Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-240-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-01
Bylos Nr.: e2A-240-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04565-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: A. P.
Ieškovas: M. Š.

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-240-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04565-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.13 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo priteisti iš atsakovo A. P. 2 607 Eur skolą, 1 825 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 607 Eur, šalys pasirašė skolos raštelį ir susitarė, kad atsakovas skolą grąžins dalimis, mokės 10 proc. metinių palūkanų, tačiau iki skolos raštelyje nurodytų datų atsakovas skolos negrąžino. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti skolą, sumokėti palūkanas, tačiau atsakovas su ieškovu bendrauti vengia.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, jog su ieškovo reikalavimais sutinka iš dalies, prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas klaidina teismą, nes atsakovas ieškovui nuo 2016 m. kasmet mokėjo tam tikras sumas ir iki 2020 m. balandžio mėn. yra sumokėjęs ieškovui 2 045 Eur. Atsakovo skaičiavimais, 2020 m. gegužės mėn. skola ieškovui kartu su palūkanomis sudaro tik 2 720,77 Eur. Į ieškovo skolos skaičiavimą įtrauktos sumos, kurios nėra šalių sudarytos paskolos sutarties ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Paaiškino, kad šalys nuolat kontaktavo, palaikė teisinius santykius ir kitais pagrindais, atsakovas turėjo ieškovui priešpriešinių reikalavimų dėl savo įmonės, kuriuos reikš įmonės vardu ieškovui atskiroje byloje.

3. Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys nesutaria dėl atsakovo grąžintų sumų paskirties. Ieškovas paaiškino, kad atitinkamais laikotarpiais jis gavo iš atsakovo jo nurodytas sumas, tačiau tarp šalių buvo susiklostę skoliniai santykiai ir kitais pagrindais (atsakovas ieškovui buvo skolingas ir už angaro nuomą, ir už elektrą, šiukšlių išvežimą, ir už įsigytą priekabą), todėl atsakovas atsiskaitydavo tik pagal papildomas skolas ir nepagrįstai einamąsias skolas sieja su skola, atsiradusia pagal 2013 m. gegužės 10 d. skolos raštelį. Pažymėjo, kad skolos grąžinimas pagal sutartį nebuvo numatytas dalimis, įrodymų, patvirtinančių dalinį skolos grąžinimą pagal sutartį, atsakovas nepateikė.

4. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolų pagal bet kokius kitus sandorius nepripažįsta. Be to, atsakovo nuomone, šie sandoriai ir tarpusavio atsiskaitymai pagal juos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad sutartyje numatytas atsiskaitymas ne vienkartine suma, o per du kartus. Tai, kad skola buvo grąžinama ne pagal sutartyje nustatytus terminus, nepaneigia dalies skolos pagal sutartį grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. P. 2 607 Eur skolą, 1 825 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 432 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 840 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. Š. naudai.

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė skolos raštelį, pagal jį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 607 Eur (9 000 Lt). Šalys taip pat susitarė, kad skolą atsakovas grąžins dalimis, t. y. 5 000 Lt grąžins iki 2014 m. gegužės 10 d., o 4 000 Lt – iki 2015 m. gegužės 10 d. Atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas. Byloje pateikta ieškovo sudaryta skolos apskaičiavimo lentelė. Atsakovas taip pat pateikė skolos skaičiavimą, įvertinęs jo grąžintas 2 045 Eur sumas, ir nurodo, kad jo ieškovui grąžintina skola su palūkanomis sudaro 2 720,77 Eur.

7. Teismas nurodė, jog ieškovas neneigia, kad atitinkamais laikotarpiais iš atsakovo gavo jo nurodytas sumas, tačiau šalys nesutaria dėl atsakovo grąžintų sumų paskirties. Atsakovas pripažįsta, kad paskolą gavo, bet taip pat tvirtina, kad paskolą ieškovui iš dalies grąžino, tačiau paskolos raštelis liko pas ieškovą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.65 straipsnio 1, 2 dalimis atsakovas, įvykdęs prievolę ar jos dalį, turėjo reikalauti iš ieškovo paskolos raštelio originalo arba patvirtinimo apie prievolės (jos dalies) įvykdymą. Ieškovas įrodė, kad pinigus atsakovui perdavė, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus grąžino. Atsakovas savo dalies prievolės įvykdymą grindžia savo pateikta, bet ieškovo sudaryta skolos suvestine. Minėtame dokumente, be skolos sumos pagal 2013 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį, yra papildomai nurodyta „papildoma skola“, kurią sudaro 2016 m. birželio mėn. – 450 Eur skola už 1/2 priekabos, 2017 m. birželio mėn. – 1 870 Eur skola už nuompinigius, 2018 m. sausio mėn. – 60 Eur skola už šiukšles angare, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 200 Eur atsakovo paimtas depozitas, 2018 m. gruodžio mėn. – 350 Eur skola už elektrą angare. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. gegužės mėn. atsakovas ieškovui sumokėjo 600 Eur (ieškovo teigimu, angaro nuomos mokestį už pirmąjį mėnesį), 2016 m. rugsėjo mėn. – 120 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 25 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 100 Eur, 2018 mėn. rugsėjo mėn. – 100 Eur, 2018 m. spalio mėn. – 100 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 100 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 100 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 200 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. – 100 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 100 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 100 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti mokėjimai buvo atlikti grynaisiais, atsakovas priešingų įrodymų ir banko pavedimų, iš kurių mokėjimo paskirties galima būtų matyti, už ką atliekami mokėjimai, nepateikė. Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytos sumos nurodytais terminais ir buvo sumokėtos. Nors atsakovas kitų skolų ieškovui egzistavimą neigia, tačiau procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai. Ieškovas šalis siejusius nuomos teisinius santykius grindė savo paaiškinimais, o atsakovas šių teiginių nepaneigė jokiais įrodymais. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškinio reikalavimai kildinami iš paskolos sutarties, bet ne iš kitų santykių. Ieškovo į bylą pateikti šalių susirašinėjimai SMS žinutėmis bei paaiškinimai dėl šalis siejusių nuomos santykių, kurių atsakovas nepaneigė, patvirtina, kad atsakovo atliekami einamieji, nors ir nereguliarūs, mokėjimai buvo atliekami kitų šalis siejusių teisinių santykių pagrindu. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas, gavęs skolos suvestinę iš ieškovo, ją ginčijo ar kitokiu būdu nesutiko su joje nurodytais įsiskolinimais. Atsakovas savo prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį grindė tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas paskolos sumą ar jos dalį yra grąžinęs. Atsakovas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymą, turėjo teikti įrodymus, nurodytus CPK 177 straipsnyje, vien teiginių, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nepakanka.

8. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia į bylą pateiktu 2013 m. gegužės 10 d. skolos rašteliu, kuris, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d., paskolos sutarties forminimo notarine tvarka nereikalavo, įstatymas nustatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos suteikimo fakto atsakovas neginčija, jį pripažįsta, todėl, tarp šalių susiklosčius paskoliniams teisiniams santykiams, esminis klausimas yra dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo. Atsakovui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinio faktą, tai yra tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti, jog skola ieškovui buvo grąžinta. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos grąžinimo faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais. Teismo nuomone, atsakovui turėjo ir galėjo būti žinoma sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarka, taip pat galimos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas protingas, rūpestingas ir apdairus, žinodamas, kad yra prisiėmęs skolinę prievolę paskolos davėjui, ir būdamas pasirašęs skolos raštelį su įrašais „aš pasiskolinau“, „susitarėm grąžinti dalimis“, patvirtinančiais konkrečios paskolos sumos suteikimą ir įsipareigojimą grąžinti, nepagrįstai tikėjosi, kad priešinga šalis – ieškovas (kaip paskolos davėjas), bet kada nepareikalaus grąžinti skolą pagal pas jį esantį paskolos raštelį. Pakankamai nemažos pinigų sumos grąžinimas, šio fakto neįforminant pakvitavimu ar kt. dokumentu, egzistuojant paskoliniams teisiniams santykiams tarp fizinių asmenų, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę paskolos davėjui – ieškovui. Kitų įrodymų (pvz., banko pavedimų, kuriuose nurodyta mokėjimų paskirtis) apie tai, jog atsakovas grąžino minėtą paskolą, byloje nėra. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, kuris ją pateikė, kreipdamasis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovą, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų. Priešingu atveju, grąžinus skolą, skolos raštelis būtų perduotas atsakovui. Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovas grąžino ieškovui visą pinigų sumą, paskolos gavėjas – atsakovas neįrodė. Kaip minėta, byloje nustatyta ir tai, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai, todėl šalims turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarkai, o grąžindamas didelę paskolos sumą, paskolintą rašytinio skolos raštelio pagrindu, atsakovas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas ir reikalauti, kad ieškovas grąžintų skolos raštelio originalą arba išduotų pakvitavimą, jei iš tikrųjų paskolą ar jos dalį grąžino. Pažymėtina ir tai, kad, nesant rašytinių duomenų apie paskolos sutarties įvykdymą, labiau tikėtina, kad atsakovo atliekami mokėjimai buvo skirti dengti einamuosius įsiskolinimus, kylančius iš šalis siejusių nuomos teisinių santykių. Atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovui aplinkybės neįrodė. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Byloje nepateikta rašytinių ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų skolos pagal paskolos sutartį grąžinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, skolos faktas nustatytas (atsakovas pačios prievolės egzistavimo neginčijo), o skolos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais ir prieštarauja paties atsakovo į bylą pateiktai ieškovo sudarytai skolos suvestinei bei ieškovo teiktiems nuosekliems paaiškinimams. Taigi prievolė pagal skolos raštelį turi būti vykdoma, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 607 Eur skola.

