Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-174-661/2019, kuria apelianto pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliantas S. G. 2019 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Prašymą apeliantas grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

2. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su minėtu apelianto prašymu, nustatė apeliantui terminą iki 2019 m. sausio 23 d. prašymo trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus apie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus žinomai melagingus advokatės A. S. (pavardė taisytina į S.) paaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2-494-533/2016.

3. Apeliantas, nesutikdamas su pirmiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, 2019 m. sausio 18 d. pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs apelianto atskirtąjį skundą, 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-393-302/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau patikslino nutarties rezoliucinę dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su S. G. vertinimu, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje klaidingai apeliantui nurodė pateikti teismo nuosprendį, kuriame nustatyti žinomai melagingi advokatės A. S. paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-494-533/2016, kadangi advokatė paaiškinimus teikė civilinėje byloje Nr. S2-13647-127/2011. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti minėto atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau buvo pasibaigęs, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė apeliantui S. G. terminą iki 2019 m. balandžio 11 d. pateikti įrodymus apie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus žinomai melagingus advokatės A. S. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. S2-13647-127/2011.

4. S. G. 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, prie kurio pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. PK-2783-1011/2017. Apeliantas teigė, kad minėtoje nutartyje konstatuota, jog dėl melagingų advokatės A. S. parodymų privalu kreiptis su pareiškimu į policiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-174-661/2019, nutarė apelianto S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

6. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. PK-2783-1011/2017, sprendė, kad ši nutartis niekaip nepagrindė apelianto nurodytų aplinkybių apie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus žinomai melagingus advokatės A. S. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. S2-13647-127/2011. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat įpareigoti apygardos teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-494-553/2016.

8. Nors apelianto pateiktame atskirajame skunde aiškiai ir tiksliai nenurodomi prašomos panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai, tačiau iš atskirojo skundo turinio visumos galima spręsti, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo atliktu įrodymų, apie melagingus advokatės A. S. paaiškinimus bei suklastotą apelianto S. G. prašymą kviesti šią advokatę į teismo posėdį, vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta apelianto S. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo atnaujinimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

11. Byloje apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu jo pateiktą prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 atnaujinimo. Jo teigimu, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-494-533/2016 procesą, dėl melagingų advokatės A. S. paaiškinimų byloje Nr. S2-13647-127/2011.

12. Išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimas reglamentuojamas CPK XVIII skyriaus (365-374 straipsnių) normomis. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. CPK 369 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą turinio reikalavimai. Be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomi šie duomenys: sprendimą ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas (1 dalies 1 punktas), proceso atnaujinimo pagrindas (1 dalies 2 punktas), proceso atnaujinimo motyvai (1 dalies 3 punktas), aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (1 dalies 4 punktas), prašymas turi būti pasirašytas jį pareiškusio asmens parašu (1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 369 straipsnio 2 dalimi, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016, kurioje 2016 m. gegužės 10 d. buvo priimtas sprendimas netenkinti apelianto S. G. ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl žalos atlyginimo. Priimdamas šį sprendimą teismas, be kitų įrodymų, įvertino ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kuria apeliantui buvo paskirtas priverstinis stacionarinis gydymas, ir kurią priimant buvo išklausyti ir pareiškėjo nurodytos advokatės A. S. paaiškinimai.

14. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apelianto prašymų dėl proceso atnaujinimo, 2019 m. sausio 9 d. nustatė apeliantui terminą pateikti įrodymus apie įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytus žinomai melagingus advokatės A. S. paaiškinimus (b. l. 17-18). Kaip nurodyta šios nutarties 3 punkte, Lietuvos apeliacinis teismas, patikslinęs minėtos nutarties rezoliucinę dalį, ją paliko nepakeistą. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien subjektyvus pareiškėjo advokatės A. S. paaiškinimų vertinimas kaip melagingų nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą byloje, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

15. Be kita ko, byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (b. l. 35-37), prie kurio pridėjo: Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-393-302/2019 (b. l. 38-39); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. raštą, adresuotą Lietuvos advokatūrai, kuriuo buvo persiųstas apelianto skundas dėl advokatės A. S. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (b. l. 40); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. PK-2783-1011/2017 (b. l. 41-42); apelianto 2016 m. birželio 10 d. prašymą, adresuotą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (b. l. 43); apelianto S. G. 2011 m. birželio 29 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 44).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. PK-2783-1011/2017, kuria iš esmės apeliantas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindą, neturi pagrindo abejoti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Vertinant minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, konstatuotina, kad ja buvo atsisakyta priimti S. G. privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą, kuriuo buvo prašoma A. S. atžvilgiu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Taip pat šioje nutartyje apeliantui buvo išaiškinta jo teisė dėl A. S. veiksmų kreiptis su pareiškimu į policiją. Nei minėta nutartis, nei kiti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai niekaip nepagrindžia apelianto nurodomos aplinkybės apie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus žinomai melagingus advokatės A. S. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. S2-13647-127/2011, kurią buvo apeliantas nurodė, teigdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo.

17. CPK 115 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

18. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų (įrodymų pateikimo prašymo pateikimo teismui stadijoje nustato imperatyvi savo turiniu procesinės teisės norma – CPK 369 straipsnio 2 dalis), patvirtinančių, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyti žinomai melagingi advokatės A. S. paaiškinimai civilinėje byloje Nr. S2-13647-127/2011, nors tokius duomenis buvo įpareigojęs apeliantą pateikti pirmosios instancijos teismas per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai, konstatavo, jog apeliantas nepašalino ieškinio trūkumų ir apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti atskirojo skundo argumentais Lietuvos apeliacinis teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.