- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-556-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04345-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieškinį atsakovui A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „TransRental“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000,00 Lt sumai, taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovei priteisti 5792,40 Eur, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad LUAB „TransRental“ buvo įsteigta 2006-03-07. Bendrovės vykdoma veikla – krovinių vežimas keliais, automobilių, traktorių ir kitų transporto priemonių nuoma, statybos ir inžinerinių statybos mašinų ir įrenginių nuoma, medienos staklių, kitų įrenginių pardavimas. Nuo bendrovės įsteigimo bendrovės vadovo pareigas ėjo vienas iš akcininkų – E. S., jis vadovo pareigas ėjo iki (duomenys neskelbtini). Pasikeitus vadovui, buvo atliktas vidinis bendrovės dokumentų patikrinimas. Tikrinant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad E. S. vadovavimo laiku ieškovei įvairūs tretieji asmenys išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras/pinigų priėmimo kvitus, kuriose nurodytos medžiagos (atsargos, prekės) ir paslaugos/darbai realiai nebuvo ieškovės įgyjamos, suteikiamos, be to, jų įsigijimas/suteikimas nebuvo ieškovei būtinas ir susijęs su vykdoma veikla.
3. Ieškovė nurodė, kad 2013-07-22 atsakovui pavedimu į jo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 20000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pagal kvitą Nr.2“. Patikrinus įmonės dokumentus nustatyta, jog įmonė minėtu laikotarpiu jokių statybos darbų nevykdė nei savo reikmėms, nei tokius darbus vykdė kaip subrangovė ar rangovė tretiesiems asmenims (tokia veikla įmonė nesivertė). Taip pat nustatyta, kad jokių dokumentų, patvirtinančių darbų pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 atlikimo faktą, įmonėje nėra (nėra sutarties, atliktų darbų akto bei jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog tokie darbai buvo atliekami, darbų rezultatas nėra užpajamuotas).
4. Ieškovė nurodė, kad buvo tikslinamos aplinkybės, kokiu pagrindu buvo atliktas 2013-07-22 mokėjimas. Buvo kreiptasi į atsakovą su prašymu paaiškinti, kur ir kokius darbus jis atliko pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, tačiau atsakovas nurodė, jog negali paaiškinti, kokius darbus atliko. Darytina išvada, jog prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija, t. y. kvite nurodytos paslaugos, prekės ir darbai nebuvo suteikti, nors kvito (galimai suklastoto) pagrindu atsakovui buvo išmokėta 20000,00 Lt.
5. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas ir ieškovės buvęs direktorius E. S. atliko veiksmus, dėl kurių buvo pažeistas ieškovės veiklos tikslas – pelno gavimas. Atsakovas ir ieškovės buvęs direktorius, žinodami, jog realiai ieškovei rangos darbai nebus teikiami, susitarė, jog atsakovas ieškovei išrašys prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už 20000,00 Lt sumą už tariamai suteiktas paslaugas (darbus), kurias ieškovė atsakovui apmokės. Tokiais veiksmais buvo pažeisti ieškovės veiklos tikslai, kadangi tokiais veiksmais ieškovė realiai pelno negavo, priešingai – jos pajamos sumažėjo, kadangi ieškovė atsakovui atsiskaitė už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos.
6. Ieškovė nurodė, jog atsakovo ir ieškovės sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas, gerai žinodamas, jog ieškovei realiai neteikė jokių paslaugų, neatliko darbų, iš anksto susitaręs su ieškovės direktoriumi, išrašė kvitą už tariamai suteiktas paslaugas/atliktus darbus. Toks sandoris, kai realiai jokios paslaugos nėra suteikiamos, darbai nėra atliekami, tačiau už jas išrašomi dokumentai sumokėjimui, rodo sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Išrašytu prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 2 siekta ne sąžiningo atsiskaitymo už suteiktas realias paslaugas, bet imituoti teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančių sandorių atsiskaitymą, taip sumažinant ieškovės turimo turto masę ir paslepiant kitus tarp atsakovo ir ieškovės direktoriaus buvusius susitarimus.
7. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, kadangi atsakovas realiai nesuteikė ieškovei jokių paslaugų, o ieškovė už tariamai suteiktas paslaugas, atsakovui išrašius kvitą, sumokėjo. Iš atsakovo ieškovei turi būti priteista pinigų suma, lygi atsakovo išrašytų ir ieškovės sumokėtų pinigų sumai, t.y. 20000,00 Lt (5792,40 Eur). Be to, ieškovės buvęs direktorius analogiškus sandorius sudarinėjo sistemingai.
