- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1631-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02919-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir turto atidalijimo, trečiasis asmuo – Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ir ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1. Nustatyti, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto, o būtent: 1) buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) 0,6439 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės su šuliniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 4) 0,7700 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5) 0,3500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7) 0,660 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8) 0,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9) 0,3600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje pagal 1993-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 2-644, 1998-04-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, Nr. P49/98-0163, 1994-06-15 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 27, 1998-09-14 statinio priėmimo naudoti aktą, 1982-04-12 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 58, 1983-12-07 statinio priėmimo naudoti aktą, 2007-07-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 3251, Nr. 3250, 2002-12-23 pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. D.M.U-5514, Nr. D.M.U-5515; 10) santuokoje įgyto automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), 11) piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 12) pistoleto Izh 71, identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), 13) individualios įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir –įmonė); 2. Atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti turtą: automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), (vertė 9 000 Eur); pistoletą Izh 71, identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas – 30 418,61 Eur, esančias Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui išmokant atitinkamai 21 349,62 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovą per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti kompensaciją į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 635 775 Eur, palikti atsakovui, atsakovą įpareigojant ieškovui sumokėti 317 887,50 Eur kompensaciją po teismo sprendimo įsiteisėjimo į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą per 12 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 26 490,63 Eur iki visiško kompensacijos ieškovui išmokėjimo.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota B. K. ir atsakovo santuoka. 2018-02-05 Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J. patvirtino B. K. (toliau ir – palikėja) testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko sūnui ieškovui. Palikėjos palikimą priėmė ieškovas. Atsakovas nesutiko, jog sutuoktinei B. K. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 santuokoje įgyto turto dalį. Notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiajai palikėjai priklausančią santuokoje įgyto turto dalį, kadangi mirusiajai nėra išduotas nuosavybės teisės liudijimas.
3. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas paveldėjimo bylos vykdymo metu neginčijo ieškovo teisės į mirusios motinos palikimą. Nenustačius palikėjos dalies bendrame turte, nebus galima gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo. Mirus palikėjai baigėsi bendroji jungtinė palikėjos ir atsakovo, kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Pažymėjo, kad sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį, kartu dirbo įmonėje, kurioje palikėja dirbo buhalterė. Sutuoktiniai kartu gerino šeimos turtą, siekė materialinės gerovės. Mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto ir būtent tokia turto dalis turėtų būti išskirta iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
4. Ieškovas reiškė reikalavimą įmonę palikti atsakovui, atsakovą įpareigojant ieškovui sumokėti 317 888 Eur dydžio kompensaciją (2019-09-10 atlikus įmonės vykdomo verslo ekspertizę, nustatyta įmonės vertė – 635 775 Eur). Nurodė, kad atsakovui taip pat tikslinga priteisti automobilį, kadangi atsakovas šiuo metu juo naudojasi; pistoletą Izh 71, kadangi leidimas laikyti ir nešiotis ginklą išduotas atsakovui; pinigines lėšas, buvusias Swedbank, AB banko sąskaitoje ir terminuotą indėlį sąskaitoje, kadangi minėtas lėšas atsakovas panaudojo savo reikmėms iki turto atidalijimo, ieškovui iš atsakovo priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, išskyrus reikalavimus, susijusius su pistoletu Izh 71.
6. Atsakovas V. K. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies.
7. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo sutuoktinės 1/2 dalies į nekilnojamojo turto objektus, kuriuos sutuoktiniai įsigijo santuokos metu ir neregistravo kaip bendros jungtinės nuosavybės, o būtent: į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, pinigines lėšas, esančius Swedbank, AB banko sąskaitoje, terminuotą indėlį sąskaitoje.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nesutiko, kad būtų nustatyta 1/2 dalis B. K. nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pistoletą Izh 71, (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus, susijusius su turto padalijimu, išmokant kompensaciją.
9. Nurodė, kad pistoletą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. B. K. neturėjo leidimo ginklui, juo nesinaudojo.
