Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovui M. K., jo atstovei advokato padėjėjai Editai Antanauskienei, institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo M. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovės ieškinį 2019 m. rugsėjo 18 d. iškelta civilinė byla. 2021 m. birželio 2 d. patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė reikalavimus:

1) santuoką tarp ieškovės L. K. ir atsakovo M. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nepilnamečių dukterų A. K. ir I. K. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove L. K.;

- kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant dukras iš ugdymo įstaigų ir 20 val., pristatydamas jas į jų gyvenamąją vietą;

- kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimdamas jas iš ugdymo įstaigos ir iki sekmadienio 19 val. pristatydamas į jų gyvenamąją vietą;

- poriniais metais praleistų visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas, nuo 10 val. iki 18 val., o neporiniais metais – antras švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val., paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą;

- poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 18 val. pristatant į jų gyvenamąją vietą. Jeigu tai sutampa su darbo diena, tai paimti iš ugdymo įstaigos ir grąžinti 20 val. į gyvenamąją vietą arba suderinus su ieškove, perkelti į pirmą nedarbo dieną po gimtadienio;

- kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val. Jeigu tai sutampa su darbo diena, tai paimti iš ugdymo įstaigų ir grąžinti 20 val. į gyvenamąją vietą;

- visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą;

- M. K., turi teisę, kai mergaitės bus vyresnės kaip penkerių metų, praleisti su jomis 14 dienų, bet ne ilgiau kaip 7 dienas iš eilės vasaros atostogų metu, apie tai iš anksto suderinęs elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš vieną mėnesį;

- jeigu dėl pateisinamų priežasčių t. y. vaiko ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su dukromis aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš 1 savaitę elektroniniu paštu;

- tuo metu kai M. K. bendrauja su dukromis, jis įsipareigoja užtikrinti, kad jos lankytųsi būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kuriuos dukros lanko pagal grafiką;

- jeigu dėl pateisinamų priežasčių (ligos, suplanuoto renginio ar kt.) M. K. negali pasimatyti su dukromis šioje sutartyje numatytu laiku, tos dienos yra perkeliamos į kitas dienas, šalims laiką suderinus prieš 1 savaitę iki susitikimo;

- M. K. įsipareigoja L. K. ligos stacionare metu pasiimti abi mergaites savo priežiūrai ligos laikotarpiui. Jeigu suserga viena iš mergaičių ir L. K. neturi galimybės pasirūpinti kita dukra dėl vienos slaugymo stacionare, tam laikotarpiui M. K. taip pat pasirūpina viena iš dukterų;

4) priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečių dukterų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur, o I. K., (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, iki jų pilnametystės. Šių lėšų tvarkyta uzufrukto tvarka paskirti ieškovę L. K.;

5) priteisti ieškovei iš atsakovo M. K. 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kas mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 15 d.;

6) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į

- 52/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis šias patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-6 -11,88 kv. m.; ½ d. patalpos 1-1 3,18 kv. m.; ½ d. patalpos 1-2 20 kv. m.; ½ d. patalpos 1-3 2,18 kv. m; ½ d. patalpos 1-4 2,39 kv. m.; ½ d. patalpos 1-5 3.59 kv. m.; patalpa 1-7 3,19 kv. m.; ½ d patalpos 1-9 5,32 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini);

- atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis šias patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-8 10,60 kv. m.; ½ d. patalpos 1-1 3,18 kv. m.; ½ d. patalpos 1-2 20 kv. m.; ½ d. patalpos 1-3 2,18 kv. m; ½ d. patalpos 1-4 2,39 kv. m.; ½ d. patalpos 1-5 3,59 kv. m; ½ d. patalpos 1-9 5,32 kv. m;

7) po santuokos nutraukimo pripažinti kiekvienam nuosavybės teisę į ½ d. 0,1143 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies vertė 63 000 Eur ir 59/190 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),

8) M. K. po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000,00 Eur ir lengvąjį automobilį „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1500,00 Eur.

9) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti šį kilnojamąjį turtą: minkštą kampą, televizorių, laikraščių staliuką, valgomojo komplektą, indaplovę, orkaitę, skalbimo mašiną, spausdintuvą, lempą (toršerą), komodą, indaują, šaldytuvą, užuolaidas, tinklelį nuo uodų, džiovinimo mašiną, nešiojamą kompiuterį, pirmo aukšto spintą, miegamojo lovą, televizorių, stalą (darbo kambaryje), komodą miegamajame, kėdę, rūbinės baldus, viso už 2325,00 Eur;

10) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti šį kilnojamąjį turtą: sofą (darbo kambaryje), virtuvės baldus, žoliapjovę, viso už 3250 Eur;

11) priteisti ieškovei iš atsakovo 925,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančio turto verčių skirtumą;

12) priteisti ieškovei iš atsakovo 7377,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos investuotas asmenines lėšas į santuokinio turto įgijimą;

13) priteisti ieškovei iš atsakovo 496,73 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendro turto pagerinimą;

14) po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2014-11-04 pagal sudarytą kredito sutartį Nr. 14-084488-FA palikti solidaria prievole, įpareigojant ieškovę pagal iš anksto pateiktą M. K. paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiką iki kiekvieno einamojo mėnesio, už kurį mokama kredito įmoka, 15 d. sumokėti M. K. ½ dalį turimos mokėti kredito įmokos į M. K. atsiskaitomąją banko sąskaitą;

15) po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas kitam nepriteisti;

16) po santuokos nutraukimo pavardes palikti tas pačias: „K“ ir „K“.

17) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, 2020 m. balandžio 27 d. išvadoje nurodyta, kad L. K. ir M. K. šeima Vaiko teisių specialistams yra žinoma, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas policijos pranešimas dėl mažamečių vaikų I. K. ir A. K., tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. L. K. specialistams nurodė, kad M. K. išlaikymą vaikams teikia po 430,00 Eur per mėn. abejoms dukroms. Nurodė, kad vaikų poreikius atitiktų po 275,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. 2020 m. spalio 20 d. išvadoje nurodė, kad pagal teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatytų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, skyrius sutinka, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra pareikštas vaikų interesais. 2020 m. lapkričio 3 d. išvadoje nurodo, kad ieškiniu prašoma nustatyti tėvo bendravimo su dukromis tvarka neprieštarauja vaikų interesams, tačiau yra nepagrįstai siaura, neužtikrinanti vaikų teisės nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei nesudaranti sąlygų tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. Mano, kad bendravimo tvarkoje turi būti nustatyta, kokia tvarka ir su kuriuo iš tėvų vaikai praleis didžiąsias metų šventes, gimtadienius ir/ar kitas, šeimai reikšmingas dienas. Patikslintu priešieškiniu teikiamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pareikštas mažamečių vaikų interesais, o prašoma priteisti suma galėtų maksimaliai tenkinti vaikų poreikius.

2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė L. K. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, iki susilaukiant vaikų dirbo viešbutyje pardavimų vadove, gaunamas atlyginimas buvo apie 600 – 700 Eur, finansiškai šeimą paremdavo ir ieškovės tėvai. Augina du vaikus iš eilės, praktiškai į darbą grįžusi nebuvo, tik kelis mėnesiu vedė studentams paskaitas. Dukra A turi fizinės raidos sutrikimą, t. y. įtempti kaklo raumenys, reikalinga reabilitacija, nuolatinė ortopedo priežiūra. Reikalinga mergaitei ortopedinė avalynė, vandens procedūros, mankštos, masažais. Ortopedai patarė vaiką leisti į baleto užsiėmimus. Papildomas išlaidas sudaro avalynė, perkama 3-4 kartus per metus, vandens procedūros (vienam vaikui 80 Eur per mėn.), 1 masažas 10-12 Eur, baleto užsiėmimai 35 Eur bei papildomos išlaidos rūbams. Izabelė turi mažesnius raumenų tonusus, todėl taip pat su seserimi lanko baseiną. Abi mergaitės yra linkusios į žemakraujystę, joms reikalinga speciali mityba, geležies papildai (15 Eur per mėn.). Nurodė, kad su atsakovu atskirai pradėjo gyventi nuo 2019 m. gegužės 19 d. Nurodė, kad vaikai lanko darželį Klaipėdoje, o tris vasaros mėnesiu - darželį Juodkrantėje. Dėl turto (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovas visada deklaruodavo, kad ten nekilnojamasis turtas yra jo, išėjęs iš šeimos namų, išsikraustė gyventi į Drebulių g. Nurodė, kad vaikų išlaidoms reikia apie 1200 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovas, išeidamas iš namų, paliko apie 2000,00 Eur, kuriuos išleido vaikų poreikiams prieš išruošiant į darželį. 2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 1,5 mėn. yra įsidarbinusi mažojoje bendrijoje „Karšio uodega“, direktorė, darbo užmokestis sudaro 1050,00 Eur „į rankas“, 120,00 Eur vaiko pinigai, 430,00 Eur perveda atsakovas. Vaikai vasaros metu darželio nelanko, jiems yra samdoma auklė. Atskaičius išlaidas vaikų išlaikymui, gyvenimui lieka apie 200,00 Eur. Be to, pažymėjo, kad jos darbas yra sezoninis, atėjus rudeniui pajamos gali stipriai kristi. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu dėl 2011 m. rugpjūčio 15 d. pinigų dovanojimo sutarties paaiškino, kad V. M. yra ieškovės močiutė, J. A. yra jos mama, dovanojo pinigines lėšas (po 25 000 Lt, iš viso 50 000 Lt) buto įsigijimui, tačiau ieškovė neužilgo pradėjo gyventi su atsakovu, kėlė vestuves, investavo į bendro nekilnojamojo turto įsigijimą. Šios piniginės lėšos buvo laikomos grynaisiais, močiutė ir mama taip pat šias lėšas turėjo grynaisiais pinigais. Lėšos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruotos nebuvo, į banką įneštos nebuvo. Dėl bendro turto pagerinimo (po pradėjimo gyventi skyriumi) nurodė, kad su atsakovu tariamasi nebuvo, atsakovas kategoriškai atsisakė apmokėti pagerinimo išlaidas. Dėl kilnojamųjų daiktų nurodė, kad dauguma daiktų pirkti prieš 5 metus, naudojami kasdien, todėl yra nusidėvėję. Dėl gyvenimo kartu su atsakovu ir namo naudojimosi tvarkos nurodė, kad atidalinimo planas jai tinka, M. K. ir šiuo metu atvyksta į namus, turės savo atskirą kambarį. Dėl namo pardavimo ir jai kompensacijos sumokėjimo nurodė, kad šiuo metu ji už gautą kompensaciją vaikams augti ir vystytis tinkamo nekilnojamojo turto įsigyti negalėtų, paskolos iš banko pasiimti neturi galimybės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. Mauručaitienė nurodė, kad ieškovė sutinka su atsakovo pateikta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, nes ieškovės pateiktoje naudojimosi tvarkoje per valstybės įmonės „Registrų centras“ klaidą paskaičiuotas ne to turto plotas. Dėl nuosavybės dalių nustatymo, paaiškino, kad tuo atveju, kai yra nustatoma naudojimosi tvarka, turi būti apskaičiuota idealiosiomis dalimis, tačiau ploto lygiomis dalimis po 50 proc. nėra įmanoma, nes skiriasi patalpų plotai. Prašome nuosavybę paskaičiuoti ne lygiomis dalimis, tačiau nepriteisti kompensacijos už ieškovei tenkantį didesnę nuosavybės dalį.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. nurodė, kad turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, yra sveikas, darbingas, darbo užmokestis sudaro 1181,00 Eure „į rankas“. Papildomos pajamos iš šeimos verslo Neringoje vasaros metu, kurios sudaro minimalų darbo užmokestį. Dėl verslo Neringoje nurodė, kad tai yra ieškovės tėvų verslas ir tol, kol jie buvo kaip šeima, padėdavo ieškovės tėvams. Dėl Agotos sveikatos būklės nurodė, kad paskutinį kartą (2019 m. žiemą) neurologė sakė, kad vaikas jau yra sveikas, bet gali lankyti baseino užsiėmimus bei baletą. Nurodė, kad dėl baseino lankymo neprieštarauja, bet baleto nenori vaikas lankyti. Dėl masažo nurodė, kad juos nemokamai skirdavo šeimos gydytoja, jie nekainuodavo. Dėl ortopedinių batų nurodė, kad viena pora basučių kainuoja 30 Eur. Rūbus perka ieškovė, tačiau nuperka ir seneliai, krikšto tėvai. Iki išeinant iš namų 2019 m. gegužės 19 d. jis su ieškove bendrai buvo sutaupę 13 000,00 Eur grynaisiais pinigais ir šiuos pinigus paliko ieškovei, kad galėtų skirti vaikams. Šie pinigai buvo laikomi pas atsakovo tėvus ir pinigus atidavė 2019 m. gegužės mėn., kur dabar yra šie pinigai, nežino. Dėl nekilnojamojo turto nurodė, kad Drebulių g. 11 yra jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, paimta paskola jo įsigijimui, tačiau už paskolos mokėjimą kas mėnesį atsakovo tėvas perveda pinigines lėšas, reikalingas paskolai padengti. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 15 d. pinigų dovanojimo susitarimo nėra matęs, apie jį nieko nežino. Ieškovės močiutė ir mama Pervalkoje užsiima būsto nuoma, tačiau ta veikla nėra legali, nes būstas yra priklausantis savivaldybei, socialinis. Dėl namo padalijimo po ½ nurodė, kad bandytų gyventi sau priklausančiame kambaryje. Nurodė, kad ieškovė nesutiko parduoti šeimos būsto, grąžinti paskolos bankui ir likusias lėšas pasidalinti per pusę. 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau dvejus metus bendravimo su vaikais tvarka yra nusistovėjusi – matosi 2 savaitgalius per mėnesį, planuoja savaitės ilgio atostogas vasarą. Nurodė, kad didžiausi konfliktai su ieškove kyla todėl, kad ji vasaros laikotarpiu (apie 3 mėn.) gyvena Pervalkoje, vaikus nurodo pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, o nuvykimas į Pervalką daug kainuoja, todėl bendravimas yra apsunkinamas.

Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės L. K. mama. Paliudijo, kad ieškovei L. K. dovanojo 25 000,00 Lt grynaisiais pinigais, tokią pačią sumą dovanojo ir L. K. močiutė. Pinigai buvo skirti buto Klaipėdoje pirkimui, tačiau L. K. buto nenusipirko, nes susipažino su M. K., pradėjo draugauti ir nusprendė, kad jiems riekia kažko didesnio, ne buto. Nurodė, kad L. K. šiuos pinigus investavo į namo pirkimą. Sutartis buvo surašyta močiutės namuose, dalyvavo L. K., ji ir močiutė. Pinigai buvo perduoti tą pačią dieną. Nurodė, kad ji L. K. nuolat finansiškai padėdavo, apmokėjo mokslus ir pan. Nežino, kur faktiškai grynuosius pinigus L. K. padėjo. Nurodė, kad ji pati pinigus taupė namuose. Su atsakovu M. K. jos pačios santykiai buvo normalūs, ne konfliktiški. M. K. apie šeimos planus pirkti nekilnojamąjį turtą nepasakojo. Pati M. K. apie dovanotus pinigus neminėjo, su M. K. šiuo klausimu nekalbėjo. Žinojo, kad pirminį įnašą į šeimos nekilnojamąjį turtą įnešė L. K., tačiau, ar taip buvo – nekontroliavo, pasitikėjo dukterimi. Notaro patvirtintos sutarties nesurašė, nes notaro Neringoje nėra, be to, prieš 10 metų notarai nebuvo aktualūs. Pinigai buvo uždirbti iš vasaros metu nekilnojamajame turte gyvenusių poilsiautojų, nekilnojamasis turtas priklausė močiutei V. M.. Veikė pagal verslo liudijimą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė K. Jomantienė nurodė, kad savo pateiktas išvadas tvirtina. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad patikslintame ieškinyje nurodytas vaikų išlaikymo dydis atitiktų vaikų interesus ir patenkintų maksimalius jų poreikius. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka yra parengta pagal institucijos išvadoje pateiktas rekomendacijas, tokiai tvarkai neprieštarauja. Dėl patikslintame priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos „50:50“ – taip pat sutiktų, jei tėvai liktų gyventi tuose pačiuose namuose, tai tokia bendravimo su vaikais tvarka yra priimtina. Dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos vasaros metu nurodė, kad vaikų mama turi užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės L. K. ir atsakovo M. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, įrašas Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė dvi dukros: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad L. K. ir M. K. nuosavybės teise priklauso 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). M. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2006 m. lapkričio 14 d. su AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui bei būstui pirkti, adresu (duomenys neskelbtini), kredito gavėjai: M. K., E. K., A. K..

2014 m. lapkričio 4 d. su AB „Swedbank“ sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) būstui statyti, adresu (duomenys neskelbtini), kredito gavėjai: M. K., L. K., galutinis kredito grąžinimo terminas 2044 m. spalio 15 d. Negrąžinto pagal sutartį kredito bankui suma 2021 m. balandžio 29 d. yra 48 874,22 Eur.

2021 m. balandžio mėn. UAB „Lituka“ ir Ko atlikto namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-10406 nurodyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė – 124 200 Eur, žemės sklypo – 6 800 Eur.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad M. K. vardu registruotos transporto priemonės: automobilis VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pateikti duomenys, kad automobilis VW TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 29 d. autoįvykio metu buvo sugadintas ir 2020 m. gruodžio 18 d. L. K. pervesta 5369,00 Eur draudimo išmoka.

