- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- e2-469-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00469-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- V. B.-J.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
- Kategorijos
- 2.6.37pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
dalyvaujant ieškovui Ž. J., jo atstovui advokatui D. P., adv. padėjėjai Ievai Sebeckytei , atsakovei V. B.-J., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei V. B.-J. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės V. B.-J. priešieškinį Ž. J. dėl turto priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas Ž. J. ieškiniu prašo: Priteisti iš atsakovės V. B. – J. ieškovo Ž. J. naudai 136 596,70 Eur skolos už pastato-gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos, įrengimo ir išlaikymo darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašo atmesti.
2. Atsakovė byloje (po 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi dalies bylos prijungimo) pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. UAB „Domuo1“ į.k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 25 vnt. UAB „Domuo2“ į.k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 pastato - ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašo atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje bei posėdžio metu ieškovas bei jo atstovai nurodė jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šalys iki santuokos sudarymo sukūrė ar įgijo turtą kiekvienas asmeninės nuosavybės teise, o santuoka faktiškai truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos mėnesio vidurio, t. y. tik 2 (du) mėnesius. Per tokį trumpą laiką šalys santuokoje neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo dalintino turto. Atsakovės reikalavimai priteisti dalį turto, kuris įgytas ieškovo nuo 2008 metų iki santuokos sudarymo yra nepagrįsti. Iki santuokos sudarymo šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendromis jėgomis statyti ir valdyti naują statinį (vienbutį gyvenamą namą) esančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis bendromis dalimis priklauso V. B. ir Ž. J.. Sutarties 2 punkte sakoma, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyvių pirminis įnašas yra žemės sklypas 0.1593 ha, bei prisidedama darbu ir finansais lygiomis dalimis prie vienbučio namo statybos. Po sutarties sudarymo, neskaitant jau minėto žemės sklypo, buvo sukurtas ir įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims po ½ dalį ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims po ½ dalį. Ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. registruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė. Dėl aukščiau nurodyto turto, išskyrus ūkinio pastato, civilinėje byloje ginčo nėra. Sutarties 3 punkte sakoma, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyviai visas išlaidas ir galimus nuostolius padengia lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi šalys susitarė lygiomis dalimis padengti visas išlaidas, susijusias su namo statyba, tačiau tik ieškovas įvykdė šį įpareigojimą, todėl ieškovas atsakovei reiškia šį ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovė pažeidė sutarties punktus, kuriuose nustatoma, kad šalys namą įsipareigoja statyti ir valdyti veikdami bendrai, lygiomis dalimis prisidėti finansiškai prie namo statybos. Sutartyje yra nurodyta, kad šalys finansuos lygiomis dalimis vienbučio gyvenamo namo statybą. Šiai dienai yra situacija, kai namas lygiomis dalimis priklauso kiekvienai iš šalių, nors atsakovė prie namo sukūrimo finansiškai neprisidėjo ir iki šiol net neprisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, nors name ieškovas negyvena, nes atsakovė jo neįleidžia. Todėl ieškovas prašo priteisti už namo statybos bei įrengimo darbus. Be to ieškovas visą laiką buvo vienintelis asmuo, mokantis už namo komunalinius mokesčius, kurie viso sudarė 8 823,79 Eur sumą (įrodymai pateikiami laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. birželio 6 d.). Mokesčius moka dėl to, kad nebūtų skolų ir nesusigadinti kreditingumo istorijos bankuose. Prašo ieškinį tenkinti.
4. Dėl priešieškinio ieškovas bei jo atstovai nurodo, kad nesutinka su priešieškiniu, nes jis yra visiškai nepagrįstas objektyviais įrodymais, o yra grindžiamas melagingais teiginiais. Priešieškinyje visiškai klaidingai nurodomos aplinkybės dėl šalių gyvenimo ir bendro ūkio vedimo iki santuokos sudarymo. Priešieškinio 5 punkte atsakovė teigia, kad su ieškovu susipažino 2007 m. pabaigoje, o jau 2008 m. pavasarį su ieškovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tai yra, atsakovė teigia, kad iki (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo su ieškovu kartu vedė bendrą ūkį. Atsakovė teiginį, kad su ieškovu pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2008 m. pavasario įrodinėja kartu su priešieškiniu pateikiamomis nuotraukomis su klaidingai nurodytomis datomis ir tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, atkreipia dėmesį į tai, kad visos atsakovės pateiktose nuotraukose nėra užfiksuotos jų padarymo datos, tik pati atsakovė failo pavadinime nurodė datas, kurios neatitinka tikrovės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove romantinius santykius palaikė 8 metus ir tai yra tiesa. Ieškovas neneigia, kad su atsakove susipažino apytiksliai 2008-2009 metais, tačiau tuo metu negalėjo būti net jokios kalbos apie gyvenimą kartu arba tuo labiau bendrą ūkį ar susitarimą kartu kurti bendrą verslą. Ieškovo ir jo pirmosios sutuoktinės santuoka nutraukta 2007 m. todėl apie naujo ūkio kūrimą su kita moterimi nuo 2008 metų pradžios nebuvo jokių ketinimų, nes reikėjo išgyventi santuokos nutraukimo emocinius rūpesčius. 