Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau ir – Marijampolės apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. LK-N-148 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

1.2 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 51 MGL (1 920,66 Eur) dydžio bauda.

1.3 Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, kurios E. V. buvo paskirtos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia E. V. skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2029 m. vasario 19 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, Apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir jis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. E. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. E. V. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis E. V. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose intervencinėse elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, vykdo Komisijos rekomendacijas, tęsia darbinę veiklą, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, priteistų ieškinių neturi, bausmės atlikimo metu yra skatintas 11 kartų už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, o nuo 2023 m. vasario 7 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos trumpalaikių išvykų į namus. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi tiesiog taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Juolab, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi. Visgi, pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

10. Darant šią išvadą pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors E. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jo atžvilgiu, praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui būnant įkalinimo įstaigoje vis dar nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai. Statiniai: kriminalinė istorija (teistumų skaičius, nusikaltimų pobūdis). Dinaminiai: piktnaudžiavimas alkoholiu (ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio pavartojimu); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas susijęs su smurtiniu elgesiu). Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių. E. V. elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tiek turimas darbas ir motyvacija dirbti, tiek gyvenimo sąlygos, šeima ir artimųjų palaikymas egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio visgi nesustabdė.

11. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi Apylinkės teismas, vertindamas E. V. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo elgesys nebuvo nuoseklus ir išimtinai pavyzdingas, kadangi jis keturis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Minėtos nuobaudos vadovaujantis BVK nuostatomis šiuo metu laikytinos negaliojančiomis, visgi, tai leidžia daryti išvadą, jog nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, kadangi neatsakingas nuteistojo elgesys buvo fiksuojamas ne tik bausmės vykdymo pradžioje – paskutinį kartą nuteistasis įkalinimo įstaigos vidaus taisyklių nesilaikė dar 2024 m. sausio 16 d., kadangi pažeidė dienotvarkės rėžimą. Kaip teisingai savo skunde nurodo nuteistasis, dėl šio pažeidimo jam drausminė nuobauda paskirta nebuvo, buvo apsiribota tik žodine pastaba, vis dėl to, ši aplinkybė neleidžia E. V. elgesio vertinti kaip išimtinai nuoseklaus ir pozityvaus.

12. Abejones tuo, kad nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę ir nenusikalsti kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys apie nuteistojo mąstymą ir elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu. Pažymėtina, kad ankstesni nuteistojo nusikaltimai siejami su jaunatvišku maksimalizmu, noru gyventi geriau, neįdedant per daug pastangų. Nuteistojo asmenybė kiek impulsyvesnė, lengviau prarandanti savitvardą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad praeityje nuteistasis nėra naudojęs agresyvaus, kontroliuojančio elgesio, vis dėl to, atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu jis atlieka bausmę pagal subendrintus nuosprendžius, iš kurių vienu jis nuteistas dėl to, kad smurtavo prieš kitą asmenį ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys neabejotinai atspindėjo jo agresiją. Pats nuteistasis vertinamųjų pokalbių su specialistais metu yra minėjęs, kad nusikalstamam elgesiui įtakos galėjo turėti kito asmens įtaka, alkoholio pavartojimas. Nors pats nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje alkoholį vartodavo retai, tačiau smurtinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, 2015 m. buvo baustas administracine tvarka, kadangi neblaivus vairavo motociklą.

13. Pažymėtina ir tai, kad nors E. V. laisvės atėmimo bausme yra nuteistas ir šios rūšies bausmę atlieka pirmą kartą, vis tik šis teistumas jam nėra pirmasis. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, jog E. V. atžvilgiu Lietuvoje buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat du apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu buvo priimti Lenkijos Respublikoje. E. V. teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, turto prievartavimą), nusikaltimus mokesčių tvarkai, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, sunkų sveikatos sutrikdymą bei už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, jog nuteistasis tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) įvykdė jau būdamas nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, realia laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis, jų pobūdis neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir taipogi leidžia stipriai abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Sprendžiant E. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas įvertina ir nuteistajam paskirtos ir jo atliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalies santykį. Nuteistajam buvo paskirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir tik 2025 m. sausio 3 d. jis atliko pusę jos. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra) nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau ji turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, E. V. neatliktos bausmės dalis – beveik 4 metai, kai nuteistasis prieš tai jau buvo teistas, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų ir už sunkius nusikaltimus, esant nustatytiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams ir ne vien teigiamam E. V. elgesiui bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Teismo įsitikinimu, priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo, net ir už sunkias bei pavojingas nusikalstamas veikas, nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos E. V. pakartotiniam nusikalstamumui.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, E. V. mąstymo ir elgesio pokyčių visuma dar neleidžia konstatuoti išskirtinai maksimalios jo elgesio korekcijos, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje, todėl skundžiama Apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.