Uždarosios akcinės bendrovės „Fertimara“ pažymoje nurodyta, kad M. K. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. išmokėtas mėnesio atlyginimas vidutiniškai sudarė 1184 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo – 2020 m. vasario mėn. – 1181,44 Eur. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Imsrė“ pažymos nustatyta, kad M. K. laikotarpiu 2019 m. balandžio – 2019 m. spalio mėn. išmokėtas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 44 Eur.

Iš medicininių išrašų nustatyta, kad I. K. ir A. K. rekomenduojama koreguoti mitybą, duodant maisto produktus, kuriuose gausu geležies. A. K. nustatyta įgimta kreivakaklystė, specifinis judesių sutrikimas, reikalinga spec. avalynė ir pastovus reabilitacinis gydymas.

Iš banko išrašų nustatyta, kad atsakovas M. K. ieškovei L. K. vaikų išlaikymui pervedė: 2019-06-04 – 600 Eur, 2019-07-04 – 500 Eur, 2019-08-05 – 360 Eur, 2019-09-05 – 360 Eur (paskirtyje nurodyta, kad išskaičiuota 100 Eur, nes nepervesta už paskolą), 2019-10-03 – 430 Eur, 2019-11-06 – 430 Eur, 2019-12-10 – 15 Eur. Ieškovė atsakovui už namo paskolą pervedė: 2019-06-18 – 100 Eur. 2019-09-16 – 100 Eur, 2019-10-04 – 100 Eur.

2011 m. rugpjūčio 15 d. Pervalkoje sudarytas Pinigų dovanojimo susitarimas tarp V. M., J. A. ir L. L. (dabartinė pavardė – K), kuria V. M. dovanojo 25 000 Lt butui įsigyti, J. A. dovanojo 25 000 Lt butui įsigyti, o L. L. priima dovanotus pinigus bei deklaruoja, kad pati turi ir prisidės prie buto pirkimo 20 000 Lt. Iš viso butui pirkti – 70 000 Lt. Pateiktos L. K. pajamų ir išlaidų lentelės laikotarpiu nuo 2011-10 iki 2015-06, kuriose nurodyta, kad pajamų suma sudarė 58 137,71 Lt, išlaidų – 257 544,00 Lt.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo sutikimą, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti jai po 100 Eur kas mėnesį išlaikymą iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki 2020 m. sausio 15 d.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateikti duomenys įrodė, kad prašomu priteisti ieškovei išlaikymą laikotarpiu vaikai lankė ugdymo įstaigą, darytina išvada, kad ieškovė turėjo galimybes įsidarbinti nors ir nepilnu etatu. Be to, banko išrašai patvirtina, kad ieškovas teikė išlaikymą vaikams, išeidamas iš namų paliko nemažą sumą grynųjų pinigų, ieškovė gaudavo 586,31 Eur vaiko priežiūros išmoką, todėl 387 Eur nedarbingumo išmoką galėjo naudoti išimtinai savo poreikiams, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jai išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 15 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalys po santuokos nutraukimo viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė L. K. po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokoje įgytą pavardę – „K“. Atsakovas M. K. tam neprieštaravo. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Santuokos metu šalims gimė dvi dukros: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini). A. K. šiuo metu yra 5 metų amžiaus, I. K. – 3 metų.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadoje nurodoma, jog institucija, įvertinusi turimą informaciją pritaria, kad A. K. ir I. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. K..

Ginčo, iš esmės, dėl nepilnamečių A. K. ir I. K. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas ir teismo posėdžio metu, ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutinka, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta butų nustatyta su jų motina.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė turi visas tinkamas galimybes vaiką prižiūrėti, juo rūpintis bei užtikrinti harmoningą vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis susirgus, todėl ieškovės prašymas, kad nepilnamečių dukrų A. K. ir I. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. K. jos gyvenamojoje vietoje, tenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakovas ir teismo posėdžio metu, ir procesiniuose dokumentuose prašo patvirtinti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: atsakovas M. K. su nepilnamečiais vaikais I. K. ir A. K. bendrauja kas antrą savaitę (7 dienas iš eilės) nuo sekmadienio 18.00 vai. iki kito sekmadienio 18.00 vai. Ieškovė L. K. atsakovui M. K. vaikus perduoda jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o atsakovas M. K. vaikus ieškovei L. K. grąžina į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu pateiktų šalių paaiškinimų, pateikto šalių susirašinėjimo, tarp šalių nesutarimai kyla dėl vaikų pasiėmimo vasaros metu, kai ieškovė su dukromis 3 mėnesiams išsikelia gyventi į Preilą. Teismo vertinimu, bendravimo tvarką būtina papildyti, kad atsakovas vaikus pasiima ir grąžina į jų „nuolatinę gyvenamąją vietą“ bei papildyti, punktu, kad tuo atveju, kai vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta laikinai pasikeičia, vaikų pasiėmimo iš laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų laikinąją gyvenamąją vietą kelionės išlaidas šalys kompensuoja lygiomis dalimis.

Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas atsižvelgia ir į tai, kad prioritetas bendrauti su vaiku turi būti teikiamas vaiko tėvams vienodai, nes tai yra jų prigimtinė teisė ir pareiga auginti ir auklėti savo vaiką. Teismas pažymi, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), jis turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję. Teismas mano, kad ši bendravimo tvarka atitinka vaiko geriausius interesus ir poreikius.

Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaikais susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikams nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad visi vaikų priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai atitenka tik jai. Šalių paaiškinimais bei medicininių dokumentų išrašais patvirtinta, kad didžioji mergaitė A. K. turi raidos sutrikimą, todėl jai reikalinga speciali avalinė, masažai, reabilitacijos paslaugos, todėl jai prašoma priteisti suma yra didesnė. Byloje ieškovė pateikė detalius skaičiavimus, kiek ji per mėnesį išleidžia vaikų maitinimui, ugdymui, darželiui, ugdymo priemonėms ir kt. Pažymėjo, kad karantino metu turėjo išeiti iš darbo, nes mergaitės turėjo būti saviizoliacijoje, prie dukrų išlaikymo prisidėjo ieškovės motina. Atsakovas mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma vaikams yra per didelė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukros yra 5 ir 3 metų, lanko darželį, baseiną. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia 1280 Eur: už darželį 160 Eur, maistas – 400 Eur, sauskelnės – 40 Eur, kuras automobiliui (vežti vaikus į darželį, užsiėmimus) – 100 Eur, paskola – 50 Eur, komunaliniai mokesčiai – 35 Eur, vaistai, vitaminai – 50 Eur, higienos priemonės – 30 Eur, baseinas – 160 Eur, rūbai, batai – 150 Eur, laisvalaikis – 40 Eur, šokių būreliai – 35 Eur, žaislai, lavinimo priemonės – 30 Eur.

Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys yra išsilavinusios, turinčios darbo patirties, turi galimybes dirbti kvalifikuotus, gerai apmokamus darbus, jauno amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų byloje nepateikta, duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikta. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą ir registruotą kilnojamąjį turtą, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje yra pateikti duomenys apie A. K. specialiuosius poreikius, jų atsakovas neginčija. Ieškovės nurodytos išlaidos, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, higienai, poilsiui, lavinimo priemonėms, rūbams, vaistams, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas) ir kt. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnametėms dukroms reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 460 Eur atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 230 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo po 350 Eur išlaikymo A. K. ir po 250 Eur išlaikymo I. K. dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, nes kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaikams gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant dukroms gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jos poreikius.

Byloje išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis skiriasi, kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, jis turi daugiau registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra geresnė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, vaikų poreikius ir amžių, A. K. specialiuosius poreikius, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas daro išvadą, kad A. K. 600 Eur suma, o I. K. 500 Eur yra pagrįsta ir pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė gauna po 70 Eur išmoką, kuri pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo suma vaikams mažinama – A. K. 530 Eur, I. K. – 430 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atitinkamai atsakovo teikiamo išlaikymo dalis vaikui turėtų būti didesnė nei ieškovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas palaiko artima ryšį su dukromis, pasiima po du savaitgalius per mėnesį gyventi pas save, tuo metu rūpinasi jų maitinimu, pramogomis, nėra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, išlaikymo dydis, teismo vertinimu, neturėtų skirtis žymiai. Atsakovas A. K. poreikiams turėtų ir galėtų skirti po 280 Eur, o ieškovė po 250 Eur, priskaičiuojant 70 Eur vaiko pinigų sumą ir tai atitiks išimtinai vaiko poreikius bei atsakovo finansines galimybes. Atsakovas I. K. poreikiams turėtų ir galėtų skirti po 230 Eur, o ieškovė po 200 Eur, 70 Eur vaiko pinigų sumą ir tai atitiks išimtinai vaiko poreikius bei atsakovo finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei A. K. po 280 Eur, o nepilnametei I. K. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Išlaikymo dydis indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Šalys santuokoje įgijo 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė šio nekilnojamojo turto parduoti nesutinka, nori jį išsaugoti taip užtikrindama visavertes gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės šalys sutiko, kad nekilnojamasis turtas būtų atidalijamas natūra bei nustatyta naudojimosi juo tvarka. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo, kad atsakovui būtų pripažinta 48/100 nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ieškovei 52/100 bei nebūtų reikalaujama kompensacijos už didesnę tenkančią turto dalį. Argumentų, kodėl jai turėtų būti priteisiama didesnė nekilnojamojo turto vertė, nenurodė, pateikė valstybės įmonės „Registrų centro“ pastato dalių paskaičiavimo tvarką, kuri, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, paskaičiuota ne tam turto objektui ir ja teismas vadovautis negali.

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu, turtas po santuokos nutraukimo šalims padalintinas lygiomis dalimis, priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei ½ 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant ½ 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą bei šalių sutikimą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarka nustatoma taip:

L. K. atskirai naudojasi patalpa 1-6 (11,17 kv. m), bendrai su kitu bendraturčiu: 1-1 (5,50 kv. m), 1-2 (35,43 kv. m), 1-3 (3,96 kv. m), 1-4 (3,89 kv. m), 1-5 (6,62 kv. m), 1-7 (3,69 kv. m), 1-9 (9,18 kv. m.), viso naudojamas plotas 45,305 kv. m, realioji dalis 52/100.