2008 m. ieškovas gyveno vienas ir neturėjo rimtų santykių su atsakove, kaip vienintele moterimi. Iš pateikiamų susirašinėjimų aiškiai matyti, kad ieškovas meiliai bendrauja su kitomis moterimis, o su atsakove gyvena atskirai, nes atsakovė 2008 m. gegužės mėn. susirgusi sveiksta ne bendruose namuose, o savuosiuose, šalys švenčia šventes atskirai, taip pat matyti, kad šalys dar 2008 m. balandžio mėn. vienas kitam labas rytas sako susirašinėdami, o ne pabudę vienuose namuose. Šie objektyvūs įrodymai paneigia Atsakovės teiginius, kad šalys nuo 2008 m. pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo retkarčiais gyventi apie 2010 m. ieškovo namuose (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste „retkarčiais“ reiškia tai, kad atsakovė gyveno kartais minėtuose ieškovo namuose, o kai santykiai suprastėdavo ir pasidarydavo nepakeliami – atsakovė su savo asmeniniais daiktais persikraustydavo pagyventi į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės pastovesni romantiniai santykiai prasidėjo nuo 2010 metų su neilgom pertraukom ir truko iki 2014 m. Atsakovė neturi jokių bendrų nuotraukų su abiejų šalių vaikais ar netgi nuotraukų, kurios užfiksuoti abu ieškovas ir atsakovė po 2014 m., nes tokių nuotraukų paprasčiausiai nėra dėl to, kad šalys po 2014 m. nuolatos kartu negyveno. Šalys atnaujino pastovesnius santykius ir pradėjo iš naujo galvoti apie gyvenimą kartu tik apytiksliai 2018 m., kai šalių santykiai normalizavosi ir šalys sudarė 2018 m. balandžio 25 d. jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė bendromis jėgomis statyti vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (išskyrus nurodytu adresu esantį ūkinį pastatą, kuris priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise). Kai buvo pastatytas minėtas namas, jame šalys apsigyveno ir gyveno apytiksliai iki 2021 m. liepos mėn., kai atsakovė liepė ieškovui išsikraustyti. Atsakovė melagingai nurodo bendrovės „Domuo1“ įsteigimo ir pertvarkymo aplinkybes. Bendrovės steigimo, jos darbo organizavimo, pertvarkymo iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę niekada nebuvo bendras šalių susitarimo klausimas, o išskirtinai ieškovo individualūs sprendimai. Kadangi 2008 m. jokio gyvenimo kartu su atsakove iš viso nebuvo, todėl kartu su atsakove ieškovas nieko negalėjo spręsti, tuo labiau apie ieškovo verslo kūrimą. Ieškovas nuo 2005 m. papildoma šaldymo įrenginių remonto veikla vertėsi pagal verslo liudijimą ir atlikdavo įrenginių remontą. 2008 m. pats ieškovas apsisprendė savo veiklą organizuoti įsteigdamas bendrovę „Domuo1“ pasirinkdamas juridinę formą – individualią įmonę, nes augo darbų apimtis, o klientai, ypač juridiniai asmenys, prašydavo jiems išrašyti sąskaitas-faktūras. Apie jokį ieškovo ir atsakovės bendrą sprendimą steigti individualią įmonę net nebuvo kalbos. Bendrovė, kaip individuali įmonė, įkurta ir įregistruota 2008 m. gegužės 9 d. Greičiausiai dėl to, kad Bendrovė įkurta būtent minėta data, todėl atsakovė ir pasirinko įrodinėti, kad ji neva su ieškovu pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūki nuo 2007 m. pavasario, siekdama įrodyti, kad buvo kažkoks susitarimas dėl bendro verslo įkūrimo, tačiau anksčiau minėti susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovės patvirtina, kad 2008 m. gegužės mėn. šalys gyveno atskirai. Bendrovė iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę buvo pertvarkyta 2013 metais. Pertvarkyti bendrovę ieškovas nusprendė todėl, kad augo darbų apimtys, reikėjo samdyti daugiau darbuotojų, taip pat valdyti riziką, taip pat efektyviau mokestine prasme. Atsakovė jokio sprendimo nei individualios įmonės steigimo, nei jos pertvarkymo nepriėmė, ieškovui nepatarinėjo, o Ieškovas šiais klausimais su ja net nesitarė. Bendrovės įkūrimas ir pertvarkymas buvo loginis žingsnis ir ieškovo ne vienerius metus vykdytos šaldytuvų ir kondicionierių remonto ir įrengimo veiklos rezultatas augant darbų apimtims. Atsakovė 2008 m. neturėjo apskritai jokios patirties, susijusios su juridinių asmenų steigimu ar tuo labiau su šaldymo įrenginių remontu ar įrengimu, kad galėtų ieškovui patarti ar kartu ką nors nuspręsti dėl šios veiklos. Atsakovės darbotvarkė neretai būdavo poros dokumentų parengimas per dieną, užsiėmimai sporto klube, grožio procedūros ir kita. Atsakovė taip pat priešieškinio 16 punkte melagingai nurodo, kad šalys bendru sutarimu nusprendė pastatyti patalpas adresu \. Geležinkelio NT Ieškovas įsigijo, o vėliau pertvarkė išskirtinai savo asmeninėmis lėšomis. Jokių įrodymų, kad atsakovė išleido savo asmeninių ar kažkokių bendrų lėšų įrengiant ar įsigyjant Geležinkelio NT nėra. UAB „Domuo2“, juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini, kurios 51 vnt. (51 proc.) paprastųjų vardinių akcijų priklauso ieškovui, įsteigta 2011 m. sausio mėn., kurios steigėjai buvo Ieškovas ir R. Č.. Dėl šios įmonės steigimo ieškovas su atsakove nesitarė, įmonės steigimo nederino ir įstatinį kapitalą savo daliai formavo iš savo asmeninių lėšų, nes bendrų lėšų su atsakove neturėjo. Nesutinka ir su atsakovės teiginiais dėl ieškovo asmeninės nuosavybės – namų valdos (duomenys neskelbtini) pagerinimo iš bendrų lėšų. Atsakovė kartu su Priešieškiniu nepateikia nei vieno įrodymo, kad šalys turėjo bendrų lėšų iki santuokos sudarymo, taip pat nepateikia nei vieno įrodymo, kad ieškovo namuose (duomenys neskelbtini) apskritai buvo atliktas kapitalinis remontas, tuo labiau bendromis ar atsakovės lėšomis. LAT praktikoje dėl nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų turtinių santykių, nėra nustatytos taisyklės, kuri sakytų, kad jeigu šalys gyveno kartu, vadinasi absoliučiai visas bet kurios šalies asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe. Priešingai – LAT praktikoje yra kalbama apie tai, kad teismai, nagrinėjantys tokio pobūdžio bylas, nustato, ar buvo šalių susitarimas dėl konkretaus turto sukūrimo/įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Atsakovė priešieškinio reikalavimus įrodinėja viso labo keliomis nuotraukomis, kuriose yra užfiksuotos šalys su vaikais arba šalių giminaičiais, kas, atsakovės nuomone, reiškia šalių susitarimą nuo pat jų pažinties momento įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Akivaizdu, kad atsakovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, todėl jos priešieškinis atmestinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė bei jos atstovas nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškinyje nurodyta, kad šalys iki santuokos sudarymo sukūrė ar įgijo turtą kiekvienas asmeninės nuosavybės teise, ir tai yra nepagrįsta. Atsakovė pareiškė priešieškinį, nurodo, kad su ieškovu nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį, tarėsi dėl bendro turto sukūrimo, todėl prašo priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. UAB „Domuo1“ į.k. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 25 vnt. UAB „Domuo2“ į.k. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastato - gyvenamojo namo unikalus nr. (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 pastato - ūkinio pastato unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Laiko, kad šis turtas buvo sukurtas bendrai.
