Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-106-537/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-18
Bylos Nr.
T-106-537/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42642-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-106-537/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42642-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 18 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. LK-N-148 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam E. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija įvertino, kad nors nuteistasis teistas penktą kartą, bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena smurtinio pobūdžio, įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau asmuo pirmą kartą atlieka laisvė atėmimo bausmę. Nuteistajam nuosekliai švelnėjo bausmės atlikimo sąlygos – 2021 metais buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, vėliau suteiktas be sargybos statusas. Nuo 2023 vasario mėn. bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose. Trumpalaikių išvykų namus metu vyksta pas šeimą, turi žmoną ir dvi mažametes dukras. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Turi profesinę kvalifikaciją, šiuo metu siekia įgyti dar vieną. Turi teigiamas nuostatas į darbą, dirbo tiek iki bausmės atlikimo, tiek bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu dirbo ne vieną darbą, nuo 2023-03-21 iki šiol vykdo individualią veiklą, taip pat (nuo 2023-07-24) dirba įmonėje autošaltkalviu, po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo metu ir toliau liks dirbti ten pat. Gauta teigiama darbdavio charakteristika. Finansinių įsiskolinimų neturi, žalas geranoriškai atlyginęs, gauna pajamų, kurių, užtenka pragyvenimui ir šeimos išlaikymui. Nurodė, jog kas mėnesį savanoriška siunčia pinigų šeimai. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys ne visada buvo vertinamas kaip nepriekaištingas, kadangi 2020 m. tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau vienuolika kartų skatintas už dalyvavimą resocializacijos programose, nepriekaištingą elgesį, stropų darbą. Noriai įsitraukė į resocializacijos procesą ir dalyvauji programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškose veiklose, aprobuotose elgesio pataisos programose. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ankstesnes lygtini paleidimo komisijos rekomendacijas, nuolat atlieka neatlygintinus darbus pusiaukelės namuose. Nėra duomenų, jog būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nors asmens nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, asmens vartojimas yra labiau atsitiktinis nei vedamas priklausomybės. Nors vartojimas ir išprovokuoja smurtinį bei nusikalstamą elgesį, pastebėtina, kad duomenų, jog struktūruotoje aplinkoje asmuo būtų vartojęs psichoaktyvių medžiagų, nėra, todėl galima traktuoti, kad šis psichoaktyvių medžiagų rizikos veiksnys yra suvaldytas. Nuteistasis išreiškia palankų požiūrį priežiūrą, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. Nuteistasis pastaraisiais metais nedaro drausminių pažeidimų, taip pat pasitikėjimo juo suteikia tai, kad jau nemažai laiko bausmę atlieka atviro režimo sąlygomis. Visa tai rodo nuteistojo pozityvų požiūrį ir pastangas mažinti nusikalstam elgesio riziką bei leidžia teigti, kad asmuo likusią bausmės dalį gali atlikti probacijos sąlygomis Pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos rizika kitiems visuomenėje gyvenantiems – žema.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad E. V. teistas penkis kartus, du iš jų – užsienio valstybėse. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du subendrintus nuosprendžius, o būtent už keturias nusikalstamas veikas. Per visą bausmės laikotarpį drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė tris kartus. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga. Nors nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jam vis dar nustatyti du kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis save pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį laisvėje vartodavęs retai, tačiau analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kad smurtinis nusikaltimas buvo padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, 2015 m. buvo įvykdęs administracinį nusižengimą, kai būdamas neblaivus vairavo motociklą. Nors nuteistasis baigė tam tikrą elgesio korekcijos programą, susijusią su alkoholio vartojimo problemos sprendimu, tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo asmenybė kiek impulsyvesnė, lengviau prarandanti savitvardą. Ankstesnių vertinamųjų pokalbių su specialistais metu nuteistasis yra minėjęs, kad nusikalstamam elgesiui įtakos galėjo turėti kito asmens įtaka, alkoholio pavartojimas. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo norą bei siekį keisti savo elgesį ateityje tinkama linkme, kas rodo iš esmės gana didelę riziką nuteistajam nusikalsti ateityje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju tokios pažangos dar nėra padaryta. Šiuo metu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis jau penkeri metai nevartoja alkoholio, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas taip pat prieš penkerius metus. Dirba, turi individualią veiklą.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. V. teistas 2020-11-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos 2019-02-04 ir 2019-06-19 nuosprendžiais, paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta 2020-11-19 nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020-11-19, bausmės pabaiga – 2029-02-19.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Nors Komisija pagrįstai nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai nėra jokia jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė ir savaime nesudaro pagrindo labiau tikėtis, kad paleistas lygtinai jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė anksčiau skirta nebuvo, bet teistas jis buvo ne kartą. Iš socialinio tyrimo išvados bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Lietuvoje E. V. atžvilgiu buvo priimti viso du apkaltinamieji nuosprendžiai. Dar du apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu buvo priimti Lenkijos Respublikoje. E. V. teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, turto prievartavimą), nusikaltimus mokesčių tvarkai, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, sunkų sveikatos sutrikdymą bei už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog nuteistasis tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) įvykdė jau būdamas nuteistas 2019-02-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį realia laisvės atėmimo bausme. Tiek nuteistojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis, tiek jų pobūdis, spektras ir padarymo laikas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir taipogi leidžia stipriai abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad ankstesni nuteistojo nusikaltimai siejami su jaunatvišku maksimalizmu, noru gyventi geriau, neįdedant per daug pastangų. Asmenybė kiek impulsyvesnė, lengviau prarandanti savitvardą, tačiau praeityje nėra naudojęs kontroliuojančio/ agresyvaus elgesio. Ankstesnių vertinamųjų pokalbių su specialistais metu nuteistasis yra minėjęs, kad nusikalstamam elgesiui įtakos galėjo turėti kito asmens įtaka, alkoholio pavartojimas.

Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. V. buvo skatintas vienuolika kartų, tačiau jis taip pat keturis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau pats faktas, kad nuteistasis nusižengė nustatytoms taisyklėms, neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę, kadangi nuteistojo nepaklusimas įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Paminėtina ir tai, jog pažeidimai buvo daromi po gautų paskatinimų, o paskutinis pažeidimas, už kurį E. V. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, buvo padarytas ne taip ir seniai – 2023-12-25, jau po to, kai nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Taigi, nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, jį vis keičia nedrausmingo elgesio epizodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po paskutinio pažeidimo nuteistasis nebuvo nei karto paskatintas. Nustačius, kad E. V. teigiamą elgesį keitė netgi ne vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, kad pažeidimai buvo padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, įkalinimo įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą ir sušvelninus jo bausmės atlikimo sąlygas, kad po paskutinio pažeidimo padarymo jis nebuvo nė karto skatintas, be to, nuo jo padarymo nepraėjo nė metai, taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistajam priskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. V. jau yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Statinis – kriminalinė istorija (teistumų skaičius, nusikaltimų pobūdis); dinaminiai – piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio pavartojimu); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas susijęs su smurtiniu elgesiu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistojo bausmės pradžia – 2020-11-19, bausmės pabaiga – 2029-02-19. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2025 m. vasario 26 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-N-148 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys