Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-777-340/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: antstolės P. K. vykdomojoje byloje Nr. 0093/13/01424 2013 m. spalio 10 d. priimto siūlymo Nr. 2-P-25703 ir 2013 m. spalio 30 d. priimto patvarkymo Nr. 2-P-27664 kopijas. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė BUAB „Interior Avenue“ pateikė vykdyti antstoliui vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-777-340/2012, pagrindu. Antstolis jam pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 3 dalis, 653 straipsnis). Įvertinus tokių duomenų svarbą tinkamam ginčo klausimo išsprendimui, taip pat atsižvelgus į tai, kad apelianto prašymo atmetimas nebūtų procesine kliūtimi jam pakartotinai dėl to paties kreiptis į teismą, proceso koncentracijos tikslais taikytina CPK 314 straipsnio išimtis ir nurodyti dokumentai priimami (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl tvarkos, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo fakto patvirtinimo

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Apeliantas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo. Savo prašymo dalyką apeliantas suformulavo taip: „prašome : civilinėje byloje Nr. 2-777-340/2012, nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, pakeisti pradinį išieškotoją BUAB „Interior Avenue“ <...> į naują išieškotoją – R. Ž. <...>“. Kartu su prašymu apeliantas pateikė 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp jo ir ieškovės BUAB „Interior Avenue“ pasirašytos reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties Nr. IA08/2015 egzempliorių. Pagal sutarties 1 ir 2 punktus, ieškovė perleido pareiškėjui reikalavimo teises, pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-777-340/2012, į atsakovę L. Ž.. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoji dalis suponuoja, kad apelianto prašyme vartoto žodžio „išieškotojas“ kalbinė reikšmė arba suklaidino teismą, t. y. kad apeliantas prašo procesinių teisių perėmimo klausimą išspręsti išimtinai vykdymo procese, arba teismas laikė, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, procesinių teisių perėmimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai yra pradėtas vykdymo procesas. Pirmiausia pasisakant dėl antrosios prielaidos, kaip turinio požiūriu platesnės, pažymėtina, kad apeliantas teisingai nurodo, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytas procesinių teisių perėmimo instituto normų aiškinimas yra klaidingas. Vadovaujantis teismo pozicija, procesinių teisių perėmimo klausimas po to, kai byla išnagrinėjama, jeigu nebūtų pradėtas vykdymo procesas, negalėtų būti sprendžiamas. Tai akivaizdžiai prieštarauja taisyklei, kad procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje plačiąja prasme (žr., nutarties 9 punktą). Be to, toks procesinių teisių perėmimo instituto aiškinimas yra logiškai ydingas. Teismas iš esmės išaiškino, kad, kreditoriui perleidus reikalavimo teisę, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, naujasis kreditorius negalėtų pasinaudoti priverstinio vykdymo institutu ir kitomis proceso įstatyme numatytomis teisėmis (pvz., gauti vykdomąjį dokumentą, jeigu toks nebuvo išduotas ir kt.) vien tik todėl, kad pradinis kreditorius nepateikė vykdomojo dokumento antstoliui. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti apelianto prašymo remdamasis vien tik vykdymo proceso nepradėjimo faktu, t. y. netaikydamas CPK 48 straipsnio 1 dalies.Pereinant prie pirmosios prielaidos aptarimo, akcentuotina, kad, gavęs suinteresuoto asmens prašymą patvirtinti subjektinių teisių perėmimo faktą, teismas visais atvejais pirmiausia turi išsiaiškinti, kurioje proceso stadijoje turėtų būti sprendžiamas toks klausimas ir kokie yra suinteresuoto asmens tikslai. Šis atribojimas reikšmingas dėl to, kad skiriasi CPK 48 straipsnio 1 dalies ir 596 straipsnio normų taikymo sąlygos bei subjektai, galintys inicijuoti teisių perėmimo klausimo nagrinėjimą. Iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų, įskaitant atskirąjį skundą, turinio aišku, kad apeliantas, teikdamas ginčo prašymą, siekė / siekia pasinaudoti priverstinio vykdymo instituto teikiamomis galimybėmis. Suinteresuotas asmuo, kreipęsis dėl procesinių teisių perėmimo, ne visada gali savo jėgomis surinkti duomenis, remiantis kuriais būtų galima nustatyti visas faktines aplinkybes, reikšmingas tinkamam prašymo teisiniam kvalifikavimui ir išsprendimui. Nors įstatymas tiesiogiai nenumato teismo aktyvaus vaidmens sprendžiant šiuos klausimus, tačiau, nustatęs, kad jam pateiktų duomenų neužtenka nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas gali ne tik pasiūlyti suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus, bet ir naudoti duomenis, fiksuojamus informacinėse sistemose ir registruose (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1, 3 dalys). Vienas iš tokių šaltinių – Antstolių informacinė sistema, kurioje be kitų duomenų tvarkomi ir duomenys apie vykdymo procesą. Išanalizavus naujus apelianto pateiktus įrodymus, aptartus 6–8 punktuose, nustatyta, kad ieškovė BUAB „Interior Avenue“ pateikė vykdyti antstoliui vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-777-340/2012, pagrindu. Patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje įvestus duomenis, nustatyta, kad pagal nurodytą dokumentą yra užvesta vykdomoji byla ir skolos išieškojimą vykdo antstolis D. K. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimo tvarką ir sąlygas. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra ribota ir šia nutartimi negali būti išspręstas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas, kadangi sprendimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese yra priskirtas pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat paaiškėjus, kad vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą ginčo sprendimo pagrindu, yra pradėtas, apskųsta teismo nutartis naikinama ir apelianto prašymas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai atlikta išieškotojo pakeitimo vykdymo procese procedūra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.