6. Nurodo, kad su ieškovu bendrą ūkį pradėjo vesti dar gerokai iki santuokos pradžios. Su ieškovu bendrai pragyveno apie 14 metų iki santuokos sudarymo, todėl per tą laiką užgyveno bendrą turtą, kuris turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis. LR CK 9.970 str. 1 d. nurodyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Kadangi dar gerokai iki santuokos pradžios t. y. nuo 2008 m. su ieškovu vedė bendrą ūkį kartu pasitarę su ieškovu nusprendė, įkurti individualią įmonę, kuri pirktų iš tiekėjų ir montuotų kondicionierius bei juos remontuotų. Pradžioje pasisamdė buhalterę, kuri tvarkytų individualios įmonės apskaitą, vėliau dirbdama Marijampolės kolegijoje įmonės apskaitą perėmė tvarkyti ji pati. Buvo sunku – trys maži vaikai, visa namų buitis (namų tvarkymas, vaikų paėmimas iš darželių, valgymo gaminimas, skalbimas, vaikų prižiūrėjimas, žolės pjovimas ir 1.1., tiesioginis darbas bei įmonės apskaita) buvo ant jos pečių. Darbo vis daugėjo, todėl 2012 metais nusprendė išsinuomoti patalpas. Ji įsidarbino įmonėje „Domuo1“ administravimo ir komercijos vadove. Susirado buhalterę, pradėjo darbuotojų paiešką. 2013 m. individuali įmonė buvo perorganizuota į įmonę UAB „Domuo1“. Įmonės 100 % akcininku tapo ieškovas, teigdamas, kad taip bus paprasčiau pertvarkyti individualią įmonę į UAB. Santykiai tuo metu buvo geri, todėl pasitikėjo ieškovu. 2015 m. nusprendė įsigyti žemės sklypą ir statyti savo patalpas, skirtas komercijai (duomenys neskelbtini). 2017 m. pastatė patalpas, kurias ieškovas užsiregistravo savo vardu, bei išnuomojo įmonei UAB „Domuo1“. Dirbo ir savaitgaliais, plėtojo įmonę, augino vaikus, keliaudavo. Įmonėje buvo atsakinga už dokumentaciją, personalą, darbuotojų paiešką, sutarčių sudarymą, skolų išieškojimą, sąskaitų rašymą, administravimą, prekių užsakymą iš tiekėjų bei bendravimą su klientais. Laikui bėgant su ieškovu galvodavo apie gyvenimą atskirai nuo vaikų, todėl nusprendė 2018 m. įsigyti žemės sklypą mieste ir pastatyti gyvenamąjį pastatą bei ūkinį pastatą, kurį ieškovas dėl gerų santykių ir pasitikėjimo ir vėl sugebėjo užsiregistruoti savo vardu. 2020 metais vasarą ji įsikėlė į nepilnai įrengtą namą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovas atsisakė keltis, nes nebuvo įrengta virtuvė su svetaine, tačiau prabėgus porai mėnesių, apie 2020 metų rudenį, atsikėlė ir ieškovas. Į bendrai statomą namą ji įnešė ne tik pinigus, bet ir įdėjo savo laiką, žinias, įgūdžius, ryšius, o pagal įstatymą tai pripažįstama įnašu į bendrą veiklą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Šalys jungtinės veiklos sutarties 3 p. sutarė, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyvių pirminis įnašas žemės sklypas 0.1593 ha. Šiuo punktu šalys sutarė, kad bendrai veiklai, kaip įnašą skirs žemės sklypą t. y. puse įnašo (žemės sklypo) davė ieškovas, o pusę atsakovė į bendrą veiklą, tačiau ieškovas elgdamasis nesąžiningai reikalauja iš atsakovės dar papildomų pinigų už šį žemės sklypą. Ieškinio 24.1 p. nurodyta, kad „ieškovas sumokėjo 10 000 Eur už namų valdą (duomenys neskelbtini)“. Kadangi šalys sutarė, jog šis žemės sklypas yra abiejų šalių įnašas į bendrą veiklą, ieškovas neturi teisės šių pinigų reikalauti iš atsakovės, nes kitu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas pateikė daugybę sąskaitų, mokėjimų, tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog šie darbai buvo atlikti būtent tame objekte, o ne kitame. UAB „Domuo1“ išrašytose sąskaitose nurodyta tik ieškovo vardas pavardė, tačiau sąskaitose nenurodytas objektas ar objekto adresas, dėl to neaišku, kuriam ieškovo namui/sklypui panaudotos medžiagos, nes ieškovas turi ir daugiau žemės sklypų su statiniais, ne tik (duomenys neskelbtini)je esantį gyvenamąjį namą. Ieškovas yra UAB „Domuo1“ vadovas ir akcininkas, t. y. ieškovas pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas faktūras yra ir kreditoriaus vadovas ir skolininkas. Todėl jis gali pats sau išsirašyti bet kokias sąskaitas. UAB „Domuo1“ neužsiima, neteikia, neprekiauja - namo įrengimo paslaugų, neprekiauja mediena, neužsiima maumedžio dailylentėmis, lentų pardavinėjimu, saugos paslaugomis, stogo šiltinimo darbais, aliuminio stiklo gaminiais, konstrukcijomis, statybos darbais, stiklo gaminiais, ąžuolo parketlenčių prekyba, plytelių klijavimu, medienos gaminiais, rankenų, užuolaidų, karnizų (elektrinių) prekyba, saulės elektrinių su montavimo darbais bei montavimo medžiagomis montavimu, televizorių prekyba, vartų prekyba bei automatika ir jų montavimu, sanitarinio mazgo įrengimu, dušo kabinų prekyba, santechnikos ir montažinėmis medžiagomis, stalviršiais, šviestuvais, stiklo mozaikų, maišytuvais, plautuvės prekyba, dušo sistemomis. Taip pat, galimai šios prekės buvo iš kito ieškovo objekto, kadangi ieškovas remontus darė savo namuose (duomenys neskelbtini). Tokių daiktų name (duomenys neskelbtini)nėra. Kadangi nuo 2008 m. su ieškovu vedė bendrą ūkį ir jeigu šis reikalavimas teismo būtų patenkintas, pusė nurodytų ieškovo uždarųjų akcinių bendrovių dividendų, kuriais jis padengė esamą skolą, priklausytų jai, kaip įmonės bendrasavininkei. Ieškovo reikalavimas priteisti skolą nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį su atsakovu bendrai vedė ir finansus (abiejų uždirbamas pajamas leisdavo bendrai), kūrė verslą, šeimą ir taip bendromis lėšomis įgijo šį turtą: 2008-05-10 įsteigė su ieškovu individualią įmonę, kuri 2013-03-20 buvo pertvarkyta į UAB „Domuo1“. 