Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2826-640/2020 pagal pareiškėjos E. G. prašymą atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-738-232/2017 procesą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl lizingo teisių ir pareigų perėjimo bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. K. personalinė įmonė „Vidkolina“, uždaroji akcinė bendrovė „Egvisma“, antstolės Brigitos Palavinskienės kontora,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su minėtu pareiškėjos prašymu, nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti: 1) tiksliai suformuluoti prašymo reikalavimus, nurodant, kokioje konkrečioje civilinėje byloje prašoma atnaujinti procesą ir kokioje konkrečioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje prašoma panaikinti 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą, 2) nurodyti konkrečius CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, sudarančius galimybę atnaujinti procesą byloje, nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina tokio pagrindo egzistavimą ir kaip šios aplinkybės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, 3) nurodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą, 4) nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius aktualius duomenis arba sumokėti žyminį mokestį už prašymą atnaujinti procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta apeliantės E. G. prašymą dėl proceso civilinėse bylose Nr. 2-738-232/2017 ir Nr. 2A-589-196/2018 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

10. Procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu jos pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-738-232/2020 ir Nr. 2A-589-196/2018. Jos teigimu, minėtose bylose AB SEB lizingas buvo netinkama atsakovė, kuriai teismai pranešė apie bylos nagrinėjimą, nes jau buvo teisių perėmėjas AB SEB bankas, taip pat civilinę bylą išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas K. G., kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

11. Išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimas reglamentuojamas CPK XVIII skyriaus (365-374 straipsnių) normomis. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

12. CPK 369 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą turinio reikalavimai. Be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomi šie duomenys: sprendimą ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas (1 dalies 1 punktas), proceso atnaujinimo pagrindas (1 dalies 2 punktas), proceso atnaujinimo motyvai (1 dalies 3 punktas), aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (1 dalies 4 punktas), prašymas turi būti pasirašytas jį pareiškusio asmens parašu (1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 369 straipsnio 2 dalimi, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

14. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Vadovaujantis šios straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą, o išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

15. Taigi, iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis). Nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino. Tik nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas ir atnaujinęs procesą užbaigtoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus ir neperžengdamas jais apibrėžtų ribų, iš naujo išnagrinėja bylą ir priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodžiusi, kad sužinojo naują aplinkybę, kuri nebuvo įvertinta nagrinėjant šią bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nustatė, kad prašymas neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Vadinasi, teismas jau pradinėje prašymo priėmimo stadijoje, kurios metu jis tik turi įvertinti, ar prašymas atitinka formalius jam keliamus reikalavimus, nustatė, kad egzistuoja aplinkybės, kliudančios jį priimti nagrinėti.

17. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-738-232/2017, taip pat civilinėje byloje Nr. 2A-589-196/2018, grindžia, jos vertinimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau tinkamai jų procesiniuose dokumentuose nedetalizuoja, nenurodo, kad jos yra esminės ir galėjusios turėti įtakos ginčo išsprendimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde tinkamai nepaaiškino aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Įvertinus prašymo turinį matyti, kad apeliantė jame taip pat remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su buvusiu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo K. G. atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip ši aplinkybė patvirtina, kad konkrečioje civilinėje byloje Nr. 2-738-232/2017 priimtas sprendimas apeliacine tvarka buvo ar galėjo būti peržiūrėtas neteisingai. Apeliantė taip pat nenurodė argumentų ir nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovė AB SEB lizingas / SEB bankas nebuvo tinkamai atstovaujami civilinėje byloje Nr. 2-738-232/2017 ar netinkama proceso šalis. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą kaip procesinis dokumentas nebuvo tinkamai suformuluotas net pirmosios instancijos teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aptariamos nuostatos prasme naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurių pagrindu teismas nepadarė tapačių, kaip pareiškėja, išvadų dėl sutarčių galiojimo, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Tai, kad teismai, įvertinę tam tikras aplinkybes, interpretavo jas kitaip, nei pareiškėja, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad jos nebuvo žinomos ir vertintos.

20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-738-232/2017, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.