- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2-210-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00629-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Ieškovas
- T. N.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymas dėl šalies pakeitimo buvo netenkintas civilinėje byloje pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui A. P. dėl sumokėto avanso, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance (toliau – UAB „Legal Balance“) prašo pakeisti proceso šalį civilinėje byloje e2-745-826/2019 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui A. P. dėl sumokėto avanso, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėja nurodė, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę UAB „Legal Balance“ ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
2. Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos šalies pakeitimo / nepakeitimo pagrįstumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą atmetė.
4. Teismas, susipažinęs su civilinės bylos Nr.e2-745-826/2019 medžiaga ir pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, sprendimas yra įsiteisėjęs, 2019 m. rugpjūčio 6 d. išduotas vykdomasis raštas.
5. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta, procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl prašymas civilinėje byloje Nr. e2-745-826/2019 pakeisti ieškovą po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo negalimas, todėl sprendė, kad prašymas negali būti tenkinamas.
6. Teismas pažymėjo, kad CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju pateikus išduotą vykdomąjį raštą ir reikalavimo teisės perleidimo į atsakovo skolą sutartį, antstolis pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas pats pakeis vykdymo proceso šalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą dėl proceso šalies pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas nurodė, kad pateiktas prašymas yra neaiškus, nes nėra sukonkretinta į kokią šalį pareiškėja prašo būti pakeista: į ieškovą ar išieškotoją. Su tokiais teismo argumentais negalima sutikti, nes 2020 m. gruodžio 2 d. prašyme dėl proceso šalies pakeitimo, pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalimi ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2019-08/106 prašė pakeisti proceso šalį byloje Nr. e2-745826/2019, nurodant, kad UAB „Legal Balance“, į.k. 302528679, perima procesines šalies teises iš T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris civilinėje byloje Nr. e2-745-826/2019 yra ieškovas. Todėl teismas turėjo pakeisti pradinį ieškovą T. N. į naują ieškovą UAB „Legal Balance“, jo teisių perėmėją.
8.2. Pažymėjo, kad neaišku kodėl teismas sprendė, kad CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėja turėjo kreiptis į antstolį su prašymu pakeisti proceso šalį, o šiam atsisakius ją keisti kreiptis į teismą ir skųsti antstolio patvarkymą. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie pradėtą vykdymo procesą, o teismas tokių duomenų iš pareiškėjos nereikalavo ir netikrino Antstolių informacinės sistemos, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis bei nusprendė, kad pareiškėja dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo turėtų kreiptis į antstolį.
8.3. Nurodė, kad atsakovas A. P. yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, o kaip žinia antstolis vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje, todėl egzistuoja pagrindas antstoliui atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir tokiu atveju yra apribojamos pareiškėjos teisės apginti savo pažeistus interesus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškovą pakeisti jo teisių perėmėju, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese.
12. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas perimti procesines teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-196/2017).
13. Teismas gavęs suinteresuoto asmens prašymą patvirtinti subjektinių teisių perėmimo faktą, visais atvejais pirmiausia turi išsiaiškinti, kurioje proceso stadijoje turėtų būti sprendžiamas toks klausimas ir kokie yra suinteresuoto asmens tikslai. Šis atribojimas reikšmingas dėl to, kad skiriasi CPK 48 straipsnio 1 dalies ir 596 straipsnio normų taikymo sąlygos bei subjektai, galintys inicijuoti teisių perėmimo klausimo nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016).
14. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų apie pradėtą vykdymo procesą, o teismas tokių duomenų iš pareiškėjos nereikalavo ir netikrino Antstolių informacinės sistemos, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis bei nusprendė, kad pareiškėja dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo turėtų kreiptis į antstolį.
15. Nors įstatymas tiesiogiai nenumato teismo aktyvaus vaidmens sprendžiant šiuos klausimus, tačiau, nustatęs, kad jam pateiktų duomenų neužtenka nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas gali ne tik pasiūlyti suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus, bet ir naudoti duomenis, fiksuojamus informacinėse sistemose ir registruose (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1, 3 dalys). Vienas iš tokių šaltinių – Antstolių informacinė sistema, kurioje be kitų duomenų tvarkomi ir duomenys apie vykdymo procesą.
16. Patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje įvestus duomenis, nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje e2-745-826/2019 nėra užvesta vykdomoji byla ir skolos išieškojimas dar nepradėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
17. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra ribota ir šia nutartimi negali būti išspręstas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas, kadangi sprendimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese yra priskirtas pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo pagrindu, nėra pradėtas, apskųsta teismo nutartis naikinama ir apelianto prašymas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai atlikta išieškotojo pakeitimo vykdymo procese procedūra.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.