvendami šeimoje ir vesdami bendrą ūkį šalys pasitiki savo šeimos nariu ir nereiškia pretenzijų tam šeimos nariui, kurio vardu turtas yra užregistruotas.
17.5. Nors teismas ir pripažino, kad ieškovas be atsakovės turėjo ir kitų moterų, tačiau į bylą nėra pateikta nei viena bendra jų nuotrauka, nei vienas liudytojas byloje nepatvirtino šių aplinkybių, ieškovas nei vienos moters nesupažindino su savo tėvais.
Atsiliepimas
17.6. Atsakovė nesutinka, kad ji neįrodė, jog „šalys nuo pažinties pradžios iki 2018 m. jungtinės veiklos sutarties pasirašymo kūrė bendrą turtą bei verslą, į jo kūrimą įnešė bendrus įnašus, tarėsi dėl jo sukūrimo“. Priešingai nei nusprendė teismas, įmones įkurti buvo nuspręsta kartu su ieškovu. Teigia, kad ji prisidėjo kuriant įmonę. Turi buhalterinį išsilavinimą (nuo 2001 m. taip pat buhalterinį stažą), o ieškovas tik techninį išsilavinimą. Įmonės kūrimą ir įmonės egzistavimą sudaro ne tik atlikti darbai, bet ir vedama apskaita, deklaracijos, ataskaitos. Ieškovas, neturėjo tokio išsilavinimo ir supratimo, nes pagal išsilavinimą galėjo likti ir dirbti prie savo individualios veiklos / patento. Pažymėjo, kad pateikti į bylą buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog būtent atsakovė tvarkė buhalteriją 2009-2011 m. gyvendama su ieškovu, vesdama bendrą ūkį, kurdama įmonę kartu su ieškovu. Atsakovė, kaip įmonės bendrasavininkė (bendraverslininkė), vyko į daugybę kursų, seminarų, kurie kaip darbuotojai, o ne bendrasavininkei, nebūtų reikalingi. Kartu su ieškovu vykdavo į komandiruotes ieškoti tiekėjų, partnerių.
17.7. Teismas sprendimo 40 p. nurodė, kad „atsakovė neįrodė jungtinės veiklos susitarimo statant ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės reikalavimas priteisti šio statinio ½ dalį atmestinas“. Teismas nepagrįstai priėmė tokį sprendimą. Byloje nėra ginčo dėl ūkinio pastato 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą. Todėl akivaizdu, kad ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. spalio 29 d., t. y. šalimis būnant santuokoje (santuoka sudaryta 2021 m. gegužės 27 d., o nutraukta 2023 m. vasario 15 d. teismo sprendimu). Todėl preziumuojama, kad šis ūkinis pastatas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
17.8. Pažymėjo, kad ieškovas byloje nereiškė reikalavimo ūkinį pastatą, kuris yra įgytas santuokos metu priteisti jam asmeninės nuosavybės teise bei įstatymų nustatyta tvarka net nebandė paneigti prezumpcijos, jog ūkinis pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat ieškovas nepateikė nei vienos sąskaitos, nei vieno mokėjimo patvirtinančių, kad jis asmeniškai mokėjo už ūkinio pastato statybines medžiagas ar atliktus darbus.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas Ž. J.s prašo panaikinti 2023 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo Ž. J. ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje nustatė faktines aplinkybes. Priešingai nei nurodė teismas, sutarties sudarymas neturi nieko bendra su sutarimu vesti bendrą ūkį ar juo labiau kurti bendrą ūkį apskritai, nes jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė tik dėl vieno atskiro bendro turto – namo statybos ir įrengimo sukūrimo.
18.2. Būtent 2018 m. ieškovas pradėjo mąstyti apie rimtus santykius su atsakove, tačiau santuokos 2018 m. nė nesiruošė sudaryti, nes nepasitikėjo atsakove. Tą apklausta patvirtino ir atsakovė, nurodydama, jog ieškovas jai santuokos sudaryti nesiūlė. Ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir nustatyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė visas išlaidas dėl namo statybos padengia lygiomis dalimis. Atsakovės finansinė padėtis neleido jai finansiškai prisidėti prie namo statybos ir įrengimo darbų, tačiau šalys susitarė, kad ieškovas skolos laikinai nereikalaus. Atsakovė patikino ieškovą, kad ji nesieks užvaldyti turto, todėl iš pradžių nenorėjo pasirašyti sutarties, tačiau ieškovui pasakius, kad tokiu atveju jis statys namą ir registruos jį tik savo vardu, atsakovė sutiko pasirašyti sutartį. Juo labiau sprendime yra klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad neva nuo 2018 m. tarp šalių buvo susitarimas vystyti bendrą jungtinę veiklą įdedant bendrus indėlius į bendro ūkio kūrimą ir kurti bendrą turtą. Nebuvo jokio bendro indėlio ir bendro ūkio kūrimo, susitarimas buvo tik dėl namo ir labai konkretus – šalys minėtoje sutartyje buvo susitarę lygiomis dalimis padengti išlaidas, susijusias su namo statyba. Pažymėjo, kad buvo teisus nepasitikėdamas atsakove, kadangi dar iki santuokos sudarymo atsakovė turėjo kitą vyrą ir tą patvirtina byloje pateikti įrodymai.
