- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- TS-16-482/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42642-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3047 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodė, kad jo prašymas taikyti lygtinį paleidimą nėra prašymas atleisti nuo bausmės. Nuteistojo siekis tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, būti mažesne našta valstybei ir visai jos visuomenei. Nuteistojo teigimu, jis atlikdamas laivės atėmimo bausmę, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas. Atlikdamas gana ilgą laisvės atėmimo bausmę, turėjo pakankamai daug laiko savo praeities klaidų apmąstymams, išvadų darymui ir todėl labai gerai supranta pasekmes to, kas nutiktų, jei jis hipotetiškai nesilaikytų teisingos gyvensenos normų. Nuteistojo teigimu, bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Nuteistasis nori nebūti našta visuomenei, padėti visokeriopai savo žmonai, būti su šeima, auginti ir aklėti vaikus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Nuteistojo teigimu, Komisijos teiginys, sakantis, jog jam dar negalima taikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį, yra neteisingas, nes nėra pagrįstas realiais faktais. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas: bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vykdo visus nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja visuose renginiuose, yra padengęs visus priteistus ieškinius. Neatliktos bausmės dalis negali būti nei motyvu, nei priežastimi, dėl kurios nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Nuteistojo teigimu, Komisija, svarstydama jo prašymą, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Nuteistojo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Skundžiamas nutarimas Nr. RV-20-3047 neatitinka Viešojo Administravimo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą, individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl nuteistojo teigimu, nutarimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. šis nutarimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo - 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje, prašo nuteistojo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad vertinant nuteistojo Socialinio tyrimo išvados duomenis, matyti, jog taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas nuteistojo vertinimas 2020 m. liepos 1 d., 2021 m. liepos 30 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2024 m. kovo 20 d. Visais vertinimais nustatyta žema rizika. Konstatuoti vienas statinis, du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai - piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Juo labiau, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu dėl to, kad kilusio konflikto metu tyčia stikliniu buteliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį ir tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taip pat dėl to, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Prokurorės teigimu, dėl to nuteistojo atžvilgiu konstatuoti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai laikytini ypač reikšmingais, sprendžiant, jog šiuo metu likusi laisvės atėmimo bausmė negali būti atliekama nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
Atsiliepime nurodoma, kad vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Taip pat nors nebuvo skirta nuobauda, tačiau fiksuotas pažeidimas - nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 5 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų į namus, nuo 22 val. iki 6 val. buvo įpareigotas būti nurodytu adresu ir sudaryti sąlygas pareigūnams patekti į gyvenamąsias patalpas patikrinimui. 2023 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 20 min. Marijampolės kalėjimo pareigūnams nuvykus patikrinti nuteistąjį, buto durų niekas neatidarė. Su nuteistuoju buvo bandoma susisiekti telefonu 4 kartus, tačiau telefonu susisiekti nepavyko. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.
Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Nepagrįstas skundo argumentas, kad Komisija nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose - Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nustatyta, kad E. V. teistas 2020 m. lapkričio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 10 mėnesių 1 diena.
Komisija skundžiamą nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas 3 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Už pažeidimą neskirta drausminė nuobauda: nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 5 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų į namus, nuo 22 val. iki 6 val. buvo įpareigotas būti nurodytu adresu ir sudaryti sąlygas pareigūnams patekti į gyvenamąsias patalpas patikrinimui. 2023 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 20 min. Marijampolės kalėjimo pareigūnams, nuvykus patikrinti nuteistąjį, buto durų niekas neatidarė. Su nuteistuoju buvo bandoma susisiekti telefonu 4 kartus, tačiau telefonu susisiekti nepavyko. 2023 m. gruodžio 26 d. pas jį atvykę Marijampolės kalėjimo pareigūnai jį rado namuose. „Sodros“ duomenimis, nuteistasis turi tik apie 8 metus oficialaus darbinio stažo. Praeityje, norėdamas užsitikrinti stabilų pragyvenimo šaltinį, finansinės naudos siekė neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nusikalstamą veiką padarė, esant priimtam, tuo metu dar neįsiteisėjusiam nuosprendžiui dėl tyčinio nusikaltimo padarymo (didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas platinti). Nusikalstamos veikos įvykdytos, pasidavus kitų asmenų įtakai. Nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta žema rizika. Vertinimų metu nustatytos kriminogeninės sritys galinčios įtakoti nuteistojo pakartotinį į nusikalstamą elgesį: „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ - alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; „Mąstymas ir elgesys“ - nėra kritiškas savo nusikalstamam elgesiui, sunkiai sužalojo žmogų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; „Informacija apie teisės pažeidimus“ - už įvairaus pobūdžio nusikaltimus Lietuvoje teistas 4 kartus ir 2 kartus Lenkijoje, daromi nusikaltimai sunkėja, yra recidyvistas. Komisijos teigimu, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y. 4 metai 10 mėnesių 1 diena. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.
Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nuteistasis anksčiau teistas Lietuvoje 4 kartus, užsienyje 2 kartus. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už baudžiamojo nusižengimo, apysunkio ir sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis paskutinį nusikaltimą padarė, esant priimtam, tačiau dar neįsiteisėjusiam nuosprendžiui. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti, tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka : 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 spalio 27 d. Vieną kartą už pažeidimą nuobauda neskirta, nuteistasis, būdamas išleistas kasmetinių atostogų į namus, nesudarė pareigūnams galimybės jo patikrinti, ar nustatytu laiku nuteistasis yra savo gyvenamojo vietoje, t. y. 2023 m. gruodžio 25 d. 22 val. 20 min. neatidarė pareigūnams durų, neatsiliepė į telefono skambučius. Teismo vertinimu, šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Matyti, jog jis net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negeba laikytis nustatytų reikalavimų, dėl ko kyla pagrįstos abejonės dėl jo gebėjimo laikytis probacijos sąlygų.
Teismo vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jų kiekį ir reikšmingumą, į nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta 4 kartus. Visų vertinimų metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas konstatuoja, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika negali būti absoliučiu pagrindu taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertina nuteistojo elgesį visų jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Nuteistajam nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas – informacija apie teisės pažeidimus yra statinis, likusieji – piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys - dinaminiai. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija, svarstydama jo prašymą, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kuris nuteistojo teigimu yra Komisijai privalomas vykdyti. Teismas konstatuoja, kad rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Todėl šis nuteistojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamas nutarimas Nr. RV-20-3047 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą, individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Teismas nesutinka su nuteistojo nurodytu skundo argumentu, kadangi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog jis yra pagrįstas, išdėstytos visos nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir priimtas atitinkamas sprendimas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tai, kad priimtas nutarimas netenkina nuteistojo, savaime nedaro priimto nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 10 mėnesių 1 diena), priešingai nei teigia nuteistasis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu, atlikdamas bausmę, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualų priežiūros planą, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.