Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo remiantis atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 607 Eur (9 000 Lt). Šalys taip pat susitarė, kad skolą atsakovas grąžins dalimis, t. y. 5 000 Lt grąžins iki 2014 m. gegužės 10 d., o 4 000 Lt iki 2015 m. gegužės 10 d. Atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas. Byloje pateikta ieškovo sudaryta skolos apskaičiavimo lentelė. Atsakovas taip pat pateikė skolos skaičiavimą, įvertinęs jo grąžintas 2 045 Eur sumas, ir nurodo, kad jo ieškovui grąžintina skola su palūkanomis sudaro 2 720,77 Eur.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas neneigia, kad atitinkamais laikotarpiais iš atsakovo gavo jo nurodytas sumas, tačiau šalys nesutaria dėl atsakovo grąžintų sumų paskirties.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad paskolos raštelio buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, jog prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kaip byloje nustatyta, atsakovas pripažįsta, kad paskolą gavo, bet taip pat tvirtina, kad paskolą ieškovui iš dalies grąžino, tačiau paskolos raštelis liko pas ieškovą, taigi pagal minėtas įstatymo nuostatas atsakovas, įvykdęs prievolę ar jos dalį, turėjo reikalauti iš ieškovo paskolos raštelio originalo arba patvirtinimo apie prievolės (jos dalies) įvykdymą. Ieškovas įrodė, kad pinigus atsakovui perdavė, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus grąžino.

Atsakovas savo dalies prievolės įvykdymą grindžia savo pateikta, bet ieškovo sudaryta skolos suvestine. Minėtame dokumente be skolos sumos pagal 2013-05-10 paskolos sutartį yra papildomai nurodyta „papildoma skola“, kurią sudaro 2016 m. birželio mėn. – 450 Eur skola už ½ priekabos, 2017 m. birželio mėn. – 1 870 Eur skola už nuompinigius, 2018 m. sausio mėn. – 60 Eur skola už šiukšles angare, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 200 Eur atsakovo paimtas depozitas, 2018 m. gruodžio mėn. – 350 Eur skola už elektrą angare. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. gegužės mėn. atsakovas ieškovui sumokėjo 600 Eur (ieškovo teigimu, angaro nuomos mokestį už pirmąjį mėnesį); 2016 m. rugsėjo mėn. – 120 Eur; 2017 m. sausio mėn. – 25 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn. – 100 Eur; 2018 mėn. rugsėjo mėn. – 100 Eur; 2018 m. spalio mėn. – 100 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. – 100 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 200 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 300 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 100 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 100 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti mokėjimai buvo atlikti grynaisiais, atsakovas priešingų įrodymų ir banko pavedimų, iš kurių mokėjimo paskirties galima būtų matyti, už ką atliekami mokėjimai, nepateikė. Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytos sumos nurodytais terminais ir buvo sumokėtos. Nors atsakovas kitų skolų ieškovui egzistavimą neigia, tačiau procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai. Ieškovas šalis siejusius nuomos teisinius santykius grindė savo paaiškinimais, o atsakovas šių teiginių nepaneigė jokiais įrodymais. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškinio reikalavimai kildinami iš paskolos sutarties, bet ne iš kitų santykių. Ieškovo į bylą pateikti šalių susirašinėjimai SMS žinutėmis bei paaiškinimai dėl šalis siejusių nuomos santykių, kurių atsakovas nepaneigė, patvirtina, kad atsakovo atliekami einamieji, nors ir nereguliarūs, mokėjimai buvo atliekami kitų šalis siejusių teisinių santykių pagrindu. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas, gavęs skolos suvestinę iš ieškovo, ją ginčijo ar kitokiu būdu nesutiko su joje nurodytais įsiskolinimais. Atsakovas savo prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį grindė tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas paskolos sumą ar jos dalį yra grąžinęs. Atsakovas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymą, turėjo teikti įrodymus, nurodytus CPK 177 straipsnyje, vien teiginių, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nepakanka.

Nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymais pagrįstas prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia į bylą pateiktu 2013 m. gegužės 10 d. skolos rašteliu, kuris, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d., paskolos sutarties forminimo notarine tvarka nereikalavo, įstatymas nustatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos suteikimo fakto atsakovas neginčija, jį pripažįsta, todėl tarp šalių susiklosčius paskoliniams teisiniams santykiams, esminis klausimas yra dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo.

Atsakovui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinio faktą, tai yra tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti, jog skola ieškovui buvo grąžinta. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos grąžinimo faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais.

Teismo nuomone, atsakovui turėjo ir galėjo būti žinoma sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarka, taip pat galimos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas protingas, rūpestingas ir apdairus, žinodamas, kad yra prisiėmęs skolinę prievolę paskolos davėjui ir būdamas pasirašęs skolos raštelį su įrašais „aš pasiskolinau“, „susitarėm grąžinti dalimis“, patvirtinančiais konkrečios paskolos sumos suteikimą ir įsipareigojimą grąžinti, nepagrįstai tikėjosi, kad priešinga šalis – ieškovas (kaip paskolos davėjas), bet kada nepareikalaus grąžinti skolą, pagal pas jį esantį paskolos raštelį. Pakankamai nemažos pinigų sumos grąžinimas, šio fakto neįforminant pakvitavimu ar kt. dokumentu, egzistuojant paskoliniams teisiniams santykiams tarp fizinių asmenų, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę paskolos davėjui – ieškovui. Kitų įrodymų (pvz., banko pavedimų, kuriuose nurodyta mokėjimų paskirtis) apie tai, jog atsakovas grąžino minėtą paskolą, byloje nėra. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, kuris ją pateikė, kreipdamasis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovą, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų. Priešingu atveju, grąžinus skolą, skolos raštelis būtų perduotas atsakovui. Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovas grąžino ieškovui visą pinigų sumą, paskolos gavėjas – atsakovas, neįrodė. Kaip minėta, byloje nustatyta ir tai, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai, todėl šalims turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarkai, o grąžinant didelę paskolos sumą, paskolintą rašytinio skolos raštelio pagrindu, atsakovas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei reikalauti, kad ieškovas grąžintų skolos raštelio originalą arba išduotų pakvitavimą, jei iš tikrųjų paskolą ar jos dalį grąžino. Pažymėtina ir tai, kad nesant rašytinių duomenų apie paskolos sutarties įvykdymą, labiau tikėtina, kad atsakovo atliekami mokėjimai buvo skirti dengti einamuosius įsiskolinimus, kylančius iš šalis siejusių nuomos teisinių santykių. Atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovui aplinkybės neįrodė.

Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Taigi teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Byloje nepateikta rašytinių ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų skolos pagal paskolos sutartį grąžinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, skolos faktas nustatytas (atsakovas pačios prievolės egzistavimo neginčijo), o skolos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais bei prieštarauja paties atsakovo į bylą pateiktai ieškovo sudarytai skolos suvestinei bei ieškovo teiktiems nuosekliems paaiškinimams. Taigi prievolė pagal skolos raštelį turi būti vykdoma, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 607 Eur skola.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti palūkanas už negrąžintą skolos sumą pagal 2013 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį, kurios sudaro 1 825 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutartimi susitarė dėl 10 proc. palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skola ieškovui turėjo būti grąžinta 2015 m. gegužės 10 d., tačiau negrąžinta iki šiol, taigi atsakovas įstatyme įtvirtintos ir sutartyje sulygtos prievolės tinkamai ir laiku grąžinti skolą nevykdė. Šalys paskolos sutartyje susitarė dėl 10 proc. metinių palūkanų mokėjimo. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo kreditoriui mokėti pelno palūkanas, apskaičiuotas iki paskolos grąžinimo dienos pagal sutartį, bei už termino prievolei įvykdyti praleidimą sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartyje nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį pradelstą prievolės neįvykdymą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 825 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašomos iš atsakovo priteisti palūkanos yra procesinės įstatyme numatytos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bei 100 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė duomenis, kad atstovei advokatei sumokėjo 200 Eur už atstovavimą 2020 m. lapkričio 3 d. vykusiame teismo posėdyje, 1 val. atstovavimo įkainota 80 Eur. Kadangi 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdis užtruko 1 val., todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos tik išlaidos, patirtos už vieną atstovavimo teisme valandą, t. y. 80 Eur. Teismas vertina, kad kita prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai, todėl prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 840 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. P. 2 607 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septynių eurų) skolą, 1 825 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 432 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 840 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. Š. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.