Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-466-537/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. TS-16-482/2024Nutartis · 2024-05-21Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-06-18Kauno apygardos teismas
  4. T-466-537/2024Nutartis · 2024-10-16Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-12Kauno apygardos teismas
  6. T-106-537/2025Nutartis · 2025-03-18Marijampolės apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
T-466-537/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42642-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-466-537/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42642-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 16 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. RV-20-7085 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam E. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pagal administracine tvarka nebaustas, skatintas vienuolika kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Vertinant nuteistojo praeityje sukauptą darbinę patirtį, galima teigti, kad asmuo nuostata į darbinę veiklą buvo teigiama – iki suėmimo apie 6 metus vykdė dviračių ir motociklų prekybą, t. y. iš Vokietijos parveždavo į Lietuvą dviračių, motociklų, kuriuos suremontuodavo ir perparduodavo Lietuvoje. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas išreiškė teigiamą nuostatą akademinės ir darbinės veiklos atžvilgiu: nuo 2023 m. liepos 24 d. iki šiol dirba J. M. įmonėje autošaltkalviu. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pranešime apie nuteistojo E. V. elgesį bausmės atlikimo metu dėl galimo lygtinio paleidimo Nr. RV-20-6583 pažymima, kad šiuo metu nuteistasis mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre ir siekia įgyti melioratoriaus-kelininko profesinę kvalifikaciją. Lanko vairavimo kursus, kad įgytų C, CE kategorijas. Laisvėje pagrindiniu pajamų šaltiniu buvo gaunamas darbo užmokestis. Ankstesniuose pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose surinkta informacija rodo, kad asmuo savo noru atlygino žalą valstybinei ligonių kasai bei siekė geranoriškai atlyginti dalį žalos nukentėjusiajam. Įkalinimo įstaigoje bausmės atlikimo metu nebuvo gauta nuteistojo vardu vykdomųjų raštų. Palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Komisijai pristatomas pakartotinai su intensyvia priežiūra. Nuteistasis sutinka su taikoma intensyvia priežiūra. Ankstesnio svarstymo metu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal. Komisija rekomendavo šias resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinės darbuotojos pažymima, kad: „nuteistasis per 5 mėnesių terminą tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, jo elgesys buvo nepriekaištingas, nepažeidinėjo režimo reikalavimų. Galima teigti, kad nuteistasis įvykdė Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.“ Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pirminio vertinimo, taikant OASys metodiką, metu buvo nustatyta žema rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (teigiama nuostata į darbinę ir akademinę veiklas – dirba, siekia įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją); lėšų tvarkymas ir pajamos (stabili finansinė padėtis, finansiškai raštingas, neturi finansinių įsipareigojimų); ryšiai (tvirti socialiniai ryšiai); nepiktnaudžiauja narkotikais; emocinė gerovė (adekvati savivertė, nepatiria emocinių sunkumų); nuostatos (teigiamas požiūris į priežiūrą, visuomenę).

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad nors šiuo metu E. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tris kartus ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, vis tik nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Teigiamai vertintina, kad nuteistasis šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre ir siekia įgyti melioratoriaus-kelininko profesinę kvalifikaciją bei lanko vairavimo kursus, kad įgytų C, CE kategorijas, bet pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio pavartojimu), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas susijęs su smurtiniu elgesiu). Nustatyti apsauginiai veiksniai patvirtina vykdomų individualiame plane numatytų socialinės reabilitacijos priemonių bei Komisijos rekomendacijų teigiamą elgesio pokytį, tačiau šie pokyčiai dar turėtų būti tęsiami. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad E. V. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytas net keturias nusikalstamas veikas ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, o sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymi, kad nuteistasis anksčiau taip pat yra teistas, skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė, kadangi E. V., nepasimokydamas iš savo netinkamo elgesio, padarė dar sunkesnes nusikalstamas veikas.

Nuteistasis pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prokurorė pateikė tik atsiliepimą, tačiau toks dokumentas turi būti teikiamas tik tuo atveju, jeigu yra paduotas skundas dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju skundas nėra paduotas, todėl prokurorės atsiliepimas neturėtų būti nagrinėjamas, nes toks procesinis dokumentas, kaip atsiliepimas dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, nesant skundo dėl minėto nutarimo, nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), nei BPK.

Nuteistasis rašo, jog prokurorė atsiliepime nurodė tik tris argumentus, dėl kurių, pasak jos, neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymi, kad minėti argumentai yra niekuo nepagrįsti ir formalūs. Vienas iš šių argumentų yra tai, kad nuteistasis anksčiau buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes paskatinimų ir nuobaudų skyrimas yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir vertinami turėtų būti socialinės reabilitacijos rezultatai. Nuteistasis drausmine tvarko buvo baustas 2020 m. Daugiau jokių kitų administracinių ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nuo 2020 m. nėra padaręs. Pažymi, kad aš net vienuolika kartų buvo skatintas, tačiau šios aplinkybės prokurorė nevertino. Antras prokurorės atsiliepimo argumentas – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Nesutinka, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia abejoti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Trečiasis atsiliepimo argumentas – padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas ir sunkumas bei ankstesnių teistumų skaičius. Tačiau šis argumentas negali būti pagrindu netvirtinti Komisijos nutarimo, nes į padalytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. V. teistas 2020 m. lapkričio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 19 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 4 mėnesiai 24 dienos.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Kaip minėta, nuteistasis pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prokurorė pateikė tik atsiliepimą, tačiau toks dokumentas turi būti teikiamas tik tuo atveju jeigu yra paduotas skundas dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju skundas nėra paduotas, todėl prokurorės atsiliepimas neturėtų būti nagrinėjamas, nes toks procesinis dokumentas, kaip atsiliepimas dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, nesant skundo dėl minėto nutarimo, nėra numatytas nei BVK, nei BPK.

Teismas pažymi, jog BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Nors nurodytame teisiniame reglamentavime tiesiogiai nėra nurodyta, kad prokuroras, gavęs iš teismo pranešimą apie lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimą, gali teikti procesinį dokumentą – atsiliepimą, tačiau sisteminė BPK 360 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad prokuroras tokią procesinę galimybę turi (kaip ir galimybę pateikti skundą dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, kuri numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje). Beje, atsiliepimą gali teikti ir kitas BPK 360 straipsnio 2 dalyje įvardintas subjektas – nuteistasis.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už du subendrintus nuosprendžius, t. y., už keturias nusikalstamas veikas – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba nuteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenims, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu bei sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis paskutinį nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis paskutinį nusikaltimą padarė, esant priimtam, tačiau dar neįsiteisėjusiam nuosprendžiui. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti, tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nurodyti faktiniai duomenys atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. V. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

Atkreipiamas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys ne visada buvo vertinamas kaip nepriekaištingas, kadangi 2020 metais tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Tai (nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad ankstesni nuteistojo nusikaltimai siejami su jaunatvišku maksimalizmu, noru gyventi geriau, neįdedant per daug pastangų. Asmenybė kiek impulsyvesnė, lengviau prarandanti savitvardą, tačiau praeityje nėra naudojęs kontroliuojančio/ agresyvaus elgesio. Ankstesnių vertinamųjų pokalbių su specialistais metu nuteistasis yra minėjęs, kad nusikalstamam elgesiui įtakos galėjo turėti kito asmens įtaka, alkoholio pavartojimas. Remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, jog E. V. ankstesnis nepakankamas gebėjimas pasirinktu tinkamus problemų sprendimo būdus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes buvo aktualūs su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai veiksniai.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimu; piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio pavartojimu); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas susijęs su smurtiniu elgesiu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 4 mėnesiai 24 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-7085 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys