Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-379-888/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-06-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-09-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-12-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-90-954/2021Nutartis · 2021-05-20Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-18Lietuvos apeliacinis teismas
  7. TS-189-548/2021Nutartis · 2021-08-12Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-14Kauno apygardos teismas
  9. TS-86-753/2022Nutartis · 2022-06-14Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-20Kauno apygardos teismas
  11. T-2203-548/2022Nutartis · 2022-12-13Kauno apylinkės teismas
  12. T-1513-548/2023Nutartis · 2023-06-01Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
1S-379-888/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49801-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Audrius Meilutis, Laima Šeputienė
Nuteistasis
Ž. J.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-379-888/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49801-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2; (S) 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Audriaus Meilučio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas Ž. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Ž. J. taip pat nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 9 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 6 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 93-155 nutarta netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Tokį sprendimą Komisiją priėmė motyvuodama tuo, jog ir nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (turėjo mobiliojo ryšio telefoną), už šį pažeidimą nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda. Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu Komisijai darė pagrindą manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nesilaikys įstatymų ir galimai nusikals, kadangi yra išlikę pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė, o nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nutarime taip pat atkreiptinas dėmesys į neatliktos bausmės dalį, kuri Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, Komisija darė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis Ž. J. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, o priimtas nutarimas yra motyvuotas. Nutartyje taip pat pažymėjo, jog Komisijos padaryta išvada, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, yra teisinga ir pagrįsta.

5. Nuteistasis Ž. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurios teigiamai apibūdina ir charakterizuoja nuteistąjį. Nutartyje nurodyti skundo atmeti motyvai yra deklaratyvūs, formalūs ir neišsamūs. Nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir į nuteistojo pažangą ją (nusikalstamo elgesio riziką) mažinant. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog lygtinis paleidimas tai nėra visiškai atleidimas nuo bausmės, jis vis tiek bus kontroliuojamas probacijos tarnybos.

5.2. Nepagrįstai išskirtinę reikšmę tiek Komisija, tiek apylinkės teismas suteikė jo padarytai nusikalstamai veikai ir pavojingumui, taip pat jau šiuo metu nebegaliojančiai drausminei nuobaudai bei nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas, atmesdamas nuteistojo skundą visiškai nekreipė dėmesio į turimus paskatinimus, kurių, šiuo metu, turi net tris, nevertino teigiamos motyvacijos į darbą, į tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis turėtų darbo vietą. Šiuo metu jis neturi finansinių įsipareigojimų, priteistų ieškinių, laisvėje pragyventų iš legaliai gaunamo darbo užmokesčio. Teigia, kad yra pilnai įvykęs ir toliau bevykdantis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.

5.3. Nuteistojo teigimu, šiomis nutartimis (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-237-497/2020, 1S-195-497/2021, 1S-149-851/2021, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-254-634/2021, 1S-339-493/2021, 1S-443-593/2021 ir kt.) lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas nuteistiesiems, kurių charakteristikos yra žymiai prastesnės nei jo. Nuteistasis teigia, jog reguliariai bendrauja su šeimos nariais bei draugais, kas galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Su nusikalsti linkusiais asmenimis jis nebendrauja, vengia galimos neigiamos trečiųjų asmenų įtakos. Be to, jis nepiktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiu. Nuteistasis jaučiasi pilnai pasitaisęs ir yra pasiryžęs laikytis visų teismo jam paskirtų apribojimų. Jo pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad atlikus būtent tokio dydžio bausmės dalį (daugiau nei metus laiko laisvės atėmimo), probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Ž. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo Ž. J. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra tris kartus paskatintas už gerą elgesį, be to, Ž. J. puoselėja socialinius ryšius su artimaisiais, siekia darbinio užimtumo, lygtinio paleidimo metu turėtų pastovią gyvenamąją vietą, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis Ž. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių, Ž. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakanka, kam įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

10. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog nuteistasis vieną kartą grubiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, t. y. turėjo draudžiamą daiktą. Ši nuobauda nebegalioja tik nuo 2021 m. liepos mėnesio pabaigos, t. y. metus laiko. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad Ž. J. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

11. Teisėjų kolegija pritaria skundo teiginiams, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atmestas Ž. J. skundas, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

