Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis atėjo į barą – parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), nes norėjo išgerti alaus. Po kelių minučių į šią parduotuvę atėjo ir V. K.. Jam iš matymo pažįstami vaikinai paprašė V. K. nupirkti degtinės, tačiau V. K. prišoko prie vieno iš minėtų jo pažįstamų ir pieno buteliu sudavė per galvą, sakydamas „Gal ir tau pienuko įpilti“. Jis V. K. pasakė, kad taip kalbėti negalima, ir, kadangi V. K. anksčiau jį įžeidinėjo, kumščiu sudavė V. K. kelis smūgius (galbūt tris) į veido sritį, po ko V. K. nuėjo už prekystalio, o jis nuėjo namo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis alkoholio nevartojo. V. K. jis neatsiprašė, nes šis iš jo pareikalavo 5 000 eurų. Jis mano, kad V. K. prašoma 5 000 eurų suma yra per didelė, tačiau jis nežino, kiek jis sutiktų šiam mokėti. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, prižiūri (duomenys neskelbtini). Baudų jis nemoka, nes tam neturi pinigų. Praeityje jis buvo teistas, jis padarė atitinkamas išvadas ir žino, kad konfliktinėse situacijose reikia susilaikyti, tačiau šiuo atveju jis visgi nesusilaikė. Narkotikų jis nevartoja, tačiau šiuos vartojo praeityje. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu S. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 17.00 – 18.00 val. jis atėjo į parduotuvę - barą „A.“, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo keli jam iš matymo pažįstami vaikinai. Po kelių sekundžių į tą pačią parduotuvę atėjo V. K., kurį jis pažįsta apie aštuoniolika metų ir kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. V. K. pieno buteliu sudavė vienam iš parduotuvėje buvusių vaikinų. Tada jis atsistojo ir V. K. paklausė, ką šis darąs, o pastarasis jam pasakė „Gal tau pienuko įpilti?“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis abiejų rankų kumščiais sudavė V. K. ne mažiau trijų smūgių į veido sritį, po ko V. K. nubėgo į parduotuvės sandėlį. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo blaivus ir alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena su mama, kuri šiuo metu yra gydoma ligoninėje ir kuriai reikalinga finansinė pagalba. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 86-88, 104-106).

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 17.00 -18.00 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie jo prikibo pažįstamas S. K., kuris reikalavo, kad jis šiam nupirktų alkoholinių gėrimų. Jis S. K. pasakė galįs jam nupirkti alaus butelį, tačiau S. K. tai nepatiko ir pastarasis užpuolė jį išeinantį - tris kartus smūgiavo jam į veido sritį. Visa tai matė minėtos parduotuvės darbuotoja. Grįžusį namo jį pamatė artimieji ir dukra, kurie iš karto iškvietė medikus. Praeityje tarp jo ir S. K. yra buvęs konfliktas, kurio metu S. K. jį jau buvo sumušęs (bylos lapai 24-26, 72-73).

6. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad ji dirba parduotuvėje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val. minėtoje parduotuvėje buvo keturi vyrai, vienas iš kurių buvo labai agresyvus ir kibo prie vyresnio vyro, kad šis nupirktų alkoholio. Senukas prie jaunesnio vyriškio nelindo, konflikto nekėlė, tačiau jaunesnis vyriškis buvo labai agresyvus ir netikėtai prie kasos pradėjo rankomis trankyti senesniam vyrui į veidą. Ji tuo metu labai išsigando. Senesnysis vyras atrodė stipriai sumuštas, šio veidas buvo kruvinas. Smurtavęs vyras iš karto pasišalino, o sumuštas vyras nuėjo namo (bylos lapai 57-60).