8. Procesiniuose dokumentuose ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo verslo liudijimo galiojimas buvo labai trumpas, todėl kyla abejonių, ar atsakovas faktiškai atliko nurodytus statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus per laikotarpį nuo 2013-06-04 iki 2013-06-28 (verslo liudijimo galiojimo laikotarpis); jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokius konkrečius darbus atliko atsakovas, kokias prekes/medžiagas savo vardu pirko – byloje nėra; ieškovei tuo metu priklausančios patalpos buvo suremontuotos, atitiko visus reikalavimus ir jau buvo naudojamos ieškovės komercinei veiklai vykdyti; jokie darbai (aikštelės duobių taisymas, lietaus vandens nutekėjimo gerinimas, šiukšlių šalinimas) taip pat nebuvo atliekami, o aikštelė ieškovei nepriklausė; ieškovės likvidatorius yra tas valdymo organas, kuriam yra geriausiai žinoma bendrovės veikla ir jos specifika; ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius; nėra jokio teisinio pagrindo spręsti apie atliktų darbų priėmimą, vien prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas nepatvirtina tos aplinkybės, kad darbai buvo priimti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013 metais, vertėsi individualia veikla (veiklos rūšis – statybos baigimo apdailos ir valymo darbai), jam taip pat buvo išduotas verslo liudijimas. 2013 m. į atsakovą kreipėsi ieškovės vadovas, kuris paprašė atlikti bendro pobūdžio lauko bei vidaus apdailos darbus nurodytame objekte (kiek buvo žinoma atsakovui, minėtu laikotarpiu ieškovė nuomos sutarties pagrindu nuomojosi negyvenamąsias patalpas bei aikštelę, esančią Vilniuje). Minėtoje lauko aikštelėje buvo surinktas karkasinis metalinis angaras, kuriame buvo dvi patalpos. Ieškovės vadovo užsakymu atsakovas sudėjo lubas, grindis, apšiltino sienas bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, kad patalpos būtų pritaikytos ieškovės ūkinei-komercinei veiklai. Dalis ieškovės užsakytų darbų buvo susiję su ieškovės išsinuomota lauko aikštele. Kelių šimtų kvadratinių metrų aikštelėje buvo laikoma ieškovei priklausanti technika. Aikštelės būklė tuo metu buvo prasta, todėl atsakovui buvo pavesta atlikti aikštelės duobių taisymo darbus, pagerinti lietaus vandens nutekėjimą iš aikštelės, taip pat pašalinti aikštelėje buvusias šiukšles. Ieškovės vadovo nurodymu, atsakovas asmeniškai rūpinosi reikalingos technikos užsakymu ir pasitelkė asmenis, kurie atliko aikštelės taisymo darbus. Dėl ieškovės vadovo išreikštų pretenzijų apie tariamai nekokybiškus darbus, dalis aikštelės darbų buvo taisoma pakartotinai. Visos išlaidos, susijusios su reikalingos technikos nuoma bei medžiagų įsigijimu, buvo padengtos asmeniškai atsakovo.
11. Atsakovas nurodė, kad atlikęs visus ieškovės vadovo nurodytus darbus, atsakovas jam išduoto verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2. Ieškovė už atliktus darbus atsiskaitė visiškai ir daugiau nei 7 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar jų kainos. Ieškinyje teigiama, kad po ieškovės vadovo pasikeitimo (duomenys neskelbtini), buvo atliktas bendrovės veiklos patikrinimas, tačiau naujasis vadovas, susipažinęs su ieškovės veiklos specifika, taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suponuotų ginčijamo sandorio nepagrįstumą. Bendrovės likvidatorius buvo paskirtas tik 2018 m. spalio mėnesį ir tai reiškia, kad likvidatoriui nėra žinoma ieškovės veiklos specifika 2013 m. Be to, likvidatorius nėra kompetentingas spręsti, kokios paslaugos bei prekės ieškovei buvo reikalingos kasdieninėje veikloje.
12. Atsakovo nuomone, ieškinys pareikštas turint vienintelį pagrindą – nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovė teigia, kad atsakovo perduotas darbų rezultatas nebuvo užpajamuotas bei nesudarytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, tačiau atsakovas nėra atsakingas už ieškovės apskaitą. Jei ieškovė dėl savo aplaidumo neišsaugojo reikiamų dokumentų arba netinkamai juos įformino vedamoje finansinėje apskaitoje, ieškovė pati turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl tokių veiksmų arba reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusių atsakingų asmenų.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad pareikšto ieškinio faktinis pagrindas – deklaratyvi ieškovės likvidatoriaus nuomonė, jog atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, nebuvo poreikio atlikti statybos rangos darbus, taip pat nerastas statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę ne statybos rangos teisiniai santykiai, o atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Dėl atlygintinų paslaugų teikimo buvo susitarta žodžiu su ieškovės vadovu. Atlygintinų paslaugų teikimas buvo tęstinis procesas, todėl darbų eiga, rezultato priėmimas buvo nuolatos žodžiu derinami su ieškovės atsakingu asmeniu. Atsižvelgiant į susiklosčiusį bendradarbiavimą, vidaus apdailos darbų atlikimas ir lauko aikštelės duobių taisymas bei šiukšlių išvežimas nebuvo įforminti atskirais priėmimo-perdavimo aktais, nes teisės aktai tokios pareigos nenumato. Faktiškai atliktų darbų pobūdis bei atsakovo finansinės apskaitos specifika patvirtina, jog atsakovas neturi ir negali turėti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Tinkamą darbų atlikimo faktą patvirtina aplinkybė, jog darbų rezultatą ieškovė priėmė ir už suteiktas paslaugas su atsakovu atsiskaitė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nesąžiningumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
14. Atsakovas pažymėjo, jog ieškinyje deklaratyviai teigiama, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens (ieškovės) teisnumui: 1) ieškovė yra privatus juridinis asmuo, todėl byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę sudaryti sandorį dėl atlygintinų paslaugų (vidaus apdailos darbų bei lauko aikštelės remonto) teikimo; 2) ieškovė nenurodė, kad ginčijamas sandoris dėl atlygintinų paslaugų prieštarauja ieškovės steigimo dokumentams, valdymo organų kompetencijai ir pan.; 3) ieškovė neįrodė, kad atsakovas, susitardamas dėl atlygintinų paslaugų teikimo su ieškove, elgėsi nesąžiningai ar, kad darbų rezultatas ieškovei nebuvo perduotas. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog ginčijamas atlygintinių paslaugų teikimo sandoris prieštarauja ieškovės teisnumui.
15. Procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė savo teises turėtų ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, atsakovu byloje nurodant buvusį vadovą; ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir to paties sandorio pagrindu siekia prisiteisti už paslaugas atsakovui sumokėtas pinigines lėšas, taip pat ir žalą iš buvusio ieškovės vadovo; ieškinio dėl žalos iš buvusio vadovo priteisimo pareiškimas yra laikomas šios bylos ginčo sandorio patvirtinimu; byloje ieškovė ginčija savo pačios sudarytą ir įvykdytą sandorį, tačiau atsiskaitymo su atsakovu faktas patvirtina, kad ieškovė patvirtino šalių sudarytą sandorį ir neteko teisės jį ginčyti; ginčo sandoris buvo sudarytas žodžiu ir patvirtintas, priimant suteiktas paslaugas bei visiškai už jas atsiskaitant; įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama atsakovui ir iš atsakovo negali būti reikalaujama pateikti įrodymus, kurių jis neturi; ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patalpos buvo suremontuotos, taip pat įrodymų apie lauko aikštelės būkle 2013 m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „TransRental“ 2013-06-28 išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000,00 Lt sumai; taikyti restituciją ir iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „TransRental“ priteisti 5792,40 Eur; priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „TransRental“ 2392,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo A. P. valstybei 16,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog realiai darbai buvo reikalingi, kad atsakovas darbus vykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas darbų atlikimo fakto neįrodė.
18. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovas, gerai žinodamas, jog neatliko jokių darbų, ir atsakovui teigiant, kad jo parašas kvite, jis, išrašydamas ieškovei prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už 20000,00 Lt, o ieškovė, žinodama, kad jokie darbai nebuvo atlikti ir sumokėdama atsakovui 20000,00 Lt, veikė nesąžiningai. Teismas vertino, kad ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris akivaizdžiai prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl sandorį, pagal kurį atsakovas 2013-06-28 išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000,00 Lt sumai, pripažino niekiniu ir negaliojančiu.
19. Sandorį, pagal kurį atsakovas gavo iš ieškovės 20000,00 Lt pripažinęs niekiniu ir negaliojančiu, teismas taikė restituciją ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5792,40 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
20. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) A. P. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo pačios ieškovės deklaratyvia nuomone ir suinteresuotumą turinčio liudytojo E. Ž. parodymais. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl vykdomų ieškovės likvidavimo procedūrų ir teigiamo likvidacijos pradžios balanso, visos priteistinos sumos de facto atitektų ne ieškovei, o jos akcininkams. 2016-11-03 ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė likviduoti UAB „TransRental“; paskirti bendrovės likvidatoriumi K. V.; nustatyti bendrovės UAB „TransRental“ likvidavimo terminą 6 mėnesius nuo sprendimo likviduoti priėmimo dienos. Nepaisant priimtų sprendimų, ieškovė tebelikviduojama jau daugiau kaip ketverius metus. Savanoriško likvidavimo procesas yra nukreiptas ne į vykdomų sandorių užbaigimą ir atsiskaitymą su kreditoriais, o į teisminių ginčų, kuriuose siekiama nuginčyti pačios ieškovės sudarytus sandorius, inicijavimą. Nuo 2016-11-03 likviduojama ieškovė jokios ūkinės veiklos nevykdo ir nenustatyta, kad bendrovė šiuo metu turėtų kreditorių. Už laikotarpį nuo 2016-01-01 – 2016-12-31 ieškovės turtas sudaro 324629,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 74088,00 Eur, atėmus iš bendrovės turto visas mokėtinas sumas, gaunamas nuosavas kapitalas, t.y. turtas, dalintinas jau tiesiogiai akcininkams po likvidavimo, t.y. 250541,00 Eur. Kadangi ieškovės likvidavimo pradžios balansas yra teigiamas, ir akcininkams paskirstytina suma sudaro 250541,00 Eur, bet kokia papildomai išieškota, priteista kaip žala skola ir kt. suma ieškovės naudai, tiesiogiai pereina ieškovės akcininkams, kurių yra du: E. Ž., veikiantis per (duomenys neskelbtini) (pagrindinis akcininkas), ir I. B., kurios sutuoktinis L. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar vykdo ieškovės likvidatoriaus pareigas. Byloje liudytoju buvo apklaustas E. Ž., kurio subjektyviais parodymais teismas motyvavo priimtą sprendimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas ir galutinis naudos gavėjas, yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Asmens, esančio suinteresuoto bylos baigtimi ir siekiančio sau naudingo teismo sprendimo, teikiami paaiškinimai iškreipiami savo naudai, o aplinkybės vaizduojamos palankiai. Byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų E. Ž. duotus paaiškinimus. Liudytojas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo susijęs su ieškove darbo santykiais, todėl neturėjo galimybės pateikti objektyvių paaiškinimų dėl ieškovės naudai suteiktų paslaugų. Teismo sprendime nenurodyta argumentų, kurių pagrindu buvo atmesti liudytojo E. S. duoti paaiškinimai. E. S. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo ieškovės vadovo pareigas ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad egzistavo poreikis atlikti administracinės patalpos vidaus apdailos darbus bei sutvarkyti nuomojamą lauko aikštelę. Rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poreikį atlikti minėtus darbus, byloje nėra. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Nurodyti procesiniai teisės pažeidimai sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
20.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl 2013 m. sudaryto sandorio atitikties sandorio šalių valiai, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui ir sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės poreikio atlikti sutartus darbus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog byloje ginčas kilo ne dėl ieškovės poreikių ir, kad atsakovas, kaip atlygintinų paslaugų teikėjas/rangovas, neturi objektyvios galimybės įrodyti ieškovės poreikio dėl užsakytų darbų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atliktus darbus. Pati ieškovė į bylą pateikė tiesioginį įrodymą (pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą) – atsakovo 2013-06-28 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, kurį pasirašė ir buvęs ieškovės vadovas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo patvirtinta, kad atsakovo 2013-06-28 išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2 buvo įtrauktas į ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m. (netiesioginiai įrodymai), o pati finansinės atskaitomybė už 2013 m. buvo patvirtinta ieškovės akcininkų ir išviešinta. Atsakovo turėto verslo liudijimo pagrindu 2013-06-28 išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2, kuriame yra ieškovės vadovo parašas, yra pirminis buhalterinis apskaitos dokumentas, kuris patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Ieškovės buhalterinės apskaitos registrai (netiesioginiai įrodymai) yra grindžiami atsakovo išrašytais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovė yra pripažinusi ir priėmusi atsakovo atliktų darbų rezultatą.
20.3. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija savo pačios sudarytą ir visiškai įvykdytą sandorį deklaratyviai teigdama, kad ieškovė savo apskaitoje neturi rašytinių įrodymų apie sandorio įvykdymą. Aplinkybė, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo išsamiai ir konkrečiai įvardinti daugiau nei prieš 7 metus atliktų darbų, nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismo akcentuoti neatitikimai tarp liudytojo E. S. ir atsakovo paaiškinimų nėra esminiai ir yra sąlygoti 7 metų senumo įvykių.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros su kitais rangovais paneigia atsakovo atliktų darbų faktą. Atsakovas nėra tokių sandorių šalis ir negali nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su kitų rangovų atliktais darbais. Aplinkybė, kad kiti asmenys teikė ieškovei atlygintines paslaugas, nepaneigia, kad tam tikras atlygintines paslaugas/ darbus atliko ir atsakovas. Teismas sprendė, kad byloje liko neįrodytas atsakovo atliktų darbų poreikis, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ir kitų asmenų atliktų darbų poreikį. Nesant tokių įrodymų, teismo argumentai, kad vienos paslaugos pagrįstos rašytiniais įrodymais, o kitos paslaugos yra nepagrįstos, pripažintini nepagrįstais.
20.5. Norminiai teisės aktai Juridinių asmenų registrui nenumato pareigos kaupti akcininkų susirinkimų protokolų, todėl šie dokumentai registro tvarkytojui neteikiami. Ieškovės pateiktas VĮ Registrų centras pranešimas nesusijęs su ginčo esme, nėra susijęs su atsakovo asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.