18.3. Byloje ginčas kilo dėl sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų, konkrečiai piniginės prievolės finansuoti namo statybą, įrengimą, išlaikymą, įvykdymo. Atkreipė dėmesį, kad pirkimai namo statybai buvo atliekami ne tik per UAB „Gaivus oras“. Ieškovas ieškinyje pateikė detalų skolos skaičiavimą bei sąskaitas, kuriose nurodoma, kokią suma ieškovas turi sumokėti tiekėjui UAB „Gaivus oras“ už namo įrengimo / statybos darbus t. y. 209 694,37 Eur. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 209 694,37 Eur ieškovas neišsimokėjo kaip dividendų taip padengdamas susidariusį įsiskolinimą bendrovei pagal nurodytas sąskaitas. Kitoje ieškovo ieškinio dalyje yra nurodyta, kokią sumą išleido asmeniškai ieškovas, t. y. 54 675,24 Eur už namo statybos / įrengimo darbus. Juo labiau ieškovas 2023 m. vasario 15 d. pateikė į bylą pirminių tiekėjų PVM sąskaitas faktūras, kurias prekių ir paslaugų tiekėjai išrašė UAB „Gaivus oras“. Taigi, teismas neteisingai sprendime nurodė, kad pirkimai namo statybai buvo atliekami tik per UAB „Gaivus oras“.
18.4. Teismas sprendime daro dvi absoliučiai nelogiškas išvadas. Iš pradžių teigia, kad už sutarties vykdymą buvo atsakingas ieškovas, todėl atsakovė neturi jokių galimybių pateikti kokių nors įrodymų apie mokėjimus ar kitokį prisidėjimą prie jungtinės veiklos. Kitoje sprendimo dalyje teigia, kad nors jungtinės veiklos sutartimi susitarta, jog jai vadovaus ieškovas, tačiau iš atsakovės pateiktų mokėjimų matyti, kad ir ji pati pirko namo statybai ir įrengimui reikalingas medžiagas. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nesilaikė pozicijos, jog ji prisidėjo finansiškai daugiau prie namo statybos ir ji neturi išsisaugojusi sąskaitų ar mokėjimų. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad namas yra šeimos turtas, o ji prie namo statybos prisidėjo rūpindamasi namo statyba, bet ne finansiškai. Taigi, teismas sprendime pateikia naujas aplinkybes, kurios net nebuvo aptartos. Be to, byloje pateikti atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji dėl savo gaunamų pajamų nebuvo pajėgi finansiškai prisidėti prie namo statybos. Taip pat, teismas nepateikė paskaičiavimų pagal pateiktas sąskaitas kiek konkrečiai lėšų atsakovė išleido namo įrengimui, kadangi, anot ieškovo, atsakovė namui nupirko kelis kilnojamuosius daiktus.
18.5. Sutartyje yra labai aiškiai nurodyta, kad šalys: „finansuos lygiomis dalimis vienbučio gyvenamo namo statybą“. Ir „visas išlaidas padengia lygiomis dalimis“ (sutarties 2, 3 p.). Taigi, sutartimi aiškiai susitarta nenukrypti nuo partnerių įnašų, įskaitant konkrečiai finansinius (piniginius) įnašus, lygių dalių principo. Šiai dienai turime situaciją, kai namas lygiomis dalimis priklauso kiekvienai iš šalių, nors atsakovė prie namo sukūrimo finansiškai neprisidėjo ir iki šiol net neprisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, nors name ieškovas net negyvena. Iš teismo argumentų šioje dalyje galima suprasti, kad atsakovė neturi pareigos ieškovui grąžinti namo statybai ir įrengimui išleistų lėšų. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta, kad darbai gali pakeisti namo finansavimo pareigą, nebent dėl darbų atitinkamų finansinių išlaidų neatsiranda (jų nepatiria kita jungtinės veiklos šalis, finansuojanti namo statybą, įrengimą, išlaikymą). Pavyzdžiui, statybinių medžiagų įsigijimas iš kitų asmenų negali būti atliktas atsakovės darbu. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, kuo remiantis teismas nusprendė, kad atsakovė taip pat prisidėjo prie sutarties vykdymo darbu ar kitu indėliu.
Šalies argumentai
18.6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 411,90 Eur už jungtinės veiklos pagrindu įgyto namo (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. birželio 6 d. Teismas byloje priėjo nepagrįstą išvadą, kad jeigu šalys pasirašo sutartį ir nusprendžia veikti bendrai statybos, įrengimo, išlaikymo klausimais, jį stato, bendrai tvarko ūkį, tai tuomet už viską mokėti turi išskirtinai viena šalis – šiuo atveju ieškovas. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovė už komunalinius mokesčius turi iš dalies mokėti tik nuo 2022 m. kovo 10 d., nes ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Pažymėjo, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra pateiktas 2022 m. sausio 31 d. prašymas vykdyti mediaciją, šalys žymiai anksčiau pradėjo oficialiai tvarkytis dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra pateiktos 2022 m. vasario 13 d. darytos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad name jau yra apsigyvenęs naujasis atsakovės draugas E. S. Taigi, pagal teismo logiką, ieškovas dar 2022 m. vasario mėn. turėjo mokėti už atsakovės ir jos draugo komunalines išlaidas visa apimtimi, o atsakovė ir jos draugas turėjo teisę nemokėti nieko.
18.7. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas „pateikė įrodymus apie tai, kad jis patyrė 5 783,80 Eur išlaidų už advokato paslaugas“, tačiau ieškovas yra pateikęs du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 2023 m. balandžio 11 d. papildomas prašymas, kuriuo prašoma priteisti 5 783,8 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2022 m. lapkričio 4 d. prašymas, kuriuo prašoma priteisti 6 267,80 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino į bylą pateikto įrodymo – 2022 m. lapkričio 4 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl netinkamai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Ž. J. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Priešingai nei skunde nurodė atsakovė, ieškovas iki santuokos sudarymo nekūrė su atsakove bendro ūkio ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl bendro ūkio vedimo. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kodėl šalys iki santuokos sudarymo 2018 m. balandžio 25 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Sutarties sudarymas neturi nieko bendra su sutarimu vesti bendrą ūkį, nes sutartimi šalys susitarė tik dėl bendro turto – namo statybos ir įrengimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati atsakovė teismo posėdžių metu neneigė tos aplinkybės, kad ieškovas nenorėjo jos vesti t. y. sukurti bendro ūkio net iki 2021 metų. Atsakovės darbas ieškovo bendrovėje UAB „Gaivus oras“ taip pat niekaip neįrodo bendro turto kūrimo. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų, ji dirbo, gaudavo darbo užmokestį, kas nėra traktuotina kaip susitarimas dėl bendro turto kūrimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šalys vedė bendrą ūkį.
19.2. Atsakovė bandė įrodyti, kad ūkinis pastatas įgytas jungtinės veiklos pagrindu, o reikalavimo, jog tai bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta santuokoje, nepareiškė. Tai yra asmeninė nuosavybė, pastatyta už ieškovo asmenines lėšas, todėl atsakovė į šį turtą negali pretenduoti. Ūkinis pastatas nėra jungtinės veiklos sutarties objektas, santuoka truko tik kelis mėnesius, todėl negali būti pripažintas nei bendrąja daline, nei bendrąja jungtine nuosavybe.
19.3. 2023 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad VĮ Registrų centro NTR išraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3. p. nurodytas „Pastatas – Ūkinis pastatas“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2021 m. gegužės 17 d., o Statinių išdėstymo planas patvirtina, kad kadastro duomenų nustatymo data bei plano parengimo data buvo 2021 m. gegužės 3 d., t. y. iki santuokos sudarymo. Iš Statinių plano duomenų matyti, kad žemės sklype yra pastatyti tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas. Todėl teismas sprendime padarė tinkamą išvadą, kad dėl tokio ūkinio pastato sukūrimo šalys nesitarė jungtinės veiklos sutartimi, todėl jo ½ dalis negali būti įregistruota atsakovės vardu.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. B.-J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog kurį laiką ieškovas nereikalaus iš atsakovės grąžinti pinigus, panaudotus namo statybai arba atsakovė pažadėjo tą daryti ateityje. Prie namo statybos atsakovė teigia prisidėjusi ne tik finansiškai, bet ir savo darbu, žiniomis. Pažymėjo, kad pažadėti ieškovui grąžinti pinigus negalėjo, nes kartu su ieškovu vedė bendrą ūkį. Tai, kad su ieškovu gyveno kartu, kūrė šeimą, kartu vedė bendrą ūkį nuo 2008 m. pavasario – buvo sugyventiniai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos.
Šalies argumentai
20.2. Ieškovo skundas yra prieštaringas, kadangi jis teigė, kad iki 2018 m. neketino su atsakove turėti rimtų santykių, tačiau taip pat nepaaiškino kas po to pasikeitė ir nusprendė sudaryti su atsakove santykius.