7. Specialistas, apžiūrėjęs V. K. kūną bei medicininius dokumentus, nustatė, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje su poodine kraujosruva ir nubrozdinimu kairiajame žande. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš vieną – tris paras iki apžiūros ir yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos lapas 42).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad S. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. K., V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo 17.00 iki 18.00 val. UAB „A.“ valdomoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. K. žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į veido sritį, tokiu būdu V. K. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, veido kairėje, poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą kairiajame skruoste, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. S. K. tyčia suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į veido sritį padarė V. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

11. Spręsdamas dėl S. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. K. tyčia padarė numatytą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. K. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (bylos lapai 108-116), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad S. K. yra recidyvistas, o tai yra S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. K. yra ne kartą teistas, be kita ko, ir už smurtinius nusikaltimus (bylos lapai 108-116), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (bylos lapai 117-120), S. K. nedirba (bylos lapas 121), praeityje už smurtinio nusikaltimo padarymą jam buvo skirta arešto bausmė, kuri teigiamos įtakos nepadarė ir, nors 2021 m. spalio 1 d. S. K. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs jam skirtą arešto bausmę, tačiau nepraėjus nei metams jis nusikalto vėl. Atsižvelgdamas į tai teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. skiriant griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant ilgesnį už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – devynis mėnesius.

12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, S. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. K. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir S. K. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13. Teisiamojo posėdžio metu S. K. nurodė, kad jis padarė išvadas, prižiūri neįgalią mamą, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. Teismas neturi duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo S. K. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant S. K. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nustatant įpareigojimus bei draudimus, kurių tikslas – daryti įtaką S. K. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant S. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be jį prižiūrinčios institucijos sutikimo, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. K. padarytą 66,61 eurų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 21,32 eurų turtinę žalą.

V. Civiliniai ieškiniai

14. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 21,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl S. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (bylos lapas 66).

15. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, V. K. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 21,32 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu S. K. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. K. nusikalstama veika dėl V. K. gydymo patirtos 21,32 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš S. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 21,32 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

16. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti S. K. nusikalstama veika jam padarytą 5 066,61 eurų dydžio neturtinę ir turtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto sužalojimo V. K. juto skausmą, dėl ko pirko „Lioton“ gelį, kurio kaina 7 eurai, akių lašus „Potassium-U“, kurių kaina 4,66 eurų, tabletes „Traumeel“, kurių kaina 6,31 eurų, be to, dėl kelionių į (duomenys neskelbtini) klinikas jis sunaudojo kuro už 40 eurų, žaizdos pertvarstymai jam kainavo 3,56 eurų, antibiotikai „Ospamox“ – 5,08 eurų – V. K. nurodė iš viso dėl šio įvykio patyręs 66,61 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos (bylos tomas 1, bylos lapas 74).

17. Vertindamas V. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad tyčiniais S. K. veiksmais V. K. buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė V. K. skausmą, kuriam malšinti, kaip nurodė V. K., jis turėjo pirkti vaistus, be to, turėjo vykti į gydymo įstaigą pertvarstyti žaizdą, dėl ko patyrė išlaidų dėl sunaudoto kuro, be to, turėjo pirkti antibiotikus. Nors V. K. ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių čekių, teismas įsitikinęs, kad V. K. nurodyta 66,61 eurų suma, jo patirta dėl vaistų pirkimo ir kelionių į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus yra adekvati, taigi priteistina iš S. K. V. K. naudai.

18. Vertindamas V. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad V. K. dėl S. K. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

19. Teismas sutinka, jog V. K. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o S. K. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. V. K. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus. Nustatydamas V. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir S. K. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – S. K. nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Įvertinus tai, kad V. K. sveikatos sutrikdymas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais veido srityje, V. K. dėl sužalojimo veide (duomenys neskelbtini) teko atlikti operacinę procedūrą, V. K. civilinis ieškinys dėl S. K. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš S. K. V. K. naudai 600 eurų neturtinės žalos.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

20. S. K. nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir V. K., taigi S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. K. padarytą 66,61 eurų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 21,32 eurų turtinę žalą.

VII. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 89-90), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹, 69, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti S. K. (S. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir S. K. (S. K.) skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant S. K. (S. K.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be jį prižiūrinčios institucijos sutikimo, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. K. padarytą 66,61 eurų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 21,32 eurų turtinę žalą.

V. K. (V. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. K. (S. K.) V. K. (V. K.) naudai priteisti 66,61 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. K. (S. K.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Skirti S. K. (S. K.) baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. K. (V. K.) padarytą 66,61 eurų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 21,32 eurų turtinę žalą.

S. K. (S. K.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.