9. Teismas nustatė, jog skola ieškovui turėjo būti grąžinta 2015 m. gegužės 10 d., tačiau negrąžinta iki šiol, taigi atsakovas įstatyme įtvirtintos ir sutartyje sulygtos prievolės tinkamai ir laiku grąžinti skolą nevykdė. Šalys paskolos sutartyje susitarė dėl 10 proc. metinių palūkanų mokėjimo. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo kreditoriui mokėti pelno palūkanas, apskaičiuotas iki paskolos grąžinimo dienos pagal sutartį, ir už termino prievolei įvykdyti praleidimą sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartyje nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį pradelstą prievolės neįvykdymą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 825 Eur palūkanų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis, kad atstovei advokatei sumokėjo 200 Eur už atstovavimą 2020 m. lapkričio 3 d. vykusiame teismo posėdyje, 1 val. atstovavimo įkainota 80 Eur. Kadangi 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdis užtruko 1 val., todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos tik išlaidos, patirtos už vieną atstovavimo teisme valandą, t. y. 80 Eur. Kita prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai, todėl prašymas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 840 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ieškovui iš atsakovo priteisiant 2 720,77 Eur skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 720,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą reikalavimų dalį atmesti. Taip pat prašo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas ir atsakovui iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalis siejo ir sieja ilgalaikiai, sudėtingi su trečiaisiais asmenimis susiję teisiniai santykiai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas neprivalėjo įrodinėti šalių tarpusavio teisių ir prievolių balanso pagal kitus šalių sandorius, pavyzdžiui, įrodinėti savo priešpriešinių reikalavimų pagrįstumo, reikšti priešieškinį ar pan., o teismas negalėjo iš šios bylos nagrinėjimo ribų išeinančiais sandoriais grįsti ieškinio visiško pagrįstumo, t. y., iš esmės neišnagrinėjęs kitų teisinių santykių, konstatuoti, kad atsakovas ieškovui skolingas pagal kitus sandorius ir todėl visos jo įmokos ieškovui laikytinos kitų skolų dengimu. Kadangi minėti kiti šalių teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas šioje byloje neteikė įrodymų apie jų atsiradimą, pasikeitimą, pabaigą, iš jų kilusias tarpusavio teises ir prievoles bei jų vykdymą. Atsakovas šioje byloje neturėjo įrodinėti, kad nėra skolingas ieškovui pagal neapibrėžtą kiekį kitų sandorių, kad pagal juos neprivalėjo ieškovui mokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovo pripažįstamų atsakovo atliktų mokėjimų laikyti ne atsiskaitymais pagal šalių 2013 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį, o pagal kažkokius kitus šioje byloje iš esmės neišnagrinėtus sandorius. Konstatuodamas, kad visi atsakovo atlikti mokėjimai yra atsakovo prievolių ieškovui vykdymas pagal kitus sandorius, teismas iš esmės konstatavo ne tik tokių sandorių egzistavimą, bet ir atsakovo piniginių prievolių ieškovui pagal juos galiojimą, tokiu būdu išeidamas iš šios bylos nagrinėjimo ribų. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo pagrįstumą netikėtai pagrindė tariamomis atsakovo piniginėmis prievolėmis iš kitų sandorių, atsakovui atsirado būtinumas pateikti tuos sandorius apibūdinančius įrodymus apeliacijoje.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog netgi konstatavus, kad atsakovas kaip fizinis asmuo būtų skolingas ieškovui pagal kitus sandorius, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio taisyklėmis, visos atsakovo įmokos laikytinos dengiančiomis seniausią skolą . Ypatingai pažymėtina, kad paties ieškovo skolos suvestinėje 2016 m. gegužės mėnesį nurodyta atsakovo grąžinta 600 Eur suma. Iki šios datos pats ieškovas suvestinėje nenurodo jokių naujai atsiradusių skolų. Akivaizdu, kad ieškovo pripažinimas, kad jo paties 2020 m. kovo 9 d. skolos suvestinėje nurodytas sumas atsakovas jam sumokėjo, ieškovui neįrodinėjant iš kitų teisinių santykių, jo nuomone, kilusių atsakovo piniginių prievolių pagrįstumo, t. y. kitiems šalių sandoriams nesant šios bylos dalyku, pinigų sumokėjimo pripažinimo faktas buvo pakankamu pagrindu atmesti dalį ieškinio reikalavimų, kadangi nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Būtent ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimo teisių pagal kitus šalių sandorius pagrįstumą, tačiau jis to nedarė pripažindamas, jog kiti šalių sandoriai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visiškai akivaizdu, kad atsakovui įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, t. y. kad jis nėra ieškovui skolingas pagal neapibrėžtą ratą kitų sandorių, yra daug sunkiau, nei ieškovui įrodyti priešingai, jau nekalbant apie tai, kad kiti sandoriai nebuvo šios bylos nagrinėjimo, atitinkamai ir įrodinėjimo, dalykas.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir kitų įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu grįstas sprendimas atsakovui buvo netikėtas, todėl atsirado pagrindas pateikti papildomus įrodymus apeliacijoje. Atsakovo pateikiami rašytiniai įrodymai – bankiniai pavedimai patvirtina, kad atsakovas ieškovui sumokėjo ne tik daugiau, nei pats atsakovas iš pradžių nurodė atsiliepime, bet ir tai, kad mokėjimuose nurodyta ir jų paskirtis – skolos M. Š. grąžinimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas remdamasis naujais įrodymais negali priimti ieškovui blogesnio sprendimo, nei pirmosios instancijos teisme prašė pats atsakovas, atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą tik tiek, kiek atsakovas sutiko su ieškiniu pirmosios instancijos teisme. Ieškovas neabejotinai žinojo apie dalinį atsiskaitymą su juo, atsakovas dar 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė ieškovui skolų suvestinę, kurioje nurodyti ir iki tos dienos atlikti bankiniai pavedimai. Ieškovas ieškinyje klaidino teismą, jog atsakovas jo vengia, ieškovui nepavyksta su atsakovu susisiekti, kad ieškovas nemokėjo per banką, kad nepadengė net dalies skolos ir pan. Naujai pateikiami įrodymai aiškiai paneigia ieškovo teiginius apie tariamas atsakovo skolas jam iš kitų sandorių, taip pat kad atsakovas su juo net iš dalies nėra atsiskaitęs, taip pat šių ieškovo melagingų teiginių pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, lėmusias teismo sprendimą.

Atsiliepimas

15. Ieškovas M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos ribų, o vykdė pareigą teisiškai kvalifikuoti tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. teismas sprendimą grindė ne kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, o vertino atsakovo atsikirtimų į ieškovo ieškinį pagrindo pagrįstumą – vertino, ar atsakovas įrodė, kad jis grąžino dalį skolos pagal 2013 m. gegužės 10 d. vekselį (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje šalių teiktus įrodymus, šalių byloje teiktus paaiškinimus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškovu pagal 2013 m. gegužės 10 d. vekselį (paskolos raštelį) fakto. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų apie kitų teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pabaigą, iš jų kilusias tarpusavio teises ir prievoles bei jų vykdymą, liudija viso labo tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu pripažįsta netinkamai vykdęs CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Atsakovas byloje privalėjo įrodyti tik tai, kad jis mokėjimus vykdė pagal 2013 m. gegužės 10 d. vekselį (paskolos raštelį) (CPK 178 straipsnis), o ne pagal neapibrėžtą kiekį sandorių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė mokėjimus ieškovui dengdamas papildomas skolas. Juo labiau, kad pats atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovo jam 2020 m. kovo 9 d. siųstą skolų suvestinę, o tai liudija, kad atsakovas šią suvestinę laikė pagrįsta ir teisinga. Akcentuotina ir tai, kad 2020 m. kovo 9 d. suvestinę sudarė ieškovas, sąžiningai užfiksavęs atsakovo atsiskaitymo pagal papildomas skolas sumas ir datas. Akivaizdu, kad dėl šioje suvestinėje nurodytų papildomų skolų padengimo ir jų eiliškumo paskirstymo už papildomas atsakovo skolas tarp šalių ginčo nebuvo.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovas netinkamai aiškina įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, suabsoliutindamas teismo pareigą rungtyniškumu grindžiamame civiliniame procese, kuriame atsakovas de facto neįrodinėjo savo atsikirtimų į ieškinį pagrindų, nustatyti absoliučią objektyviąją tiesą. Atsakovo nurodomos taisyklės remiantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi yra taikomos tik tais atvejais, kai skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ir nėra kitokio šalių susitarimo. Tuo tarpu byloje esantys nuoseklūs įrodymai liudija tarp šalių buvus susitarimą, kad atsakovas vykdydamas mokėjimus visų pirma dengs papildomas skolas. Galų gale, bylos duomenys vienareikšmiškai liudija, kad atsakovas savo prievolių ieškovui pagal ginčo 2013 m. gegužės 10 d. vekselį daug metų nevykdė, tai rodo tikėtiną aplinkybę, kad ir vėliau atsakovas dengė ne savo įsipareigojimus pagal 2013 m. gegužės 10 d. vekselį, o papildomas skolas. Be to, net ir vykstant teismo procesui atsakovas, pripažindamas, kad yra skolingas ieškovui pagal 2013 m. gegužės 10 d. vekselį, šios skolos taip ir nesumokėjo, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pagal vekselį (skolos raštelį) jokios įmokos niekada nebuvo daromos. 2020 m. kovo 9 d. skolų suvestinė negali būti vertinama kaip vienašalė – atsakovas niekada neįrodinėjo, kad 2020 m. kovo 9 d. skolų suvestinėje nurodytos papildomos skolos neegzistavo ar kad atsakovas, iš ieškovo gavęs suvestinę bei ieškovo žinutes su raginimais vykdyti prievoles pagal papildomas skolas, būtų jas ginčijęs. Priešingai, atsakovas visada pripažino, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai. Kaip matyti iš atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktos 2019 m. gruodžio 5 d. skolos suvestinės, galbūt atsakovas turėjo ir kitą skolų suvestinę, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikta nebuvo. Vis dėlto, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra akivaizdu, kad šalių suderintą valią ir įmokų eiliškumo paskirstymą atitinka vėliausiai parengta ir paties atsakovo į bylą pateikta 2020 m. kovo 9 d. skolų suvestinė.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas vykdomais mokėjimais dengė papildomas skolas, ir toks įmokų paskirstymas visiškai atitiko šalių susitarimą dėl įmokų eiliškumo paskirstymo. Be to, su dubliku pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga ir įmokų (bankinių mokėjimų) datos patvirtina, kad bankinius pavedimus atsakovas atliko ieškovo raginamas sumokėti papildomas skolas. Svarbu ir tai, kad ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir byloje esantys įrodymai (2020 m. kovo 9 d. skolų suvestinė, susirašinėjimas SMS žinutėmis) bei paties atsakovo paaiškinimai liudija, kad bylos šalis siejo kiti teisiniai santykiai, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui pagal kitas prievoles. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios atsakovui teikti su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas savaime negali būti laikoma aplinkybe, lėmusia būtinumą įrodymus pateikti vėliau. Turint omenyje tai, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme procesinėmis teisėmis naudojosi ne itin aktyviai, taip pat nedėjo pastangų, kad byla būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, pripažintina, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl nėra pagrindo priimti jo su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų. Kita vertus akivaizdu ir tai, kad atsakovo teikiami įrodymai nepaneigia skundžiamu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Pažymėtina, kad šioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visiškai atitiktų teismų praktiką. Juo labiau, kad atsakovo teikiami įrodymai yra susiję su UAB „Laiptasija“, kuri nėra šios bylos ar tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių šalis (CPK 180 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).

22. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus – bankinius pavedimus, įvykdytus ieškovui 2019-08-27 – 200 Eur, 2019-09-19 – 100 Eur, 2019-10-22 – 100 Eur, 2019-07-15 – 200 Eur, 2020-02-24 – 100 Eur; nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais registro duomenų bazės išrašą, įrodantį, jog šis nekilnojamasis turtas priklauso ieškovui; 2017 m. birželio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įrodančią, jog ieškovas ir UAB ,,Laiptasija“, atstovaujama atsakovo, sudarė paminėtų patalpų – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; 2014 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį dėl to paties ūkinio pastato, sudarytą tarp R. M. R. ir UAB ,,Laiptasija“, atstovaujamos atsakovo; 2018 m. liepos 31 d. negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartį, sudarytą tarp šios bylos šalių ir J. Č., kuris įvardijamas kaip nuomininkas, dėl tų pačių patalpų bei įrangos nuomos – 500 Eur ir 100 Eur nuomos mokestis; 2018 m. liepos 31 d. staklių nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir J. Č.. Be to, atsakovas teikia 2019 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu išsiųstus ieškovui jo paruoštus skolos dengimo skaičiavimus, kuriuose nurodyta negrąžinta pradinė 2 606,58 Eur skolos suma, kurią atsakovas nurodo sumažėjus iki 561,58 Eur dėl 600 Eur 2016 m. gegužės mėn grąžintos sumos, 120 Eur sumos, sumokėtos už 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. palangių, durų dažymą, 700 Eur sumos, sumokėtos vykdant trišalę sutartį, ir dėl atliktų 600 Eur nurodytų pavedimų.

23. Prašydamas priimti šiuos įrodymus atsakovas nurodo, jog jie patvirtina, kad atsakovas ne tik ieškovui sumokėjo daugiau, nei pats atsakovas iš pradžių nurodė atsiliepime, bet ir tai, kad mokėjimuose nurodyta jų paskirtis – skolos M. Š. grąžinimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas remdamasis naujais įrodymais negali priimti ieškovui blogesnio sprendimo, nei pirmosios instancijos teisme prašė pats atsakovas, atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą tik tiek, kiek atsakovas sutiko su ieškiniu pirmosios instancijos teisme. Ieškovas neabejotinai žinojo apie dalinį atsiskaitymą su juo, atsakovas dar 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė ieškovui skolų suvestinę, kurioje nurodyti ir iki tos dienos atlikti bankiniai pavedimai. Ieškovas ieškinyje klaidino teismą, jog atsakovas jo vengia, ieškovui nepavyksta su atsakovu susisiekti, kad ieškovas nemokėjo per banką, kad nepadengė net dalies skolos ir pan. Naujai pateikiami įrodymai aiškiai paneigia ieškovo teiginius apie tariamas atsakovo skolas jam iš kitų sandorių, taip pat tai, kad atsakovas su juo net iš dalies nėra atsiskaitęs, taip pat šių ieškovo melagingų teiginių pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas.

24. Be to, apeliantas nurodo, jog ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimo teisių pagal kitus šalių sandorius pagrįstumą, tačiau jis to nedarė pripažindamas, jog kiti šalių sandoriai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodo, kad atsakovui įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, t. y. kad jis nėra ieškovui skolingas pagal neapibrėžtą ratą kitų sandorių, yra daug sunkiau, nei ieškovui įrodyti priešingai, kiti sandoriai nebuvo šios bylos nagrinėjimo, atitinkamai ir įrodinėjimo, dalykas.