20.3. Apeliacinio skundo 9 p. klaidingai nurodyta, kad „Šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2021 m. liepos mėn., taigi santuoka truko tik 2 mėnesius“. Tokie teiginiai nepagrįsti bei nurodyti siekiant klaidinti teismą. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-58-831/2023 sprendė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. liepos 1 d. ir jį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo.
20.4. Ieškovas teigia netiesą nurodydamas, kad dar iki santuokos sudarymo atsakovė turėjo kitą vyrą. Aukščiau nurodytame sprendime teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškovas meluoja, kad šiuo metu su atsakove gyvena E. S.
20.5. Apeliacinio skundo 10 p. ieškovas nurodo, kad „ieškovas pasipiršo atsakovei tik 2021 m., t. y. praėjus net 3 metams po sutarties pasirašymo“. Toks ieškovo teiginys neatitinka tikrovės. Egzotinė vestuvinė kelionė į Seišelius, kurioje šalys susituokė buvo suplanuota dar 2019 m. liepos 10 d., kai buvo sumokėta už kelionę, suplanuotą 2020 m. balandžio 5 d. – 2020 m. balandžio 14 d. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas mokėjimo nurodymas. Kelionės data buvo pakeista dėl Covid-19 pandemijos. Bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą patvirtina 2019 m. gruodžio 10 d. vienas kitam šalių parašyti testamentai. Ne tik ieškovas, bet ir joks kitas protingas žmogus nerašytų testamento moteriai, kuria nepasitiki, ir su kuria nė nesiruošia sudaryti santuokos.
20.6. Ieškovas skunde dėsto aplinkybes apie lėšas išleistas namo statybai bei jo sudarytus skaičiavimus. Šiuo aspektu atsakovė nurodo, kad ieškovas pateikė daugybę sąskaitų, mokėjimų, tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog šie darbai buvo atlikti būtent tame objekte, o ne kitame. UAB „Gaivus oras“ išrašytose sąskaitose nurodyta tik ieškovo vardas ir pavardė, tačiau sąskaitose nenurodytas objektas ar objekto adresas, dėl to neaišku, kuriam ieškovo namui / sklypui panaudotos medžiagos, nes ieškovas turi kitą namą ir daugiau žemės sklypų su statiniais, ne tik (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą. Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad darbai buvo atlikti būtent objekte (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.
20.7. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Gaivus oras“ specializuojasi visų tipų oro kondicionavimo, rekuperacinių sistemų, šaldymo įrangos, šilumos siurblių „oras-oras“ ir „oras-vanduo“ prekybos, konsultavimo, montavimo ir aptarnavimo srityse. UAB „Gaivus oras“ rekvizituose įmonės veiklos sritys nurodytos – šildymo, šaldymo įrenginiai, ventiliacija, kondicionavimas. UAB „Gaivus oras“ neužsiima, neteikia namo įrengimo paslaugų bei neprekiauja statybinėmis medžiagomis.
20.8. Apeliacinio skundo 24 p. nurodyta, kad „Atsakovė negalėjo finansiškai prisidėti prie namo statybos ir įrengimo“, o tokie teiginiai neatitinka tikrovės.
20.9. Pažymėjo ir tai, kad nesudaro ieškovui kliūčių grįžti ir gyventi į bendrai jiems priklausantį namą. Ieškovas reikalauja priteisti komunalinius mokesčius net už tą laikotarpį, kai buvo santuokoje. Toks ieškovo reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2021 m. gegužės 27 d. (santuokos sudarymo įrašas Nr. 48). Santuoka nutraukta 2023 m. vasario 15 d. teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs (Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-58-831/2023). Prieš tai ieškovas pirmąją santuoką buvo nutraukęs 2007 m. gruodžio 14 d., tai patvirtina ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 236.
23. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise bei 2021 m. spalio 29 d. įgijo ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), dėl kurių padalijimo kyla ginčas. Šalys 2018 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo po ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) su kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (infrastruktūra).
24. Šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba, sutartyje nurodoma, kad žemės sklypas šalims priklauso po ½ dalį lygiomis dalimis. Dėl ūkinio pastato statybos pagal šią sutartį susitarta nebuvo. Namas buvo pastatytas ir įregistruotas 2021 m. spalio 13 d., po ½ dalį, to pagrindas – Deklaracija apie statybos užbaigimą bei jungtinės veiklos sutartis. Jokių prieštaravimų ieškovas registruojant ½ dalį namo atsakovės vardu nereiškė.
25. Kaip matyti iš Gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, ieškovas 2002 m. gegužės 23 d. įsigijo verslo liudijimą, veiklos pavadinimas – elektrinių buities reikmenų taisymas (kodas 24), vėliau pertvarkė į individualią įmonę. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 15 d. savininko sprendimu Nr. 13/01 dėl įmonės pertvarkymo ieškovo individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Gaivus oras“, ji perėmė visas IĮ „Gaivus oras“ teises ir pareigas, kurios vienintelis akcininkas – ieškovas Ž. J. Įsteigus UAB „Heat Pump“ akcininkais yra ieškovas (51 akcija) ir R. Č. (49 akcijos) nuo 2011 m. sausio 26 d., direktoriumi paskirtas E. M.