20.6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų – ieškovės patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14665- 466/2020. Šioje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė iš buvusio vadovo E. S. siekia prisiteisti 535615,00 Eur nuostolių, į šią sumą yra įtraukta šio ginčo suma (5792,40 Eur). Ieškinio dėl žalos iš buvusio vadovo priteisimo pareiškimas yra laikomas šios bylos ginčo sandorio patvirtinimu, t. y. ieškovė patvirtino, kad sutartis su atsakovu A. P. buvo sudaryta, nes nesant sandorio, būtų negalimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
20.7. Teismas sprendė, kad pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo, kad sudaro fiktyvų sandorį. Teismui pripažinus pačios ieškovės elgesį nesąžiningu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalis buvo taikyta nesant tam pagrindo. Konstatavus pačios ieškovės nesąžiningumą, sudarant ginčo sandorį, byloje nepagrįstai buvo taikyta restitucija. Teismas sprendė, kad ginčo sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, taip paneigė ieškovės teisę patirti veiklos sąnaudas, nepagrįstai suabsoliutino ieškovės veiklą. Toks vertinimas suponuoja, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės užsisakyti paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su ieškovės vykdoma veikla, pvz. įsirengti administracines patalpas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė tos pačios 5792,40 Eur sumos (kaip žalos) siekia prisiteisti iš buvusio vadovo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14665-466/2020 ir net nevertino, ar kilusio ginčo atveju yra pagrindas tariamai pažeistus interesus apginti kitais būdais. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su daugiau nei 7 metų senumo aplinkybėmis, kurios grindžiamos tik pačios ieškovės subjektyvia nuomone, prioritetas teiktinas civilinių teisinių santykių stabilumui ir atsakovo teisėtų lūkesčių apsaugai. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio prieštaravimą juridinio asmens veiklos tikslams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos minėtu klausimu, todėl padarė esminį pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
20.8. Teismas sprendė, kad ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau teismo sprendimas dalyje dėl ginčo sandorio prieštaravimui CK 1.81 straipsnio 1 daliai yra be motyvų. Teismas nepasisakė dėl formuluočių „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“ turinio, todėl nei atsakovo, nei pačios ieškovės veiksmai liko neįvertinti CK 1.81 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Ieškovės subjektyvios nuomonės pateikimas ir teigimas, kad jos pačios sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pakankamas pagrindas paneigti civilinių teisinių santykių stabilumą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė LUAB „TransRental“ prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir ieškovės reikalavimą, privalėjo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį įrodyti faktą, kad realiai suteikė konkrečias paslaugas ieškovei, tačiau atsakovas jokių kitų tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovo pozicija yra nenuosekli. Vien ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas kelis kartus keitė savo poziciją ir negalėjo tinkamai nurodyti, kada ir kokias konkrečiai paslaugas teikė, patvirtina, kad tokios paslaugos ieškovei realiai nebuvo suteiktos. Tai, kad atsakovas ieškovei už suteiktas paslaugas išrašė kvitą, nepatvirtina pačių paslaugų suteikimo fakto. Atsakovo išrašytas kvitas negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų rašytinių įrodymų. Šį rašytinį įrodymą vertinant įrodymų visumos kontekste, darytina išvada, kad jis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas teikė konkrečias paslaugas ieškovei. Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kokių nors paslaugų (atliktų darbų) faktą. 2013-06-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2 pats savaime negali patvirtinti paslaugų suteikimo (atliktų darbų) fakto, šis dokumentas yra priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei, tad rėmimasis vien sąskaitomis-faktūromis, nagrinėjamu atveju prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, ir jų apmokėjimo faktu neturi būti laikomas pakankamu. Priešingas vertinimas, patį kvitą vertinant atskirai nuo kitų įrodymų, būtų formalus, neteisingas ir nepagrįstas.
21.2. Kaip teisiškai nepagrįstas turi būti vertinamas atsakovo argumentas apie liudytojo E. Ž. suinteresuotumą bylos baigtimi ir iškreiptus parodymus. Liudytojas, prieš teikdamas savo liudijimą, davė priesaiką, buvo supažindintas su atsakomybe, patvirtino, kad sakė tiesą. Be to, nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti melagingi E. Ž. parodymai.
21.3. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su likvidatoriaus teisėmis ir pareigomis, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21.4. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime eksplicitiškai nepasisakė dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja arba tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
23. Atsakovas nurodė, jog kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – ieškovės duomenis apie finansines ataskaitas už 2013 m. bei finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m. ir prašo juos prijungti prie bylos. Atsakovas pažymėjo, jog poreikis pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Naujais įrodymais siekiama paneigti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo tvirtinami akcininkų susirinkime; įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes ieškovė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė VĮ Registrų centras raštą, kuriame nurodyta, kad akcininkų susirinkimo protokolai nėra registrų tvarkytojo žinioje.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
27. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2016-11-10 įregistruota UAB „TransRental“, kurios veiklos tikslai ir rūšys – gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; šiuo metu įmonės teisinis statusas – likviduojama. Į bylą pateikti UAB „TransRental“ duomenys apie finansines ataskaitas už 2013 m., finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 m.
