Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-954/2020 jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 29 d. gautas nuteistojo Ž. J. prašymas priimti nutartį ir iš dalies atidėti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 11 mėnesių bei nustatant 1 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir šias pareigas – tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat nuteistasis prašyme cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 bei 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015. Nuteistojo nuomone, sprendžiant klausimą dėl jo teisinės padėties palengvinimo, turėtų būti vertintinas padaryto nusikaltimo pobūdis ir akcentuotinas jo siekis išsaugoti teigiamus socialinius ryšius. Vertinant tiek nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas, tiek jo paties asmenybę, būtina atsižvelgti į tai, jog namo rūsyje surastas ginklų arsenalas yra sietinas su II-uoju pasauliniu karu, t. y. pagal specialistų išvadas beveik visi ginklai, šaudmenys ir sprogmenys yra surūdiję ir negrįžtamai paveikti korozijos, pagal savo tiesioginę paskirtį jie negali būti panaudojami, todėl jų pavojingumas visuomenei yra akivaizdžiai mažesnis.

Taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų mėginęs realizuoti rastus ginklus ir sprogmenis ar bandęs panaudoti juos pagal paskirtį, gaminant naujus sprogmenis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbus, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, nėra gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą, nėra vedęs, tačiau turi draugę. Nors anksčiau vieną kartą buvo teistas, tačiau bausmę atlikęs, o minėtas nusikaltimas, palyginus su BK 253 straipsnyje numatyta veika, savo prigimtimi ir pobūdžius yra visiškai skirtingi. Nuteistojo teigimu, net ir pati švelniausia reali laisvės atėmimo bausmė, kuria yra nubaustas, nėra proporcinga ir teisinga pagal jo galimai padarytą nusikalstamą veiką ir jo kaip kaltininko asmenybę. Be to, atkreipia dėmesį, kad jau atliko beveik metus laiko laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimu taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis), o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį juos atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nuteistasis Ž. J. prašymą švelninti jam Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę grindžia tuo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, kuri jo atžvilgiu gali būti taikoma.

Visų pirma pažymima, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis (plačiąja prasme) baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, Ž. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o šis BK straipsniai per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar pakeisti nebuvo, atsakomybė už nusikalstamas veikas, numatytas šiame BK straipsniuose, nešvelnėjo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.), pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, tačiau vertinamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos Ž. J. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas (pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme). Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-502-699/2015, 2K-525-648/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 28 d., ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Kaip skunde nurodo pats nuteistasis Ž. J., jis šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl, nors nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, jis padarė iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas įsigaliojo jau pasibaigus teisminiam Ž. J. bylos nagrinėjimui ir jam jau atliekant bausmę pagal įsiteisėjusį nuosprendį. Todėl šiuo atveju naujosios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatos Ž. J. negali būti taikomos. Nesant teisinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jo prašyme nurodytos aplinkybės susijusios su jo asmenybe, atliktos bausmės dalimi, gyvenamosios vietos turėjimu bei darbine veikla, nevertintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad po 2020 m. kovo 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks naujas įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo Ž. J. veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės švelninimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo Ž. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.