- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2142-1009/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36974-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. J., I. J., D. M.
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J., sukčiaudamas, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmokas, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M. pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val. tyčia sukėlė (inscenizavo) eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, kurio metu D. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo ant pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, po ko M. J. vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kad tariamai jį vairavo I. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, tyčia, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje sudarė situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, po ko, D. M. ir vėliau atvykusiai I. J. inscenizuoto eismo įvykio vietoje užpildžius 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašant joje kaip įvykio kaltininką D. M., o po to M. J. melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o D. M. informavo apdrausto savo automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ apie tariamai netyčia kilusį eismo įvykį, ir tokiu būdu bendrais veiksmais M. J. sukčiaudamas pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gauti AB „(duomenys neskelbtini)“ 14 427 eurų draudimo lėšas, D. M. naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ 6 736 eurų draudimo lėšas, iš viso įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų draudimo lėšas už abiejų automobilių apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimą ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Be to, M. J., sukčiaudamas, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką, 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. tyčia sukėlė (inscenizavo) eismo įvykį Kalvių kaime, Veliuonos sen., Jurbarko rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, kurio metu M. J. vairuojamas automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, aplenkė priešais ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D., po ko tyčia staigiai stabdė nesant priekyje jokios kliūties, ko pasekoje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galimybės išvengti kontakto, atsitrenkė į „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl ko nuo smūgio pastaroji transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, tuo sudarė situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, po ko kaltę pripažinus V. D. ir užpildžius 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio deklaraciją, M. J. melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu M. J. sukčiaudamas pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 43626,55 eurų draudimo lėšas už transporto priemonės „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimą ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Be to, M. J., turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M. ir I. J., 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val., tyčia, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kaune, deklaraciją, kurią užpildė D. M. ir I. J., pastaroji nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį, t. y. įrašydama, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo I. J. ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., o po to užpildytą deklaraciją patvirtino savo parašais, o po ko, M. J. ir D. M. laikė suklastotus dokumentus prie savęs ir juos panaudojo, t. y., M. J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaraciją įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis ir D. M. pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu suklastoto dokumento – suklastotos eismo įvykio deklaracijos pagrindu pasikėsino apgaule įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21163 eurų dydžio lėšas.
I. J., veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. J. ir D. M., turint tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val. tyčia suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kaune, deklaraciją, kurią užpildė D. M. ir I. J., nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį, t. y. įrašydama, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo – susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo I. J. ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., o po to, užpildytą deklaraciją abi patvirtino savo parašais, po ko, M. J. ir D. M. laikė suklastotus dokumentus prie savęs ir juos panaudojo, t. y. M. J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaraciją įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis ir D. M. pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu suklastoto dokumento – suklastotos eismo įvykio deklaracijos pagrindu pasikėsino apgaule įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21163 eurų dydžio lėšas.
D. M., sukčiaudama, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmokas, veikdama bendrininkų grupėje su M. J. pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val., tyčia, sukėlė (inscenizavo) eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g. gatvių sankryžoje, Kaune, kurio metu jos D. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo ant pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, po ko M. J. vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kad tariamai jį vairavo I. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, tyčia atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje sudarė situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, po ko D. M. ir vėliau atvykusiai I. J. inscenizuoto eismo įvykio vietoje užpildžius 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašant joje kaip įvykio kaltininką D. M., o po to, ji informavo apdrausto savo automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ apie tariamai netyčia kilusį eismo įvykį, M. J. melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu bendrais veiksmais ji bei M. J. sukčiaudami pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. D. M. naudai įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 6 736 eurų draudimo lėšas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ 14 427 eurų draudimo lėšas, iš viso įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų draudimo lėšas už abiejų automobilių apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimą ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Be to, D. M., turėdama tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. J. ir I. J., 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val., tyčia suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kaune, deklaraciją, kurią užpildė D. M. ir I. J., pastaroji nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį, t. y. įrašydama, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo – susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo I. J. ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., o po to užpildytą deklaraciją patvirtino savo parašais, po ko D. M. ir M. J. laikė suklastotus dokumentus prie savęs ir juos panaudojo, t. y. ji suklastotą dokumentą pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“, o M. J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaraciją įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis pateikė tai pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu suklastoto dokumento – suklastotos eismo įvykio deklaracijos pagrindu pasikėsino apgaule įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų dydžio lėšas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad inscenizavo eismo įvykius ir pildė eismo įvykio deklaracijas, nes norėjo pasiremontuoti smulkius automobilių defektus. Tikėjosi, kad automobiliai nebus taip stipriai sugadinti, jog pasekmės bus daug lengvesnės. Padarytą žalą jis tiek draudimo bendrovei, tiek nukentėjusiajam atlygino.
Kaltinamoji D. M. teisme kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, jog su M. J. kalbėjo, jog jai reikėtų pasiremontuoti automobilį. M. J. pasiūlė inscenizuoti eismo įvykį, tą ir padarė, užpildė eismo įvykio deklaraciją.
Kaltinamoji I. J. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino, parodė, jog M. J. yra jos sutuoktinio brolis. M. J. jai skambino ir prašė, kad atvažiuotų bei užpildytų eismo įvykio deklaraciją, jog dalyvavo eismo įvykyje, nors ji šiame eismo įvykyje nedalyvavo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų M. J., I. J., D. M. parodymų jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytojas N. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kontaktinis asmuo (duomenys neskelbtini)) pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną, 13.30 val. Kalvių kaime, Jurbarko rajone automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko iš pagrindinio kelio į dešinę pusę ir tuo metu į jį atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio „VW Multivan“ nulėkė nuo kelio į šalikelėje esančius medžius. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, policija bei gaisrininkai. Automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. J., o automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo (duomenys neskelbtini) (deklaracijoje neįskaitoma), geresnę deklaracijos kopiją turi AB „(duomenys neskelbtini)“, kur minėtas automobilis apdraustas KASKO draudimu. Jį, kaip „(duomenys neskelbtini)“ Žalų tyrėją, informacija apie šį įvykį pasiekė apie 2019 m. rugsėjo 18 d. Išsamiai išnagrinėjęs visą turimą žalos bylos medžiagą, 2019 m. rugsėjo 19 d. jis nuvyko į įvykio vietą, kur rado vienintelį medį – eglę, į kurį neva atsitrenkė ,,VW Multivan“. Padarė nuotraukas įvykio vietoje. Pamatė, jog medis, į kurį neva trenkėsi ,,VW Multivan“, neturi nė vieno vizualiai matomo defekto. Prie medžio pamatė sudėtą krūvą nupjautų šakų, kurios akivaizdžiai buvo jau seniai nupjautos. Prie pat medžio nerado absoliučiai jokių eismo įvykio pėdsakų: detalių nuolaužų, tepalo žymių. Maždaug apie 2 metrų atstumu nuo medžio link kelio gulėjo keletas nuolaužų, galimai automobilio žibinto. Rastų pėdsakų visuma leido suabejoti įvykio tikrumu, todėl į įvykio vietą iškvietė Kauno AVPK NVRS pareigūnus. Įvykio vietoje iš jo, kaip iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, priėmė pareiškimą, atliko įvykio vietos apžiūrą dalyvaujant policijos specialistui. Tirdamas žalos bylą pamatė, kad yra pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančio serviso paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė pateikė visiškai kito to paties modelio mikroautobuso nuotraukas, kuriose matyti panašios spalvos automobilis, kaip ir dalyvavęs 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykyje, bet ant jo visai kitas valstybinio numerio ženklas, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl jų bendrovės ekspertas R. V. papildomai susisiekė su minėtu servisu „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė papildomų 2019 m. rugpjūčio 29 d. apgadinto automobilio nuotraukų. Po kelių dienų el. paštu buvo gautos visai kitos nuotraukos, kuriose figūravo jau automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su nuotraukomis pristatė žalos sąmatą 36055 eurų (be PVM) sumai. Pateiktose nuotraukose matomi automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai sukėlė įtarimus, kadangi ant medžio, kurį jis apžiūrėjo, nebuvo jokių žymių, o nuotraukose matomas mikroautobusas buvo stipriai apgadintu priekiu ir varikliu. Todėl 2019 m. rugsėjo 24 d. jis kartu su kolega G. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju F. K. (kontaktiniai duomenys (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo laikomas „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio ir kur buvo nustatyti visi tariami 2019 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu padaryti apgadinimai bei pateikta žalos sąmata. Jis kartu su G. T. papildomai apžiūrėjo mikroautobusą, o F. K. su savo įranga prisijungė prie automobilio kompiuterio ir diagnozavo vadinamąsias „klaidas“, t. y. automobilio mazgų defektus, kurie atsiranda taip pat ir eismo įvykio metu, ir automatizuotai eina į automobilio kompiuterio atmintį. Tokiu būdu, jau po eismo įvykio, egzistuoja galimybė gauti informaciją apie eismo įvykio datą, laiką, ridą, tam tikrais atvejais – apie greitį, ar buvo prisegtas saugos diržas ir t. t. Atlikus patikrą F. K. informavo, kad mikroautobuso „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuteryje yra trijų grupių „klaidos“: 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13.19 val., 13.24 val. atsiradusios „VW Multivan“ galiniuose mazguose; 2019 m. rugpjūčio 29 d. 15.54 val. atsiradusios priekiniuose mazguose, t. y. praėjus 2,5 val. po eismo įvykio; 2019 m. rugsėjo 4 d. 19.09 val. įvairiuose automobilio mazguose. Kitaip tariant, eismo įvykio metu nukentėjo tik automobilio „VW Multivan“ galinė dalis, o priekinės dalies pažeidimai atsirado daug vėliau (po 2,5 val.) ir galimai buvo padaryti tyčia, ir kitoje vietoje siekiant dirbtinai padidinti sugadinimų mastą. Toliau atlikdamas tyrimą šioje žalos byloje, jis kontaktavo su AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrėju M. S., kadangi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, t. y. „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas KASKO draudimu minėtoje bendrovėje. M. S. savo žalos tyrimo metu apklausė abu eismo įvykio dalyvius ir informavo jį, kad „Mercedes Benz“ jau parduotas įmonei, kurios pavadinimo šiuo metu neprisimena. Per „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę jis rado tos įmonės kontaktus, susisiekė su jos atstovais ir jie jam nurodė, kad minėtas automobilis esamu momentu yra Alytuje, privačiame automobilių sąvartyne. 2019 m. rugsėjo 25 d. jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu (vardo, pavardės neprisimena) atliko analogišką „Mercedes Benz“ kompiuterio patikrinimą. Automobilis tikrai buvo tas pats, kuris buvo nurodytas 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio deklaracijoje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė transporto priemonės VIN kodą: (duomenys neskelbtini). Jokios reikšmingos informacijos patikrinimas nedavė (1 t., b. l. 188–190).
Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. jis važiavo iš Kauno Jurbarko kryptimi, vairavo jo mamos S. D. vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo tikslas buvo žvejyba, jam reikėjo sukti iš pagrindinio kelio į šalutinį, ieškant žvejybos vietos. Nuvažiavo gana toli, pradėjus lyti lietui suprato, kad žvejyba neįvyks. Tada apsisuko ir nutarė grįžti į Kauną. Važiavo Vilkijos link. Važiuojant pastebėjo iš galo atvažiuojantį mikroautobusą, lygtai sidabrinės spalvos. Kokia tiksliai buvo vietovė jis tikrai nežino, bet dar buvo neprivažiavęs Vilkijos. Jis važiavo nedideliu greičiu, vis stabteldamas pažiūrėti, gal ras vietą prie Nemuno žvejybai, nes labai norėjosi nors porą valandų pabūti prie vandens, be to, buvo viską susiruošęs. Kaip spėja, jo veiksmai suerzino autobuso vairuotoją, todėl jis V. D. pasipiktinęs pralenkė. Kiek pavažiavęs pamatė, kad privažiavimo prie Nemuno nėra. Tada didesniu greičiu pradėjo važiuoti toliau ir prisivijo minėtą mikroautobusą. Prie jo privažiavo per arti, nesilaikydamas saugaus atstumo. V. D. lygiai taip pat agresyviai norėjo jį aplenkti, nes jo vairuotojo veiksmai, kai aplenkinėjo jį patį, jam pasirodė nederami. Priartėjęs prie pat kito automobilio jis pradėjo jį lenkti ir tuo metu mikroautobusas staigiai stabtelėjo, jis pamatė užsidegusius stabdymo žibintus. Kadangi buvo per arti, nors ir stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Todėl jo vairuojamas „Mercedes Benz“ atsitrenkė priekine dalimi į mikroautobuso kairįjį galinį kampą. Smūgis buvo stiprus, nes jo greitis buvo didesnis ir stabdymas nedavė teigiamų rezultatų. Kontakto pasekoje mikroautobusas nuvažiavo į pakelės griovį, įlėkė į kažkokius krūmus. Jis liko ant važiuojamosios dalies. Jis ir kitas vairuotojas išlipo iš transporto priemonių, apsižodžiavo ir pradėjo apžiūrinėti mašinas. Mikroautobuso apgadinimų jis nematė, nes nebuvo prie jo nuėjęs. O jo „MB“ buvo stipriai sudaužytas priekinis dešinės pusės kampas. Mikroautobuso vairuotojas iš karto pasakė, kad jis (V. D.) kaltas. Jis sutiko, kadangi nesilaikė saugaus atstumo ir tai buvo susidūrimo priežastis. Tačiau eismo įvykio deklaraciją iš karto pildyti atsisakė, kadangi jo automobilis buvo draustas KASKO ir norėjo, kad eismo įvykį užfiksuotų policija. Dėl to bendruoju pagalbos telefonu iškvietė patrulius. Jie atvyko greitai, nes sakė, kad randasi kažkur netoliese. Su policija atvažiavo kitos spec. tarnybos t. y. greitoji pagalba ir gaisrininkai, nors jis jų nekvietė. Policija užfiksavo įvykį, patikrino abiejų vairuotojų girtumą ir išvažiavo. Policijai jis pasakė, kad yra kaltas. Išvykus policijai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jis pamatė, kad jo automobilis nebegali važiuoti savo eiga, todėl iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išsikvietė tralą, kuris atvyko gan greitai. Per tą laiką dar atvažiavo jo draugė jo parvežti namo. Jis tralo vairuotojui pasakė adresą, kur vežti mašiną. Ją vežė į Baltų prospekte esančią saugojimo aikštelę Kaune. Jis iš karto apie įvykį pranešė savo draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Draudimas jokios išmokos jam neišmokėjo, po to pardavė minėtą jo automobilį aukcione, nes jį nurašė kaip nebetinkamą eksploatuoti. Jis gavo už parduotą automobilį apie 3000 eurų ir daugiau nieko, nors buvo draudimas, jį įvertino 9 000 eurų. Draudikai liepė laukti, nes vyksta tyrimas policijoje ir jie turi gauti iš policijos kažkokį dokumentą apie priimtą sprendimą. Kaip suprato, tik tuo atveju jam bus išmokėta draudimo išmoka. Eismo įvykyje dalyvavusio kito automobilio vairuotojo nepažįsta (2 t., b. l. 60–61).
Liudytoja M. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja. Pagal pareigybės instrukciją reaguoja į iškvietimus, priima pareiškimus, atlieka įvykio vietos apžiūrą, pradeda ikiteisminį tyrimą, užtikrina viešosios tvarkos ir eismo saugumą ir kt. Darbas yra pamaininis, pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji dirbo nuo 08.00 val. savo kabinete, o 14.00 val. turėjo prisijungti prie reagavimo į įvykius. Apie 13.30 val. ji pakeitė reagavimo grupės patrulį D. M. ir tęsė darbą su reagavimo grupės tyrėja V. J., naudojosi tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V.. Apie 13 val. (tikslaus laiko konkrečiai neprisimena), dar būdama kabinete matė, kad iš Marijampolės AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelyje Nr. 141 „Kaunas -Klaipėda“, ties Armenos upe yra įvykęs eismo įvykis. Įvykio vieta yra apie 10 km nuo Kauno apskrities ribos, t. y. apie 60 km nuo Jurbarko miesto. Kadangi jos reagavimo laikas prasidėjo tik po valandos, ji neatkreipė dėmesio į įvykio aplinkybes. Kai vis dėlto teko su V. J. vykti į minėtą įvykį, nusprendė aplinkybes išsiaiškinti, atvykus į vietą. Atvykusios į nurodytą vietovę, ant važiuojamosios dalies, kryptimi link Kauno pamatė stovintį apgadintą juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“ (valstybinių numerių neįsidėmėjo). Kelkraštyje stovėjo du priešgaisrinės apsaugos tarnybos automobiliai, galimai iš Seredžiaus ar Veliuonos (jos to nesiaiškino). Buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, bet jos su medikais prasilenkė, kai vyko į iškvietimą. Gaisrininkai tvarkė kelio dangą, šalino automobilių dalių nuolaužas. Tuo tarpu ant „MB“ galinės dalies bagažinės dangčio du vyrai pildė dokumentus. Kelkraštyje, netoli įvykio vietos, pamatė stovintį juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, galimai 2016–2017 metų gamybos. Iš jo išlipo jauna moteris, apie 25 metų amžiaus iš pažiūros, liekna, vidutinio amžiaus, įdegusiu veidu, šviesių ilgų plaukų, apsirengusi tamsiais rūbais. Jos su kolege sustojo, paliko automobilį nuošaliau su įjungtais švyturėliais dėl eismo saugumo užtikrinimo. Ji priėjo prie moters, kuri išlipo iš juodo „Mercedes Benz“ ir paklausė, ką ji čia veikia, gal ji yra įvykio liudytoja. Ši atsakė, kad laukia parvežti vieno iš eismo įvykio dalyvių (nesakė, kurio). Moteris buvo akivaizdžiai nekalbi, atsakinėjo trumpai ir „sausai“, pasakyti savo anketinius duomenis atsisakė. Tada jos su V. J. priėjo prie „MB“, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Iš karto pamatė, kad griovyje, dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Jurbarko, nuvažiavęs nuo kelio ir atsirėmęs į pakelės medį (eglę) stovi pilkos spalvos mikroautobusas „VW Multivan“. Paklausė vairuotojų, ar niekas nenukentėjo, nes išoriškai jie atrodė visiškai sveiki, elgėsi ramiai. Jie pasakė, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba, bet medikų apžiūros neprireikė dėl to, kad jie nepatyrė jokių sužalojimų. „VW Multivan“ vairuotojas paaiškino, kad jie dėl eismo įvykio aplinkybių su „MB“ vairuotoju sutarė, kaltininkas aiškus, todėl yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Tuo metu, kai jos su jais kalbėjo, priėjo minėta moteris iš juodo „MB“. Ji bendravo su apgadinto „Mercedes Benz“ vairuotoju, bet negirdėjo, ką konkrečiai kalbėjo. Nei vienas iš vairuotojų neprašė jokios pagalbos, todėl jos pradėjo atlikinėti pirminius reagavimo veiksmus: patikrino, ar tikrai sutarta dėl kaltės, ar neapgadinti kelio statiniai ir kt. Iš karto pasiūlė abiems vairuotojams pasitikrinti blaivumą, nors jie ir nesakė, kad abejoja dėl vienas kito apsvaigimo. Sutikus tikrinti, V. J. tarnybiniu alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ patikrino abiejų vairuotojų girtumą, alkotesteri parodė 0 promilių. Alkotesterio parodymų nespausdino, registravo tik į specialią registracijos knygą, kurioje abu eismo dalyviai pasirašė. Po to vairuotojai liko prie „MB“ toliau pildyti deklaracijos, minėta moteris jau buvo nuėjusi į savo automobilį ir laukė, niekur nevažiavo. Ji (M. V.) tikrai matė pildomą deklaracijos blanką, nes ne kartą buvo priėjusi prie pildančiųjų, klausė, ar viskas aišku ir ar nereikia kuo nors padėti. V. J. tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo“ fotografavo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Apžiūrint „VW Multivan“, iš galo nesimatė apgadinimų priekinėje dalyje. Kiek ji matė, abu šoniniai veidrodėliai buvo nulenkti, bet laikėsi pakibę. Kuriuo metu apgadinti veidrodėliai nesiaiškino, nors akivaizdžios kliūties nuvažiuojant nuo kelio nebuvo. Iš priekio matėsi, kad mikroautobusas atsirėmęs į sausų šakų krūvą ir prispaudęs jas prie medžio kamieno. Tiek, kiek buvo galima įžvelgti plika akimi, ant medžio jokių apgadinimų, būdingų smūgiui žymių nesimatė. Šakos buvo senos, sudžiūvusios, sukrautos į krūvą tvarkingai. Kontakto su automobiliu metu jos išsisklaidė ant kapoto ir uždengė visus galimus apgadinimus. V. J. nufotografavo „VW Multivan“ iš priekio, iš šono ir iš galo. Pro šakas akivaizdžiai M. V. matė, kad „VW Multivan“ priekinis stiklas yra sveikas (nesudužęs), kapoto dangtis taip pat be apgadinimų. Galinėje dalyje nepastebėjo jokių ženkliai matomų apgadinimų, buvo kažkokie nedideli įlinkimai. Apžiūrint „Mercedesd Benz“ matė, kad stipriai apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas ir priekinė dalis - bamperis, kapotas, lempos, nebuvo grotelių. V. J. pasakė, kad būtina patraukti automobilius nuo važiuojamosios dalies, nes trukdo kitiems eismo dalyviams bei paklausė, ar reikalingas tralas. „MB“ vairuotojas, kurio mašina labiausiai trukdė eismui, pasakė, kad atvažiuoja tralas iš Kauno. Tuomet, atlikus visus reagavimo veiksmus, pagal Jurbarko RPK nustatytą tvarką V. J. savo vardu užpildė pažymą (Patrulių instrukcijos priedas) dėl eismo įvykio ir įteikė ją „Mercedes Benz“ vairuotojui. Pažymą išduoti visada privaloma, jeigu eismo įvykis yra draudiminis, registruotas policijoje. Oficialaus įvykio apžiūros protokolas nebuvo rašomas, kadangi eismo įvykio dalyviai jau pildė eismo įvykio deklaraciją. Prieš jai su kolege išvykstant iš įvykio vietos, atvažiavo tralas. Bet jos tolesnių veiksmų jau nematė, nes iš karto gavo kitą iškvietimą, į kurį skubėjo reaguoti (2 t., b. l. 49–51).
Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Jos pareigybės instrukcijoje nurodyta, kad privalo reaguoti į iškvietimus, priimti pareiškimus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, užtikrinti viešosios tvarkos ir eismo saugumą ir kt. Darbas yra pamaininis, pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji dirbo nuo 6.00 val. iki 18.00 val. Iki 14.00 val. dirbo kartu su patruliu D. M., naudojosi tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 13 val. radijo ryšiu iš Marijampolės AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad kelio Nr. 141 „Kaunas–Klaipėda“, ties Armenos upe, kuri yra nutolusi apie 10 km nuo Kauno apskrities ribos, įvyko eismo įvykis. Dėl prasto ryšio nepakankamai girdėjosi visa informacija apie įvykio aplinkybes, todėl nusprendė reaguoti ir jas išsiaiškinti atvykus į vietą. Nuo įvykio vietos buvo kažkur pusiaukelėje. Kadangi D. M. pamaina jau turėjo greitai baigtis, o pagal tarnybos užduotį jai buvo numatyta tęsti darbą nuo 14 val. su kolege M. V.. Dėl to nutarė grįžti į Jurbarko mieste esantį policijos komisariatą, iš kur turėjo paimti pamainą pradedančią kolegę M. V. ir reaguoti į gautą iškvietimą. M. V. į darbą atėjo kiek anksčiau, todėl ir prisijungė dar iki 14 val. Su ja tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, kurį vairavo V. J., nuvyko prie Armenos upės. Pamatė, kad ant važiuojamosios dalies, kryptimi link Kauno stovi apgadintas juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“. Kelkraštyje stovėjo du priešgaisrinės apsaugos tarnybos automobiliai. Tikrai buvo atvykęs ir GMP ekipažas, bet jos su juo prasilenkė, kai vyko į iškvietimą, todėl įvykio vietoje jo jau nebuvo. Gaisrininkai tvarkė kelio dangą, nes reikėjo pašalinti automobilių dalių nuolaužas. Tuo tarpu ant „MB“ galinės dalies bagažinės dangčio du vyrai pildė dokumentus. Kelkraštyje, netoli įvykio vietos, stovėjo juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, galimai 2016–2017 metų, atrodantis prabangiai. Iš jo vairuotojo pusės išlipo jauna moteris, apie 25-30 metų amžiaus, liekna, vidutinio amžiaus, įdegusiu veidu, šviesių ilgų plaukų, apsirengusi tamsiais, madingais rūbais. Jos sustojo, paliko automobilį nuošaliau, įjungė švyturėlius dėl eismo saugumo užtikrinimo ir priėjo prie „MB“ išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Priartėjus prie žmonių iš karto pamatė, kad griovyje, dešinėje kelio pusėje žiūrint nuo Jurbarko, nuvažiavęs nuo kelio ir atsirėmęs į pakelės medį stovi pilkos spalvos mikroautobusas „VW Multivan“ , kurio numerio raidžių nepamena, skaičiai (duomenys neskelbtini). Paklausė vairuotojų, ar niekas nenukentėjo, nes išoriškai jie atrodė visiškai sveiki, elgėsi palyginus ramiai. Jų išvaizda nieko neišsiskyrė, galūnės nedrebėjo, nesiblaškė ir panašiai. Vyrai su jomis bendravo abu. Jie pasakė, kad greitoji pagalba tikrai buvo, bet medikų apžiūros tikrai neprireikė dėl to, kad nepatyrė jokių sužalojimų. Dėl to medikai ir išvažiavo. Kaip paaiškino „VW Multivan“ vairuotojas (pats pasisakė, bet jo duomenų nepamena), jie dėl eismo įvykių aplinkybių su „MB“ vairuotoju sutarė, kaltininkas aiškus, todėl yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Tuo metu, kai jos su jais kalbėjo, priėjo minėta moteris, išlipusi iš juodo „MB“. Ji bendravo su apgadinto „Mercedes Benz“ vairuotoju, klausinėjo apie jo sveikatos būklę, buvo akivaizdu kad jie pažįstami. Kitas vairuotojas į tą moterį nekreipė dėmesio. Ar su ja bendravo, ji negirdėjo, nes reikėjo aiškintis įvykio situaciją. Kaip ir minėjo, dėl blogo ryšio buvo pilnai neaišku, kas kvietė policiją ir kas tiksliai įvyko. Dėl skubos į policijos duomenų bazę jos neturėjo laiko žiūrėti, kadangi reikėjo reaguoti pagal nustatytas laiko kategorijas (šis įvykis priskirtas C kategorijai, kas reiškia reagavimo laiką iki 1 val.), reikėjo per tą laiką sugrįžti į komisariatą, paimti kitą kolegą ir vykti nemažą atstumą (apie 60 km) iki įvykio vietos. Nei vienas iš vairuotojų neprašė jokios pagalbos, todėl vien dėl reagavimo privalėjo atlikti būtinus pirminius veiksmus: įsitikinti, ar tikrai sutaria dėl kaltės, ar neapgadinti kelio statiniai ir kt. Iš karto pasiūlė vairuotojams pasitikrinti blaivumą, nors jie ir nesakė, kad abejoja dėl vienas kito apsvaigimo. Sutikus tikrinti, ji tarnybiniu alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ patikrino abiejų vairuotojų girtumą, alkotesteris parodė 0 promilių. Kadangi įvykio nebuvo jokio pagrindo forminti, alkotesterio parodymų nespausdino, registravo tik į specialią registracijos knygą, kurioje abu eismo dalyviai pasirašė. Po to vairuotojai liko prie „MB“ toliau pildyti deklaracijos. Ji deklaracijos blanką tikrai matė, buvo tik pradėtas pildyti, bet nebaigtas. Tada ji tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo“ nufotografavo „MB“ vaizdą iš priekio. Atsitraukę nuo vairuotojų su M. V. nuėjo apžiūrėti „VW Multivan“. Iš galo nesimatė apgadinimų priekinėje dalyje. Tik atkreipė dėmesį, kad abu šoniniai veidrodėliai yra nulenkti, bet laikėsi, nes pilnai nebuvo nulūžę. Kuriuo metu galėjo nulinkti veidrodėliai nesiaiškino, nors akivaizdžios kliūties nuvažiuojant nuo kelio nebuvo. Atėję iš priekio pamatė, kad automobilis atsirėmęs į sausų šakų krūvą ir prispaudęs jas prie medžio kamieno. Tiek, kiek buvo galima įžvelgti plika akimi, ant medžio jokių apgadinimų nesimatė. Šakos buvo senos, sudžiūvusios, sukrautos į krūvą tvarkingai. Kontakto su automobiliu metu jos pasklido ant kapoto, dėl ko uždengė visus galimus apgadinimus. Nors vizualiai atrodė, kad po kontakto su „MB“ Multivanas į griovį įvažiavo minimaliu greičiu (neatsitrenkė į medį), bet kažkodėl sausų šakų buvo ir ant variklio dangčio (jos neturėjo pajudėti lengvo kontakto metu). Kadangi dėl kaltės buvo susitarta, ji nutarė užfiksuoti įvykio aplinkybes nufotografuojant, ką ir padarė minėtu tarnybiniu kompiuteriu. Tokiu būdu dar padarė „VW Multivan“ nuotraukas iš priekio, iš šono ir iš galo. Apžiūrint „VW Multivan“, pro šakas akivaizdžiai matė, kad priekinis stiklas yra sveikas (nesudužęs), kapoto dangtis taip pat be apgadinimų. Galinėje dalyje nepastebėjo jokių ženkliai matomų apgadinimų, gal tik lengvus įlinkimus (tiksliai nepamena). Visas foto nuotraukas tarnybiniame automobilyje per ten įmontuotą darbo vietą įkėlė į PRĮR informacinę sistemą. Nepavyko įkelti galinės „VW Multivan“ dalies foto, kadangi nuolat strigo ryšys. Bet ši foto turi būti išlikusi jos minėtame darbo kompiuteryje ir, jeigu tikrai jos niekas neištrynė (jis yra bendro naudojamo), pateiks ikiteisminiam tyrimui. Po to apžiūrėjo „Mercedes Benz“. Buvo stipriai apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas ir priekinė dalis – bamperis, kapotas, lempos, nebuvo grotelių. Minėtos moters prie automobilio jau nebuvo, ji grįžo į savo mašiną, bet neišvažiavo, kažko laukė. V. J. pasakė, kad būtina patraukti automobilius nuo važiuojamosios dalies, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Paklausė, ar reikalingas tralas. „MB“ vairuotojas, kurio mašina labiausiai trukdė eismui, pasakė, kad atvažiuoja tralas iš Kauno. Dar paragino ugniagesius nuvalyti kelio dangą nuo tepalų, kurie buvo išbėgę ant važiuojamosios dalies. Atlikę visus reagavimo veiksmus pagal Jurbarko RPK nustatytą tvarką ji savo vardu surašė pažymą dėl eismo įvykio ir įteikė ją „Mercedes Benz“ vairuotojui. Pažymą išduoti visada privaloma, jeigu yra eismo įvykis yra draudiminis, registruotas policijoje (2 t., b. l. 53–55).
Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 14 val. su savo mažamečiais vaikais važiavo iš Ariogalos į Veliuoną keliu „Kaunas-Klaipėda“, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant atkarpa Seredžius-Veliuona, ties Armenos upeliu, apytikriai kelio 47 km nuo Kauno, pamatė eismo įvykį. Pagal tai, ką matė, priešinga jos važiavimo krypčiai stovėjo du automobiliai: juodos spalvos „Mercedes Benz“ ir tokios pačios spalvos automobilis „BMW X5“ (abiejų valstybinių numerių nematė). Jai privažiavus „BMW X5“ iš karto nuvažiavo link Kauno. Matė, kad iš tos mašinos buvo išlipęs juodai apsirengęs vyras. Daugiau jo požymių neįsidėmėjo, veido praktiškai nematė. Jis kalbėjo su „Mercedes Benz“ vairuotoju, kuris taip pat buvo išlipęs iš savo mašinos ir vaikščiojo aplink ją. Galimas daiktas, kad „BMW X5“ tiesiog sustojo paklausti, ar nereikalinga pagalba. „Mercedes Benz“ vairuotojas atrodė sveikas, nesužalotas, jis buvo sportiško kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, trumpai kirptais tamsiais plaukais, iš pažiūros apie 30 metų amžiaus. Apsirengęs kažkokiu pilku megztiniu, juodomis kelnėmis. Buvo labai keista to vyro elgsena, t. y. po eismo įvykio jis atrodė absoliučiai ramus, niekam neskambino, ji net nematė jo rankose telefono. Ties „Mercedes Benz“ ji savo automobilį pristabdė, bet visiškai nesustojo. Tiesiog jai pasidarė įdomi aplinkybė, kad ant kelio stovi apgadintas automobilis, o daugiau aplink jį nieko nėra. Todėl buvo įdomu, kaip tai galėjo atsitikti. Pristabdžiusi matė, kad „Mercedes Benz“ yra neypatingai apgadintas priekinis keleivio pusės kampas: sudužusi visa šviesos lempa, aplamdytos skardos ties priekiniu ratu, įlenktas buferis. Turi pasakyti, kad ji važiavo priešinga kelio puse, todėl negalėjo pilnai matyti minėto automobilio dalies, kuri buvo priešingoje pusėje nuo jos važiavimo krypties, todėl ji negali teigti, kokio lygio buvo realus sugadinimas. Dar matė, kad tikrai ant priekio buvo metalinės grotelės (prie kapoto), iš kurių atpažino automobilio modelį. Besidairant po įvykio vietą ir lėtai judant, ji pamatė „Mercedes Benz“ stovėjimo kelio pusės griovyje mikroautobusą, pilkos spalvos „VW Transporter“ arba „VW Caravelle“. Aplink tą autobusiuką, jo viduje jokių žmonių nesimatė. Kiek jai leido galimybės, ji matė tik vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusės šoną ir galinį langą. Priekio nematė, todėl nežino, ar mašina į ką nors buvo atsirėmusi. Dalies po galiniu langu ji nematė, nes užstojo griovio kraštas ir krūmai. Todėl ji tikrai nematė, kokie apgadinimai buvo ant to mikroautobuso ir negali jų įvardyti. Įvykio vietoje užtruko gal porą minučių, kol jį pravažiavo. Ji nesustojo todėl, kad jai neatrodė, jog kažkam reikalinga pagalba, be to, skubėjo – vežė vaikus pas gydytoją numatytam vizitui. Tačiau vos pravažiavus įvykio vietą ji iš savo mobiliojo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie jos matytą eismo įvykį. Padarė tai mechaniškai, nes kažkodėl galvojo, kad gal vis dėlto reikalinga pagalba, gal mikroautobuse yra nukentėjusių žmonių. Dar pasakė dispečerei, kad galėjo eismo įvykyje dalyvauti ir jos matytas „BMW X5“, nes jis, pavyzdžiui, galėjo pabėgti iš įvykio vietos (2 t., b. l. 46–47).
Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės pagrindinė veikla – automobilių nuoma. Šiuo metu bendrovėje yra 25 automobiliai, skirti nuomai. Prieš tai įmonės savininkas buvo M. J., liudytojas nupirko iš jo minėtą įmonę. Tada M. J. dirbo vadybininku. 2019 m. rugpjūčio 29 d. M. J. darbo reikalais išvyko pas kažkokį klientą (jis tikrai nežino, į kokią konkrečiai vietovę). Jis išvažiavo įmonei priklausančiu automobiliu „Volswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. M. jam paskambino ir pasakė, kad kažkur Jurbarko kelyje jis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo stipriai apgadintas automobilis, kurį vairavo. M. J. pasakė, kad transporto priemonė negali važiuoti savo eiga ir paprašė surasti tralo kontaktus. Apie eismo įvykio situaciją liudytojas beveik nieko nežinojo, nes jie kalbėjo trumpai, todėl ir nebuvo aišku, kas kaltas dėl įvykio. M. minėjo, kad tralą mašinos transportavimui galima paimti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bet jis neturėjo jokių kontaktų susisiekimui. Liudytojas surado „(duomenys neskelbtini)“ telefonų numerius ir padiktavo juos M., o po to jis jau tvarkėsi pats. Taip pat liudytojas jam pasakė, kad automobilį transportuoti reikia į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo, kad tralas jau išveža automobilį iš įvykio vietos, jis taip pat nuvažiavo link serviso ir ten laukė. Apie 15-16 val. tralas atvažiavo, kartu atvyko ir pats M. J.. Autoserviso aikštelė buvo atidaryta, ten įvažiavo tralas ir nukėlė „VW Multivan“. Kiek matė, buvo stipriai apgadintas automobilio priekis ir galas. Buvo sudužęs priekinis stiklas, sulankstytas kapotas ir daugiau apgadinimų, kurių šiai dienai visų nepamena ir negali išvardyti. Iš anksto su servisu dėl to nederino, bet kai mašina jau buvo jų teritorijoje, jis nuėjo pas serviso darbuotojus ir pateikė mašinos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas yra pasirinkę jau ne kartą, kadangi tai yra autorizuota įmonė, darbus atlieka greitai, kokybiškai. Pridavus mašiną jis parvežė M. J. namo. Kitą dieną užregistravo žalą draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal eismo įvykio deklaraciją buvo kaltas kitas automobilis, dalyvavęs įvykyje, kuris buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu būtent „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje. Užregistravęs žalą, gavo jos numerį, kurį nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam žinoma, mašinos remonto sąmata buvo apskaičiuota apie 36 000 eurų (su PVM) sumai. Tačiau draudimo bendrovė lėšų neišmokėjo, nes paaiškėjo, kad kreipėsi į teisėsaugą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš deklaracijos matė, kad kitas įvykyje dalyvavęs automobilis yra „Mercedes Benz“ modelio, daugiau nieko apie jį negali pasakyti. Jis jį vairavusio asmens nepažįsta ir nieko apie jį nežino (2 t., b. l. 57–58).
Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų tyrimo grupės vadovu. 2019 m. rugsėjo 5 dieną kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. P. ir pranešė, kad nori bendrovėje užregistruoti žalą automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal KASKO draudimą, nes pagal KASKO sąlygos geresnės žalai atlyginti. P. P. nurodė, kad minėtas automobilis yra Kaune veiklą vykdanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teritorijoje buvo atlikta jo apžiūra. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti dokumentai: eismo įvykio deklaracija, automobilio registracijos liudijimas, vairuotojos I. J. vairuotojo pažymėjimas. Pagal eismo įvykio deklaraciją buvo matyti, kad automobilis „VW Passat“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Įvykio metu automobilį vairavo I. J.. Įvykio kaltininkė buvo nurodyta D. M., kuri vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). AB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau buvo gavęs anoniminį pranešimą, jog M. J. ir su juo susiję asmenys planuoja inscenizuoti didelės apimties eismo įvykius, siekiant gauti draudimo išmokas. Kadangi I. J. yra M. J. brolienė, buvo pradėtas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, kurio metu apžiūrėta eismo įvykio vieta, apklausti įvykio dalyviai, t. y. D. M. ir I. J.. Prieš apklausą I. J. visokiais būdais vengė susitikti su draudimo ekspertu. Paskambinus iš P. P. gautu jos telefono numeriu, buvo su I. J. kalbėta ir sutarta dėl susitikimo. Paskambinus sutartu metu I. J. nurodė, kad susitikti negali, nes jai nutrūko kojos raiščiai. Tada jis pasisiūlė atvykti į jos namus. I. J. atsisakė tokio varianto ir paaiškino, kad nenori namuose aptarinėti tokių klausimų. Po šio pokalbio praėjus kelioms dienoms, jis pakartotinai jai paskambino ir paklausė, kaip jos sveikata ir gal jau būtų galima susitikti. Pokalbio metu I. J. susitikimo vengė, nurodydama, kad iš viso susitikti netikslinga, nes, jos nuomone, ir taip šioje situacijoje viskas aišku. Pasiūlė atsiųsti jai klausimus elektroniniu paštu. Per tą laiką, kai bandė su I. J. tartis susitikti, jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pradėjo rašyti laiškus brokerių kompanijos UADBB „(duomenys neskelbtini)“ žalų administravimo specialistė D. T., kuri teigė, kad daromas psichologinis spaudimas sergančiam žmogui, t. y. I. J., kad klientas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasipiktinęs žalos administravimo eiga, kad daugiau nenorės draustis jų kompanijoje ir prašė informuoti, kokios yra problemos su šiuo įvykiu. Draudimo bendrovė pagal Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, prieš išmokant draudimo išmoką, privalo išsamiai ištirti žalos atsiradimo aplinkybes ir nemokėti draudimo išmokos, kol negalės pagrįsti žalos išmokėjimo teisėtumo. Kadangi šiuo atveju buvo įtariama, kad eismo įvykio aplinkybės suklastotos, todėl, siekiant pagrįsti arba paneigti įtarimus dėl galimai inscenizuoto eismo įvykio, jis norėjo to įvykio aplinkybes užfiksuoti kiek galima išsamiau. I. J. jam teko nuosekliai aiškinti, kad savarankiški atsakymai į klausimus neduos jokių rezultatų ir paaiškino, kodėl. Pagaliau jam pavyko I. J. įtikinti dėl susitikimo svarbos ir buvo sutarta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. susitiks Vakariniame aplinkkelyje esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Susitikimo vietą ir laiką nurodė pati I. J.. Ji atėjo net nešlubčiodama ir pasiteisino, kad iš tikrųjų raištį ne nutraukė, o tik pasitempė. Kalbėjosi jo tarnybiniame automobilyje. I. J. paprašė visas įvykio aplinkybes aprašyti savo paaiškinime, raštu išsamiai atsakant į jo klausimus. Pokalbio metu I. J. akivaizdžiai vengė pateikti tikslius parodymus, t. y. jos važiavimo greitį, bijodama, kad neva už greičio viršijimą jos nenubaustų draudikai. Jam ją nuraminus ir paaiškinus, kad jie ne policija ir neturi teisės bausti, I. J. nurodė, kad važiavo stipriai viršydama greitį, t. y. apie 120 km/val., bet ne mažiau 80 km/val. Kito automobilio, įvažiuojančio į sankryžą, ji nepastebėjo, todėl sureaguoti stabdymui nespėjo. Jis I. J. jokio spaudimo nedarė, tik padėjo suformuluoti nurodomas aplinkybes. Greičio rodmenų jis visiškai nežinojo, nieko jai nepatarinėjo, ji pati užfiksavo greičio dydį, nurodydama minimalią važiavimo greičio reikšmę. I. J. nurodė abiejų mašinų sustojimo vietas pagal savo telefonu darytas fotografijas. Jam ji pateikė tas nuotraukas elektroniniu paštu. Po susitikimo I. J. jam į tarnybinio telefono numerius mažiausiai du kartus skambino P. P., ragindamas išmokėti draudimo išmoką, darydamas psichologinį spaudimą (pvz, „abejoju, ar teisingai pasirinkau draudimo bendrovę“). Kita įvykio dalyvė D. M. neprieštaravo dėl susitikimo, susitikus aprodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune. Ji išsamiai nupasakojo jam įvykio aplinkybes, nurodydama jas raštu savo paaiškinime. D. M. nurodė, kad ji suko į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, judėdama 2-a arba 3-a pavara, apie 20-50 km/val. greičiu. Prieš sankryžą sustojusi nebuvo, kito artėjančio automobilio nematė, nes toje vietoje matomumą riboja medžiai. Nepaisant to, nurodė, kad kitas automobilis judėjo apie 40-50 km/val. greičiu. Jokio spaudimo D. M. jis nedarė, kalbėjo geranoriškai, dėl automobilių greičio ji pati atsakymus pateikė iš karto, būtent dėl šios aplinkybės nebuvo jokių ginčų. Analizuojant vairuotojų parodymus, eismo įvykio aplinkybės buvo sumodeliuotos kompiuterine programa „PC-CRASH 10.1“ ir buvo nustatyta, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, o kitomis aplinkybėmis. Esant vairuotojų nurodytoms aplinkybėms, automobilių padėtys po eismo įvykio turėjo būti iš esmės kitokios. Kompiuterine programa „PC-CRASH 10.1“ yra sertifikuota, ji naudojama eismo įvykių tyrimo ekspertų visame pasaulyje. Su ja dirba ir teismo ekspertai, todėl dėl šios programos informacijos patikimumo nekyla jokių abejonių. Pagal eismo dalyvių pateiktose fotografijose užfiksuotas automobilių padėtis po susidūrimo ir automobilių sugadinimo pobūdį labiausiai tikėtina, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 35–40 km/val. greičiu smūgiavo į stovintį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kur ir kada, kieno vairuojami automobiliai buvo sugadinti, kategoriškai nustatyti negalima. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, buvo priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokų už sugadintus minėtus automobilius, nes negalima patvirtinti eismo įvykių autentiškumo. Apie tai buvo informuoti draudėjai, išsiunčiant pranešimą su ekspertine pažyma (1 t., b. l. 181-183).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galėjo būti, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. vakare, apie 19.00 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo grįžęs po darbo. Staiga išgirdo iš gatvės stipraus trenksmo garsą. Pagal garsą jam nekilo abejonių, kad kažkur netoliese atsitiko eismo įvykis, nedelsiant pasiėmė abu vaikus ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link tos pusės, iš kurios girdėjo smūgio garsą. Iš pradžių manė, kad eismo įvykis galėjo įvykti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuri yra pakankamai avaringa. Tačiau toje vietoje nieko nebuvo. Sankryžoje pamatė, kad maždaug už 30 metrų nuo jos, t. y. kitoje sankryžoje, kur susikerta (duomenys neskelbtini) gatvės, iš tikrųjų susidūrę du automobiliai. Tai buvo du lengvieji automobiliai, jų modelių neįsidėmėjo. Prie automobilių susidūrimo vietos stovėjo dvi moterys, kurios pasakė, kad viskas gerai, nereikia jokios pagalbos. Pagal automobilių apgadinimus buvo galima tikėtis ir skaudesnių pasekmių. Kiek prisimena iš automobilių apgadinimų, tai daugiausia nukentėjo jų priekinės dalys, aplinkui mėtėsi detalių nuolaužos. Ar buvo išsiskleidusios oro pagalvės jis neprisimena. Pamena, kad moterys tarsi pildė kažkokius dokumentus. Bendravimas buvo taikus, negirdėjo jokių ginčų ir jam nepasirodė, kad būtų kokių tarpusavio konfliktų. Pabrėžia, kad nuo to momento, kai išgirdo smūgį iki atėjo prie įvykio vietos praėjo apie 5 minutes laiko. Be įvykio dalyvių kitų jokių asmenų avarijos prieigose nematė. Toje vietoje iš tikrųjų matomumas iš šalutinio kelio yra prastas, todėl vairuotojai turėtų labiau sukoncentruoti dėmesį prieš išvažiuodami į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę (1 t., b. l. 185–186).
Iš 2019 m. spalio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. 19.00. val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo užregistruotas eismo įvykis, kurio metu vieno iš susidūrime dalyvavusių automobilių vairuotoja buvo I. J. (M. J. brolienė), vairavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis susidūrė su kitu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. M.. Aukščiau paminėtame pranešime nurodytas asmuo M. J., kaip pats nurodė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prižiūri automobilių parką. Ištyrus šio eismo įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Abu automobiliai yra apdrausti AB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 14 427 eurų, dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 6 736 eurų. Tokiu būdu galimai nusikalstamu būdu organizuotoje grupėje veikiantys asmenys pasikėsino pasisavinti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje 21 163 eurų lėšas. Pridėtas CD diskelis su nuotraukomis ir pareiškime nurodomais dokumentais (Paketas Nr. 1, byloje) (1 t., b. l. 1–16).
Iš 2019 m. spalio 25 d. CD diskelio apžiūrėtų kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad padarytos nuotraukos ir dokumentų kopijos (1 t., b. l. 17–18).
Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus žalų tyrimo eksperto M. S. ekspertinės pažymos išvados matyti, kad automobiliai ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti ne vairuotojų D. M. ir I. J., nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 10–16).
Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 16 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas laiškas elektroniniu paštu, kuriuo pranešama apie galimai nusikalstamą veiką vykdančius asmenis, akcentuojant pagrindinio organizatoriaus ir finansuotojo M. J. pavardę. Iš laiško matyti, kad eismo įvykių organizuojama labai daug, žalos yra daromos labai didelės. Stengiasi eismo įvykį daryti, kad automobilį būtų galima nurašyti. Mano, kad ši informacija bus naudinga, bei galima bus imtis atitinkamų veiksmų, užkirsti kelių šiai gerai organizuotai nusikalstamai veikai. M. J. teigimu, būtent su Lietuvos draudimu anksčiau yra organizavęs tyčinius draudimus. Nusikalstamos veikos per Lietuvos draudimą yra stulbinantis. Šiuo metu M. teigimu yra geriau daryti draudiminius įvykius per (duomenys neskelbtini) draudimą ((duomenys neskelbtini) draudimui pranešimas išsiųstas). Šiai dienai yra toliau ruošiami, perkami automobiliai mano minėtai nusikalstamai veikai daryti. Tikrinant AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje žalų istoriją buvo nustatyta įvykių galimai atitinkančių pateiktą informaciją. Iki gauto pranešimo užregistruotų žalų administravimas jau buvo pasibaigęs, o išmokos išmokėtos įvertinus eismo dalyvių deklaruotas eismo įvykių aplinkybes. 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo užregistruotas eismo įvykis, kurio metu vieno iš susidūrime dalyvavusių automobilių vairuotojas buvo M. J.. Įvykio aplinkybes neaiškios, o nukentėjusio automobilio (vairuojamo M. J.) žalą administruojančiai draudimo bendrovei pateiktos kito automobilio fotografijos. Deklaruojamojo įvykio metu buvo sugadintas ir automobilis ,,MB S3.0“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. D.. Šis automobilis yra apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl automobilio sugadinimo apskaičiuota žala yra 5 865 eurų (1 t., b. l. 96–97).
Iš 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvados Nr. 11-2200(19) matyti, jog automobilių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ susidūrimo metu automobilis „VW Passat CC“ stovėjo arba judėjo mažu iki 5 km/h greičiu. Automobilių „VW Passat CC“ ir „VW Passat“ sugadinimai, kurie matyti nuotraukose, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu: susidūrimo metu automobilio „VW Passat“ priekinis dešinys lonžerono galas ir bamperio sija ties galu padarė automobiliui „VW Passat CC“ sugadinimus ties priekiniu kairiu kampu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo lonžerono galą ir bamperio siją; automobilio „VW Passat“ priekinis kairys lonžerono galas padarė automobiliui „VW Passat CC“ sugadinimus ties priekinės dalies viduriu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo valstybinio numerio ženklą, bamperio siją; automobilio „VW Passat CC“ priekinis kairys lonžerono galas padarė automobiliui „VW Passat“ sugadinimus ties jo priekinės dalies viduriu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo bamperio siją; automobiliams kontaktuojant ir įgilėjant vienas į kitą, buvo deformuoti, sulaužyti abiejų automobilių aušinimo ventiliatoriai ir radiatoriai, automobilio „VW Passat CC“ variklio dangtis palindo po automobilio „VW Passat“ variklio dangčiu ir ant automobilio „VW Passat CC“ variklio dangčio buvo padaryti įbrėžimai (antsluoksniniai mėlynos spalvos pėdsakai), sulankstymai, įmušimas variklio dangčio priekinėje briaunoje, o automobiliui „VW Passat“ buvo nulenkta žemyn ir link variklio skyriaus variklio dangčio priekinė briauna. Tikėtina, automobilio „VW Passat CC“ priekinis kairysis sparnas ir variklio dangčio atraminė sija dešinėje pusėje buvo deformuoti automobilio „VW Passat“ aušinimo radiatoriaus dešine puse. Automobilių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „VW Passat“ priekinio dešinio sparno galinėje dalyje padarytų įbrėžimų. Automobilių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ susidūrimo metu automobilis „VW Passat CC“ stovėjo arba judėjo mažu iki 5 km/h greičiu, o automobilis „VW Passat“ susidūrimo metu judėjo ženkliai mažesniu nei 80 km/h greičiu. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima tiksliai nustatyti automobilio „VW Passat“ greičio susidūrimo metu. Automobilis „VW Passat“, judėdamas ženkliai mažesniu nei 80 km/h greičiu, priekinės dalies vidurine dalimi tarp žibintų trenkė į stovėjusio ar mažu iki 5 km/h greičiu judėjusio automobilio „VW Passat CC“ priekinės dalies kairę pusę kryptimi iš priekio link galo ir iš kairės į dešinę. Šios nustatytos eismo įvykio aplinkybės prieštarauja automobilių vairuotojų nurodytoms aplinkybėms, t. y. automobilio „VW Passat CC“ greitis prieš pat eismo įvykį buvo apie 20 -s- 30 km/h, o automobilio „VW Passat“ greitis galėjo būti 80 km/h ir daugiau. Pridėtas CD diskas (3 t., b. l. 62–69).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja įrašyta I. J., o automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nurodyta D. M.. Dokumentas patvirtintas abiejų asmenų parašais. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminiam tyrimui 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, traktuotina, kad žinomai suklastotą dokumentą bendrovei perdavė minėti eismo įvykio dalyviai (1 t., b. l. 4).
Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. gauto „(duomenys neskelbtini)“ atstovo N. M. pareiškimo dėl galimai 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13.30 val. tyčia sukelto eismo įvykio Kalvių kaime, Veliuonos sen., Jurbarko rajone, siekiant gauti draudimo išmoką, matyti, kad pagal eismo įvykio deklaraciją, incidentas įvyko tarp V. D., vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. J., vairuojamo automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris draustas KASKO draudimu. Tą pačią dieną V. D. telefonu kreipėsi į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė apie eismo įvykį ir informavo, kad jis vairuojamu automobilį „Mercedes Benz“ atsitrenkė į „Volkswagen Multivan“, įvykio metu buvo kviesta GMP, PGT ir policija. 2019 m. rugsėjo 9 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 36 055 eurų dydžio automobilio „Volkswagen Multivan“ remonto sąmatą su 44 vnt. foto nuotraukų, kuriose atvaizduoti automobilio apgadinimai. Išanalizavus gautą medžiagą nustatyta, kad nuotraukų data neatitinka įvykio datos, t. y. jos darytos iki įvykio – 2019 m. rugpjūčio 22 d., nuotraukose matyti visiškai kitas „Volkswagen Multivan“ valstybinio numerio ženklas – (duomenys neskelbtini), nei dalyvavusio įvykyje – (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ taip pat disponuoja informacija, kad „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje 2019 m. liepos 10 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šį įvykį administravo draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pateiktos analogiškos apgadinto „Volkswagen Multivan“ nuotraukos (1 t., b. l. 82–90).
Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Jurbarko rajone, Veliuonos seniūnijoje, Kalvių kaime, kelyje Kaunas-Jurbarkas 46 kilometrų 900 metrų nuo Kauno miesto, važiuojant nuo Jurbarko, yra nuvažiavimas nuo kelio link Nemuno upės. Kelio išsišakojimo kelkraštyje matomas apie 2 metrų pločio žemės plotas, kuriame nėra žolės, prie griovio krašto ant žemės guli juodos spalvos plastikinės dalys, dalys paimtos supakuotos į paketą Nr. 489574. Kelkraštyje kelio Kaunas-Jurbarkas rastos raudonos, pilkos, juodos ir skaidrios plastikinės dalys. Dalys supakuotos į paketą Nr. 489622. Ant griovio šlaito rastos raudonos spalvos ir raudonos spalvos su skaidrių fragmentų dalys (galimai automobilio galinio žibinto dalys), pilkos spalvos plastikinės dalys, juodos spalvos plastikinės dalys. Griovyje matomas medis, šalia kurio yra šakos. Medžio kairėje pusėje ant žemės rastos baltos, pilkos, juodos spalvos plastikinės dalys ir skaidrios plastikinės dalys. Dalys paimtos supakuotos į paketą Nr. 470057. Dešinėje pusėje prie medžio rasta juodos spalvos plastikinė dalis ir dvi skaidrios plastikinės dalys. Dalys supakuotos į paketą Nr. 470058. Tarp šakų esančiu prie medžio pilkos ir juodos spalvos plastikinės dalys. Dalys paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 489573. Penkių šakų fragmentai su atidalinimais paimti ir supakuoti į dėžutę (1 t., b. l. 99–116).
Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietos prieigose, važiuojant nuo Jurbarko yra nuvažiavimas nuo kelio link Nemuno upės. Pavažiavus keliu link upės apie 40 metrų, kairėje pusėje, šalikelėje, matomi chaotiškai sudėti įvairių parametrų betono luitai, kurių vieno viršutinėje dalyje matomas įtvirtinto armatūros strypo dalis lenktu galu viršuje. Grįžus į eismo įvykio vietą, žiūrint kryptimi nuo Jurbarko link Kauno, dešinėje pusėje griovyje matomas medis (eglė), šalia kurio yra krūva išsklaidytų sausų šakų. Apžiūrint medžio kamieną, ant jo jokių žymių, įspaudų, kamieno vientisumo pažeidimų nesimato. Apie 1 metro atstumu nuo medžio, ant paklotės rastas 34x25 cm betono luitas su statmenai įtvirtintu apie 33 cm aukščio (nuo luito apačios) metaliniu strypu, kurio galas užlenktas (kablio formos). Luitas yra absoliučiai analogiškas betono luitams, kurie rasti krūvoje už 40 metrų nuo įvykio vietos. Pakėlus luitą matyti, kad jis toje vietoje atsirado galimai eismo įvykio metu, kadangi nebuvo jokių žemėje įsispaudusių žymių (ilgesnio gulėjimo), po luitu buvo matyti žali, šviežiai nukritę medžių lapai, kelias įrodo, kad objektas galėjo būti padėtas toje vietoje tyčia. Pagal transporto priemonės ratų įspaudus nustatyta, kad „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į griovį, betono luitas atsirado po automobilio apatine dalimi. Betono luitas paimtas iš įvykio vietos, nutransportuotas iki Kauno AVPK, kur pasvertas buitinėmis svarstyklėmis. Nustatyta, kad objekto (luito su strypu) bendras svoris yra 13,8 kg (1 t., b. l. 117–122).
Iš 2019 m. spalio 15 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos paimto automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Volkswagen Multivan“ buvo apžiūrėtas. Automobilis išoriškai apgadintas, vizualiai matomi apgadinimai priekinėje ir galinėje dalyse. Priekinės dalies apgadinimai: sudaužytas priekinis stiklas beveik per visą perimetrą, smūgio lokalizacijos matomos keliose vietose. Visa priekinė dalis, esanti žemiau variklio dangčio, nuardyta, t. y. nuimtas priekinis bamperis, priekinės lempos, radiatorius ir kitos dalys. Ant variklio dangčio matomas nedidelis įlinkimas (vidurinėje dalyje, iš krašto). Abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai laikosi tik ant laidų, atitrūkę iš savo vietų. Galinės dalies apgadinimai: kairėje pusėje įlenkimas ties galiniu žibintu, įlenkimo vietoje matyti baltos spalvos dažai, įlenktas kairės pusės galinis sparnas, nėra kairiojo galinio žibinto, deformuota visa bagažinės dalis, nėra galinio bamperio, bei kt. Atlikti matavimai, naudojant mastelinę liniuotę, koncentruojantis į smūgio lokalizaciją transporto priemonės galinėje dalyje. Nuo priekiniame stikle esančių dūžio vietų skaidria lipnia juosta ir daktiloskopine plokštele paimtos mikrodalelės, supakuota į vokus (spaudo Nr. 41) (3 t., b. l. 113–116).
Iš 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro transporto trasologinio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2307(19)/11-407(20) dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio, matyti, kad konstatuota, jog automobilio „VW Multivan“ užpakalinės dalies ir automobilio „Mercedes-Benz S320 CDI“ priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu. Automobiliui „VW Multivan“ nuvažiavus nuo kelio į dešinę, kliudžius kelio šlaitą ir įsirėmus į medi per sukrautų šakų krūvą, galėjo būti apgadintos šios transporto priemonės apatinė ir priekinė dalys. Automobilio „VW Multivan“ priekinis stiklas, abu išoriniai veidrodžiai ir kairės pusės užpakalinės durelės buvo apgadinti ne deklaruoto eismo įvykio metu. Transporto priemonės susidūrė ne jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad automobiliai „VW Multivan“ ir „Mercedes-Benz S320 CDI“ buvo intensyviai stabdomi prieš pat susidūrimą. 3)- V. D. ir M. J. nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonės susidūrė kelio Vilkija-Jurbarkas važiuojamosios dalies dešinėje pusėje neatitinka nustatytos susidūrimo vietos. 4)- Automobilis „VW Multivan“ į medi per sukrautas šakas įsirėmė važiuodamas nedideliu, tikėtina, iki 20 km/h greičiu. 5)- Kontakto su betono luitu metu per vidurį buvo įbrėžta po varikliu esanti plastikinė apdaila, įlenktas ir įbrėžtas kietųjų dalelių Ultras (3 t., b. l. 125–139).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad numatytas turtas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas dydis – 50 eurų.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, apgaulę panaudojęs kaltininkas, gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.
Taigi, sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl visada kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 182 straipsnį būtina išnagrinėti atsiradusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Padariniai sukčiavime pasireiškia kaip turtinė žala, atsiradusi asmeniui dėl turto ar turtinės teisės praradimo, turtinės prievolės panaikinimo ar jos išvengimo, o turto vertė yra lygi prarasto turto ar turtinės teisės vertei arba panaikintai ar išvengtai turtinės prievolės vertei. Inkriminuojant BK 182 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta, jog kaltininkas iš tikrųjų suvokė, kad sukčiaudamas siekė įgyti didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Kaip ir minėta, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą (šiuo atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Dėl pasikėsinimo sukčiauti 2019 m. rugpjūčio 13 d.
M. J. dėl jam inkriminuotos 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val. padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad inscenizavo eismo įvykį, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, kurio metu D. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš šalutinio kelio – J. Pabrėžos gatvės, sustojo ant pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, po ko jo (M. J.) vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kad tariamai jį vairavo I. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, tyčia, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Jis paaiškino, kad su D. M. susitiko sporto klube, jis turėjo įmonės automobilį ant kurio buvo įbrėžimai. D. M. sakė, kad genda jos automobilis, todėl sugalvojo suklastoti eismo įvykį. Nebuvo tikslo gauti dideles sumas, nes automobiliai buvo lizinguojami, tikėjosi nemokant frančizių suremontuoti ir atgauti pradinį įnašą. Už „Volkswagen Passat“ turėjo gauti pradinį įnašą 3 000 eurų. Tikėjosi, kad automobiliai nebus taip stipriai sugadinti, jog pasekmės bus daug lengvesnės. Kaltinamoji D. M. dėl jai inkriminuotos 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val. nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad su M. J. kalbėjo, jog jai reikėtų pasiremontuoti automobilį. M. J. pasiūlė inscenizuoti eismo įvykį, tą ir padarė, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ji kartu su M. J. pagal iš anksto sutartą planą, 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.00 val., tyčia, sukėlė (inscenizavo) eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš šalutinio kelio – J. Pabrėžos gatvės, sustojo ant pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, po ko M. J. vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kad tariamai jį vairavo I. J., važiuodamas pagrindiniu keliu, tyčia atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – sudarė situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, po ko jai ir vėliau atvykusiai I. J. inscenizuoto eismo įvykio vietoje užpildžius 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašant joje kaip įvykio kaltininką, o po to, ji informavo apdrausto savo automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ apie tariamai netyčia kilusį eismo įvykį, M. J. melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu sukčiaudami pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. jos naudai įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 6 736 eurų draudimo lėšas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ 14 427 eurų draudimo lėšas, iš viso įgyti bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 21 163 eurų draudimo lėšas už abiejų automobilių apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė atskleidė šį sukčiavimą ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaltinamoji I. J. parodė, kad nedalyvavo eismo įvykyje, į įvykio vietą atvažiavo vėliau. M. J. yra jos vyro brolis, kuris pasakė jai atvykti į (duomenys neskelbtini), nes atsitiko eismo įvykis, prašė užpildyti eismo deklaraciją ir ją pasirašyti. Apklaustas liudytojas A. K., parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. vakare, apie 19.00 val., būdamas namuose išgirdo stipraus trenksmo garsą. Nuvykęs į įvykio vietą matė du apgadintus automobilius, kur daugiausia nukentėjo jų priekinės dalys, aplinkui mėtėsi detalių nuolaužos. Prie automobilių susidūrimo vietos stovėjo dvi moterys, kurios pasakė, kad viskas gerai, nereikia jokios pagalbos, jos tarpusavyje tarėsi ir pildė dokumentus. 2019 m. spalio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodė, kad ištyrus eismo įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Abu automobiliai yra apdrausti AB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 14 427 eurų, dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 6 736 eurų. Iš 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvados Nr. 11-2200(19) matyti, jog automobilių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ susidūrimo metu automobilis „VW Passat CC“ stovėjo arba judėjo mažu iki 5 km/h greičiu. Automobilių „VW Passat CC“ ir „VW Passat“ sugadinimai, kurie matyti nuotraukose, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu: susidūrimo metu automobilio „VW Passat“ priekinis dešinys lonžerono galas ir bamperio sija ties galu padarė automobiliui „VW Passat CC“ sugadinimus ties priekiniu kairiu kampu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo lonžerono galą ir bamperio siją; automobilio „VW Passat“ priekinis kairys lonžerono galas padarė automobiliui „VW Passat CC“ sugadinimus ties priekinės dalies viduriu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo valstybinio numerio ženklą, bamperio siją; automobilio „VW Passat CC“ priekinis kairys lonžerono galas padarė automobiliui „VW Passat“ sugadinimus ties jo priekinės dalies viduriu: sulaužė bamperio apvalkalą, deformavo bamperio siją; automobiliams kontaktuojant ir įgilėjant vienas į kitą, buvo deformuoti, sulaužyti abiejų automobilių aušinimo ventiliatoriai ir radiatoriai, automobilio „VW Passat CC“ variklio dangtis palindo po automobilio „VW Passat“ variklio dangčiu ir ant automobilio „VW Passat CC“ variklio dangčio buvo padaryti įbrėžimai (antsluoksniniai mėlynos spalvos pėdsakai), sulankstymai, įmušimas variklio dangčio priekinėje briaunoje, o automobiliui „VW Passat“ buvo nulenkta žemyn ir link variklio skyriaus variklio dangčio priekinė briauna. Tikėtina, automobilio „VW Passat CC“ priekinis kairysis sparnas ir variklio dangčio atraminė sija dešinėje pusėje buvo deformuoti automobilio „VW Passat“ aušinimo radiatoriaus dešine puse. Automobilių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „VW Passat“ priekinio dešinio sparno galinėje dalyje padarytų įbrėžimų. Taip pat kaltinamoji D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. J. sugalvojo susitvarkyti savo automobilį, bendrovės automobilį ir ji sutiko jam padėti. Kaltinamoji I. J., teismo posėdžio metu parodė, kad M. J. yra jos vyro brolis, kuris paprašė jos, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini) g., nes atsitiko eismo įvykis, prašė užpildyti eismo deklaraciją ir ją pasirašyti.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamųjų M. J. ir D. M. veiksmai, tai, kad buvo inscenizuotas eismo įvykis, pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie eismo įvykį, taip turint tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmokas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su suklastotų eismo įvykių deklaracijų pateikimu draudimo bendrovėms, kad gautų draudimo išmokas. Tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta, nes draudimo bendrovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji M. J. ir D. M. jau prieš pasikėsinant padaryti nusikalstamą veiką žodžiu buvo aptarę jos planą, abu buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, nes abu inscenizavo eismo įvykį, kad gautų draudimo išmokas, tačiau D. M. vaidmuo buvo antraeilis, nes visą nusikalstamos veikos planą sukūrė M. J.. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji savo sutarimą išreiškė žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais.
Kaltinamasis M. J. ir D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog inscenizavo eismo įvykį ir pildė eismo įvykio deklaracijas, nes norėjo pasiremontuoti smulkius automobilių defektus. Tikėjosi, kad automobiliai nebus taip stipriai sugadinti, jog pasekmės bus daug lengvesnės, t. y. pasekmių nedetalizavo, todėl, teismas laiko, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai kaltininkas veikia tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis 2K-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis).
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog abu kaltinamuosius tenkino bet kokios jų nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. bet koks lėšų dydis, įgytas iš draudimo bendrovės dėl automobilių apgadinimo, todėl kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuota kvalifikuota sukčiavimo sudėtis dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą, nes pasikėsinta pasisavinta draudimo lėšų suma: dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 14 427 eurų, dėl automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo apskaičiuota žala yra 6 736 eurų, viso 21163,00 Eur yra didesnė nei 250 MGL, t. y. 12500 Eur.
Nusikalstama veika nebaigta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamųjų valios, t. y. lėšos neįgytos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamųjų M. J. ir D. M. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota teisingai.
Dėl dokumento klastojimo
M. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad kartu su D. M. ir I. J. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.00 val., suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d., deklaraciją. Ją užpildė D. M. ir I. J.. Visi trise sutarę nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį, t. y. įrašydami, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo – susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo I. J., ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., o po to, užpildytą deklaraciją patvirtino savo parašais, o po to, jis ir D. M. laikė suklastotą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kol ji buvo pateikta draudimo bendrovėms. M. J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaraciją įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis ir D. M. pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“. I. J. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad kartu su M. J. ir D. M., turint tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, deklaraciją, kurią užpildė D. M. ir ji pati, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį. Suklastotus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis ir D. M. pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“. D. M. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad turėdama tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su M. J. ir I. J., tyčia suklastojo žinomai tikrą dokumentą – eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 13 d., deklaraciją, kurią užpildė ji ir I. J., pastaroji nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tyčia sukeltą (inscenizuotą) eismo įvykį, t. y. įrašydama, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo – susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo I. J. ir automobilis „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ji, o po to užpildytą deklaraciją patvirtino savo parašais, po ko, ji ir M. J. laikė suklastotą dokumentą iki jį pateikė draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“, o M. J., žinodamas, kad į eismo įvykio deklaraciją įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, po ko šis pateikė tai pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat kaltinamoji D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. J. sugalvojo susitvarkyti savo automobilį, kuris yra lizinguojamas. Kaltinamoji I. J., teismo posėdžio metu parodė, kad M. J. yra jos vyro brolis, kuris paprašė, kad ji atvyktų į (duomenys neskelbtini), nes atsitiko eismo įvykis, prašė užpildyti eismo deklaraciją ir ją pasirašyti. Tai, kad apgaule buvo siekiama įgyti draudimo lėšas patvirtina 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaracija, iš kurios matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja įrašyta I. J., o automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nurodyta D. M.. Dokumentas patvirtintas abiejų asmenų parašais. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminiam tyrimui 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina, kad žinomai suklastotą dokumentą bendrovei perdavė minėti eismo įvykio dalyviai. Apklaustas liudytojas A. K., parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. vakare, apie 19.00 val. būdamas namuose išgirdo stipraus trenksmo garsą. Nuvykęs į įvykio vietą matė du apgadintus automobilius, kur daugiausia nukentėjo jų priekinės dalys, aplinkui mėtėsi detalių nuolaužos. Prie automobilių susidūrimo vietos stovėjo dvi moterys, kurios pasakė, kad viskas gerai, nereikia jokios pagalbos, jos tarpusavyje tarėsi ir pildė dokumentus. Iš 2019 m. spalio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad ištyrus eismo įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji M. J., D. M. ir I. J., veikdami bendrai, suklastojo 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydami į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio dalyvius ir inscenizuotą eismo įvykį.
Kaltinamieji M. J., D. M. ir I. J. suprato, kad įrašo į eismo įvykio deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, deklaracijos buvo pateiktos draudimo bendrovei, jie norėjo taip veikti ir tokių pasekmių siekė, todėl teismas laiko, jog veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.
Šiuo atvejus M. J. buvo bendrininkų grupės organizatorius, nes sumanė nusikalstamos veikos planą ir ją koordinavo, o I. J. ir D. M. buvo vykdytojos. M. J. ir D. M. dėl nusikalstamos veikos buvo sutarę žodžiu dar prieš ją vykdant, o su I. J. sutarta prieš pat vykdant šią nusikalstamą veiką, jai atvykus į inscenizuoto eismo įvykio vietą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamųjų M. J., D. M. ir I. J. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai.
Dėl pasikėsinimo sukčiauti 2019 m. rugpjūčio 29 d.
Kaltinamasis M. J. dėl jam inkriminuotos 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.30 val., nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad inscenizavo eismo įvykį, t. y. tyčia, sukėlė eismo įvykį Kalvių kaime, Veliuonos sen., Jurbarko rajone, kelio „Kaunas – Jurbarkas“ 47-ame kilometre, kurio metu jis automobiliu „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, aplenkė priešais ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D., po ko, tyčia, staigiai stabdė nesant priekyje jokios kliūties, dėl ko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galimybės išvengti kontakto, atsitrenkė į „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, nuo smūgio pastaroji transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, taip sudarė situaciją, kad neišvengiamai įvyktų autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti. Apklaustas liudytojas N. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną, 13.30 val. Kalvių kaime, Jurbarko rajone automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko iš pagrindinio kelio į dešinę pusę ir tuo metu į jį atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio „VW Multivan“ nulėkė nuo kelio į šalikelėje esančius medžius. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, policija bei gaisrininkai. Automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. J., o automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Dobroslavskis. Jis, išnagrinėjęs visą turimą žalos bylos medžiagą, 2019 m. rugsėjo 19 d. nuvyko į įvykio vietą, kur rado vienintelį medį – eglę, į kurį neva atsitrenkė ,,VW Multivan“, padarė nuotraukas įvykio vietoje. Medis, į kurį neva trenkėsi ,,VW Multivan“, neturėjo nė vieno vizualiai matomo defekto. Prie medžio buvo sudėta krūva nupjautų šakų, kurios akivaizdžiai buvo jau seniai nupjautos. Prie pat medžio nerado jokių eismo įvykio pėdsakų: detalių nuolaužų, tepalo žymių. Maždaug apie 2 metrų atstumu nuo medžio link kelio gulėjo keletas nuolaužų, galimai automobilio žibinto. Rastų pėdsakų visuma leido suabejoti įvykio tikrumu, todėl į įvykio vietą iškvietė Kauno AVPK NVRS pareigūnus. Įvykio vietoje iš jo, kaip iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, priėmė pareiškimą, atliko įvykio vietos apžiūrą dalyvaujant policijos specialistui. Tirdamas žalos bylą pamatė, kad yra pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios serviso paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė pateikė visiškai kito to paties modelio mikroautobuso nuotraukas, kuriose matyti panašios spalvos automobilis, kaip ir dalyvavęs 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykyje, bet ant jo buvo visai kitas valstybinio numerio ženklas, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl jų bendrovės ekspertas R. V. papildomai susisiekė su minėtu servisu „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė papildomų 2019 m. rugpjūčio 29 d. apgadinto automobilio nuotraukų. Po kelių dienų el. paštu buvo gautos visai kitos nuotraukos, kuriose figūravo jau automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su nuotraukomis pristatė žalos sąmatą 36055 eurų (be PVM) sumai. Pateiktose nuotraukose matomi automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė įtarimus, kadangi ant medžio, kurį jis apžiūrėjo, nebuvo jokių žymių, o nuotraukose matomas mikroautobusas buvo stipriai apgadintu priekiu ir varikliu. Todėl 2019 m. rugsėjo 24 d. jis kartu su kolega G. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju F. K. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo laikomas „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio ir kur buvo nustatyti visi tariami 2019 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu padaryti apgadinimai bei pateikta žalos sąmata. Jis kartu su G. T. papildomai apžiūrėjo mikroautobusą, o F. K. su savo įranga prisijungė prie automobilio kompiuterio ir diagnozavo vadinamąsias „klaidas“, t. y. automobilio mazgų defektus, kurie atsiranda taip pat ir eismo įvykio metu, ir automatizuotai eina į automobilio kompiuterio atmintį. Tokiu būdu, jau po eismo įvykio, egzistuoja galimybė gauti informaciją apie eismo įvykio datą, laiką, ridą, tam tikrais atvejais – apie greitį, ar buvo prisegtas saugos diržas ir t. t. Atlikus patikrą F. K. informavo, kad mikroautobuso „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuteryje yra trijų grupių „klaidos“: 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13.19 val., 13.24 val. atsiradusios „VW Multivan“ galiniuose mazguose; 2019 m. rugpjūčio 29 d. 15.54 val. atsiradusios priekiniuose mazguose, t. y. praėjus 2,5 val. po eismo įvykio; 2019 m. rugsėjo 4 d. 19.09 val. įvairiuose automobilio mazguose. Kitaip tariant, eismo įvykio metu nukentėjo tik automobilio „VW Multivan“ galinė dalis, o priekinės dalies pažeidimai atsirado daug vėliau (po 2,5 val.) ir galimai buvo padaryti tyčia, ir kitoje vietoje siekiant dirbtinai padidinti sugadinimų mastą. Toliau atlikdamas tyrimą šioje žalos byloje, jis kontaktavo su AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrėju M. S., kadangi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, t. y. „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas KASKO draudimu minėtoje bendrovėje. M. S. savo žalos tyrimo metu apklausė abu eismo įvykio dalyvius ir informavo jį, kad „Mercedes Benz“ jau parduotas įmonei, kurios pavadinimo šiuo metu neprisimena. Per „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę jis rado tos įmonės kontaktus, susisiekė su jos atstovais ir jie jam nurodė, kad minėtas automobilis esamu momentu yra Alytuje, privačiame automobilių sąvartyne. 2019 m. rugsėjo 25 d. jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu (vardo, pavardės neprisimena) atliko analogišką „Mercedes Benz“ kompiuterio patikrinimą. Automobilis tikrai buvo tas pats, kuris buvo nurodytas 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio deklaracijoje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė transporto priemonės VIN kodą: (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. jis važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į mikroautobuso kairįjį galinį kampą Smūgis buvo stiprus, nes jo greitis buvo didesnis ir stabdymas nedavė teigiamų rezultatų. Kontakto pasekoje mikroautobusas nuvažiavo į pakelės griovį, įlėkė į kažkokius krūmus. Jis liko ant važiuojamosios dalies. Jis ir kitas vairuotojas išlipo iš transporto priemonių, apsižodžiavo ir pradėjo apžiūrinėti mašinas. Mikroautobuso apgadinimų jis nematė, nes nebuvo prie jo nuėjęs. O jo „MB“ buvo stipriai sudaužytas priekinis dešinės pusės kampas. Mikroautobuso vairuotojas iš karto pasakė, kad jis kaltas. Jis sutiko, kadangi nesilaikė saugaus atstumo ir tai buvo susidūrimo priežastis. Tačiau eismo įvykio deklaraciją iš karto pildyti atsisakė, kadangi jo automobilis buvo draustas KASKO ir norėjo, kad eismo įvykį užfiksuotų policija. Dėl to bendruoju pagalbos telefonu iškvietė patrulius. Jie atvyko greitai, nes sakė, kad yra kažkur netoliese. Policija užfiksavo įvykį, patikrino abiejų vairuotojų girtumą ir išvažiavo. Policijai jis pasakė, kad yra kaltas. Išvykus policijai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jis iš karto apie įvykį pranešė savo draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Draudimas jokios išmokos jam neišmokėjo, liepė laukti, nes vyksta tyrimas policijoje ir jie turi gauti iš policijos kažkokį dokumentą apie priimtą sprendimą. Kaip suprato, tik tuo atveju jam bus išmokėta draudimo išmoka. Liudytoja M. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.00 val. iš Marijampolės AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelyje Nr. 141 „Kaunas-Klaipėda“, ties Armenos upe yra įvykęs eismo įvykis. Įvykio vieta yra apie 10 km nuo Kauno apskrities ribos, t. y. apie 60 km nuo Jurbarko miesto. Atvykusi į nurodytą vietovę su kolege, ant važiuojamosios dalies, kryptimi link Kauno pamatė stovintį apgadintą juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Ant „MB“ galinės dalies bagažinės dangčio du vyrai pildė dokumentus. Griovyje, dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Jurbarko, buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsirėmęs į pakelės medį (eglę) stovi pilkos spalvos mikroautobusas „VW Multivan“. „VW Multivan“ vairuotojas paaiškino, kad jie dėl eismo įvykių aplinkybių su „MB“ vairuotoju sutarė, kaltininkas aiškus, todėl yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Kolegė tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo“ fotografavo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Apžiūrint „VW Multivan“, iš galo nesimatė apgadinimų priekinėje dalyje. Kiek ji matė, abu šoniniai veidrodėliai buvo nulenkti, bet laikėsi pakibę. Kuriuo metu apgadinti veidrodėliai nesiaiškino, nors akivaizdžios kliūties nuvažiuojant nuo kelio nebuvo. Iš priekio matėsi, kad mikroautobusas atsirėmęs į sausų šakų krūvą ir prispaudęs jas prie medžio kamieno. Tiek, kiek buvo galima įžvelgti plika akimi, ant medžio jokių apgadinimų, būdingų smūgiui žymių nesimatė. Šakos buvo senos, sudžiūvusios, sukrautos į krūvą tvarkingai. Kontakto su automobiliu metu jos išsisklaidė ant kapoto ir uždengė visus galimus apgadinimus. Ji matė, kad „VW Multivan“ priekinis stiklas yra sveikas (nesudužęs), kapoto dangtis taip pat be apgadinimų. Galinėje dalyje nepastebėjo jokių ženkliai matomų apgadinimų, buvo kažkokie nedideli įlinkimai. Apžiūrint „Mercedes Benz“ matė, kad stipriai apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas ir priekinė dalis – bamperis, kapotas, lempos, nebuvo grotelių. Apklausta liudytoja R. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 14 val. važiavo iš Ariogalos į Veliuoną keliu „Kaunas-Klaipėda“, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant atkarpa Seredžius-Veliuona, ties Armenos upeliu, apytikriai kelio 47 km nuo Kauno, pamatė eismo įvykį. Besidairant po įvykio vietą ir lėtai judant, ji pamatė „Mercedes Benz“ stovėjimo kelio pusės griovyje mikroautobusą pilkos spalvos „VW Transporter“ arba „VW Caravelle“. Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla – automobilių nuoma. Prieš tai įmonės savininkas buvo M. J., liudytojas nupirko iš jo minėtą įmonę. Tada M. J. dirbo vadybininku. 2019 m. rugpjūčio 29 d. M. J. darbo reikalais išvyko pas kažkokį klientą, jis išvažiavo įmonei priklausančiu automobiliu „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. M. jam paskambino ir pasakė, kad kažkur Jurbarko kelyje jis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo stipriai apgadintas automobilis, kurį vairavo. M. J. pasakė, kad transporto priemonė negali važiuoti savo eiga ir paprašė surasti tralo kontaktus. Liudytojas jam pasakė, kad automobilį transportuoti reikia į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo, kad tralas jau išveža automobilį iš įvykio vietos, jis taip pat nuvažiavo link serviso ir ten laukė. Apie 15-16 val. tralas atvažiavo, kartu atvyko ir pats M. J.. Kiek matė, buvo stipriai apgadintas automobilio priekis ir galas. Buvo sudužęs priekinis stiklas, sulankstytas kapotas. Kitą dieną užregistravo žalą draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal eismo įvykio deklaraciją buvo kaltas kitas automobilis, dalyvavęs įvykyje, kuris buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu būtent „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje. Užregistravęs žalą, gavo jos numerį, kurį nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam žinoma, mašinos remonto sąmata buvo apskaičiuota apie 36 000 eurų (su PVM) sumai. Tačiau draudimo bendrovė lėšų neišmokėjo, nes paaiškėjo, kad kreipėsi į teisėsaugą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietos prieigose, važiuojant nuo Jurbarko yra nuvažiavimas nuo kelio link Nemuno upės. Grįžus į eismo įvykio vietą, žiūrint kryptimi nuo Jurbarko link Kauno, dešinėje pusėje griovyje matomas medis (eglė), šalia kurio yra krūva išsklaidytų sausų šakų. Apžiūrint medžio kamieną, ant jo jokių žymių, įspaudų, kamieno vientisumo pažeidimų nesimato. Iš 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro transporto trasologinio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2307(19)/11-407(20) dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio, matyti, kad konstatuota, jog automobilio „VW Multivan“ užpakalinės dalies ir automobilio „Mercedes-Benz S320 CDI“ priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu. Automobiliui „VW Multivan“ nuvažiavus nuo kelio į dešinę, kliudžius kelio šlaitą ir įsirėmus į medi per sukrautų šakų krūvą, galėjo būti apgadintos šios transporto priemonės apatinė ir priekinė dalys. Automobilio „VW Multivan“ priekinis stiklas, abu išoriniai veidrodžiai ir kairės pusės užpakalinės durelės buvo apgadinti ne deklaruoto eismo įvykio metu. Transporto priemonės susidūrė ne jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad automobiliai „VW Multivan“ ir „Mercedes-Benz S320 CDI“ buvo intensyviai stabdomi prieš pat susidūrimą. Automobilis „VW Multivan“ į medį per sukrautas šakas įsirėmė važiuodamas nedideliu, tikėtina, iki 20 km/h greičiu.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamojo M. J. veiksmai, tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. tyčia sukėlė eismo įvykį, taip sudarydamas situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis įvykis – autoavarija, kad būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, po ko kaltę pripažinus kitam vairuotojui ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, jis melagingai informavo apdrausto automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai netyčinio eismo įvykio, po ko savininkas kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu jis pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 43 626,55 eurų draudimo lėšas. Kaltinamojo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – pasikėsinimu įgyti draudimo lėšas.
Kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog inscenizavo eismo įvykį ir pildė eismo įvykio deklaraciją, nes norėjo pasiremontuoti smulkius automobilio defektus. nesitikėjo, kad automobiliai nebus taip stipriai sugadinti, jog pasekmės bus daug lengvesnės, todėl, teismas laiko, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kaip ir minėta, iš nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltininkas konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, jį tenkino bet kokie dėl jo veikos kilsiantys padariniai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė apėmė ir didelės vertės turto įgyjimą. Pagal teismų praktiką, kai veikiam tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pasikėsinti įgyti turto vertė 43626,55 Eur yra didesnė už 250 MGL, t. y. 12500,00 Eur, tačiau veika nebaigta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo M. J. valios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo M. J. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmių skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje (padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nusikalstamos veikos stadija, kaltės forma, veikos padarymo motyvai, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Kaltinamasis M. J. pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teismo neteistas.
Kaltinamoji D. M. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, du nesunkius nusikaltimus. Anksčiau teismo neteista.
Kaltinamieji M. J. bei D. M. Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruoti, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (4 t., b. l. 163, 165, 5 t., 64, 66). Kaltinamasis M. J. administracine tvarka baustas 14 kartų (4 t., b. l. 166–167), kaltinamoji D. M. administracine tvarka nebausta (5 t., b. l. 69). Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinti aplinkybė – prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, už pasikėsinimą sukčiauti jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, o už dokumento klastojimą skirtina arešto bausmė, kurių dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Kaltinamoji I. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ji Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, už dokumento klastojimą jai skirtina arešto bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo. Pažymėtina, jog švelniausia bausmės rūšis – bauda – neskirtina, nes kaltinamoji parodė, kad viena augina du vaikus, jos gaunamos pajamos apie 600,00 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, jog paskyrus baudą nukentėtų pirmiausia nepilnamečių vaikų interesai.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinos trečdaliu.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrintinos apėmimo būdu (63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), o galutinė bausmė skirtina jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Nagrinėjamu atveju aktuali BK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija (patvirtina 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XI-1861), kuri nedraudžia atidėti bausmės vykdymą padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai pat nustatė galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamiesiems M. J. ir D. M. bei I. J..
Pagal BK 75 straipsnį asmeniui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. J. neteistas. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, kas rodo jo ne antivisuomeninį poreikį. Be to, jo padarytos nusikalstamos veikos, (pasikėsinimas padaryti nusikalstamas veikas) nėra smurtinio pobūdžio, jomis turtine žala nepadaryta. Kaltinamasis pats atlygino žalą, nukentėjusieji jam pretenzijų neturi. Kaltinamasis turi šeimą, dirba, kas rodo, jo tvirtus socialinius ryšius, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai, darbiniai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajam gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. J. antivisuomenines nuostatas. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad M. J. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai M. J. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Nors įstatymo leidėjas nustatė, jog asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, charakterizuojamas teigimai, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, o dėl paskirtos bausmės vaikai netektų pajamų, nebūtų kam juos prižiūrėti, sunkių nusikaltimų padarymas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 ir 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nenustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas. M. J. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL, t. y. 250,00 Eur, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių terminą.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. M. neteista. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, kas rodo jos ne antivisuomeninį poreikį. Be to, jos padarytos nusikalstamos veikos, (pasikėsinimas padaryti nusikalstamas veikas) nėra smurtinio pobūdžio, jomis turtine žala nepadaryta, ją atlygino kaltinamasis M. J.. Kaltinamoji turi šeimą, dirba, kas rodo, jos tvirtus socialinius ryšius, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai, darbiniai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajai gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių D. M. antivisuomenines nuostatas. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad jai realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos ankstesniam elgesiui. Taigi atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai D. M. atžvilgiu gali būti pasiekti jai suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jai taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Nors įstatymo leidėjas nustatė, jog asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, charakterizuojama teigiamai, augina du mažamečius vaikus, o dėl paskirtos bausmės nebūtų kam juos prižiūrėti, sunkaus nusikaltimų padarymas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jos vaidmuo buvo antraeilis, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nenustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas. D. M. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL, t. y. 250,00 Eur, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių terminą.
Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo I. J., pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jaunos ir darbingo amžiaus kaltinamosios socialinius ryšius, kas ją, atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju I. J. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jos veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti I. J. taikant minimalų 3 (trijų) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
Prokuroras prašė skirti kaltinamajai I. J. švelnesnę bausmę, nes straipsnio sankcijoje numatė įstatymo leidėjas, nes kaltinamoji viena augina du nepilnamečius vaikus,
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
BK 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę, bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas).
Šioje konkrečioje byloje nenustatyta aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, kad būtų galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Priešingai, byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. J. suklastojo dokumentą, ilgą laiką apie tai nepasakojo net sutuoktiniui, nusikalstama veika atskleista ne jos dėka, kas rodo padidintą kaltinamosios pavojingumą visuomenei.
Vien tai, kad kaltinamoji augina du nepilnamečius vaikus nesudaro pagrindo jai skirti švelnesnę bausmę nei numatė įstatymo leidėjas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamosios I. J. sutuoktinio R. J. prašymas, kuris ir posėdžio metu prašė perduoti I. J. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji prašymui pritarė. Prokuroras prašė prašymo netenkinti.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. J. anksčiau neteista, kaltinama padariusi vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jie nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamoji atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.
Kaltinamoji I. J. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, žala atlyginta, todėl ji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.
Kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje yra pateiktas laiduotojo R. J. prašymas perduoti jo atsakomybei kaltinamąją I. J. pagal laidavimą. Jis yra neteistas, dirba. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kokią teigiamą įtaką galėtų daryti sutuoktinei, juolab, kad pati kaltinamoji paaiškino, jog jos žodis byloje yra lemiamas. Teismas taip pat laiko, jog R. J. kritiškai vertino pačią susiklosčiusią situaciją, bet ne sutuoktinės padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog R. J. neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų, nevertas teismo pasitikėjimo, neturi autoriteto, todėl negali daryti teigiamos įtakos kaltinamajai I. J., todėl prašymas dėl laidavimo atmestinas.
Kaltinamiesiems M. J., D. M., I. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 2019-11-04 transporto priemonės ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos mikrodalelės, esančios 2 vokuose prie bylos (3 t., b. l. 115, 116), sunaikintinos;
2) 2019-09-19 eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – automobilio dalių fragmentai, supakuoti į paketus Nr. 489574, 489622, 470057, 470058, 470047, 489573, iš viso 6 vnt., saugomi Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b. l.140–143), sunaikintini;
3) 2019-09-19 eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – 5 vnt. medžio šakų fragmentų, saugomi Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b. l. 140–143), sunaikintini;
4) 2019-09-19 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtas betono luitas su strypu saugomas Kauno AVPK (1 t., b. l. 117–122), sunaikintinas;
5) CD diskelis (1 vnt.), kuriame yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto prie pareiškimo priedai (1 t., b. l. 16) (Paketas Nr. 1, byloje), paliktinas saugoti byloje;
6) CD diskelis (1 vnt.), kuriame yra draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiaga apie inscenizuotą eismo įvykį 2019-08-29 Kalvių kaime, Veliuonos sen., Jurbarko rajone, kelio ,,Kaunas–Jurbarkas“ 47-ame kilometre (2 t., b. l. 36), Apžiūros protokolas (2 t., b. l. 37–44) (Paketas Nr. 2, byloje), paliktinas saugoti byloje;
7) CD diskelis (1 vnt.), kuriame yra UAB ,,Tele2“ pateikta informacija (2 t., b. l. 195) (Paketas Nr. 3, byloje), paliktinas saugoti byloje;
8) CD diskelis (1 vnt.), kuriame yra mobilių telefonų informacija (3 t., b. l. 44) (Paketas Nr. 4, byloje), paliktinas saugoti byloje;
9) CD diskelis (1 vnt.), priedas prie 2020-01-30 specialisto išvados Nr. 11-2200(19) (3 t., b. l. 67) (Paketas Nr. 5, byloje), paliktinas saugoti byloje;
10) CD diskelis (1 vnt.), kuriame yra Teo operatorių pateikta informacija (3 t., b. l. 92) (Paketas Nr. 6, byloje), paliktinas saugoti byloje;
11) CD diskelis (1 vnt.), priedas prie 2020-02-26 specialisto išvados Nr. 11-2307(19)/11-407(20) (3 t., b. l. 139) (Paketas Nr. 7, byloje), paliktinas saugoti byloje.
Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2019-08-13 veika), ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2019-08-29 veika), ir paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2020-08-13 veika), ir paskirti 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes dėl veikų, padarytų 2019-08-13, bendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie subendrintos griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmė ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimt) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokai sumokėti.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Ją pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 40 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes bendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-10-15 7.45 val. iki 2020-10-16 16.45 val. dvi paras ir laikyti, kad ji yra atlikusi 2 laisvės atėmimo bausmės dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimt) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokai sumokėti.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
I. J. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-10-15 8.45 val. iki 2020-10-17 7.02 val., dvi paras, ir laikyti, kad ji yra atlikusi 2 arešto bausmės paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Kaltinamiesiems M. J., D. M. ir I. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 2019-11-04 transporto priemonės ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas mikrodaleles, esančias 2 vokuose prie bylos (3 t., b. l. 115, 116), sunaikinti;
2) 2019-09-19 eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus – automobilio dalių fragmentus, supakuotus į paketus Nr. 489574, 489622, 470057, 470058, 470047, 489573, iš viso 6 vnt., saugomus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b. l.140–143), sunaikinti;
3) 2019-09-19 eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – 5 vnt. medžio šakų fragmentų, saugomų Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b. l. 140–143), sunaikinti;
4) 2019-09-19 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą betono luitą su strypu, saugomą Kauno AVPK (1 t., b. l. 117–122), sunaikinti;
5) CD (1 vnt.), kuriame yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto prie pareiškimo priedai (1 t., b. l. 16) (Paketas Nr. 1, byloje), palikti saugoti byloje;
6) CD (1 vnt.), kuriame yra draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiaga apie inscenizuotą eismo įvykį 2019-08-29 Kalvių kaime, Veliuonos sen., Jurbarko rajone, kelio ,,Kaunas–Jurbarkas“ 47-ame kilometre (2 t., b. l. 36), Apžiūros protokolas (2 t., b. l. 37–44) (Paketas Nr. 2, byloje), palikti saugoti byloje;
7) CD (1 vnt.), kuriame yra UAB ,,Tele2“ pateikta informacija (2 t., b. l. 195) (Paketas Nr. 3, byloje), palikti saugoti byloje;
8) CD (1 vnt.), kuriame yra mobilių telefonų informacija (3 t., b. l. 44) (Paketas Nr. 4, byloje), palikti saugoti byloje;
9) CD (1 vnt.), priedas prie 2020-01-30 specialisto išvados Nr. 11-2200(19) (3 t., b. l. 67) (Paketas Nr. 5, byloje), palikti saugoti byloje;
10) CD (1 vnt.), kuriame yra Teo operatorių pateikta informacija (3 t., b. l. 92) (Paketas Nr. 6, byloje), palikti saugoti byloje;
11) CD (1 vnt.), priedas prie 2020-02-26 specialisto išvados Nr. 11-2307(19)/11-407(20) (3 t., b. l. 139) (Paketas Nr. 7, byloje), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.