10. Paaiškino, kad įmonė, buvo įregistruota 1994-12-19. Nuo įsteigimo pagrindinė įmonės veikla buvo gyvulių skerdimas. Būtent šią veiklą savo asmeniniu darbu vykdė atsakovas. Nuo įsteigimo įmonės veikloje dalyvavo tik atsakovas. B. K. prieštaravo tokios įmonės steigimui, nurodydama, jog tai asmeninė atsakovo atsakomybė, todėl jokių lėšų į įmonę ji neinvestavo. B. K. įmonės veikloje nedalyvavo, nes dirbo UAB „Bartžuvė“ ir tik nuo 2001 m. vasario mėnesio ji pradėjo dirbti įmonėje darbo sutarties pagrindu. Palikėja įmonės veikloje dalyvavo tik darbo teisinių santykių pagrindu.
11. Paaiškino, kad 2000-11-23 įmonė iš AB „Lietuvos energija“ nupirko mėsos perdirbimo cechą bei mėsos cecho įrenginius. Atsakovas į įmonę investavo asmenines lėšas, įmonę sukūrė savo asmeniniu darbu. Visi šeimos nariai, taip pat ir ieškovas, žinojo, kad įmonė asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir jų pačių valiniai veiksmai, dovanojant atsakovui lėšas įmonės plėtrai – 2000-10-27 S. K. (atsakovo sūnus) atsakovui padovanojo 45 000 Lt, 2000-10-30 ieškovas atsakovui padovanojo 13 000 Lt, 2000-10-30 atsakovas asmeniškai pasiskolino lėšas – 41 000 Lt iš R. S., 2000-12-22 atsakovas pardavė metalinį kioską už 14 000 Lt, 2003-11-07 S. K. savo sūnui – atsakovui padovanojo 45 000 Lt, 2002-04-20 S. K. atsakovui padovanojo 45 000 Lt. Atsakovas savo asmenines lėšas įnešė į įmonę. Atsakovas įmonę kūrė, valdė asmeninės nuosavybės teise valdomomis lėšomis, tuo aiškiai išreikšdamas valią valdyti įmonę asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui asmeniškai pinigų įmonės veiklai skolino ir jo brolis J. K..
12. Pažymėjo, kad, nusprendus, jog įmonė negali būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe, atsakovas prašo atsižvelgti į jo asmeninį indėlį sukuriant įmonę, jo darbo įmonėje laikotarpį, lėšų kilmę 2000-11-23 įsigyjant pagrindinį įmonės turtą – mėsos perdirbimo cechą, investuotas lėšas, ir nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant, jog atsakovo dalis įmonėje sudaro 3/4.
13. Nurodė, kad iki ieškovo nuosavybės įgijimas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu, ieškovas negali būti laikomas turto bendraturčiu, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo atidalinti turto dalį, kurio savininku de jure (teisiškai) jis nėra.
14. Atsakovas nesutiko su siūlomu turto atidalijimo būdu. Nurodė, kad įstatymo leidėjas prioritetą suteikia turto atidalinimui natūra – nustačius B. K. dalį yra galimas įmonės reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę, tokiu būdu išsaugant verslą ir pagal turimas turtines dalis paskirstant akcijas. Teigė, kad neturi finansinių galimybių išmokėti prašomo dydžio kompensacijos, nes neturi tokio dydžio santaupų, o kredito įstaigos nesuteiktų jam reikiamo dydžio kredito. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas neturėtų galimybės geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, o pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, atsakovas faktiškai savo turto dalį prarastų. Pažymėjo, kad siekiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, turto vertė turi būti nustatoma teismo sprendimo priėmimo dienai.
15. Pažymėjo, kad nepageidauja, jog jam būtų priteistas automobilis, kadangi nurodoma turto vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos. Nurodė, kad žemės sklypai, esantis (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti 2007-07-23, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3251 ir 3250. Nors jie buvo įgyti santuokos metu, juos įsigijo atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad į kitus žemės sklypus sutuoktiniai savo turtines teises įregistravo nurodydami, jog jie įgyjami bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto: buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančius (duomenys neskelbtini), automobilio TOYOTA LAND CRUISER, piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banko sąskaitoje, terminuoto indėlio sąskaitoje. Nustatė, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto – (duomenys neskelbtini). Atidalino turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – įpareigojo atsakovą per dviejų mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti (duomenys neskelbtini) į uždarąją akcinę bendrovę, pertvarkytos bendrovės akcijas tarp ieškovo ir atsakovo paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo turima dalis – 1/3, atsakovo – 2/3. Atidalino turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė pinigines lėšas – 30 418,61 Eur, esančias (buvusias) Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, ieškovui priteisė iš atsakovo viso – 21 349,62 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančio turto dalį. Įpareigojo atsakovą ieškovui priteistą kompensaciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 405,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Gražino ieškovui 2019-11-18 mokėjimo nurodymu Nr. 283 permokėtą žyminio mokesčio dalį – 3 444 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.
17. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota B. K. ir atsakovo santuoka. 2018-02-05 testamentu B. K. visą jai priklausantį turtą paliko ieškovui. (duomenys neskelbtini) po B. K. mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-124/18, joje palikimą priėmė mirusiosios sūnus ieškovas. 2018-10-08 pareiškimu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo atsakovas pareiškė, kad, vadovaudamasis NĮ 52 straipsnio 2 dalimi, nesutinka, jog mirusiai jo sutuoktinei B. K. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 santuokoje įgyto turto dalį. Antstolė M. G. 2018-08-27 turto apyrašu Nr. S18-15732 nustatė palikėjai B. K. priklausiusį turtą. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. 2018-10-30 atsisakė išduoti ieškovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiajai B. K. priklausančią santuokoje įgyto turto dalį, kadangi mirusiajai nėra išduotas nuosavybės teisės liudijimas.
18. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgytus nekilnojamojo turto objektus: į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, pinigines lėšas, esančius Swedbank, AB banko sąskaitoje, terminuotą indėlį sąskaitoje, todėl teismas atitinkamus ieškinio reikalavimus tenkino.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypai, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įgyti už asmenines atsakovo lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe buvusį turtą. Atsakovas nepaneigė, kad nurodytas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui ir mirusiai jo sutuoktinei B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, vien tik aptariamo turto registracijos Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu, nenurodant, kad šis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui ir mirusiai jo sutuoktinei, faktas, byloje nesant kitų įrodymų, minėtos prezumpcijos nepaneigia.
20. Kadangi 2020-05-21 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nebereiškia atsakovui reikalavimų, susijusių su pistoletu Izh 71, todėl teismas nurodytus reikalavimus atmetė.
21. Teismas sprendė, kad individualios įmonės bendrumo prezumpcija nėra paneigta. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta atsakovo ir jo mirusios sutuoktinės B. K. santuokos metu. Abu sutuoktiniai vertėsi verslu – B. K. nuo 2001 m. (iš esmės nepertraukiamai) iki 2018 m., t. y. 17 metų, dirbo individualioje įmonėje finansininke, buhaltere. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad įmonės veikloje gaunamos pajamos buvo visos šeimos pragyvenimo šaltinis, įmonėje taip pat dirbo ir abu sutuoktinių vaikai. Teismas (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine atsakovo ir mirusios jo sutuoktinės B. K. nuosavybe.
22. Nustatė, kad įmonė atstovaujama atsakovo, iš AB „Lietuvos energija“ įsigijo mėsos perdirbimo cechą už 301 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas į bylą taip pat pateikė duomenis apie (iki minėtos pagrindinio įmonės turto pirkimo sutarties ir tuoj pat po jos) atsakovo sudarytus piniginių lėšų dovanojimo bei kitus sandorius, kurių vertė 112 000 Lt. 2002-04-25 atsakovas į įmonę įnešė 45 000 Lt sumą, kurią jam buvo padovanota 2002-04-22. Teismas sprendė, kad atsakovas į įmonės veiklą, taip pat ir įsigyjant pagrindinį įmonės turtą – mėsos perdirbimo cechą, įrenginius, investavo asmenines lėšas.
23. Atsakovo asmeninių lėšų įmonės plėtrai, jos veiklai vykdyti panaudojimo aplinkybę, kartu su atsakovo asmeninio darbo indėlio – ypatingai įkuriant įmonę, jos veiklos pradžioje aplinkybę teismas pripažino svarbia, sudarančia pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus, nustatant, kad B. K. priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto (duomenys neskelbtini).
24. Teismas sprendė, kad automobilis atidalintinas ieškovo prašomu būdu – atsakovui priteisiant šį turtą natūra, o ieškovui priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį. Teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovui priteisiamo automobilio vertę (9 000 Eur), pagal kuriuos ieškovui iš atsakovo už jam tenkančią aptariamo turto dalį priteistina 4 500 Eur dydžio kompensacija.
25. Nurodė, kad pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (kam iš esmės neprieštarauja nei viena bylos šalis), šis turtas, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, gali būti padalijamas tarp šalių natūra. Pažymėjo, kad aptariamo turto – individualios įmonės, padalijimas būtent tokiu (prioritetiniu) būdu, t. y. natūra, atitiktų ir kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui – įmonės valdymas, veikla joje yra pagrindinis atsakovo užsiėmimas, darbinė veikla, tuo tarpu ieškovas taip pat ilgą laiką dirbo įmonėje, bei, teikdamas teismui paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog pageidautų netgi įmonės priteisimo jam natūra, priteisiant atsakovui atitinkamą kompensaciją (nors tokio (alternatyvaus) reikalavimo ieškiniu ir nereiškė).
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamas turto – įmonės, padalijimo būdas, priteisiant jį (turtą – įmonę) vienai iš bylos šalių natūra, įpareigojant išmokėti kompensaciją kitai bylos šaliai, lemtų neproporcingą naštą šaliai, kuriai tektų kompensacijos sumokėjimo pareiga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašė: 1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta nustatyti, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto – (duomenys neskelbtini). Atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – įpareigoti atsakovą per dviejų mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti (duomenys neskelbtini) į uždarąją akcinę bendrovę, pertvarkytos bendrovės akcijas tarp ieškovo ir atsakovo paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo turima dalis – 1/3, atsakovo – 2/3, ir sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 405,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2. Tenkinti ieškinį visa apimtimi, nustatant, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto –(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurios vertė 635 775 Eur, palikti atsakovui, atsakovą įpareigojant ieškovui sumokėti 317 887,50 Eur kompensaciją po teismo sprendimo įsiteisėjimo per 12 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 26 490,63 Eur iki visiško kompensacijos išmokėjimo; 3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, kuri neatitinka sprendžiamo ginčo tarp ginčo šalių faktinių ir teisinių aplinkybių. Nurodytoje nutartyje vertintas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kai vieno iš sutuoktinių asmens asmenine nuosavybės teise turimas turtas iš esmės yra pagerinamas sutuoktinių bendromis lėšomis ir tai laikytinas pakankamu pagrindu vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad sutuoktiniai visą turtą įgijo santuokoje ir dėl jokio asmeninio turto pagerinimo nagrinėjamoje byloje iš viso nesprendžiama bei nėra ginčo.
29. Nurodė, kad tik pagal dovanojimo sandorius gautos atsakovo lėšos gali būti priskirtinos prie asmeninių pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes kitos jo nurodytos lėšos buvo gautos parduodant abiem sutuoktiniams priklausantį turtą ar gautos lėšos pagal paskolą, skolą grąžinant iš abiem sutuoktiniams priklausančių lėšų. Taigi įmonės veiklai plėsti 2000 metais buvo įsigyta turto už 301 000 Lt, iš kurių galimai 58 000 Lt buvo atsakovo asmeninės lėšos gautos pagal dovanojimo sandorius, t. y. tik 19,27 proc. visų lėšų įmonės veiklos plėtrai galėtų būti laikomos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Visgi įmonė pradėjo veikti nuo 1995 m. ir nurodyti 2000 metų sandoriai buvo skirti ne įmonei įkurti, o tik jos veiklai plėtoti. Taigi 19,27 proc. atsakovo galimai asmeninių lėšų skyrimas įmonės plėtrai nereiškia, kad tokia investicijų dalis yra atsakovo asmeninių lėšų į bendrą visos įmonės veiklą, nes įmonės turtas neapsiriboja analizuojamais sandoriais, todėl atsakovo asmeninės lėšos nesiekia net ir 19,27 proc. investicijų į bendrovę vertinant bendrai visas investicijas per bendrovės veikimo laikotarpį nuo jos įkūrimo iki B. K. mirties.
30. Pabrėžė, kad 58 000 Lt (16 797,96 Eur) atsakovo galimai asmeninių lėšų investicija į bendrovę, kurios vertė 635 775 Eur, nėra reikšminga ir negali būti pakankamu pagrindu paneigti sutuoktinių lygių dalių principo prezumpcijos. Pastebėjo, kad B. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo jos įkūrimo, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismo posėdžio metu atsakovas papasakojo, kad teko atlikti laisvės atėmimo bausmę, o tuo metu viskuo rūpinosi B. K., taip pat pasisakė, kad įmonėje dirbo visa šeima, taigi atsakovas pats pripažįsta svarų žmonos indėlį į individualios įmonės veiklą.
31. Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą ir (duomenys neskelbtini) pertvarkant į uždarąją akcinę bendrovę, įmonės vertė bus gerokai mažesnė, nei buvo anksčiau, todėl ieškovui turėtų priklausyti ne tik dalis akcijų, kurių vertė ir pardavimo kaina sunkiai prognozuojama, bet ir piniginė kompensacija, kuria būtų padengti nuostoliai, atsiradę dėl aplaidaus individualios įmonės valdymo visu bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta įmonės vertė 635 775 Eur. Pažymėjo, kad pats atsakovas pateikia faktus, kad šiuo metu įmonėje yra įvykdyta didelio masto vagystė, kas įrodo, jog įmonės vertė šiuo metu yra ženkliai mažesnė negu palikimo atsiradimo laiku, todėl reorganizavimas pažeistų ieškovo interesus. Palikimo dieną, įmonė skolų neturėjo, o šiuo metu turi, todėl atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą manytina, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kompensacijai, o ne turto atidalijimui natūra. Pastebėjo, kad atsakovas turi kito turto, todėl didelių sunkumų sumokant kompensaciją kilti neturėtų.
32. Nurodė, kad ekspertizės išlaidos turėtų būti paskirstytos laikantis bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Sprendimas atlikti ekspertizę įvertinant (duomenys neskelbtini) vertę buvo priimtas bendru abiejų šalių sutarimu. CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, jog turto apyraše turi būti: visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, todėl ieškovo prašymas atlikti ekspertizę turėtų būti vertinamas kaip įstatymo normų keliamų reikalavimų įgyvendinimas. Nurodė, kad turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už taikos sutarties rengimą. Tai, jog taikos sutartis tarp šalių nepasirašyta, negali nuneigti aplinkybių, jog taikos sutarties tekstas net ne vieną kartą buvo rengiamas ir derinamas advokato, tačiau esant kategoriškai atsakovo pozicijai taikus sprendimas nebuvo pasiektas.
Atsiliepimas
33. Atsakovas V. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-122-969/2018 44 punktu, 2014-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014, kuriomis yra suformuota nuosekli teismų praktika dėl pagrindų nukrypstant nuo lygių dalių principo, kriterijų sąrašo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
35. Ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovas užsiėmė gyvulių skerdimu nuo įmonės įsteigimo, o jo sutuoktinė dirbo UAB „Bartžuvė“. Teismas pagrįstai sprendė, kad iki 2000 m. pabaigos vienintelis įmonės veiklos pobūdis buvo gyvulių skerdimas ir tuo užsiėmė atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
36. (duomenys neskelbtini) nuo 2000-12-11 plėtė įmonės veiklos pobūdį – veikloje atsirado mėsos paruošimas, konservavimas ir kitos veiklos. 2000-11-23 sutartimi įmonė atstovaujama savininko atsakovo iš AB „Lietuvos energija“ įsigijo mėsos perdirbimo cechą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įvairiais sandoriais atsakovas mėsos perdirbimo cecho įsigijimui panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, kurių gavimas sutapo su 2000-11-23 sudarytos sutarties laiku. Pažymėjo, kad jei teismas vertintų, jog pajamos iš parduoto metalinio kiosko bei pasiskolintos lėšos negali būti vertinamos, kaip asmeninės, bendrą asmeninių lėšų sumą, kurią atsakovas pagrindė notaro patvirtintomis sutartimis sudarė 148 000 Lt, o ne 58 000 Lt, kaip nurodo apeliantas. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai atsakovo asmeninių lėšų investiciją lygina su įmonės verte 2018-05-30. Ieškovas neįvertina infliacijos ir kitos pridėtinės vertės, kuri buvo sukurta atsakovo investavus asmenines lėšas. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, nepagrįsdamas to įrodymais, kad įmonė patiria finansinius sunkumus ir turi skolų.
37. Pažymėjo, kad nėra pajėgus sumokėti ieškovo prašomos priteisti kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
39. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine atsakovo ir mirusios jo sutuoktinės B. K. nuosavybe. Dėl nurodytos aplinkybės tarp šalių ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, nustatant, kad atsakovui priklauso 2/3 dalys, o mirusiai jo sutuoktinei B. K. – 1/3 dalis įmonės. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
40. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis.
41. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
42. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 nurodytu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo , kai vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos panaudojamos kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Sutiktina su apelianto argumentu, jog nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas kriterijus yra bendras ir tinkamas atidalijant tiek turtą, kuris yra bendras sutuoktinių turtas, tačiau buvo pagerintas vieno iš sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, tiek turtą, kuris yra vieno iš sutuoktiniu asmeninis, tačiau buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.
43. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
44. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) registruota 1994-12-19, veiklos pobūdis – mėsos gamyba (gyvulių skerdimas), o nuo 2000-12-11 papildomai mėsos paruošimas, konservavimas ir kita veikla. Įmonės savininkas – atsakovas, kuris sukūrė įmonę. Atsakovo mirusi sutuoktinė B. K. įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 1995-10-20 iki 1996-11-30, laikotarpiu nuo 2001-02-09 iki 2015-09-28 – vyriausia finansininke, bei laikotarpiu nuo 2016-05-18 iki 2018-05-30 – buhaltere. Taigi, sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo 1994 m. įmonės įsteigimo pradžios iki 2001 m., t. y. pirmuosius septynerius įmonės funkcionavimo (veiklos vykdymo) metus, įmonėje dirbo tik vienas sutuoktinis – atsakovas, kadangi į bylą pateikti duomenys pagrindžia, jog įmonėje laikotarpiu nuo 1995-10-20 iki 1996-11-30 dirbo ir B. K., tačiau nustatytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad iš esmės atsakovas veiklos pradžioje kūrė įmonę.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonė nuo 2000-12-11 plėtė įmonės veiklos pobūdį – veikloje atsirado mėsos paruošimas, konservavimas ir kitos veiklos. Veiklos pobūdžio pasikeitimą tikėtinai sąlygojo aplinkybę, kad įmonė 2000-11-23 sutartimi iš AB „Lietuvos energija“ įsigijo mėsos perdirbimo cechą. Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad mėsos perdirbimo cechas parduodamas už 125 000 Lt, iš kurių 6 300 Lt pirkėjas yra sumokėjęs 2000-10-09, 118 700 Lt – 2000-10-27, o mėsos įrenginiai – už 176 000 Lt, iš kurių pirkėjas 2000-10-31 sumokėjo 53 000 Lt, o likusią sumos dalį – 123 000 Lt, įsipareigojo sumokėti iki 2001-01-26.
47. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įvairiais sandoriais atsakovas mėsos perdirbimo cecho įsigijimui panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, kurių gavimas sutapo su 2000-11-23 sudarytos sutarties laiku. 2000-10-27 notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi S. K. padovanojo savo tėvui V. K. 45 000 Lt sumą. Pažymėtina, kad tą pačią dieną AB „Lietuvos energija“ buvo sumokėta 118 700 Lt įmoka už perkamą mėsos perdirbimo cechą. 2000-10-30 notaro patvirtinta sutartimi R. K. padovanojo savo tėvui V. K. 13 000 Lt sumą. Pažymėtina, kad 2000-10-31 AB „Lietuvos energija“ buvo sumokėta 53 000 Lt suma už perkamus mėsos įrenginius. Taigi bendrai už mėsos perdirbimo cechą ir mėsos įrenginius įmonė sumokėjo 301 000 Lt, iš jų 58 000 Lt atsakovas panaudojo savo asmeniniu lėšų (CK3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovo gautos sumos pagal 2000-10-30 notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią R. S. paskolino V. K. 40 000 Lt sumą bei 2000-12-22 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. K. už 14 000 Lt sumą pardavė M. B. metalinį kioską, negali būti vertinamos kaip asmeninis atsakovo turtas.
49. Pažymėtina, kad 2002-04-22 notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi S. K. padovanojo savo tėvui V. K. 45 000 Lt sumą. 2002-04-25 įmonės kasos pajamų orderio kvitas 45 000 Lt sumai patvirtina, kad atsakovas 45 000 Lt sumą įnešė į įmonę. 2003-11-07 S. K. savo sūnui V. K. dovanojo 45 000 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad nurodytą pinigų sumą įnešė investavo į įmonę, tačiau nepateikė tuo pagrindžiančių įrodymų, nors tokios galimybės negalima atmesti. Taigi bendra, neginčijama asmeniniu lėšų suma, kurią atsakovas investavo į įmonę bendrai sudaro 103 000 Lt.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai atsakovo asmeninių lėšų investiciją į bendrovę lygina su įmonės verte esančia ginčo nagrinėjimo metu. Labiau tikėtina, kad būtent asmeninių lėšų investicija į bendrovę prisidėjo prie didesnės dabartinės įmonės vertės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).
51. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, į bylos faktines aplinkybes, į atsakovo įnašą tiek sukuriant įmonę, tiek ją finansuojant asmeninėmis lėšomis, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant, kad atsakovui priklauso 2/3 dalys, o mirusiai jo sutuoktinei B. K. – 1/3 dalis įmonės.
52. Apeliantas teigia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kompensacijai, o ne turto atidalijimui natūra. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
54. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, kai techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
55. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016, 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020).
56. Aptariama teismų praktika pagrindžia, kad įstatymo leidėjas prioritetą suteikia turto atidalinimui natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, įmonė, be neproporcingos žalos jos paskirčiai, gali būti padalijama tarp šalių natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta įmonės vertė sudaro 635 775 Eur, todėl turtą atidalijant priteisiant kompensaciją, atsakovas ieškovui privalėtų sumokėti 211 925 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, negalima daryti išvados, kad atsakovas turi galimybę kompensuoti ieškovui jo turto dalį pinigais.
57. Atsižvelgiant į nurodytą bei aptarta teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė prioritetą įmonės atidalijimui natūra, pagal turimas dalis paskirstant akcijas. Toks atidalijimas atitinka abiejų bendraturčių turtinius ir neturtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog teismo posėdžio metu pats apeliantas išsakė poziciją, kad geriausia būtų atidalinti turimas įmonės dalis pasidalijant akcijomis.
58. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
59. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
60. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nepriteisė ieškovui išlaidų, sumokėtų už įmonės vertės nustatymo ekspertizę.
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė įmonės vertei nustatyti buvo paskirta ieškovo prašymu, iki ieškinio dalyko patikslinimo, t. y. tik esant reikalavimui dėl mirusios B. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o pagal nurodytą reikalavimą nebuvo pagrindo skirti ekspertizės, kad atsakovas prieštaravo ekspertizės atlikimui, pagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei nepriteisė ieškovui išlaidų patirtų ekspertizės atlikimui.
62. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovui priteisė išlaidas už dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ne išlaidas, patirtas rengiant taikos sutarties projektus. Pažymėtina, kad šalys bylos taikiai neužbaigė, taikos sutarties projekto taip ir nepasirašė, todėl negalima laikyti pagrįstomis išlaidas, patirtas tokios taikos sutarties rengimui.
63. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
64. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
65. Atsakovas, remdamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis prašė priteisti 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas mažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumą iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.