Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas E. V. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. E. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 34 MGL (1 280,44 Eur) dydžio baudos bausmė.

3. E. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais paskirtos ir šiuo nuosprendžiu subendrintos neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. V. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. balandžio 18 d.) – 4 metai 10 mėnesių 1 diena.

5. Komisijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Anksčiau E. V. buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bauda, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Komisija rekomendavo tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų.

6. Nesutikdamas su komisijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu, E. V. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo E. V. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad E. V. Lietuvoje teistas keturis kartus, du kartus teistas užsienyje, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės nepadarė įtakos, o šiuo metu nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

7. Nuteistasis E. V. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra.

8.1. Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nutartyje nėra ne tik teisinių argumentų, bet ir tinkamo sprendimų argumentavimo. Nutartyje nėra nei vieno teisinio argumento, sudarančio pagrindą manyti, kad E. V. nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jis negali tęsti bausmės atlikimo probacijos sąlygomis su intensyvia priežiūra, nors tai numato įstatymas.

8.2. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė padarė didelę įtaką, jis kardinaliai pakeitė savo mąstymą ir elgesį, o tai patvirtina, kad atliekant bausmę, jam nuo 2021 m. liepos 20 d. yra suteikta teisė tęsti laisvės atėmimo bausmę be sargybos už pataisos įstaigos ribų, o 2023 m. vasario 7 d. buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Pusiaukelės namus, kurie yra skirti intensyviai ruošti nuteistuosius lygtiniam paleidimui. Skundžiamoje nutartyje yra vertinami nuteistojo praeities poelgiai, o ne dabartinis elgesys, o svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas nuteistojo elgesio pokyčiui bausmės atlikimo metu.

8.3. Į pusiaukelės namus yra perkeliama nepaprastai maža dalis labai gerai besielgiančių nuteistųjų ir tik tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, bei nuosekliai ir nenutrūkstamai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji dirba įmonėse, esančiose už įkalinimo įstaigos ribų, esant poreikiui, į darbą vyksta asmeniniais automobiliais arba visuomeniniu transportu. Jie nėra saugomi pareigūnų, gali laisvai judėti už Pusiaukelės namų ribų, kartą per savaitę dviem paroms gali vykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, neribotai gali naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, disponuoti grynaisiais pinigais.

8.4. Skundžiamoje nutartyje nurodomas motyvas, kad „nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nusikalstamo elgesio padariniai“ negali būti argumentu netaikyti lygtinio paleidimo ir toks teiginys prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-21-211/2013, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis).

8.5. Apibendrinant skunde pabrėžiama, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose nuteistasis daugiau laiko praleidžia ne Pusiaukelės namuose, o dirbdamas, mokydamasis, užsiimdamas individualia veikla, sportuodamas.

9. Atsiliepimu į E. V. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė prašo atmesti E. V. skundą.

10.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

10.2. E. V. Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus, 2 kartus teistas užsienyje, bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, šiuo metu atlieka bausmę dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės jam įtakos nepadarė. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

10.3. Visuomenės interesas reikalauja, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir toliau nenusikalstų. Nuteistasis yra neatlikęs nė pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir yra įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nors neatlikta bausmės dalis nėra lemiamas faktorius, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir sumenkinama.

10.4. Žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika negali būti laikoma absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodomos, teigiamai E. V. charakterizuojančios aplinkybės nereiškia, kad dėl jų yra pagrindas E. V. taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Tiek nuteistojo elgesys, tiek kitos aplinkybės turi sudaryti pagrindą neabejoti, kad bausmės tikslai pasiekti tiek, jog nekeltų abejonių, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

12. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo E. V. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

14. Nustatyta, kad nuteistasis E. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

15. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu skatintas 11 kartų, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje E. V. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

16. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

17. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jis baustas drausmine tvarka. Nors E. V. galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau pažymėtina, jog per visą bausmės atlikimo laiką jis 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje, už kuriuos buvo paskirtos drausminės nuobaudos, nors ir padaryti senai, bet rodo, jog nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, kad paskutinis pažeidimas, už kurį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, buvo padarytas 2023 m. gruodžio 25 d. Šios aplinkybės parodo, kad net ir būdamas iš esmės struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis ne visuomet sugeba laikytis nustatytų taisyklių ir būtent šiuo metu nėra visiškai pakeitęs savo elgesio.

18. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė pavojingumo bei pobūdžio (nuteistasis atlieka bausmę už dviejų sunkių, vieno apysunkio, vieno nesunkaus nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą), jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

19. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo žema. Nuteistajam nustatytas vienas statinis – informacija apie teisės pažeidimus – ir 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

20. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

21. Apygardos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai kad bausmę nuteistasis atlieka už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką, susijusią su sveikatos sutrikdymu, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nuteistasis neigia narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau matoma, kad yra teistas už disponavimą jomis, turint tikslą jas platinti. Nors nuteistasis nurodo, kad alkoholį vartodavo retai, tačiau 2019 m. spalio 5 d. padarė smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. V. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

22. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji E. V. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. balandžio 18 d.) yra 4 metai 10 mėnesių 1 diena, o tai, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo prokurorė, yra daugiau nei pusė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

23. Nuteistojo skunde akcentuojamas bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose neabejotinai rodo teigiamus jo asmenybės pokyčius, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai: ryšiai, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog E. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

24. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

25. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atmesti E. V. skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus E. V. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

26. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.