M. K. atskirai naudojasi patalpa 1-8 (8,37 kv. m.), bendrai su kitu bendraturčiu: 1-1 (5,50 kv. m.), 1-2 (35,43 kv. m.), 1-3 (3,96 kv. m), 1-4 (3,89 kv. m), 1-5 (6,62 kv. m), 1-7 (3,69 kv. m), 1-9 (9,18 kv. m), viso naudojamas plotas 42,505 kv. m, realioji dalis 48/100.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000,00 Eur, lengvąjį automobilį „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1500,00 Eur, automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, kuri yra 10 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį faktiškai valdė ieškovė, pateko į autoįvykį, ieškovei buvo išmokėta 5369,00 Eur draudiminė išmoka. Ginčo dėl automobilių padalinimo būdo nėra, šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atitektų automobilis Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000,00 Eur ir lengvasis automobilis „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1500,00 Eur. Šalys neginčija, kad automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo faktiškai valdomas ieškovės, kurio vertė buvo 10 000 Eur. Atsakovas prašo priteisti ½ automobilio VW Tiguan vertės. Bylos nagrinėjimo metu, kaip nustatyta iš pateiktų dokumentu, 2020 m. lapkričio 29 d. VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį, tapo netinkamu naudoti ir L. K. AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. gruodžio 12 d. išmokėjo 5369,00 Eur išmoką. Laikytina, kad būtent tokia ir yra šios transporto priemonės vertė ir ši draudimo išmoka įskaičiuojama kaip L. K. tekusio santuokoje įgyto turto dalis.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo kilnojamuosius neregistruotinus daiktus: minkštą kampą, televizorių, laikraščio staliuką, valgomojo komplektą, indaplovę, orkaitę, skalbimo mašiną, spausdintuvą, lempą (toršerą), komodą, indaują, šaldytuvą, užuolaidas, tinklelius nuo uodų, džiovyklę, nešiojamą kompiuterį, pirmo aukšto rūbinės spintą, miegamojo lovą, stalą (darbo kambaryje), komodą (miegamajame), kėdę, rūbinės baldus, žoliapjovę, sofą (darbo kambaryje), virtuvinį baldų komplektą. Ieškovė nurodė, kad televizorių, esantį miegamajame, įsigijo iki santuokos už savo asmenines lėšas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl šis kilnojamasis turtas įtrauktas į bendrą santuokoje dalintiną turtą. Tarp šalių kilo ginčas dėl šių kilnojamųjų daiktų vertės. Ieškovė, įrodinėdama daiktų vertę, teikė šių daiktų įsigijimo dokumentus, nuorodas į naujų daiktų kainas, skaičiavo jų nusidėvėjimą ir pan. Ieškovė rėmėsi savo nuožiūra, objektyvaus vertinimo neatliko. Atsakovas pagrindo, kuom rėmėsi skaičiuodamas daiktų vertes, nepateikė, tačiau nesutiko ir su ieškovės nurodytomis vertėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nei ieškovės, nei atsakovo nurodyta daiktų vertė nelaikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178 str.). Nesant byloje kitų duomenų apie realią daiktų kainą, teismas sprendžia, kad teisinga būtų nustatyti daiktų vertę pagal šalių nurodytų verčių vidurkį: minkšto kampo vertė – 190 Eur ((130+250)/2), televizoriaus – 400 Eur ((200 + 600)/2), laikraščio staliuko – 120 Eur ((90+150)/2), valgomojo komplekto – 210 Eur ((120+300)/2), indaplovės – 145 Eur ((90+200)/2), orkaitės – 175 Eur ((100+250)/2), skalbimo mašinos – 275 Eur ((50+500)/2), spausdintuvo – 32,50 Eur ((15+50)/2), lempos (toršero) – 57,50 Eur ((50+65)/2) Eur, komodos – 275 Eur ((200+350)/2), indaujos – 250 Eur, šaldytuvo – 170 Eur ((90+250)/2), užuolaidų – 160 Eur ((70+250)/2), tinklelių nuo uodų – 60 Eur ((50+70)/2), džiovyklės – 275 Eur ((100+450)/2), nešiojamo kompiuterio – 125 Eur ((50,00+200)/2), pirmo aukšto rūbinės spintos – 225 Eur ((200+250)/2), miegamojo lovos – 140 Eur ((80+200)/2), stalo (darbo kambaryje) – 35 Eur ((50+20)/2), komodos (miegamajame) – 60 Eur ((20+100)/2), kėdės – 20 Eur, rūbinės baldų – 650 Eur ((300+1000)/2) Eur, žoliapjovės – 150,00 Eur, sofos (darbo kambaryje) – 100 Eur, virtuvinio baldų komplekto – 3000,00 Eur, televizoriaus (esantis miegamajame) – 200 Eur. Viso kilnojamųjų neregistruotinų daiktų už 7500 Eur.

Šalys nesutaria, kokiu būdų kilnojamus neregistruotinus daiktus pasidalinti. Atsakovas mano, kad ieškovei turėtų būti priteista miegamojo lova, miegamojo komoda, kompiuteris ir televizorius (esantis miegamajame), o atsakovui – stalas, sofa (esanti darbo kambaryje), kėdė, spausdintuvas, lempa (toršeras), o kiti daiktai, esantys bendro naudojimo patalpose, po ½ kiekvienai šaliai. Ieškovė siūlo, kad atsakovui būtų priteista žoliapjovė, sofa (darbo kambaryje) ir virtuvinis baldų komplektas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūlyme nurodyti daiktai, kurie būtų priteisti ieškovei, ir kurie – atsakovui yra tose patalpose, kurios konkrečiai šaliai priskirta naudoti, o kiti baldai – bendro naudojimo patalpose. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, tenkintinas atsakovo pasiūlytas nekilnojamų neregistruotinų daiktų padalijimo šalims būdas, ieškovei priteisiant: miegamojo lovą (140 Eur), komodą (miegamajame) (60 Eur), kompiuterį (125 Eur) ir televizorių (esantis miegamajame) (200 Eur), iš viso už 525 Eur o atsakovui: stalą (darbo kambaryje) (35 Eur), sofą (esanti darbo kambaryje) (100 Eur), kėdę (20 Eur), spausdintuvą (35,50), lempą (toršeras) (57,50 Eur), iš viso už 248 Eur. Likę kilnojami neregistruotini daiktai padalijami šalims po ½.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėtina aukščiau, nustatoma, kad ieškovei priteista nekilnojamojo turto už 5894 Eur (draudimo išmoka, daiktai), atsakovui už 4748 Eur (2 transporto priemonės, daiktai) ir ieškovė atsakovui turi sumokėti 573 Eur (1146/2) kompensaciją už jai tenkančią didesne turto dalį.

Dėl kompensacijos už ieškovės panaudotas asmenines lėšas.

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 7377,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos investuotas asmenines lėšas į santuokinio turto įgijimą. Nurodo, kad pirminis įnašas už kotedžą (14 481,00 Eur) buvo sumokėta iš ieškovės asmeninių ikisantuokinių lėšų, kurios įgytos 2011 m. rugpjūčio 15 d. Pervalkoje sudaryto Pinigų dovanojimo susitarimo tarp V. M., J. A. ir L. L. (dabartinė pavardė – K) pagrindu. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodo, kad gyvenamasis namas buvo įsigytas iš abiejų šalių bendrų lėšų. Pažymėjo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 15 d. pinigų dovanojimo susitarimo nėra matęs, apie jį nieko nežinojo. Nurodė, kad ieškovės pateiktas dovanojimo susitarimas turi būti vertinamas kritiškai, nes sudarytas su artimomis giminaitėmis, nepatvirtintas notaro, o gautos lėšos nedeklaruotos VMI. Nėra pateikta įrodymų, kad, jei tokia sumą ieškovė ir gavo, ją išnaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui. Pažymėjo, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2013-07-27, o žemės sklypas įsigytas ir gyvenamasis namas pradėtas statyti tik po 2014-09-25, gyvenamojo namo statybos pabaiga – 2016 metais. Taigi, nuo santuokos sudarymo iki bendro turto sukūrimo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas per kurį šalys gyvendamos kartu iš bendrų lėšų ir įgijo/sukūrė bendrą jungtinę nuosavybę priklausantį turtą.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė duomenis apie jų gaunamas pajamas 2011 – 2015 m. laikotarpiu. Įvertinus duomenis, darytina išvada, kad abi šalys turėjo pastovius pajamų šaltinius. Iš ieškovės pateiktos išlaidų lentelės 2011 – 2014 m. laikotarpiu nustatyta, kad ieškovė studijavo mokamose magistratūros studijose, ne kartą ilsėjosi, keliavo užsienyje, kėlė vestuves (išlaidų lentelėje nurodyta, kad kainavo 20 000 Lt), vyko į povestuvinę kelionę (nurodyta kaina – 10 000 Lt). Darytina išvada, kad, ne tuo atveju, jei ieškovės močiutė ir mama ieškovei padovanojo lėšų (2011 m.), iki pirmojo įnašo už nekilnojamąjį turtą įnešimo (2014 m.) praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį įvyko šalių vestuvės, povestuvinė kelionė, kitos išvykos į užsienį ir pan. Pažymėtina, kad ir teismo posėdžio metu liudytoja ieškovės mama J. A. teigė, kad atsakovo apie dovanotas pinigines lėšas būsto įsigijimui neinformavo, ta tema nekalbėjo, tačiau žinojo, kad pirminį įnašą į šeimos nekilnojamąjį turtą įnešė L. K., tačiau, ar taip buvo – nekontroliavo, pasitikėjo dukterimi. Pažymėtina, kad dovanojimo susitarimas sudarytas tarp artimų giminaičių (ieškovės močiutės, ieškovės mamos ir pačios ieškovės), todėl šis susitarimas kaip įrodymas vertintinas kritiškai, kadangi tokio susitarimo buvimo negalėjo patvirtinti nei vienas kitas liudytojas (ne susitarimo šalis), susitarimas nebuvo sudarytas notarine forma, neatlikti pinigų bankiniai pervedimai, įnešimai į sąskaitą ar iš sąskaitos ir pan. Be to, nepateikta duomenų, o teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek liudytoja patvirtino, kad tokių duomenų nėra, kad šių lėšų buvimas buvo deklaruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nepateikta objektyvių duomenų, kad būtent tos lėšos, jei jos buvo gautos po susitarimo pasirašymo, praėjus 3 metams buvo investuotos į šalių nekilnojamojo turto įsigijimą.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai neįrodė savo asmeninių lėšų įnešimo į šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 7377 Eur kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turto pagerinimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 496,73 Eur už bendro turto pagerinimą: terasos atnaujinimą (dažai, gruntas) 43,46 Eur, įrengtus vartus – 700,00 Eur, terasos baldus – 250 Eur (senuosius terasos baldus atsakovas išvežė savo tėvams). Atsakovas nurodo, kad, jeigu ir buvo atliktas koks nors turto pagerinimas, su kuo atsakovas nesutinka, tai ieškovė dėl šio turto pagerinimo su atsakovu nesitarė ir jokių veiksmų dėl bendro turto pagerinimo nederino. Atsakovui nėra suprantamas reikalavimas atlyginti 250,00 Eur už pačios ieškovės asmeniškai, po to, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, įsigytus terasos baldus, kuriuos patikslintame ieškinyje kaip įsigytus nurodo ieškovė.

Pažymėtina, kad ieškovė terasos balsų neįtraukė į dalintiną turtą, todėl jie laikytini jos asmenine nuosavybe. Dėl kitų patirtų išlaidų iškovė nepateikė rašytinių įrodymų (įsigijimo čekių, mokėjimo pavedimų ar pan.), kaip nustatyta teismo posėdžio metu, su atsakovu dėl šio turto pagerinimo nesitarė, todėl laikytina, kad ieškovės patirtų išlaidų bendro turto pagerinimui neįrodė ir teismas šį reikalavimą atmesta.

Dėl kitų šalių argumentų.

Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį bei priešieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškovė L. K. nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 150 Eur žyminio mokesčio ir nurodė patyrusi 1892 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio, patikslinto ieškinio parengimas, atsiliepimų parengimas, atstovavimas teisme ir kt.). Taigi iš viso ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 2042 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pateikusi 3 neturtinius ir 4 turtinius reikalavimus. Neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti visiškai, du turtiniai reikalavimai atmesti, o likę du – patenkinti apie 85 proc. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 67 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 1368 Eur (2042 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas M. K. nagrinėjamoje byloje yra sumokėjęs 354 Eur žyminio mokesčio ir nurodė patyręs 5546,98 Eur išlaidų advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti (atsiliepimų, priešieškinio, patikslinto priešieškinio parengimas, atstovavimas teisme ir kt.). Taigi iš viso atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė 5900,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pateikęs 3 neturtinius ir 1 turtinį reikalavimą. 2 neturtiniai reikalavimai buvo tenkinti visiškai, 1 atmestas, o turtinis reikalavimas patenkintas. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 75 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui ir ieškovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 4426 Eur (5900,98 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 25 proc. atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad atsakovui pateikiant teismui priešieškinį 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi jam buvo atidėtas 1200,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, proporcingai nepatenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 300 Eur (1200 x 25 proc.) atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio suma.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui 2020 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi buvo atidėtas – 1200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, į tai, kad priešieškinis patenkintinas iš dalies, patenkinta 75 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 900 Eur (1200 x 75 proc.) atsakovo neapmokėto žyminio mokesčio suma.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 33 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad ieškovei pateikiant teismui patikslintą ieškinį 2020-10-27 nutartimi jai buvo atidėtas 1230,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, proporcingai nepatenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 406 Eur (1230 x 33 proc.) atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio suma

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 67 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų buvo patenkinti, į tai, kad 2020-10-27 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1230,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos, proporcingai patenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 824 Eur (1230 x 67 proc.) ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 138,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 3058 Eur (4426 - 1368) bylinėjimosi išlaidų

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „K“, o atsakovui – „K“.

3. Nepilnamečių dukterų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad atsakovas M. K. bendrauja su dukromis A. K. ir I. K. tokia tvarką:

4.1. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant dukras iš ugdymo įstaigų ir 20 val., pristatydamas jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą;

4.2. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimdamas jas iš ugdymo įstaigos ir iki sekmadienio 19 val. pristatydamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą;

4.3. poriniais metais praleidžia visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas, nuo 10 val. iki 18 val., o neporiniais metais – antras švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val., paimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą;

4.4. poriniais metais praleidžia su vaikais jų gimtadienius, paimant mergaites iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir 18 val. pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu tai sutampa su darbo diena, tai paimti iš ugdymo įstaigos ir grąžinti 20 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą arba suderinus su ieškove, perkelti į pirmą nedarbo dieną po gimtadienio;

4.5. kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 18 val. Jeigu tai sutampa su darbo diena, tai paimti iš ugdymo įstaigų ir grąžinti 20 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą;

4.6. visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą;

4.7. M. K., turi teisę, kai mergaitės bus vyresnės kaip penkerių metų, praleisti su jomis 14 dienų, bet ne ilgiau kaip 7 dienas iš eilės vasaros atostogų metu, apie tai iš anksto suderinęs su ieškove elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš vieną mėnesį;

4.8. jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaiko ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su dukromis aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš 1 savaitę elektroniniu paštu;

4.9. tuo metu kai M. K. bendrauja su dukromis, jis įsipareigoja užtikrinti, kad jos lankytųsi būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kuriuos dukros lanko pagal grafiką;

4.10. jeigu dėl pateisinamų priežasčių (ligos, suplanuoto renginio ar kt.) M. K. negali pasimatyti su dukromis šioje sutartyje numatytu laiku, tos dienos yra perkeliamos į kitas dienas, šalims laiką suderinus prieš 1 savaitę iki susitikimo;

4.11. M. K. įsipareigoja L. K. ligos stacionare metu pasiimti abi mergaites savo priežiūrai ligos laikotarpiui. Jeigu suserga viena iš mergaičių ir L. K. neturi galimybės pasirūpinti kita dukra dėl vienos slaugymo stacionare, tam laikotarpiui M. K. taip pat pasirūpina viena iš dukterų;

4.12. tuo atveju, kai vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta laikinai pasikeičia, vaikų pasiėmimo iš laikinosios gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų laikinąją gyvenamąją vietą kelionės išlaidas šalys kompensuoja lygiomis dalimis.

5. Priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečių dukterų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280,00 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų), I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), po 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, iki jų pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ieškovę L. K..

6. Priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. K. ½ 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti atsakovui M. K. ½ 118/381 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

8. Nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką:

8.1. L. K. atskirai naudojasi patalpa 1-6 (11,17 kv. m), bendrai su kitu bendraturčiu: 1-1 (5,50 kv. m), 1-2 (35,43 kv. m), 1-3 (3,96 kv. m), 1-4 (3,89 kv. m), 1-5 (6,62 kv. m), 1-7 (3,69 kv. m), 1-9 (9,18 kv. m), viso naudojamas plotas 45,305 kv. m, realioji dalis 52/100.

8.2. M. K. atskirai naudojasi patalpa 1-8 (8,37 kv. m), bendrai su kitu bendraturčiu: 1-1 (5,50 kv. m), 1-2 (35,43 kv. m), 1-3 (3,96 kv. m), 1-4 (3,89 kv. m), 1-5 (6,62 kv. m), 1-7 (3,69 kv. m), 1-9 (9,18 kv. m), viso naudojamas plotas 42,505 kv. m, realioji dalis 48/100.

9. Kreditorinis įsipareigojimas „Swedbank“, AB pagal 2014-11-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidari šalių prievolė, abiem šalims mokant paskolą kreditoriui lygiomis dalimis.

10. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. priteisti automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. priteisti miegamojo lovą, komodą (miegamajame), kompiuterį ir televizorių (esantį miegamajame) ir ½ minkšto kampo, televizoriaus, laikraščio staliuko, valgomojo komplekto, indaplovės, komodos, orkaitės, skalbimo mašinos, indaujos, šaldytuvo, užuolaidų, tinklelių nuo uodų, džiovyklės, pirmo aukšto rūbinės spintos, rūbinės baldų, žoliapjovės, virtuvinio baldų komplekto.

12. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. priteisti stalą (darbo kambaryje), sofą (esančią darbo kambaryje), kėdę, spausdintuvą, lempą (toršeras) ir ½ minkšto kampo, televizoriaus, laikraščio staliuko, valgomojo komplekto, indaplovės, komodos, orkaitės, skalbimo mašinos, indaujos, šaldytuvo, užuolaidų, tinklelių nuo uodų, džiovyklės, pirmo aukšto rūbinės spintos, rūbinės baldų, žoliapjovės, virtuvinio baldų komplekto.

13. Priteisti iš ieškovės L. K. atsakovui M. K. 573 Eur (penki šimtai septyniasdešimt trys eurai) kompensaciją už jai tenkančią didesne turto dalį.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmestini.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3058 Eur (trys tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1306 Eur (tūkstantis trys šimtai šeši eurai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1262 Eur (tūkstantis du šimtai šešiasdešimt du eurai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.