2011 m. sausio 26 d. ieškovas savo vardu iš bendrų lėšų įgijo 51% UAB „Domuo2“ akcijų. Su ieškovu kartu įgijo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir Pastatą-Gyvenamąjį namą. Taip pat bendromis lėšomis įgijo žemės sklypą bei pastatė pastatą- gyvenamąjį namą, pastatą ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip paaiškėjo pastatą-ūkinį pastatą (unikalus daikto nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas apgaulės būdu užsiregistravo savo vardu, nors viską statė ir kūrė kartu. Šis aukščiau išvardintas turtas įgytas gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, bendromis lėšomis, bendru darbu, todėl yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir šį turtą ir pusė šio turto priteisti atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai bei išaiškinimai.
8. Byloje tarp šalių kilo ginčas, nuo kada ir ar iš viso šalys vedė bendrą ūkį bei dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo, turto bei skolos priteisimo.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovas bei atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini)(santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoka nutraukta 2023 m. vasario 15 d. teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs (Marijampolės apylinkės teismo Civ. Byla Nr. e2-58-831/2023, DOK CPB-1173). Prieš tai ieškovas pirmąją santuoką buvo nutraukęs (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas prie atsiliepimo į priešieškinį.
10. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą bei pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise bei 2021 m. spalio 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą įgijo ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), dėl kurių padalijimo kyla ginčas. Šalys 2018 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo po ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)je su kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (infrastruktūra).
11. Šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)je statyba, sutartyje nurodoma, kad žemės sklypas šalims priklauso po ½ dalį lygiomis dalimis. Dėl ūkinio pastato statybos pagal šią sutartį susitarta nebuvo. Namas buvo pastatytas ir įregistruotas 2021 m. spalio 13 d., po ½ dalį, to pagrindas – Deklaracija apie statybos užbaigimą bei jungtinės veiklos sutartis. Jokių prieštaravimų ieškovas registruojant ½ dalį namo atsakovės vardu nereiškė.
12. Kaip matyti iš Gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, ieškovas 2002 gegužės 23 d. įsigijo verslo liudijimą, veiklos pavadinimas ir kodas – elektrinių buities reikmenų taisymas, kodas24 (atsiliepimo į priešieškinį priedai Nr. 6-1, 6-2 ), vėliau pertvarkė į individualią įmonę. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 15 d. savininko sprendimu Nr. 13/01 dėl įmonės pertvarkymo ieškovo individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Domuo1“, ji perėmė visas IĮ „Domuo1“ teises ir pareigas, kurios vienintelis akcininkas – ieškovas Ž. J.. Įsteigus UAB „Domuo2“ akcininkais yra ieškovas (51 akcija) ir R. Č. (49 akcijos) nuo 2011 m. sausio 26 d., direktoriumi paskirtas E. M., tai matyti iš 2022 m. VĮ Registrų centro juridinių asmenų sąrašo (priedas Nr. 9 prie ieškinio dėl santuokos nutraukimo).
13. Tai, kad atsakovė visą šalių bendravimo laiką dirbo patvirtina į bylą pateikti banko išrašai (Marijampolės apylinkės teismo Civ. Byla Nr. e2-58-831/2023, DOK 44328), 2022 m. lapkričio 3 d. į bylą gauti Valstybinio socialinio draudimo duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. iki 2022 m. dirbo UAB „Domuo1“.
14. Kaip matyti iš byloje ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios išrašytos už įvairias namo statybines medžiagas bei darbus, ko neginčija ir ieškovas, pirkimai namo statybai buvo atliekami per UAB „Domuo1“, kurios 100 procentų akcijų priklauso ieškovui, dėl to ginčo nėra. Tačiau įrodymų ar visos šios medžiagos buvo panaudotos ir darbai atlikti ginčo name (kuo abejoja atsakovė), byloje taip pat nėra (įvertinus tai, kad namo statymo metu buvo statomas ir ūkinis pastatas, kuris nėra nurodytas ir įregistruotas kaip šalių dalinė nuosavybė, jis priklauso ieškovui, bei tai, kad ieškovas turi ir kitus jam nuosavybės teise priklausančius statinius) (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro ūkio vedimo nuo 2008 metų.
15. Byloje nustatyta, kad šalys susipažino 2007-2008 metais, tai, kad tarp šalių vystėsi draugystė, romantiniai santykiai, buvo kartu švenčiamos šventės, keliaujama, bandoma gyventi ir gyventa kartu ieškovo namuose (duomenys neskelbtini), ginčo nėra, tai patvirtina abi šalys, byloje pateiktos nuotraukos, atsakovė buvo įdarbinama ieškovui priklausančioje UAB „Domuo1“.
