- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- e2-745-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00629-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- T. N.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui A. P. dėl sumokėto avanso, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 49 930,00 Eur sumokėto avanso už neatliktus darbus, 1 817,45 Eur delspinigių, 5 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d. su atsakovu pasirašė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti jam namą, o jis sumokėti už atliktus darbus. Pagal šią Sutartį jis atsakovui perdavė 1 000,00 Eur avansą, vėliau – 11 000,00 Eur statomo namo pamatų išpylimui, 2018 m. kovo 29 d. – 4 030,00 Eur avansui už medieną (karkasą), 2018 m. birželio 6 d. (gavęs kreditą iš banko) 34 000,00 Eur medienai, medžiagoms namo šildymo sistemai (grindims), langų užsakymui, namo stogo čerpėms. Sutartyje nurodytais terminais atsakovas statybos darbų nepradėjo ir vis nurodydavo skirtingas priežastis. 2018 m. spalio mėn. susisiekus su atsakovu paaiškėjo, kad duotus pinigus jis prarado, dirba Norvegijoje ir medžiagų už 18 000,00 Eur jam negrąžins. Į siųstą 2018 m. spalio 26 d. raginimą grąžinti 49 930,00 Eur avansą atsakovas nereagavo, todėl jis vienašališkai sutartį nutraukė ir prašo šį avansą jam priteisti iš atsakovo.
1.2. Netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ir netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tarp šalių sudarytos Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad už 5.1 punkte nurodytų terminų nesilaikymą ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaudamasis minėta sutarties nuostata priskaičiavo atsakovui 1 817,45 Eur delspinigių (49 930 x 0,02% x 6 mėn.).
1.3. Prašė priteisti iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamų išgyvenimų Pinigai buvo paimti iš banko, žmona tuo metu laukėsi, paraiškas į darželius užpildė pagal planuojamo statyti namo vietą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių tai teko atšaukti. Šiuo metu derasi su banku dėl žemės sklypo pardavimo ir paskolos padengimo. Dėl visų šių aplinkybių patyrė daug neigiamų emocijų, tai atsiliepė ir jo darbe, tapo išsiblaškęs, nervingas. Be to, patyrė 1 800,00 Eur nuostolių parengiant namo projektą. 1 000,00 Eur buvo skirta vidaus interjero dizainerio paslaugoms.
1.4. Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.
2.1. Paaiškino, kad ieškinį pripažįsta dėl 28 000,00 Eur. Dėl likusios avanso dalies priteisimo nesutinka, nes atliko tam tikrus darbus, t. y. sklypo geodezinius matavimus, grunto nukasimo darbus, polių gręžimą bei betonavimą, pamatų įrengimą, santechnikos įvadą per visą namą, elektros įvado atvedimą bei visos elektros instaliacijos išvedžiojimą po juodgrindėm, pamatų apšiltinimą iš vidaus bei užpylimą smėliu, juodgrindžių betonavimą. Atliktus statybos darbus bei jų vertę įrodinės pasiremdamas liudytojų parodymais, fotonuotraukomis bei rašytiniais dokumentais, kuriuos pateiks vėliau, nes šiuo metu yra išvykęs į užsienį.
3. Į teismo posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė dėl jame išdėstytų motyvų, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad pripažįsta, jog atsakovas yra atlikęs darbų, kurių vertė 8 900,00 Eur, todėl šia suma mažina savo pareikštą reikalavimą byloje. Kitus reikalavimus palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamosios paskirties pastato statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, ir perduoti darbų rezultatą sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (1.1 punktas), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka (3.5 punktas). 2018 m. kovo 6 d. ieškovas perdavė atsakovui 1 000,00 Eur, 2018 m. kovo 7 d. ieškovas perdavė atsakovui 11 000,00 Eur, 2018 m. kovo 29 d. ieškovas perdavė atsakovui 4 030,00 Eur, 2018 m. birželio 7 d. ieškovas perdavė atsakovui 33 900,00 Eur pagal šalių pasirašytą statybos rangos sutartį, iš viso ieškovas atsakovui perdavė 49 930,00 Eur pagal šalių 2018 m. kovo 5 d. sudarytą statybos rangos sutartį. 2018 m. spalio 26 d. ieškovas vienašališkai nutraukė 2018 m. kovo 5 d. tarp šalių sudarytą rangos sutartį pagal rangos sutarties 6.3.1. punktą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą pinigų sumą.
6. Atsakovas neginčija ieškovo jam pagal 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos darbų sutartį perduotos pinigų sumos. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo atliktų darbų kiekio, jų vertės, sutartinės atsakomybės taikymo atsakovui.
7. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
8. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų, neatliko ieškovui priklausančio gyvenamojo namo statybos darbų 2018 m. kovo 5 d. Statybos rangos sutartyje numatytais terminais (byloje nėra ginčo dėl to, kad yra įrengti pamatai), atsakovas šių aplinkybių neginčija, pažeidimas buvo tęstinis ir ilgalaikis, ieškovas negalėjo tikėtis, kad atsakovas iki šalių sutarto termino atliks darbus, kurie numatyti lokalinėje sąmatoje. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas teisėtai pasinaudojo sutarties 6.3.1 punkte įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo galimybe.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimo institutas (CK 6.217 straipsnis) taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo sudarymo momento), o ex nunc (nuo nutraukimo momento), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).
10. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
11. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo atliktų darbų kiekio ir vertės. Pagal šalių pasirašytos sutarties 4.5. punktą, darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo– priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį.
12. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas yra atlikęs darbų, kurių vertė 8 900,00 Eur, atsakovas teigia, kad yra atlikęs darbų, kurių vertė 21 930,00 Eur.
13. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
14. Taigi atsakovas, teigdamas, kad jis yra atlikęs darbų, kurių vertė 21 930,00 Eur (pripažįsta ieškinį iš dalies – dėl 28 000,00 Eur), privalėjo šias aplinkybes įrodyti.
15. Kasacinio teismo praktika, aiškinant 14 punkte nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
17. Atsakovas įrodymų, kad pagal ginčo rangos sutartį yra atlikęs darbų, kurių vertė yra 21 930,00 Eur, nepateikė. Teismas atsakovo atstovui parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išaiškinęs pareigą įrodyti atliktų darbų kiekį ir jų vertę, todėl ieškovui pripažįstant atsakovo atliktus darbus, kurių vertė 8 900,00 Eur pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, ieškovui grąžintina, ką atsakovas yra gavęs pagal sutartį ir savo paties parašu patvirtinęs – avansu sumokėtas sumas pagal statybos rangos sutartį, įvertinus atsakovo atliktų darbų vertę, t. y. taikytina restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteistina 41 030,00 Eur (49 930 – 8 900 = 41 030 ) (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutartinių netesybų priteisimo
18. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę.
19. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1 817,45 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną pagal šalių pasirašytos sutarties 5.3 punktą, kuriame nurodyta, kad už 5.1 punkte nurodytų terminų nesilaikymą užsakovas (šiuo atveju ieškovas) turi teisę reikalauti sumokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
20. Ginčo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad darbų pradžia – 2018 m. kovo 7 d., o darbų pabaiga – 2018 m. gruodžio 31 d., priede „Lokalinė sąmata“ nėra nurodyti atskirų darbų atlikimo terminai, todėl darytina išvada, kad šalys yra susitariusios dėl darbų pradžios ir pabaigos ir 5.3. punkte numatyti delspinigiai gali būti taikomi tik pažeidus šiuos terminus (CK 6.193 straipsnis).
21. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad dalį darbų, kurie yra nurodyti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje, atsakovas yra atlikęs, sutiko su darbų verte. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita yra sudaryta 2018 m. balandžio 23 d., todėl ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, kad atsakovas vėlavo pradėti atlikti darbus (ieškovo pateikto 2019 m. kovo 29 d. avansinio mokėjimo turinys (avanso 4 030,00 Eur perdavimas tęsti statybos darbus), taip pat leidžia daryti išvadą, kad darbai buvo pradėti laiku), darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas darbus pradėjo laiku, kaip ir nurodyta ginčo sutarties 5.1. punkte, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo delspinigių pagal ginčo sutarties 5.3. punktą už pavėluotą darbų pradžią.
22. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. spalio 26 d. ieškovas pagal ginčo sutarties 6.3.1. punktą nutraukė šalių pasirašytą sutartį ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 31 d. grąžinti 49 930,00 Eur, todėl ieškovui nutraukus sutartį dar nepasibaigus joje numatytam darbų atlikimo terminui (2018 m. gruodžio 31 d.), šalims nesusitarus dėl atskirų darbų, kurie nurodyti lokalinėje sąmatoje, atlikimo terminų, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti delspinigius pagal 5.3. punktą, todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas.
23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009).
25. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
26. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad ieškovas dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, negavo to, dėl ko šalys buvo susitariusios pagal statybos rangos sutartį. Atsakovas neįrodė, kad dėl statybos rangos sutarties neįvykdymo yra ieškovo kaltė, ieškovas, vykdydamas statybos rangos sutartį, sumokėjo atsakovui beveik pusę visos sutarties kainos, tačiau atsakovas atliko tik 7 procentus visų darbų. Akivaizdu, kad atsakovui pasiėmus iš ieškovo pinigus, bet neatlikus visų sutartų darbų, ieškovui mokant bankui palūkanas už pinigines lėšas, kurios buvo perduotos atsakovui darbams pagal statybos rangos sutartį atlikti, ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teismas, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteisia 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
26. Ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 44 030,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
27. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – taikytina restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteistina 41 030,00 Eur ir 1 000,00 Eur neturtinė žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
30. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 2 714,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 114,00 Eur žyminio mokesčio, 1 600,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1 000,00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur – pasiruošimas bylai, 200,00 Eur už dalyvavimą parengiamajame posėdyje, 200,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje). Ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimalių dydžių todėl laikytinos pagrįstomis.
31. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (173 p.).
32. Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį.
33. Atsižvelgus į tai, kad tenkinta 74 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 2 008,36 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 260,00 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 748,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Valstybė byloje patyrė 0,96 Eur pašto išlaidų, bet jos iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Taikyti restituciją ir ieškovui T. N. (T. N.) iš atsakovo A. P. priteisti 41 030,00 Eur, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 748,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.