Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 16 d., pabaiga – 2025 m. vasario 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (turėjo mobiliojo ryšio telefoną), už šį pažeidimą nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo. jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Vis dar išlieka pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taip pat sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas pataisos namuose. Atsižvelgus į visas aplinkybes, Komisija daro išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa (duomenys neskelbtini) pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 4 dalį numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, Ž. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog Ž. J. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo paskirta drausminė nuobauda. Ir nors drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką Ž. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; buvo įtakojamas kito asmens; būdingas agresyvus elgesys (du nusikaltimai iš trijų smurtiniai); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek Ž. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad Ž. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog nuteistasis siekdamas savo tikslų yra naudojęs smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau anksčiau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, kurį įvykdė su kitu asmeniu. Neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, nuteistasis atliko vienas, kitų neįtakotas. Nuteistasis finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau įstaigoje nedirba, todėl finansiškai yra priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos. 2022 m. vasario 4 d. pateikė pažymą, kad nuo 2019 m. sausio 10 d. yra įmonės vadovas. Nuteistasis įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Nors nuteistasis stengiasi elgtis apgalvotai, sprendimus priimti atsakingai, tačiau ne visuomet sugeba apsvarstyti savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis apskritai remia visuomenės vertybes, tačiau neįvertindamas elgesio pasekmių, nesugebėjo suvaržyti savo elgesio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Ž. J. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo Ž. J. skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-155 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.