16. Ginčas byloje kilo dėl to ar tarp šalių buvo susitarimas nuo pat bendravimo pradžios vystyti bendrą jungtinę veiklą įdedant bendrus indėlius į bendro ūkio kūrimą ir kurti bendrą turtą. Ieškovas teigia, kad toks susitarimas buvo nuo tada, kai 2018 m. balandžio 25 d. buvo pasirašyta bendros jungtinės veiklos sutartis, atsakovė teigia, kad nuo pat susipažinimo pradžios šalys pradėjo vesti bendrą ūkį, gyventi kartu, kartu augo abiejų šalių vaikai, kuriais ji rūpinosi, buvo susitarta dėl bendro turto kūrimo, ko pasėkoje visas nuo 2008 metų įgytas turtas šalims priklauso po ½ dalį, nesvarbu kieno vardu jis registruotas (UAB „Domuo1“ akcijos, UAB „Domuo2“ akcijos, žemės sklypas bei pastatas esantys (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)), todėl ir prašo ½ dalį jo priteisti. Ieškovo teigimu, tarp šalių buvo romantiniai santykiai, tačiau jokio bendro ūkio vedimo nebuvo, joks turtas nebuvo įgyjamas bendrai, tokio susitarimo nebuvo, bendros kelionės ir romantinių santykių palaikymas to neįrodo, jis įdarbino atsakovę savo bendrovėje UAB „Domuo1“ norėdamas jai padėti, nes ji dirbo Marijampolės kolegijoje archyve, su dulkėmis, šios bendrovės bei UAB „Domuo2“ nebuvo įgytos ir kurtos bendrai su atsakove. Ji negalėjo į tai įdėti jokio indėlio, nes net ir žinių tam neturi.
17. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog nuo pat susipažinimo pradžios, t. y. 2008 m. ji su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo.
18. Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina atsakovo versija, kad 2008 m. ieškovas gyveno vienas ir neturėjo rimtų santykių su atsakove, kaip vienintele moterimi, tai įrodo atsiliepimo į priešieškinį priede Nr. 3 pateikti susirašinėjimo laiškai, kurie 2008 m. buvo rašyti ieškovo atsakovei ir kitoms moterims. Iš jų matyti, kad šiltai ir romantiškai jis bendravo ne tik su atsakove. Be to iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovas su atsakove gyvena atskirai, nes atsakovė 2008 m. gegužės mėn. susirgusi sveiksta, kaip ir nurodė ieškovas, ne bendruose namuose, o pas save, šalys švenčia šventes atskirai, taip pat matyti, kad šalys dar 2008 m. balandžio mėn. vienas kitam labas rytas sako susirašinėdami, o ne pabudę vienuose namuose. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šie objektyvūs įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad šalys nuo 2008 m. pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismas ieškovės teiginius apie bendro ūkio vedimą nuo 2008 metų laiko deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 177, 178 straipsniai).
19. Tai, kad šalys pradėjo gyventi ieškovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini), keliauti, švęsti šventes ar atsakovė buvo įdarbinta UAB „Domuo1“ dar neįrodo šalių ketinimo sukurti bendrą turtą lygiomis dalimis. Kaip matyti iš pateikto ištuokos liudijimo, atsakovas buvo ką tik – (duomenys neskelbtini)išsituokęs, todėl mažai tikėtina, kad jis turėdamas savo namus, verslą, mažus vaikus iš pirmos santuokos, iš karto imtų kurti su atsakove bendrą turtą ir laikyti jį bendru, iš anksčiau asmeniškai sukurtos individualios įmonės reorganizavus ją į UAB „Domuo1“ ir laikytų ją jau bendru su atsakove turtu. Ta aplinkybė, kad atsakovė buvo joje įdarbinta niekaip neparodo bendro turto kūrimo, kadangi ji už darbą gaudavo darbo užmokestį. Iš savo darbo užmokesčio ji taip pat turėjo mokėti mokesčius, išlaikyti sūnų iš pirmos santuokos (dėl to ginčo nėra). Taip pat susitarimo kurti bendrą turtą neįrodo ir jos į bylą pateikti UAB „Domuo1“ priklausantys dokumentai (sutartys, Didžiosios knygos, buhalteriniai dokumentai ir kt.), kadangi ginčo nėra, kad šioje bendrovėje ji dirbo ir galėjo prieiti prie dokumentų, juos pildyti, tvarkyti ir išsisaugoti sau.
20. Liudytojas D. B. (atsakovės sūnus) nurodė, kad jie gyveno pas ieškovą su mama apie 10 metų, prisimena, kad kartu gyveno ieškovo vaikai, tačiau šio liudytojo parodymai niekaip neįrodo šalių susitarimo vesti bendrą ūkį ir kurti bendrus verslus ir statyti bendrus statinius ar namus. Teismas vertina, kad atėjimas gyventi į ieškovo namus nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys nutarė kartu kurti bendrą verslą ar turtą. Be to šis liudytojas nurodė, kad gana daug laiko vasarą, savaitgaliais, net ir mokslo metų laiko, ypač kai buvo karantinas, būdavo pas močiutę. Taigi, tokie liudytojo parodymai verčia abejoti ypatingai gerais šalių bei jų vaikų santykiais. Apie bendrus šalių planus, mokėjimus, šis liudytojas nurodė nežinąs, nes buvo dar vaikas, tuo nesidomėjo.
21. Liudytoja M. B. (atsakovės mama) nurodė, kad šalys susipažinę pas ją apsilankė 2008 m., ieškovas prisistatė kaip draugas, tais pat metais jau atsakovė darė kūčias ir ieškovas ją su vyru atsivežė. Pirmais metais šalys važinėjo po koncertus, pramogas Lietuvoj, vėliau keliavo į užsienį. Vaikus palikdavo ieškovas savo mamai, o jai likdavo atsakovės vaikas. Gyveno pas ieškovą visi. Pradėjo ieškovas kurti verslus. Nuo 2010 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini), tvarkė namus, taip pat padėjo įmonėje, jai už tai ieškovas atsilygindavo, ji nedirbo dykai. Tada atsakovė išėjo iš kolegijos, dirbo įmonėje „Domuo1“. Nors ši liudytoja nurodė, kad įmonę kūrė sykiu (šalys), ji nurodė, kad taip mano, nes jie gyveno kartu. Teismas laiko, kad tokie liudytojos paaiškinimai niekaip neįrodo, kad šalys susitarė kurti bendrą turtą, juolab, kad tokio rašytinio susitarimo nebuvo, atsakovė dirbo ieškovo bendrovėje kaip samdoma darbuotoja ir kaip minėta, gavo darbo užmokestį. Šios liudytojos supratimas apie šalių bendrus verslus grindžiamas tuo, kad šalys kartu gyveno. Toks liudytojos supratimas neįrodo šalių susitarimo kurti bendrą verslą ir turtą, juolab, kad šią pirminę įmonę buvo įsteigęs ieškovas dar būdamas pirmoje santuokoje. Kad atsakovė dirbo UAB „Domuo1“, ką matė ir ši liudytoja ginčo nėra, tačiau teismo įsitikinimu tai taip pat neįrodo susitarimo šalims kurti turtą bendrai. Teismas laiko normaliu sprendimu savo įmonėje įdarbinti draugę – atsakovę – su kuria ieškovas ilgą laiką bendravo, ir kuri pas jį gyveno, negu svetimą žmogų, tačiau tai niekaip neįrodo šalių susitarimų dėl bendro turto kūrimo.
22. Liudytojai E. M., UAB „Domuo1“ darbuotojas, projektų vadovas, nurodė, jog matė, kad šalys labai pykdavosi darbe, kai atsakovė išėjo pagerėjo atmosfera, be atsakovės įmonė būtų stipresnė, apyvarta po jos išėjimo ženkliai padidėjo. Tai patvirtina ieškovo teiginius, kad šalių gyvenimas buvo komplikuotas, dažnai vyko pykčiai, kas daro neįtikėtinus atsakovės teiginius, jog kūrė bendrą turtą nuo 2008 metų.
23. Liudytojas G. K. (statęs ieškovui ūkinį pastatą) nurodė, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)je, statė ieškovas, jis viską derino su ieškovu, gavo iš jo pinigus, su atsakove dėl to nebendravo, ją tik buvo matęs porą kartų, buvo atėjusi tik pažiūrėti.
24. J. J. (ieškovo brolis) nurodė, kad jis po ieškovo ištuokos pradžioje gyveno su ieškovu, padėjo auginti vaikus, atsakovė bendravo su ieškovu, tačiau santykiai nebuvo stabilūs, jie tai pagerėdavo, tai pablogėdavo. Tai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes apie šalių santykių nestabilumą.
25. Liudytojas R. Č. nurodė, jog įsteigė bendrovę UAB „Domuo2“ 2011 metais su ieškovu, ir atsakovė tame nedalyvavo. Tai patvirtina, kad turtas šalių kuriamas nebuvo nuo pat santykių pradžios. Įrodymų, kad buvo susitarimas bendrai kurti šią bendrovę atsakovė nepateikė(CPK 177, 178 straipsniai).
26. Dauguma liudytojų nurodė, kad pažinojo atsakovę, tačiau jiems neatrodė, kad šalių santykiai labai geri, jiems nesusidarė įspūdis, jog šalys bendrai kūrė turtą, šalys dažnai pykdavosi. Atsakovė dirbo kaip darbuotoja, kuriai buvo mokamas atlyginimas.
27. Teismas sprendžia, kad iš aukščiau paminėtų faktų, liudytojų parodymų, ir to, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo (kas buvo padaryta 2018 m.) teismas negali daryti išvados, kad šalių bendravimas, gyvenimas ieškovo name, švenčių šventimas ir kelionės suteikia pagrindą spręsti buvus ketinimui sukurti bendrą turtą. Atsakovės darbas ieškovo bendrovėje UAB „Domuo1“ taip pat niekaip neįrodo bendro turto kūrimo. Kaip matyti iš SODROS duomenų, ji dirbo, gaudavo darbo užmokestį, kas nėra traktuotina kaip susitarimas dėl bendro turto kūrimo. Atsakovės teiginiai, kad šalys bendrai reorganizavo ir steigė UAB „Domuo1“ ir UAB „Domuo2“, bendrai įgijo žemės sklypą ir pastatą (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai). Akivaizdu, kad ieškovas savo Individualią įmonę „Domuo1“ reorganizavo į uždarąją akcinę bendrovę, kuriai perėjo ir visas individualios įmonės turtas, teisės bei pareigos, akcijos 100 proc. įgijo ieškovas. Kaip matyti iš Gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, ieškovas 2002 gegužės 23 d. įsigijo verslo liudijimą, veiklos pavadinimas ir kodas – elektrinių buities reikmenų taisymas, kodas24 (atsiliepimo į priešieškinį priedai Nr. 6-1, 6-2 ). Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. savininko sprendimu dėl įmonės pertvarkymo ieškovo individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Domuo1“, kurios vienintelis akcininkas – ieškovas Ž. J..
28. Jei atsakovė manė, kad taip kuriamas bendras su ieškovu turtas, galėjo pati įgyti akcijų ar reikšti ieškovui pretenzijas dėl tokio bendrovės teisinio statuso bei akcijų įgijimo ieškovo vardu, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Atsakovės teiginius, kad bendrai buvo steigiama UAB „Domuo2“ taip pat paneigia analogiškos aplinkybės – akcijų savo vardu neįsigijimas, jokios nuomonės ar pretenzijų dėl to neišreiškimas eilę metų, juolab kad šis turtas yra lengvai pasidalinamas. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovė niekaip neįrodo jos ketinimo įsigyti ar įsigijimo žemės sklypo bei pastato esančių (duomenys neskelbtini)je. Tai, kad jame buvo ofisas išnuomotas UAB „Domuo1“ ir atsakovė jame dirbo, taip pat niekaip neįrodo jos ketinimo, o ieškovo sutikimo, kad šis nekilnojamas turtas būtų įgyjamas šalių bendrai (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
29. Teismas sprendžia, kad byloje atsakovė neįrodė, jog šalys nuo pažinties pradžios iki 2018 m. jungtinės veiklos sutarties pasirašymo kūrė bendrą turtą bei verslą, į jo kūrimą įnešė bendrus įnašus, tarėsi dėl jo sukūrimo, todėl jos priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. UAB „Domuo1“ į.k. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 25 vnt. UAB „Domuo2“ į.k. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš ieškovo Ž. J. atsakovei V. B.-J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini) atmestini kaip neįrodyti (CPK 177, 178 straipsniai, CK 6.970 straipsnis).
Dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo bei skolos iš atsakovės priteisimo
30. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. (teisių perėmėja L. B.) v. A. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010; kt.).
31. Kaip matyti iš jungtinės veiklos sutarties, joje šalys 2018 m. susitaria bendromis jėgomis statyti ir valdyti naują statinį (vienbutį gyvenamąjį namą) esančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini)je, bendru įnašu nurodo žemės sklypą, kurią valdo po ½ dalį nuosavybės teise, vadovauti bendrai jungtinei veiklai bei tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus pavedama ieškovui (sutarties 4 punktas).Vėliau, po statybų pabaigos 2021 m. namas įregistruojama taip kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje, t. y. po 1/ 2 dalį (ieškovas dėl to neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė iki pat ieškinio pateikimo dienos) po to 2021 m. įregistruojama šalių santuoka.
32. Ieškovo teigimu, atsakovė niekuo neprisidėjo prie namo statybos, todėl turi sumokėti jam pusę sumos, kuri buvo sumokėta pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras, dalis sąskaitų apmokėjimų ėjo per jo 100 procentų akcijų valdomą UAB „Domuo1“. Dėl to ginčo nėra.
33. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
34. Teismas sprendžia, jog tarp šalių buvo toks susitarimas (sutarties 4 punktas), kad, kad vadovauti jungtinei veiklai tvarkyti bendros jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus valstybės ir privačiose institucijose pavedama Ž. J.. Nors jungtinės veiklos sutartimi susitarta, kad jai vadovaus ieškovas, tačiau iš atsakovės pateiktų mokėjimų matyti, kad ir ji pati pirko namo statybai ir įrengimui reikalingas medžiagas (DOK-6882, DOK-6879). Teismas sprendžia, kad ieškovui vadovavus jungtinei veiklai, atsakovė neturi jokių galimybių pateikti daugiau kokių nors įrodymų apie mokėjimus ar kitokį prisidėjimą prie jungtinės veiklos, kadangi jai vadovavo ieškovas. Taigi akivaizdu, kad visi dokumentų tvarkymas, medžiagų užsakymas ir kt., bei valia per jo paties 100 procentų valdomą UAB „Domuo1“ išrašyti sąskaitas faktūras bei apmokėti už namo statybą, buvo ieškovo sprendimas.
35. Iki jungtinės veiklos sutartimi sutarto statyti namo bei šalių po ½ dalį įnešamo į jungtinę veiklą žemės sklypo registravimo, namo statybos, apmokėjimo už darbus ir medžiagas metu, ieškovas atsakovei nepareiškė nei vienos pretenzijos dėl to, kad ji nevykdo jungtinės veiklos sutarties, kad žemės sklypą pirko jis vienas ar kt. Šis ieškinys ir reikalavimas sumokėti ½ namo statybai išleistų sumų atsirado tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, nurodant jos kaltę, kaltindamas ją neištikimybe. Teismas sprendžia, kad tikėtina, jog šis faktas ir buvo pagrindas ieškiniui atsirasti, kadangi kaip matyti, kol šalys gyveno kartu, tokių reikalavimų ieškovas nekėlė ir nereiškė pretenzijų atsakovei. Be to, tą aplinkybę, kad šalys po jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ketino vesti ir vedė bendrą ūkį, kartu kūrė namus įrodo pasitikėjimas vienas kitu ir susitarimas vadovauti jungtinei veiklai pavesti ieškovui, kadangi akivaizdu, kad tuo asmeniu pasitikima, nes statybos susiję su pinigais, sprendiniais dėl projekto ir pan. Taip pat bendro ūkio vedimą ir ketinimą gyventi kartu įrodo pats statomo namo pobūdis – vienbutis gyvenamasis namas, kas įrodo, kad šalys susitarė gyventi kaip šeima ir tai įgyvendino vėliau sukurdami santuoką. Be to atsakovės nurodytą faktą, kad šalys jau seniau norėjo susituokti (anksčiau negu 2021 m. ir tai planavo daryti užsienyje), vedė bendrą veiklą, ūkį, kūrė bendrus gyvenimo planus, tačiau norą sudaryti santuoką užsienyje sutrukdė visuotinai žinomas karantino paskelbimo faktas, patvirtina ir santuokos įregistravimo vieta Seišelių Respublika, Mahe. Tai, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Seišelių Respublikoje, Mahe, patvirtina santuokos sudarymo įraše nurodyta santuokos sudarymo vieta.
36. Tai, kad ketinimai susituokti bei kurti bendrą turtą – namą – buvo ir pasirašant jungtinės veiklos sutartį patvirtina ir pats sutarties sudarymas, kas teismo įsitikinimu, esant kliūtims susituokti ir šalims veikiant bendrai, patikino abi šalis apie jų rimtus ketinimus (kadangi registruojant turtą vieno asmens vardu, nesusituokus kita šalis galėtų likti be jokio turto (namo) dalies. Taip pat teismas sprendžia, kad esant susitarimui šalims susitarus pavesti ieškovui vadovauti jungtinei veiklai, jo aiškinimas, kad atsakovė nieko nedarė dėl namo statybų (nerengė projekto, nevykdė apmokėjimų, kai viskas buvo apmokama per jo bendrovę „Domuo1“ ir kt.) yra nesąžiningas, nes akivaizdu, kad toks ir buvo šalių susitarimas.