12. Ž. J. anksčiau yra teistas dėl nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) viešųjų darbų bausme, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus ir neskatino rinktis teisėtų veikimo būdų. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nors ir ne tokio paties pobūdžio, tačiau gerokai sunkesni, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 2 dalis ir BK 181 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas rodo, jog Ž. J. vis labiau negerbia įstatymų imperatyvų. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Ž. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Šie duomenys liudija, kad nors realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria praktiškai nuo pilnametystės. Ž. J. ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas (tiek nutraukiant tyrimą jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tiek paskiriant švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus), tačiau jis iš savo klaidų nesimokė ir toliau jas kartojo.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra nustatyti net 6 kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; buvo įtakotas kito asmens; būdingas agresyvus elgesys (du nusikaltimai iš trijų smurtiniai); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi dėti pastangų sumažinti kriminogeninių veiksnių skaičių. Svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja grįžti gyventi į mamos butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes savo jokio nekilnojamojo turto neturi. Tačiau būtent šiame mieste ir buvo įvykdyti visi Ž. J. nusikaltimai, o minėtame motinai priklausančiame bute, rūsyje, jis netgi laikė (slėpė) nusikalstamos veikos dalyką – sprogstamąsias medžiagas, šaudmenis ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą Ž. J. padarė veikdamas kartu su savo vyresniu broliu A. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad šeimos nariai nuteistajam nėra apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo. Grįžimas į tą pačią nusikalsti skatinusią aplinką gali apsunkinti probacijos vykdymą.

14. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad Ž. J. iki bausmės atlikimo pradžios Kalvarijos gimnazijoje įgijo 11 klasių išsilavinimą, vidurinio išsilavinimo neįgijo, nes, kaip pats nurodo, šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl reikėjo pradėti dirbti. Buvo įkūręs MB „T“, kurioje apie pusmetį dirbo vairuotoju, vėliau tas pačias pareigas užėmė individualioje įmonėje „R“. Bausmės atlikimo metu Ž. J. pradėjo mokytis Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje, 12 klasėje, taip pat kreipėsi į VĮ „M a“ dėl darbo vietos suteikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog laisvų darbo vietų pakolkas nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo poelgiai yra pozityvūs, vis dėlto, vien noro užbaigti mokslus bei įsidarbinti neužtenka, reikia įdėti ir nemažai pastangų, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti. Šiuo metu dar yra praėję per mažai laiko, kad skundą nagrinėjantis teismas galėtų įvertinti, ar Ž. J. iš tiesų realizuos turimas teigiamas nuostatas mokslo bei darbo atžvilgiu. Vidurinio išsilavinimo jis vis dar nėra įgijęs, taip pat neturi konkrečios profesijos ar specialybės. Nors nuteistasis save apibūdina kaip ramų, taikų, nelinkusį atvirai reikšti agresijos asmenį, tačiau sutikti su tokia nuteistojo nuomone, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Priešingai, anksčiau šioje nutartyje yra minėta, jog du iš trijų nusikaltimų, yra smurtinio pobūdžio, taigi teigti, kad Ž. J. yra ramus bei taikus asmuo, nėra pagrįsta. Darytina išvada, jog Ž. J. yra sunku susitvardyti konfliktinėse situacijose ir iškilusias problemas spręsti socialiai priimtinais būdais. Nors nuteistasis stengiasi elgtis apgalvotai, sprendimus priimti atsakingai, tačiau ne visuomet sugeba apsvarstyti savo veiksmų pasekmes.

15. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus su tuo sutikti negali ir pažymi, kad Ž. J. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos Ž. J. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

16. Nuteistojo skunde didelis dėmesys skiriamas apygardos teismų praktikos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizei. Ž. J. teigimu, galima rasti ne vieną atvejį, kai nuteistajam, kurio charakteristika ženkliai blogesnė nei jo, buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, todėl prašoma vadovautis šia praktika ir leisti jam tęsti bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima konkrečius procesinius sprendimus, remdamiesi visuma analizuojamoje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Todėl atsietai nuo duomenų visumos lyginti vieną ar kitą kriterijų (neatliktos bausmės dalį, nuobaudų ir paskatinimų gavimą, darbinę motyvaciją ir pan.) nėra tikslinga.

17. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad Ž. J. neatliktos bausmės dalis 2 metai 9 mėnesiai ir 10 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

18. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią Ž. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

20. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAudrius MeilutisLaima Šeputienė