26. Tai, kad atsakovė visą šalių bendravimo laiką dirbo, patvirtina į bylą pateikti banko išrašai (Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-58-831/2023). 2022 m. lapkričio 3 d. į bylą gauti Valstybinio socialinio draudimo duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. iki 2022 m. dirbo UAB „Gaivus oras“.
27. Kaip matyti iš byloje ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos už įvairias namo statybines medžiagas bei darbus, ko neginčija ir ieškovas, pirkimai namo statybai buvo atliekami per UAB „Gaivus oras“, kurios 100 procentų akcijų priklauso ieškovui. Tačiau įrodymų ar visos šios medžiagos buvo panaudotos ir darbai atlikti ginčo name (kuo abejoja atsakovė), byloje taip pat nėra (įvertinus ir tai, kad namo statymo metu buvo statomas ir ūkinis pastatas, kuris nėra nurodytas ir įregistruotas kaip šalių dalinė nuosavybė, jis priklauso ieškovui, bei tai, kad ieškovas turi ir kitus jam nuosavybės teise priklausančius statinius).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė į bylą pateikė mokėjimo nurodymo kopiją apie atliktą mokėjimą už kelionę į Seišelius bei sudaryto testamento kopijas.
29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
31. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodytais dokumentais atsakovė disponavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nematė pagrindo jų teikti. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės teikiami dokumentai, tam esant pagrindo, galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Galiausiai, aplinkybėmis dėl testamento sudarymo atsakovė pradėjo remtis tik baigiamosiose kalbose bylą baigus nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis), o aplinkybe dėl kelionės į Seišelius datos atsakovė nurodė tik atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, t. y. šia aplinkybe pradėjo remtis tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir argumentų dėl jos skundžiamame sprendime nenurodė. Tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti prie atsiliepimo pridėtus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
32. Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė bendro gyvenimo ir ūkio vedimo nuo 2008 metų.
33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
35. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
36. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
38. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
39. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais ir byloje pateiktų įrodymų visuma bei aukščiau pacituota kasacinio teismo praktika aktualia nagrinėjamam klausimui, pritaria teismo argumentams, kad atsakovė neįrodė, jog nuo pat susipažinimo pradžios, t. y. 2008 m. ji su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, kad ieškovo pateikti įrodymai, jog jis artimai bendravo su kitomis moterimis ir švenčių šventimas atskirai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tuo metu susitarimo dėl bendrovės jungtinės veiklos ir bendro turto sukūrimo tarp šalių nebuvo. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad ieškovas buvo ką tik – 2007 m. gruodžio 14 d. – išsituokęs, todėl iš tiesų yra mažai tikėtina, kad jis turėdamas savo namus, verslą, vaikus iš pirmos santuokos, iš karto imtųsi kurti su atsakove bendrą turtą ir laikyti jį bendru.
41. Priešingai nei teigia skunde atsakovė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nustatęs, kad šalys gyveno kartu, šventė šventes, keliavo, vedė bendrą ūkį, tačiau nepripažino, jog šalys sudarė susitarimą (net ir žodinį) dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nors atsakovė skunde teisingai teigia, kad suformuota teismų praktika aiškina, jog šalims nėra būtina sudaryti rašytinės sutarties, tačiau pažymėtina, kad teismas tokios įpareigojimo šalims ir nenustatė. Teismas skundžiamame sprendime suabejojęs, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo, konstatavo faktą, jog toks rašytinis susitarimas į bylą nėra pateiktas. Šios aplinkybės neginčijo nei ieškovas, nei atsakovė, todėl daryti išvadą, kad vien dėl nurodytos aplinkybės teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
42. Nors atsakovė skunde teigia, kad priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, visi byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą, tokiam argumentui vienareikšmiškai pritarti negalima. Byloje apklausti liudytojai labiau patvirtino faktą apie tai, kad šalys švęsdavo kartu šventes, keliaudavo, praleisdavo kartu laiką vasarą ir savaitgaliais bei kitas aplinkybes dėl artimo bendravimo, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino buvus tarp šalių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.
43. Atsakovės teigimu, ji prisidėjo kuriant įmonę, kadangi ji turi buhalterinį išsilavinimą (nuo 2001 m. taip pat buhalterinį stažą), o ieškovas tik techninį išsilavinimą. Įmonės kūrimą ir įmonės egzistavimą sudaro ne tik atlikti darbai, bet ir vedama apskaita, deklaracijos, ataskaitos, o ieškovas, neturėjo tokio išsilavinimo ir supratimo. Pažymėjo, kad pateikti į bylą buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog būtent atsakovė tvarkė buhalteriją 2009-2011 m. gyvendama su ieškovu, vesdama bendrą ūkį, kurdama įmonę kartu su ieškovu. Atsakovė, kaip įmonės bendrasavininkė (bendraverslininkė), vyko į daugybę kursų, seminarų, kurie kaip darbuotojai, o ne bendrasavininkei, nebūtų reikalingi. Kartu su ieškovu vykdavo į komandiruotes ieškoti tiekėjų, partnerių.
44. Atsakant į šiuos skundo argumentus pirmiausia pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčas nei dėl atsakovės turimo išsilavinimo bei dėl to, jog atsakovė tvarkė įmonės buhalteriją. Pati atsakovė patvirtino nagrinėjamoje byloje faktą, kad nuo 2009 m. dirbo ieškovo bendrovėje UAB „Gaivus oras“ ir už tai gaudavo atlygį. Todėl iš esmės tvarkyti įmonės buhalteriją buvo atsakovės pareiga. Antra, susipažinus su į bylą pateiktais atsakovės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimais, nustatyta, kad jie visi yra daugiau ar mažiau susiję su atsakovės turima specialybe (buhalterio išsilavinimu). Vien tik tas faktas, kad atsakovė išklausė tokius mokymus kaip personalo valdymas, „Small talk“ pokalbio įtaka, Darbo kodekso analizė ir teismų praktika, mokesčių apskaitos naujovės, neįrodo, jog jos įtaka įmonių kūrime ir pertvarkyme buvo tokia didelė, kad būtų pagrindas konstatuoti esant tarp šalių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Trečia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovui, kai ieškovas savo vardu registravo abiejų įmonių akcijas. Pažymėtina ir tai, kad nutraukiant santuoką atsakovė pretenzijų į akcijas nereiškė, o dalyvaudama procese asmeniškai, priešingai, sutiko su ieškovo teiginiais, jog abi įmonės kaip turtinis kompleksas ir jų akcijos priklauso ieškovui. Nors yra suprantamas atsakovės noras pasitikėti ir nereikšti pretenzijų artimam asmeniui dėl jo noro registruoti įmonės akcijas savo vardu, tačiau neįrodžius nagrinėjamo ginčo atveju, kad tarp šalių visgi buvo sudarytas susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės akcijos galėtų priklausyti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise.
45. Galiausiai apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė nepriteisti atsakovei ½ dalį ūkinio pastato. Anot atsakovės, byloje nėra ginčo dėl ūkinio pastato 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą. Todėl akivaizdu, kad ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. spalio 29 d., t. y. šalimis būnant santuokoje (santuoka sudaryta 2021 m. gegužės 27 d., o nutraukta 2023 m. vasario 15 d. teismo sprendimu).
46. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – jungtinės veiklos sutartimi, ūkinio pastato deklaracija apie statybos užbaigimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog jungtinės veiklos sutartyje buvo nustatytas konkretus objektas – gyvenamasis namas. Dėl jokio ūkinio pastato statybos šalys jungtinės veiklos sutartyje nesitarė, todėl vertintina, kad sutarties šalių tikslai ir valia buvo aiškūs. Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat ir į tai, kad atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų dėl statinio registracijos jo paties vardu nei iki santuokos sudarymo, nei santuokos sudarymo metu, nei ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgė į šalių asmenines savybes, išsilavinimą, veiklos sritis, susiklosčiusią tarpusavio bendravimo praktiką ir pagrįstai sprendė, kad šalys galėjo sudaryti papildomą susitarimą dėl statomo ūkinio pastato. To nepadarius, nepapildžius jungtinės veiklos sutarties, atsakovei nereiškiant pretenzijų ieškovui ir valios pretenduoti į dalį statomo statinio, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei galėtų būti priteisiama ½ dalis ūkinio pastato.
47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė pagrįstai, o apeliaciniame skunde nurodomais argumentais atsakovė skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo neįrodė. Todėl jos skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
48. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktos jungtinės veiklos sutarties nustatė, kad joje šalys 2018 m. susitarė bendromis jėgomis statyti ir valdyti naują statinį (vienbutį gyvenamąjį namą) esančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), bendru įnašu nurodo žemės sklypą, kurį valdo po ½ dalį nuosavybės teise, vadovauti bendrai jungtinei veiklai bei tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus pavedama ieškovui (sutarties 4 punktas). Jungtinės veiklos sutarties dalyviai visas išlaidas ir galimus nuostolius padengia lygiomis dalimis (sutarties 3 punktas). Pabaigus statybas 2021 m. namas įregistruojamas taip kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje, t. y. po ½ dalį (ieškovas dėl to neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė iki pat ieškinio pateikimo dienos).
49. Teismas skundžiamame sprendime atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti jam skolą už sutartyje nurodyto vienbučio gyvenamojo namo statybą, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovė visiškai neprisidėjo prie namo statybos.
50. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodydamas, jog neketino su atsakove vesti bendro ūkio ir jos vesti, nes pasitikėjo atsakove. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos ieškovo argumentus nepagrįstais ir neįrodytais, taip pat deklaratyviais ir nenuosekliais. Tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek santuokos su atsakove sudarymas įrodo priešingai. Be to, nors ieškovas ir bando teigti, kad atsakovė dar iki santuokos turėjo kitą vyrą, tai byloje nėra įrodyta. Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismas nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės ir konstatavo, jog byloje nepakanka įrodymų santuokai nutraukti dėl atsakovės kaltės (civilinė byla Nr. e2-58-831/2023). Nagrinėjamoje byloje pateiktos nuotraukos, kuriuose yra užfiksuotos transporto priemonės, nepriklausančios ieškovui, tačiau stovinčios šalių namo kieme, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje pagrįstais. Taigi, teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad būtent nuo jungtinės veiklos sutarties sudarymo šalys susitarė vesti bendrą ūkį, kurti bendrą šeimą ir kiekvienas savo indėlį į namo statybą įnešti ne tik pinigais ir tiesioginiu darbu, bet ir darbu tvarkant bendrą ūkį, patiriant bendras ūkio išlaidas ir t. t.
51. Ieškovas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad pirkimai namo statybai buvo atliekami ne tik per UAB „Gaivus oras“. Ieškovas teigia, kad savo ieškinyje pateikė detalų skolos skaičiavimą bei sąskaitas, kuriose nurodoma, kokią suma ieškovas turi sumokėti tiekėjui UAB „Gaivus oras“ už namo įrengimo / statybos darbus t. y. 209 694,37 Eur. Tačiau nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši suma nėra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais. Kaip minėta, jungtinės veiklos sutartimi ją įgyvendinant buvo pavesta veikti ieškovui. Todėl yra suprantama, kad daugelį mokėjimų galėjo atlikti pats ieškovas.
52. Teismas pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais ieškovo argumentus, kuriais jis aiškina, kad 209 694,37 Eur sumos ieškovas neišsimokėjo kaip dividendų taip padengdamas susidariusį įsiskolinimą bendrovei pagal nurodytas sąskaitas. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
53. Ieškovas taip pat teigia, kad jis asmeniškai išleido 54 675,24 Eur už namo statybos / įrengimo darbus. Juo labiau ieškovas 2023 m. vasario 15 d. pateikė į bylą pirminių tiekėjų PVM sąskaitas faktūras, kurias prekių ir paslaugų tiekėjai išrašė UAB „Gaivus oras“.
54. Pasisakant dėl ieškovo atliekamų mokėjimų asmeniškai pastebėtina, kad byloje pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais yra apmokami tam tikri darbai už namo statybą ar įrengimu neįrodo, kad daiktai ir darbai buvo perkami išimtinai ginčo namo (duomenys neskelbtini) statybai. Mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtyse nėra nurodoma, kad daiktai ir / arba darbai yra perkami minėtam objektui, kadangi byloje yra nustatyta ir ieškovas šios aplinkybės nenuginčijo, kad jam priklauso ir daugiau nekilnojamojo turto objektų.
55. Be to, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose pastebėjo atsakovė, UAB „Gaivus oras“ neužsiima ir neteikia namo įrengimo paslaugų, neprekiauja mediena, neužsiima maumedžio dailylenčių ir lentų pardavinėjimu, saugos paslaugomis, stogo šiltinimo darbais, aliuminio stiklo gaminiais, konstrukcijomis, statybos darbais, stiklo gaminiais, ąžuolo parketlenčių prekyba, plytelių klijavimu, medienos gaminiais, rankenų, užuolaidų, karnizų (elektrinių) prekyba, saulės elektrinių su montavimo darbais bei montavimo medžiagomis montavimu, televizorių prekyba, vartų prekyba bei automatika ir jų montavimu, sanitarinio mazgo įrengimu, dušo kabinų prekyba, santechnikos ir montažinėmis medžiagomis, stalviršiais, šviestuvais, stiklo mozaikų, maišytuvais, plautuvės prekyba, dušo sistemomis. Kitaip tariant bendrovė ne tik neužsiima veikla, susijusia su statybomis, tačiau ir neprekiauja statybinėmis medžiagomis ir neteikia įrengimo ir apdailos paslaugų, išskyrus tas, kurios yra nurodomos Juridinių asmenų registre.
56. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jungtinės veiklos sutartyje yra labai aiškiai nurodyta, kad šalys: „finansuos lygiomis dalimis vienbučio gyvenamo namo statybą“. Ir „visas išlaidas padengia lygiomis dalimis“ (sutarties 2, 3 punktai). Taigi sutartimi aiškiai susitarta nenukrypti nuo partnerių įnašų, įskaitant konkrečiai finansinius (piniginius) įnašus, lygių dalių principo. Anot ieškovo, šiandien namas lygiomis dalimis priklauso kiekvienai iš šalių, nors atsakovė prie namo sukūrimo finansiškai neprisidėjo ir iki šiol net neprisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, nors name ieškovas net negyvena.
57. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas iš jungtinės veiklos sutarties cituoja tik jam asmeniškai palankias nuostatas. Pažymėtina, kad sutarties 2 punkte yra nurodyta, jog „Jungtinės veiklos sutarties dalyvių pirminis įnašas žemės sklypas 0,1593 ha bei prisidedama darbu ir finansuos lygiomis dalimis vienbučio gyvenamo namo statybą“. Nors ieškovas ir teisingai teigia, kad sutartyje yra aiškiai susitarta nenukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau pažodinis sutarties aiškinimas suponuoja išvadą, kad kiekviena iš šalių galėjo prisidėti ir savo darbu. Ieškovas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, žinojo, kad atsakovė dirba jo įmonėje buhalterės pareigose ir žinojo, kokio dydžio darbo užmokestį gauna atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė taip pat turi vaiką iš pirmosios santuokos, ieškovui turėjo būti žinoma, jog greičiausiai atsakovė negalės įnešti piniginio įnašo lygiomis dalimis į namo statybą, todėl tikėtina, jog į sutartį ir buvo įtraukta sąlyga dėl dalyvio įnašo savo darbu. Taigi, vien pats faktas, kad atsakovė prie namo statybų ir įrengimo prisidėjo darbu, o ne piniginėmis lėšomis, kaip to norėtų ieškovas, nėra pagrindas pripažinti, jog ji prie namo statybos ir įrengimo prisidėjo mažesne dalimi nei tą padarė ieškovas.
58. Galiausiai ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai priteisė iš atsakovės skolą už komunalines paslaugas. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 411,90 Eur už jungtinės veiklos pagrindu įgyto namo (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. birželio 6 d. Ieškovo teigimu, teismas klaidingai nustatė, kad atsakovė už komunalinius mokesčius turi mokėti nuo 2022 m. kovo 10 d., nes ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Pažymėjo, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra pateiktas 2022 m. sausio 31 d. prašymas vykdyti mediaciją, taigi, šalys žymiai anksčiau pradėjo oficialiai tvarkytis dokumentus dėl santuokos nutraukimo.
59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Pažymėtina, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Prašymas dėl mediacijos vykdymo nėra laikomas bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimu. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-58-831/2023 konstatavo, kad ieškovas nepagrindė, kokių materialinių pasekmių siekia prašydamas paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms, pareikštas prašymas dėl tokių pasekmių taikymo nuo 2021 m. liepos 1 d. yra nepagrįstas, todėl teismas jį atmetė. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju yra taikytina bendra taisyklė. Ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad komunaliniai mokesčiai ieškovui gali būti priteisti tik nuo nurodytos datos.
60. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė teisingai, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo keisti arba jį panaikinti, o apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
61. Į esminius apeliacinių skundų argumentus šioje nutartyje atsakyta. Kiti apeliantų argumentai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš kitų argumentų, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
62. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog jis patyrė 5 783,80 Eur išlaidų už advokato paslaugas, tačiau iš tiesų ieškovas yra pateikęs du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. balandžio 11 d. pateiktas papildomas prašymas, kuriame buvo prašoma priteisti 5 783,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. lapkričio 4 d. prašyme buvo prašoma priteisti 6 267,80 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino į bylą pateikto 2022 m. lapkričio 4 d. prašymo, todėl netinkamai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
63. Šioje dalyje teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nustatyta, kad be 2023 m. balandžio 11 d. prašymo į bylą yra pateiktas ir 2022 m. lapkričio 4 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiantys įrodymai. Vadinasi pagrįsta yra teigti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 12 051,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo to, kad jo ieškinys yra patenkintas 0,88 procentais. Taigi, jam iš atsakovės turėjo būti priteista 106,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 69,82 Eur, kaip tą konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo naudai priteistina tik dalis jo patirtų išlaidų už komunalinius mokėjimus, taigi pagrįstai patenkino ieškinį iš dalies bei atmetė priešieškinį, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju ne visiškai tinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.
65. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovei V. B.-J. atidėtas 1 302 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, atsakovė įpareigotina į valstybės biudžetą sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
66. Atsakovė V. B.-J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios sudaro 968 Eur.
67. Ieškovas Ž. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš atsakovės priteisti iš viso 4 041,40 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiejų šalių skundai yra atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, kad nei viena iš šalių neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant: „Priteisti iš V. B.-J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106,05 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir 5 centus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovės V. B.-J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 302 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.