37. Iš tokios įvykių sekos teismas sprendžia, kad nuo jungtinės veiklos sutarties sudarymo šalys jau rimtai susitarė vesti bendrą ūkį, kurti bendrą šeimą ir kiekvienas savo indėlį į namo statybą įnešti ne tik pinigais ir tiesioginiu darbu, bet ir darbu tvarkant bendrą ūkį, patiriant bendras ūkio išlaidas ir t.t.
38. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą pietoj antys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Taigi atsižvelgiant į tokią Kasacinio teismo praktiką bei pateiktus byloje įrodymus, paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovė nuo jungtinės veiklos sudarymo momento prie jungtinės veiklos sutarties vykdymo prisidėjo dirbdama bei gaudama atlyginimą, kuriant bendrą ūkį (buities darbai, maisto gaminimas, namų tvarkymas ir kt.), ko pasėkoje buvo sudaryta ir šalių santuoka, turtas, ieškovui neprieštaraujant buvo įregistruotas abiejų šalių vardu. Ši aplinkybė taip pat leidžia teismui spręsti, kad ieškovas pripažino atsakovės ½ dalies indėlį į ginčo namą, dėl kurio buvo susitarta jungtinės veiklos sutartimi. Šioje dalyje ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas, kadangi teismas padarė išvadą, jog tai, kas sutarta jungtinės veiklos sutartimi buvo įgyvendinta abiejų šalių jėgomis ir indėliu lygiomis dalimis (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)
39. Teismas sprendžia, kad dėl tokio ūkinio pastato sukūrimo šalys nesitarė jungtinės veiklos sutartimi, todėl jo ½ dalis negali būti įregistruota atsakovės vardu. Kaip matyti iš jungtinės veiklos sutarties, šalių tikslai buvo aiškūs, sukurti gyvenamąjį namą, apie ūkinių pastatų statybas tartasi nebuvo, nors taip pat akivaizdu, kad šalys žinojo jungtinės veiklos institutą ir jo tikslus, todėl galėjo ir šį statinį numatyti jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovė registruojant šį pastatą ieškovo vardu ir po to – iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo dienos pateikimo teismui, nereiškė jokių pretenzijų dėl tokios ginčo statinio teisinės registracijos, nereikalavo šio statinio įtraukti į jungtinę veiklą ir ½ dalį įregistruoti jos vardu.
40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šalys veikė bendrai tik statant gyvenamąjį namą, žinojo, kad galima susitarti ir dėl ūkinio pastato statybos, jei būtų toks tikslas, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė jungtinės veiklos susitarimo statant ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės reikalavimas priteisti šio statinio ½ dalį atmestinas (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl skolos už namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas priteisimo
41. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8823,79 Eur už jungtinės veiklos pagrindu įgyto namo (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. birželio 6 d.
42. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies
43. Kaip matyti iš Marijampolės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-831/2023, ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Jis prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. liepos 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis Marijampolės apylinkės teismas nutraukdamas šalių santuoką 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs tokios aplinkybės nenustatė, be to sprendė, kad šalys iki 20211 m. vasario 1 d. dirbo ieškovo bendrovėje, todėl mažai tikėtina, kad jų bendravimas buvo galutinai nutrūkęs. Ieškovas nurodė, kad jo neįleido į ginčo namą, atsakovė nurodė, kad supykus neįleido dėl ieškovo netinkamo elgesio, tačiau vėliau jis į namą galėjo patekti. Kaip minėta ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas teismui 2022 m. kovo 10 d.
44. Taigi, teismas sprendžia, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimą dienos, todėl nuo to laiko atskirai skaičiuotini mokesčiai už komunalines paslaugas. Taip pat teismas sprendžia, kad skaičiuoti atskirai komunalinius mokesčius nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iš viso nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šioje byloje teismas nustatė, kad kaip tik 2018 m. balandžio 25 d. šalys pasirašo jungtinės veiklos sutartį ir ima bendrai veikti statybos, įrengimo, išlaikymo klausimais, jį stato, bendrai tvarko ūkį iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo (2022 m. kovo 10 d.). Taigi teismas sprendžia, kad atsakovei pripažįstant, kad komunalinių mokesčių ji asmeniškai nemokėjo, iš jos ieškovui priteistina (ieškinio priedas Nr. 48) 337,04 Eur (2022-04-09), 614,51 Eur (2022-06-06), 250,51 Eur (2022-05-16), viso 1202, 06 Eur (CPK 177, 1789 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, analogiškai ir už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, bylinėjimosi išlaidas įrodyti turi rašytiniai įrodymai. (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad jis patyrė 5783,80 Eur išlaidų už advokato paslaugas (DOK -9582). Taip pat pateikdamas ieškinį sumokėjo 2150,00 Eur žyminio mokesčio (priedai prie ieškinio), viso patyrė 7993,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinant ieškovo ieškinį 1 202,06 Eur (iš 136 590,70 Eur), laikytina, kad ieškinys tenkintas 0,88 proc. Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 69,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
47. Atsakovė pareikšdama priešieškinį pateikė priedą kuriuo prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad turi būti mokama 1496, 00 Eur (1402,00 Eur turtinis reikalavimas bei 94,00 Eur už santuokos nutraukimą, sumokėta 300,00 Eur). Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atidėjo 1196,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovės priešieškinis yra atmestas 100 proc. Atsakovė nepateikė įrodymų apie išlaidas už advokato pagalbą. Esant atmestam priešieškiniui, valstybei iš atsakovės priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis – 1196,00 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660) (CPK 93, 96 straipsniai).
48. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. rugpjūčio 29 Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas ieškovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei V. B.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)je, nuosavybės teise priklausančią 1/2 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)je, apribojant teisę disponuoti areštuotu turtu, jį parduoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai bei kitaip apsunkinti jo nuosavybę ir valdymą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. B.-J.s, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1202, 06 Eur (vieną tūkstantį du šimtus du eurus, 06 ct) išlaidų už komunalines paslaugas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B.-J.s, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,82 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. rugpjūčio 29 Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas ieškovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei V. B.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)je, nuosavybės teise priklausančią 1/2 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)je, apribojant teisę disponuoti areštuotu turtu, jį parduoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai bei kitaip apsunkinti jo nuosavybę ir valdymą iki teismo sprendimo priėmimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.