30. Į bylą pateiktas 2013-06-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2, išrašytas už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus, kurio suma 20000,00 Eur. Kvitas pasirašytas ieškovės UAB „TransRental“ atstovo ir atsakovo A. P..
31. Į bylą pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2013-07-22 ieškovė pervedė atsakovui 20000,00 Lt sumą. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas nuo 2013-07-25 iki 2013-07-29 gautus pinigus išgrynino.
32. Iš byloje esančio 2020-04-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad 2013 m. jis dirbo pagal verslo pažymą, užsiėmė darbais, susijusiais su statyba, atliko lauko ir vidaus apdailos darbus. 2013 m. jo pažįstamas E. S. paprašė atlikti apdailos darbus Vilniaus m., tikslaus adreso neprisimena, tai buvo surinktas karkasinis metalinis angaras, kurio viršuje buvo dvi patalpos. Sutarė su E. S. kainą – 20000,00 Lt. Kiek žino, darbus jis atliko UAB „TransRental“, kurios vadovu buvo E. S.. Objekte dėjo gipso plokštes, šiltino pastatą iš vidaus, dėjo lubas, grindis. Medžiagas pirkdavo pats. Baigęs darbus, išrašė sąskaitą UAB „TransRental“ 20000,00 Lt sumai. Sąskaita buvo apmokėta bankiniu pavedimu. Gautus 20000,00 Lt jis deklaravo VMI, kaip pajamas iš savo veiklos. 2020-01-31 ŪFVT specialisto išvadoje nurodyta, kad iš UAB „TransRental“ buvo gauta kopija dėl sandorio su fiziniu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą pagal verslo liudijimą A. P., t. y. išrašytas 2013-06-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2, kuriame nurodytas prekių (paslaugų) pardavėjas A. P., prekių (paslaugų) pirkėjas UAB „TransRental“, prekės (paslaugos) pavadinimas: statybos baigimo, apdailos ir valymo darbai 5792,40 Eur (20000,00 Lt). A. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2013 metus. Šios deklaracijos duomenimis, deklaravo individualios veiklos pajamas (veiklos rūšis – statybos baigimo apdailos ir valymo darbai) 5792,40 Eur (20000,00 Lt). Fizinio asmens A. P., vykdžiusio veiklą pagal verslo liudijimą, pardavimo ūkinė operacija įforminta buhalterinės apskaitos dokumentais ir deklaruota, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir dėl to galima nustatyti asmens veiklą. Taip pat – ši UAB „TransRental“ pirkimo ūkinė operacija įforminta buhalterinės apskaitos dokumentais, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir dėl to galima nustatyti UAB „TransRental“ 2013 m. veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl šio sandorio liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad 2013-07-22 A. P. į jo atsiskaitomąją sąskaitą iš UAB „TransRental“ buvo pervesta 20000,00 Lt. Pinigai buvo pervesti už statybos ir apdailos darbus. A. P. statybos ir apdailos darbus atliko adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija buvo nuomojama iš UAB „Manukas“, todėl UAB „TransRental“ turėjo tik laikinus statinius – senus statybinius namelius, kuriuos reikėjo įrengti, be to, buvo įrengiamas serviso ofisas. Statybos darbus atliko kelios įmonės. A. P. atliko darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta bankiniu pavedimu, šios išlaidos apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis matyti, jog dėl UAB „TransRental“ ir A. P. sandorio, susijusio su statybos darbais, tyrimo metu nenustatyta buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų, sukčiavimo ar dokumentų suklastojimo požymių. Todėl ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.
33. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių matyti, kad 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais juridiniai asmenys atliko objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo, remonto, žaliuzių, langų, durų, baldų montavimo ir kt. darbus.
34. UAB ,,Paslaugų kryptys“ pateikta lokalinė sąmata patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sienų šiltinimo, elektros darbai, lubų dažymas, laminato klojimas, metalinių durų montavimas ir kt. darbai buvo įvertinti 15730,17 Lt. PVM sąskaita-faktūra patvirtina, jog ieškovei buvo išrašyta sąskaita už darbus 2012-10-31. Skardininkai darbus atliko vasarą, tai matyti iš Darbų perdavimo priėmimo akto. Iš 2013-09-20 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad AB „Miesto keliai“ vykdė aplinkos tvarkymo darbus, o 2013-06-20 darbų perdavimo-priėmimo aktas įrodo, kad AB „VT GROUP“ vykdė sienų, fasado, langų, durų, išorinių kampų, cokolio, kraigo gamybos-montavimo darbus.
35. Pateiktame UAB „Manukas“ rašte nurodyta, kad ieškovė nuomojosi iš jos patalpas bei teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), per visą ieškovės nuomos laikotarpį jokie patalpų ar teritorijos tvarkymo, betonavimo, statybos, remonto ar pagerinimo darbai atlikti nebuvo. UAB „Motorida“ rašte nurodyta, kad prieš ieškovei įsikuriant (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo įsikūrusi UAB „Motorida“, kuri šias patalpas buvo suremontavusi, įrengusi kabinetą iš plastikinių konstrukcijų ir langų, kompresorinę, įvedusi signalizaciją.
Dėl ginčo esmės
36. Ieškovė prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000,00 Lt sumai, taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovei priteisti 5792,40 Eur. Nurodė, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija, t. y. kvite nurodytos paslaugos, prekės ir darbai nebuvo suteikti, nors kvito pagrindu atsakovui buvo išmokėta 20000,00 Lt. Ieškovės vertinimu, atsakovo ir ieškovės sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas, gerai žinodamas, jog ieškovei realiai neteikė jokių paslaugų, neatliko darbų, iš anksto susitaręs su ieškovės direktoriumi, išrašė kvitą už tariamai suteiktas paslaugas/atliktus darbus. Toks sandoris, kai realiai jokios paslaugos nėra suteikiamos, darbai nėra atliekami, tačiau už jas išrašomi dokumentai sumokėjimui, rodo sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu, buvo siekta ne sąžiningo atsiskaitymo už suteiktas realias paslaugas, bet imituoti teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančių sandorių atsiskaitymą. Ieškovė pažymėjo, kad tokiais veiksmais taip pat buvo pažeisti ir ieškovės veiklos tikslai, ieškovė realiai pelno negavo, priešingai – jos pajamos sumažėjo, kadangi ieškovė atsakovui atsiskaitė už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos.
37. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).
39. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas – ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Ieškovė akcentavo, jog atsakovo išrašytame kvite nurodytos paslaugos, prekės ir darbai nebuvo suteikti, nors kvito pagrindu ieškovė atsakovui išmokėjo 20000,00 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo verslo liudijimo galiojimas buvo labai trumpas, tad kyla abejonių, ar atsakovas faktiškai atliko nurodytus statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus per laikotarpį nuo 2013-06-04 iki 2013-06-28 (verslo liudijimo galiojimo laikotarpis); jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokius konkrečius darbus atliko atsakovas, kokias prekes/medžiagas savo vardu pirko – byloje nėra; ieškovei tuo metu priklausančios patalpos buvo suremontuotos, atitiko visus reikalavimus ir jau buvo naudojamos ieškovės komercinei veiklai vykdyti; jokie darbai (aikštelės duobių taisymai, lietaus vandens nutekėjimo iš aikštelės gerinimas, šiukšlių šalinimas) taip pat nebuvo atliekami, o aikštelė ieškovei nepriklausė.
44. Atsakovas nurodė, kad darbus įvykdė tinkamai, su juo ieškovė visiškai atsiskaitė. Ieškovės vadovo užsakymu atsakovas sudėjo lubas, grindis, apšiltino sienas bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, kad patalpos būtų pritaikytos ieškovės ūkinei-komercinei veiklai. Dalis ieškovės užsakytų darbų buvo susijusi su ieškovės išsinuomota lauko aikštele. Kelių šimtų kvadratinių metrų aikštelėje buvo laikoma ieškovei priklausanti technika. Aikštelės būklė tuo metu buvo prasta, todėl atsakovui buvo pavesta atlikti aikštelės duobių taisymo darbus, pagerinti lietaus vandens nutekėjimą iš aikštelės, taip pat pašalinti aikštelėje buvusias šiukšles. Visos išlaidos, susijusios su reikalingos technikos nuoma bei medžiagų įsigijimu, buvo padengtos asmeniškai atsakovo.
45. Iš byloje esančio 2020-04-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad 2013 m. jis dirbo pagal verslo pažymą, užsiėmė darbais, susijusiais su statyba, atliko lauko ir vidaus apdailos darbus. 2013 m. jo pažįstamas E. S. paprašė atlikti apdailos darbus Vilniaus m., tikslaus adreso neprisimena, tai buvo surinktas karkasinis metalinis angaras, kurio viršuje buvo dvi patalpos. Sutarė su E. S. kainą – 20000,00 Lt. Darbus jis atliko UAB „TransRental“, kurios vadovu buvo E. S.. Šiame objekte dėjo gipso plokštes, šiltino pastatą iš vidaus, dėjo lubas, grindis. Medžiagas pirkdavo pats. Baigęs darbus, išrašė sąskaitą UAB „TransRental“ 20000,00 Lt sumai. Sąskaita buvo apmokėta bankiniu pavedimu.
46. Byloje nustatyta, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras – 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais įvairūs juridiniai asmenys atliko objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo, remonto, žaliuzių, langų, durų, baldų montavimo ir kt. darbus. UAB ,,Paslaugų kryptys“ pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sienų šiltinimo, elektros darbai, lubų dažymas, laminato klojimas, metalinių durų montavimas ir kt. darbai buvo įvertinti 15730,17 Lt. PVM sąskaita-faktūra patvirtina, jog ieškovei buvo išrašyta sąskaita už darbus 2012-10-31. Iš 2013-09-20 PVM sąskaitos-faktūros nustatyta, kad AB „Miesto keliai“ vykdė aplinkos tvarkymo darbus, o 2013-06-20 darbų perdavimo-priėmimo aktas įrodo, kad AB „VT GROUP“ vykdė sienų, fasado, langų, durų, išorinių kampų, cokolio, kraigo gamybos-montavimo darbus. Į bylą pateiktas UAB „Manukas“ raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė nuomojosi iš jos patalpas bei teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), per visą ieškovės nuomos laikotarpį jokie patalpų ar teritorijos tvarkymo, betonavimo, statybos, remonto ar pagerinimo darbai atlikti nebuvo. UAB „Motorida“ rašte nurodyta, kad prieš ieškovei įsikuriant (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo įsikūrusi UAB „Motorida“, kuri šias patalpas buvo suremontavusi, įrengusi kabinetą iš plastikinių konstrukcijų ir langų, kompresorinę, įvedusi signalizaciją.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovo pozicija nagrinėjamu atveju nenuosekli – procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kokius darbus vykdė, kad tvarkė aplinką, samdė kitus asmenis; ikiteisminiame tyrime nurodė, kad dirbo vienas, apie aikštelės tvarkymą neminėjo; apklausiamas pirmosios instancijos teismo, sukonkretinti savo teiginių dėl darbų, jų atlikimo terminų negalėjo. Į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo išdėstytą poziciją dėl ieškovės naudai atliktų darbų, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sudėjo lubas, grindis, apšiltino sienas, atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, atliko aikštelės duobių taisymo darbus, pagerino lietaus vandens nutekėjimą iš aikštelės, taip pat pašalino aikštelėje buvusias šiukšles. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek ofiso įrengimo, remonto, gerinimo, šiltinimo, elektros ir kt. darbus, tiek aplinkos tvarkymo darbus vykdė juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nurodytus darbus realiai vykdė ir įvykdė. Darytina išvada, kad atsakovas savo deklaruojamų darbų atlikimo fakto neįrodė, ieškovė priešingai – pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įvairius statybos, apdailos ir kt., taip pat lauko darbus atliko kiti juridiniai asmenys.
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000,00 Lt sumai, kuriame nurodytos paslaugos, prekės ir darbai nebuvo realiai ieškovei suteikti, nors kvito pagrindu atsakovui buvo išmokėta 20000,00 Lt, suponuoja išvadą, kad pagrindinis ir vienintelis tokį susitarimą sudariusių šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
49. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktą).
52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-163-219/2019).
53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sandorį sudarė privatusis juridinis asmuo. Ieškovė ieškiniu neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta valdymo organo kompetencijos pažeidimų, ieškovė teigia, kad ginčo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Kaip nustatyta, UAB „TransRental“ veiklos tikslai ir rūšys – gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, t.y. pagrindinis ieškovės, privataus juridinio asmens, veiklos tikslas – vykdyti komercinę ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno ir jį naudoti akcininkų sprendimams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju ieškovei išrašyto kvito pagrindu atsakovui išmokėjus 20000,00 Lt, nors kvite nurodytos paslaugos, prekės ir darbai ieškovei realiai nebuvo suteikti, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Atsakovas, žinodamas, kad neatliko jokių darbų ir išrašydamas ieškovei prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už 20000 Lt bei gaudamas apmokėjimą, veikė nesąžiningai.
54. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo sandoris ieškovei buvo nenaudingas ir žalingas, atsakovas, sudarydamas sandorį, veikė nesąžiningai, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris (pagal kvitą Nr. 2) prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, todėl sandoris, pagal kurį atsakovas 2013-06-28 išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20000 Lt sumai, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Atsižvelgdamas į tai, kad sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, teismas taikė restituciją ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5792,40 Eur sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 4 dalis).
55. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl padarė esminį pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
56. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. e2-1448-852/2021 pagal ieškovės LUAB „TransRental“ ieškinį atsakovui E. S. dėl nuostolių bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šioje byloje ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. P., išrašydamas ieškovei apmokėjimui prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą už 20000,00 Lt (5792,40 Eur), realiai nesuteikė jokių paslaugų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-04 sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl ieškovė už realiai neįvykusią ūkinę operaciją nuostolių atlyginimo reikalauja ir iš atsakovo. Civilinė byla Nr. e2-1448-852/2021 dar neišnagrinėta. Teismo sprendimas, priimtas šioje byloje, sudarys pagrindą Vilniaus apygardos teismui vertinti nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
57. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
58. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovo apeliaciniame skunde pažymėtas aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
60. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
61. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
63. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. birželio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas (susipažinimas su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas), kurios suma 500,00 Eur, bei 2021 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 500,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
64. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
65. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „TransRental“ iš atsakovo A. P. priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „TransRental“ (į. k. 300545345) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.