25. Prašymas priimti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme atmestinas. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovo 2 607 Eur skola, 1 825 Eur palūkanos pagal 2013 m. gegužės 10 d. šalių pasirašytą skolos raštelį ir, kaip nurodo pats apeliantas, kiti sandoriai nebuvo šios bylos nagrinėjimo, atitinkamai ir įrodinėjimo, dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog yra jis skolingas ieškovui 2 720,77 Eur skolos ir palūkanų. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, atsakovas teikė teismui atsiliepimą, tripliką, pridėdamas ieškovo pateiktą 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinę, todėl jis visus apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus, kurie yra sudaryti iki šios datos, galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

27. Pirmosios instancijos teisme atsakovas su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovo sudarytą 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinę, kurioje atskira eilute buvo fiksuojama atsakovo skola pagal 2013 m vekselį, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalyką, ir papildoma skola, t. y. pagal prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodytas sutartis, t. y., be skolos sumos pagal 2013-05-10 paskolos sutartį, yra papildomai nurodyta „papildoma skola“, kurią sudaro 2016 m. birželio mėn. – 450 Eur skola už 1/2 priekabos, 2017 m. birželio mėn. – 1 870 Eur skola už nuompinigius, 2018 m. sausio mėn. – 60 Eur skola už šiukšles angare, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 200 Eur atsakovo paimtas depozitas, 2018 m. gruodžio mėn. – 350 Eur skola už elektrą angare. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. gegužės mėn. atsakovas ieškovui sumokėjo 600 Eur (ieškovo teigimu, angaro nuomos mokestį už pirmąjį mėnesį); 2016 m. rugsėjo mėn. – 120 Eur; 2017 m. sausio mėn. – 25 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn. – 100 Eur; 2018 mėn. rugsėjo mėn. – 100 Eur; 2018 m. spalio mėn. – 100 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. – 100 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 200 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 300 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 100 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 100 Eur.

28. Ši aplinkybė įrodo, jog visi įrodymai, kuriuos kaip naujus prašo pridėti prie bylos atsakovas, jam buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes buvo aiškiai ieškovo užfiksuotos papildomos ir ginčo skolos sumos, nurodyti šių skolų dengimai, todėl atsakovas, pateikęs paminėtą suvestinę, turėjo procesinę galimybę įrodinėti mokėjimo pavedimais jo įrodinėjamos apeliacinės instancijos ginčo paskolos dalies grąžinimą ir ginčyti ieškovo įvykdytą įskaitymą.

29. Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo yra iš esmės susijęs su kitais šalių sutartiniais santykiais, kurie buvo fiksuojami byloje esančioje 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje, kiti šalių santykiai byloje buvo atskleisti, tačiau, kaip nurodo pats apeliantas, jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priimti nėra teisinio pagrindo.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas teikia paminėtus mokėjimo kvitus, įrodinėdamas apeliacinės instancijos teisme ginčo paskolos dalies grąžinimą, o būtent bankinius pavedimus, įvykdytus ieškovui 2019-08-27 – 200 Eur, 2019-09-19 – 100 Eur, 2019-10-22 –100 Eur, 2019-07-15 – 200 Eur, 2020-02-24 – 100 Eur, atkreiptinas dėmesys, jog šios sumos yra nurodytos ieškovo 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip šalių kitų sutartinių santykių vykdymas, todėl prašomi pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo padaryti kitą išvadą byloje apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovo atliktas įskaitymas atsakovo byloje nebuvo ginčijamas.

31. Šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo jų pateikti kartu su 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestine nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, atsisako juos priimti.

Byloje nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės

32. Šalys 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė skolos raštelį, pagal jį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 607 Eur (9 000 Lt). Šalys taip pat susitarė, kad skolą atsakovas grąžins dalimis, t. y. 5 000 Lt grąžins iki 2014 m. gegužės 10 d., o 4 000 Lt – iki 2015 m. gegužės 10 d. Atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas.

33. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog ieškovas skaičiuoja palūkanas už 7 metus, t. y. nuo 2014-05-10 iki 2020-05-10, po 900 Lt, t.y . 6300 Lt arba 1 825 Eur.

34. Byloje su atsiliepimu į ieškinį pateikta ieškovo 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinė, kurioje fiksuojama skola pagal šalių vekselį ir kitos skolos, kurių susidarymo data nurodoma 2016 m. birželio mėn. – 450 Eur dėl 1/2 priekabos nuomos.

35. Atsakovas nurodo, jog iki 2020 m. gegužės mėnesio grąžino ieškovui 2 045 Eur vekseliui padengti, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ieškovui grąžintina skola su palūkanomis sudaro 2 720,77 Eur.

36. Ieškovas dublike nurodo, jog atsakovo kiti įsiskolinimai yra 2 935 Eur, iš atsakovo buvo gauti 2042 Eur šiai skolai padengti ir atsakovas liko skolingas 890 Eur kitos skolos (turėtų būti 893 Eur).

37. Ieškovo sudarytoje ir atsakovui atsiųstoje 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje, pateiktoje su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, buvo ieškovo padarytas atsakovo sumokėtų 2042 Eur įskaitymas į kitų atsakovo prievolių ieškovui vykdymą.

38. Atsakovas byloje dėl ieškovo įvykdyto įskaitymo priešieškinio nepareiškė.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

39. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo M. Š. ieškinys ir iš atsakovo A. P. priteista 2 607 Eur skola, 1 825 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 432 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ie 840 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo M. Š. naudai.

40. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ieškovui iš atsakovo priteisiant 2 720,77 Eur skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 720,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą reikalavimų dalį atmesti.

41. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės ir atsiskaitymus reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovas grąžino ieškovui dalį jo nurodomų ginčo paskolos pinigų, nurodytų ieškovo 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje.

