Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-468-844/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
1S-468-844/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42642-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-468-844/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42642-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. V.:

1.1 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

1.2 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 51 MGL (1920,66 Eur) dydžio bauda.

1.3 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, kurios E. V. buvo paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2029 m. vasario 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Motyvuojant tokį sprendimą Komisijos nutarime pažymėta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu administracine tvarka nebaustas, skatintas vienuolika kartų, jis aktyviai dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse elgesio korekcinėse priemonėse, vykdė ir iki šiol vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, išreiškė teigiamą nuostatą akademinės ir darbinės veiklos atžvilgiu – dirbo ir iki šiol dirba, mokosi, siekdamas įgyti melioratoriaus - kelininko profesinę kvalifikaciją, lanko vairavimo kursus, kad įgytų C, CE kategorijas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema bei išskirti veiksniai, kurie mažina tokio elgesio riziką ateityje – gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (teigiama nuostata į darbinę ir akademinę veiklas – dirba, siekia įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją), lėšų tvarkymas ir pajamos (stabili finansinė padėtis, finansiškai raštingas, neturi finansinių įsipareigojimų), ryšiai (tvirti socialiniai ryšiai), nepiktnaudžiauja narkotikais, emocinė gerovė (adekvati savivertė, nepatiria emocinių sunkumų), nuostatos (teigiamas požiūris į priežiūrą, visuomenę). Iki sulaikymo jo nuostata į darbinę veiklą taip pat buvo teigiama (apie 6 metus vykdė dviračių ir motociklų prekybą), darbo užmokestis buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Nuteistasis savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai bei siekė geranoriškai atlyginti dalį žalos nukentėjusiajam. Įkalinimo įstaigoje bausmės atlikimo metu jo vardu vykdomųjų raštų nebuvo gauta. Bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą, jam skirtos drausminės nuobaudos negalioja. Komisija nusprendė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir jis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis E. V. pateikė skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutarties. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad Europos Taryba ne kartą ragino valstybes nares plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Anot nuteistojo, šiuo atveju susidaro paradoksali situacija, kai dėl nepalankios prognozės jis nėra paleidžiamas lygintinai, nekeliant klausimo, kokia jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bus tuomet, kai jis bus paleistas iš įkalinimo įstaigos pilnai atlikus bausmę. Nuteistasis taip pat pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nors nustatomi kriminogeniniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgė apylinkės teismas, tačiau jie susiję su jo praeitimi ir dėl to negali būti vertinami. Paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, jis turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas ir darbą. Šiuo metu nesusiduria su išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sunkumais. Nuteistojo nuomone, tai, kad jis turėtų pastovų ir oficialų darbą, ne tik palengvintų jo integraciją visuomenėje, tačiau ir apsaugotų nuo pakartotinių nusikalstamų veikų ateityje. Jo motyvacija keistis yra labai didelė, požiūris, vertybinės nuostatos į nusikalstamą pasaulį – kardinaliai pasikeitę, jis yra tikras, kad gebės nepažeisti įstatymų, savo problemas spręsti nenusikalstant.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartį. Prokurorė nurodo sutinkanti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kadangi jo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. E. V. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra, jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistojo paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Remiantis E. V. socialinio tyrimo išvada nustatyta, jog nuteistasis laikėsi jam 2020 m. sausio 14 d. sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano. Tai yra, jis mokėsi, dirbo, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse elgesio korekcinėse priemonėse. Po to, kai 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija atsisakė taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis taip pat įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, laikėsi nustatytų įkalinimo įstaigos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Šios aplinkybės, kaip ir turimi duomenys, jog nuteistasis nuolat atlieka neatlygintinus darbus pusiaukelės namuose, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2022 m. spalio 3 d. buvo skatintas viso 11 (vienuolika) kartų, neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau vien šių aplinkybių buvimas dar neįrodo, jog nuteistasis jau atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą.

10. Nors nuteistasis vykdo jo individualų socialinės reabilitacijos planą, Komisijos rekomendacijas, buvo ne kartą skatintas bei pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog E. V. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie kriminogeniniai poreikiai: 1) informacija apie teisės pažeidimus; 2) piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio pavartojimu; 3) mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, susijęs su smurtiniu elgesiu). Svarbu atkreipti dėmesį, jog du iš šių kriminogeninių veiksnių socialinio tyrimo išvadoje įvardijami kaip dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos dėdamas pastangas nuteistasis turi ir turėjo galimybę valdyti (sumažinti jų įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui). Iš aplinkybių, kurios nurodytos prie nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių, iš tiesų matyti, jog šie nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai jam buvo priskirti įvertinus jo kriminogeninę praeitį (ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, pobūdį ir jų padarymo aplinkybes), ko skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti. Vis tik tai neleidžia daryti išvados, jog į E. V. nustatomus kriminogeninius veiksnius, ypač dinaminius, negali būti atsižvelgiama sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Net ir tuo atveju, kai dinaminiai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys dinaminiai veiksniai yra susiję išimtinai su jo elgesiu, mąstymu, nuostatomis ir t. t. iki bausmės atlikimo, o ne šiam būnant įkalinimo įstaigoje, jie ir toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus.

11. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. V. buvo skatintas vienuolika kartų, tačiau jis taip pat keturis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau pats faktas, kad nuteistasis nusižengė nustatytoms taisyklėms, neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę, kadangi nuteistojo nepaklusimas įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Paminėtina ir tai, jog pažeidimai buvo daromi po gautų paskatinimų, o paskutinis pažeidimas, už kurį E. V. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, buvo padarytas ne taip ir seniai – 2023 m. gruodžio 25 d., jau po to, kai nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Taigi, nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, jį vis keičia nedrausmingo elgesio epizodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po paskutinio pažeidimo nuteistasis nebuvo nei karto paskatintas. Nustačius, kad E. V. teigiamą elgesį keitė netgi ne vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, kad pažeidimai buvo padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, įkalinimo įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą ir sušvelninus jo bausmės atlikimo sąlygas, kad po paskutinio pažeidimo padarymo jis nebuvo nė karto skatintas, be to, nuo jo padarymo nepraėjo nė metai, taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistajam priskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. V. jau yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nors Komisija pagrįstai nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai nėra jokia jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė ir savaime nesudaro pagrindo labiau tikėtis, kad paleistas lygtinai jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė anksčiau skirta nebuvo, bet teistas jis buvo ne kartą. Iš socialinio tyrimo išvados bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Lietuvoje E. V. atžvilgiu buvo priimti viso du apkaltinamieji nuosprendžiai. Dar du apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu buvo priimti Lenkijos Respublikoje. E. V. teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, turto prievartavimą), nusikaltimus mokesčių tvarkai, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, sunkų sveikatos sutrikdymą bei už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog nuteistasis tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) įvykdė jau būdamas nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį realia laisvės atėmimo bausme. Tiek nuteistojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis, tiek jų pobūdis, spektras ir padarymo laikas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir taipogi leidžia stipriai abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Spręsdamas E. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas įvertina ir nuteistajam paskirtos ir jo atliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalies santykį. Nuteistajam buvo paskirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir šiai dienai jis nėra atlikęs nei pusės jos. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra) nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau ji turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, E. V. neatliktos bausmės dalis – Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 4 metai 4 mėnesiai ir 24 dienos, kai nuteistasis prieš tai jau buvo teistas, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų ir už sunkius nusikaltimus, esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui ir ne vien teigiamam E. V. elgesiui bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Teismo įsitikinimu, priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo, net ir už sunkias bei pavojingas nusikalstamas veikas, nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos E. V. pakartotiniam nusikalstamumui.

14. Skunde nuteistojo akcentuojamos aplinkybės – tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimas, galimybė įsidarbinti ar tai, kad jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis profesinę kvalifikaciją, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog E. V. jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiame kontekste paminėtina, jog, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, E. V. taip pat jau ilgą laiką vykdė darbinę veiklą – apie šešis metus prekiavo dviračiais ir motociklais, ir nesusidūrė su kokiais nors išskirtiniais finansiniais sunkumais. Taigi, gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas, kaip, beje, ir artimųjų palaikymas (iki nusikalstamų veikų padarymo jis taip pat buvo sukūręs šeimą) nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju, jog vien tai, kad jis laisvėje turi kur gyventi bei tęs darbinę veiklą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog, paleistas lygtinai, jis pakartotinai nebenusikals. Įvertinus tai kas nurodyta, nagrinėjamo klausimo kontekste atitinkamai negali būti pernelyg sureikšminti ir E. V. priskirti apsauginiai (jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys) veiksniai – gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai.

15. Apygardos teismas neginčija skunde nurodomo teiginio, kad tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu yra vis dažniau akcentuojama probacijos instituto vaidmuo ir reikšmė sėkmingai laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų reintegracijai į visuomenę. Tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių E. V. šiuo metu pilnai dar neatitinka. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog probacija nėra vienintelė nuteistų asmenų resocializacijos priemonė. Resocializacijos priemonės nuteistiesiems taikomos ir laisvės atėmimo vietų įstaigose (pavyzdžiui, vykdomas individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija ir kita). Pats E. V. šiuo metu atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, kuriuose taikomi efektyvūs resocializacijos metodai ir kurie taip pat yra tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės, užtikrinanti reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę, leidžianti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, joje įvykusių pokyčių. Galų gale paminėtina ir tai, kad iki E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra likę dar daugiau nei 4 metai ir per šį laikotarpį jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas galės būti svarstomas dar ne kartą.

16. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kurie, nuteistojo nuomone, patvirtina, jog apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą buvo priimtas netinkamai ar nevisapusiškai įvertinus nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, skunde nėra pateikta. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta E. V. asmens byla bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas E. V. šiuo metu dar negali būti taikomas, nes jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir kitos aplinkybės dar nėra pakankamos pagrįstai spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas