Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. J. prašymas sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir atidėti bausmės vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo Ž. J. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo iš dalies atidėti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 11 mėnesių bei nustatant likusios neatliktos bausmės 1 metų vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir pareigas – tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis Ž. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – iš dalies atidėti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 11 (vienuolika) mėnesių bei nustatant likusios neatliktos bausmės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas nuteistajam tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog įstatymu buvo pakeistas būtent BK 75 straipsnis, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kad kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikoma ir iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę. Nuteistasis, remdamasis tuo, kad jis šiuo metu yra bausmę atliekantis asmuo, o įstatymas numato jo teisinės padėties palengvinimą, teigia, kad yra visi pagrindai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį.

6. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio ir kad laisvės atėmimo bausmės taikymo būtinumas tiek visuomenės, tiek paties teisiamojo interesais turi būti visapusiškai pagrįstas ir taikytinas tik tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog nuteistajam paskirta ypač griežta bausmė formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

7. Pasak nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl jo teisinės padėties palengvinimo, turėtų būti vertinamas padaryto nusikaltimo pobūdis ir akcentuojamas jo siekis išsaugoti teigiamus socialinius ryšius. Vertindamas tiek nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas, tiek jo paties asmenybę, nuteistasis pažymi, kad namo rūsyje surastas ginklų arsenalas yra siejamas su II-uoju pasauliniu karu, t. y. pagal specialistų išvadas beveik visi ginklai, šaudmenys ir sprogmenys yra surūdiję ir negrįžtamai paveikti korozijos, pagal savo tiesioginę paskirtį jie negali būti panaudojami, todėl jų pavojingumas visuomenei yra akivaizdžiai mažesnis, nei ginklų, šaudmenų ir sprogmenų, kurie gali būti panaudojami pagal tiesioginę paskirtį, tarp jų ir kitų nusikaltimų darymui. Byloje nėra duomenų, kad jis (Ž. J.) būtų mėginęs bet kokia forma realizuoti rastus ginklus ir sprogmenis ar bandęs panaudoti juos pagal paskirtį, gaminant naujus sprogmenis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis yra jauno amžiaus – vos 23 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbus, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, negydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą, nevedęs, turi sugyventinę. Jis yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą, tačiau bausmę atliko, o šis nusikaltimas, palyginus su BK 253 straipsnyje numatyta veika, savo prigimtimi ir pobūdžiu yra visiškai skirtingas. Nurodytų aplinkybių kontekste nuteistasis daro išvadą, kad net ir pati švelniausia reali laisvės atėmimo bausmė, kuria yra nubaustas, nėra proporcinga ir teisinga už jo padarytą nusikalstamą veiką bei atitinkanti jo kaip kaltininko asmenybę. Nuteistasis pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2020 m. birželio 16 d., t. y. jis yra atlikęs beveik metus laiko, kad anksčiau baustas laisvės atėmimo bausme nebuvo.

8. Galiausiai nuteistasis teigia, jog, neatidėjus nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bus realizuota tik vienas formalus bausmės tikslas – nubaudimas už aistrą ir pomėgį kaupti karines relikvijas, amuniciją, senus ginklus ir sprogmenis, o taip pat jis bus nubaustas už neprisipažinimą dėl galimai padarytos veikos, nors tai yra leistina gynimosi forma, kuri nepriskiriama netgi prie sunkinančių aplinkybių.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai nuteistajam taikytinas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

10. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimą nuo bausmės, bausmės sušvelninimą, veikos perkvalifikavimą ar teistumo išnykimą, pakeitimais. Nuteistojo Ž. J. atžvilgiu tokių sąlygų nenustatyta.

11. BK 75 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus teismas turi įvertinti, ar taikytinas BK 75 straipsnis galiojimo laike ir objekto atžvilgiu.

12. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymų leidėjas, keisdamas BK 75 straipsnio 3 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 18 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 5, 7, 8, 14 (straipsnis, kuriuo pakeistas BK 75 straipsnis) ir 16 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka (pirmosios ar apeliacinės, ar kasacinės instancijos teisme). Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.). Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendis, kuriuo Ž. J. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjo 2020 m. gegužės 28 d., o baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Nuteistasis Ž. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl, nustačius tokio pobūdžio aplinkybes, negalima konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo taikyti Ž. J. atžvilgiui BK 75 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai jo prašymą atmetė.

13. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir be prieštaravimų, netrukdomai turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Jis įsiteisėjo ir kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, iš naujo negali būti sprendžiami bausmės skyrimo klausimai ar abejojama jo teisingumu. Nuteistojo Ž. J. skundo argumentai, susiję su jo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, negali turėti įtakos BK 75 straipsnio taikymui ir atgaliniam jo galiojimui, švelninant bausmę. Be to, šie duomenys jau buvo įvertinti bylą nagrinėjusių teismų, individualizuojant Ž. J. skirtiną bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas šiuo klausimu papildomai nepasisako.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti nuteistojo Ž. J. skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.