Dėl 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinės ginčijimo, atsakovo teisių gynimo būdo

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė skolos raštelį, pagal jį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 607 Eur (9 000 Lt). Šalys taip pat susitarė, kad skolą atsakovas grąžins dalimis, t. y. 5 000 Lt grąžins iki 2014 m. gegužės 10 d., o 4 000 Lt – iki 2015 m. gegužės 10 d. Atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas.

43. Byloje pateikta ieškovo sudaryta skolos apskaičiavimo lentelė. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat pateikė skolos skaičiavimą, įvertinęs jo grąžintas 2 045 Eur sumas, ir nurodo, kad jo ieškovui grąžintina skola su palūkanomis sudaro 2 720,77 Eur, skolos suma atskirai nebuvo išskirta.

44. Ieškovo sudarytoje ir atsakovui atsiųstoje 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje, pateiktoje su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, buvo ieškovo padarytas atsakovo sumokėtų 2042 Eur įskaitymas į kitų atsakovo prievolių ieškovui vykdymą.

45. Apeliacinio skundo 17 p. atsakovas nurodo, kad šalis siejo ir sieja ilgalaikiai, sudėtingi, su trečiaisiais asmenimis susiję teisiniai santykiai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas neprivalėjo įrodinėti šalių tarpusavio teisių ir prievolių balanso pagal kitus šalių sandorius, pavyzdžiui, įrodinėti savo priešpriešinių reikalavimų pagrįstumo, reikšti priešieškinį ar pan., o teismas negalėjo iš šios bylos nagrinėjimo ribų išeinančiais sandoriais grįsti ieškinio visiško pagrįstumo, t. y., iš esmės neišnagrinėjęs kitų teisinių santykių, konstatuoti, kad atsakovas ieškovui skolingas pagal kitus sandorius.

46. Ši pozicija yra neparemta suformuota kasacinio teismo praktika, nes atsakovas, šioje byloje, nesutikdamas su atsakovui atsiųstoje 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo suvestinėje įvykdytu įskaitymu, turėjo pareikšti priešieškinį ieškovo atliktam įskaitymui nuginčyti.

47. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

49. Kasacinis teismas išaiškino, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, ir nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, o kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

50. Nesant atsakovo reikalavimo pripažinti ieškovo įskaitymą, įvykdytą skolų dengimo aktu, negaliojančiu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šiame akte nurodytos papildomos skolos dydžio ir įvertinusi apeliacinio skundo motyvus konstatuoti, kad šios papildomos skolos visiškai nebuvo.

51. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas turi skolos dokumento originalą, pagal kurį skolos dydis yra 2 607 Eur (9 000 Lt). Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iki 2020 m. balandžio mėnesio yra sumokėjęs ieškovui 2 045 Eur. Perskaičiavus atsakovo skolą įvertinus atsakovo grąžintas sumas pagal paties ieškovo pateiktą skolos apskaičiavimą iki ieškovo nurodomos datos, t. y. 2020 gegužės mėn., ieškovo skola kartu su palūkanomis iš viso sudaro tik 2 720,77 Eur, atsakovas nenurodo konkretaus skolos likučio.

52. Įvertinus paminėtą apeliaciniame skunde atsakovo poziciją darytina išvada, jog jis teigia, kad nėra padengęs 562 Eur ginčo skolos (2 607 Eur - 2 045 Eur), šios bylos ginčo palūkanos kurias apskaičiavo ieškovas iki 2020 m. gegužės 10 d., sudaro 1 825 Eur, todėl galutinė suma būtų 2 387 Eur, o ne atsakovo prašoma priteisti 2 720,77 Eur suma.

53. Todėl įvertinus paminėtą atsakovo poziciją dėl nepadengtos ginčo skolos darytina išvada, kad atsakovas turėjo pasirinkti savo teisių gynimo būdą pareiškiant priešieškinį ir kitu pagrindu. Pagal CK 6.64 straipsnio 2 d. kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo, todėl šioje byloje atsakovas turėjo galimybę ginti savo teises, pareikšdamas priešieškinį nurodytu pagrindu ar ginčydamas 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinę.

54. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamai įvykdžius iš paskolos sutarties kilusią piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui paskolos sumą bei sumokėjus palūkanas, jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta (ne visiškai įvykdyta) prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009); taip pat išaiškinta, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

55. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo ir atsakovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą.

56. Šioje byloje nėra nustatytas teismo aktyvus vaidmuo renkant įrodymus.

57. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Dėl išėjimo už ieškinio reikalavimo dienų

58. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas neginčijo ieškovo įvykdyto ir pateikto atsakovui įskaitymo, nereiškė reikalavimo pagal CK 6.64 straipsnio 2 d., darytina išvada, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovo pripažįstamų atsakovo atliktų mokėjimų laikyti atsiskaitymais ne pagal šalių 2013‑05‑10 paskolos sutartį, o pagal kažkokius kitus šioje byloje iš esmės neišnagrinėtus sandorius.

59. Pirmosios instancijos teisme neginčijant atsakovo nurodomo įskaitymo teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo nurodomi 2 045 Eur buvo skirti ginčo prievolei dengti, nes dėl šios prievolės dalies įvykdymo atsakovas nepateikė jokių pakvitavimų ar įrašų skolos dokumente, neginčijo ieškovo veiksmo priešieškiniu.

60. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamame sprendime konstatavimas, kad visi atsakovo atlikti mokėjimai yra atsakovo prievolių ieškovui vykdymas pagal kitus sandorius, yra išėjimas už šios bylos nagrinėjimo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo 17 p. atsakovas nurodo, kad šalis siejo ir sieja ilgalaikiai, sudėtingi su trečiaisiais asmenimis susiję teisiniai santykiai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

61. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

62. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenustatytais faktais arba ignoruoti jų nustatytų faktų; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo.

63. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktą 2020 m. kovo 9 d. ieškovo paruoštą skolų dengimo aktą vertino kaip įrodymą, neįrodantį ginčo paskolos dengimo, nelaikytina išėjimu už ieškinio reikalavimo ribų, nes pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl reikalavimų, kurių ieškovas nebuvo pareiškęs.

64. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.

65. Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei nurodė šalys savo procesiniuose dokumentuose, pažeidė rungimosi principą bei apelianto teises į tinkamą savo interesų gynybą, kadangi teismo padaryta šių santykių kvalifikacija yra teisinga.

Dėl pakankamų įrodymų paskolos dengimo faktui įrodyti

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovas (kreditorius), o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grąžinimo faktą bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje 3K-3-450/2008).

67. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Bylose dėl paskolos grąžinimo atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigų paskirstymą, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą ar jos dalį grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Teismų praktikoje nustatyta, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

68. CK 6.65 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja kreditorių, skolininkui įvykužius prievolę, išduoti pastarajam prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą, pakvitavimą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente, todėl atsakovas, nurodydamas, jog 2045 eurų sumą sumokėjo ginčo vekseliui padengti, turėjo pareikalauti padaryti įrašus ieškovo sudarytame 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo akte, o ieškovui šio reikalavimo neįvykdžius, ginčyti šį aktą šioje nutartyje paminėtais motyvais.

69. Todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodomų 2045 Eur, sumokėtų ieškovui, įskaitant ir apeliaciniame skunde akcentuojamų grąžintų 600 Eur 2016 m. gegužės mėn., nevertino kaip ginčo paskolos dalies grąžinimo.

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga), yra nurodęs, kad, įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

72. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino 2020 m. kovo 9 d. skolos dengimo ir įskaitymo akte atsakovo sumokėtų sumų kaip ginčo paskolos dengimo, nes jo atsakovas neginčijo.

73. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus ir teisingai nustatė, jog 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinėje atsakovas pradėjo daryti įmokas tada, kai pradėjo formuotis šalių kiti teisiniai santykiai, t. y. dėl ieškovo nurodomos patalpų bei įrengimo nuomos. Ieškovas atsakovo neginčytą 2020 m. kovo 9 d. skolos dengimo ir įskaitymo aktą nusiuntė atsakovui, su dubliku pateikė žinutes, kuriose ieškovas nurodo nuomos mokesčio skolą ir prašo atsakovo šią skolą padengti, t. y. susirašinėjimą dėl kitos skolos dengimo.

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje spręsdamas klausimą dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo nurodė, jog CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2017).

75. Byloje nustatyta, kad atsakovas raštu nepareiškė, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokas, pvz., 600 Eurų įmoką. Tačiau vien šis faktas nesudaro prielaidų šioje byloje taikyti atsakovo pageidaujamo įmokų paskirstymo teisinio reguliavimo, išdėstyto CK 6.55 straipsnyje, nes ieškovas 2020 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovui 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinę, kurioje nurodė ginčo skolos dydį su palūkanomis ir papildomą skolą, taip pat atsakovo įvykdytas įmokas. Taigi šalių sudarytų sutarčių vykdymo eiga patvirtina, kad jos faktiškai taikė kitokią, nei įstatyme numatyta, įmokų paskirstymo tvarką, kai ieškovas priimdavo atsakovo įmokas, nurodydamas atsakovui 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinėje, jog tai yra kitos skolos grąžinimas.

76. Atsakovas mokėjimo dokumento dėl apeliaciniame skunde nurodytos 600 Eur sumos mokėjimo nepateikė, šalių sutartyje-vekselyje ar kitame dokumente įrašas dėl jos grąžinimo nepadarytas, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas teikė ieškovui prieštaravimus dėl 2020 m. kovo 9 d. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinėje ieškovo nurodyto skolos skaičiavimo, šios suvestinės byloje neginčijo, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog analizuojamu atveju šalys visgi buvo susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, ją taikė savo praktikoje.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

77. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neįrodė paskolos grąžinimo fakto. Kadangi atsakovo prievolė liko neįvykdyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė negrąžintą paskolos sumą ieškovui (CK 6.873 str.).

78. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir, tenkindamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

80. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

81. Nustatyta, kad ieškovo teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju buvo patirtos 2020 m. sausio, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris, pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis, buvo 1317,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas, todėl ieškovo prašoma priteisti 1 200 Eur suma neviršija nurodyto Rekomendacijose dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir juos grąžinti atsakovui A. P..

Priteisti iš A. P. M. Š. 1 200 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė