- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-1230-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13152-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- M. C.
- Ieškovas
- T. V.
- Advokatai
- Jonas Bložė
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui M. C. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo M. C. 2023 m. balandžio 23 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovui grąžinti 3 300 Eur, o atsakovui iš ieškovo grąžinti automobilį Peugeot 5008, priteisti iš atsakovo 200 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidų ir 155,93 Eur automobilio registravimo išlaidų atlyginimą, 605 Eur išlaidų už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autopretenzija“ konsultacijas atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2023 m. balandžio 23 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas už 3 300 Eur pardavė ieškovui naudotą automobilį Peugeot 5008. Skelbime atsakovas buvo nurodęs, kad automobilis defektų neturi. Automobilio apžiūros metu variklio darbas įtarimų nesukėlė. Atsakovas patikino, kad automobilis techniškai tvarkingas. Ieškovas už automobilį 3 300 Eur sumokėjo grynaisiais apžiūros vietoje. Tą pačią dieną automobilio ieškovas nepasiėmė, nes automobilio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, taip pat atsakovas 2023 m. balandžio 24 d. pasirūpino dešinio sparno poliravimu. Automobilį iš pardavimo vietos ieškovas pasiėmė 2023 m. balandžio 27 d. Kitą dieną ieškovui važiuojant magistrale Vilnius–Kaunas prietaisų skydelyje įsijungė lemputė „Check engine“. Nesant galimybės sustoti ir pravažiavus dar 2 km lemputė pradėjo mirksėti ir variklis pradėjo stabdyti automobilį. Užgesinus variklį ir vėl bandant jį užvesti, variklis dirbo netolygiai ir purtėsi. Nuo automobilio paėmimo iki gedimo vietos ieškovas nuvažiavo bendrą 84,9 km atstumą. Automobilio apžiūrą 2023 m. gegužės 15 d. atliko UAB „Turbobaltic“, kuri nustatė, kad automobilio variklis turi esminių paslėptų trūkumų. Prieš sudarant Sutartį, nustatytų trūkumų atsakovas neatskleidė. Ieškovui taikiu būdu susiklosčiusios situacijos su atsakovu nepavyko išspręsti. Atsakovas užsiima automobilių supirkimu, pardavimu ir dėl to kaip verslininkas turi prisiimti riziką dėl parduoto automobilių trūkumų. Įsigytu automobiliu ieškovas dėl esminių jo defektų negali naudotis, todėl Sutartis turėtų būti nutraukta ir šalys grąžintos iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Atsakovas taip pat turėtų atlyginti ieškovo patirtas automobilio defektų nustatymo, registravimo išlaidas ir išlaidas, turėtas už UAB „Autopretenzija“ veiksmus, rengiant pretenzijas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad atsakovas nėra verslininkas, todėl jis negali atsakyti be kaltės. Ieškovas automobilį pirko savo rizika. Sutartimi šalys susitarė dėl ieškovui priimtinos automobilio kokybės, automobilio gedimai atsirado dėl to, kad ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį. Dėl to negalima taikyti ieškovo prašomo teisių gynimo būdo. Priteisus ieškovui jo turėtų išlaidų atlyginimą būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė 2023 m. balandžio 23 d. Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo T. V. ir atsakovo M. C.; priteisė ieškovui T. V. iš atsakovo M. C. 3 300 Eur; įpareigojo grąžinti automobilį Peugoet 5008 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo T. V. atsakovui M. C.; priteisė ieškovui T. V. iš atsakovo M. C. 960,93 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 841 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Iš liudytojų parodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatė, kad prieš sudarant Sutartį ieškovas apžiūrėjo automobilį, jį pabandė. Techninės automobilio būklės servise bylos šalys netikrino. Įvertinus ieškovo išsilavinimą (gaisrinės saugos inžinierius), profesiją (dirba priešgaisrinės saugos specialistu), konstatavo, kad ieškovas, pirkdamas automobilį Peugeot 5008, veikė kaip vidutinis automobilio pirkėjas. Ieškovo paaiškinimai pagrindžia, kad automobilį jis pirko, jog naudotų pagal tiesioginę paskirtį.
7. Nėra realaus pagrindo spręsti, kad atsakovas užsiimtų automobilių pirkimo, pardavimo veikla. O tai reiškia, kad atsakovas ginčo santykyje negali būti laikomas verslininku.
8. Pažymėjo, kad automobilio skelbime buvo nurodyta, jog automobilio rida 200 000 km. Tačiau šis duomuo buvo neteisingas, nes reali rida buvo didesnė (2023 m. balandžio 29 d. rida buvo 234 978 km). Tą patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojo T. P. parodymai. Tokio fakto iš esmės neneigia ir pats atsakovas.
9. Nustatė, kad 2023 m. balandžio 30 d. ieškovas trumpąja žinute pranešė atsakovui (ar A. C.), jog paaiškėjo, kad automobilis turi variklio defektą. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas automobilio tempimas, aišku, kad, ieškovui 2023 m. balandžio 28 d. važiuojant keliu Vilnius–Kaunas, automobilis Peugeot 5008 sugedo ir turėjo būti partemptas į Vilnių. 2023 m. balandžio 29 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, kurios metu fiksuoti variklio valdymo bloko sistemos gedimai: 1) turbokompresoriaus slėgio reguliavimo gedimas; 2) alyvos slėgio jutiklis signalizavo per mažą slėgį; 3) uždegimo pertrūkiai cilindruose. 2023 m. gegužės 5 d. trumpąja žinute ieškovas informavo atsakovą, kad kviečią jį atvykti į automobilio apžiūrą, kurią vykdys UAB „Turbobaltic“. Į apžiūrą atsakovas neatvyko.
10. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas deklaravo, jog jo parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, trūkumų neturi. Automobilio skelbimu siekta sukurti įspūdį, kad automobilio techninė būklė yra gera, juolab, jog skelbime nurodyta mažesnė nei buvusi automobilio rida. Atsakovo patvirtinimai dėl automobilio techninės priežiūros nėra patikimi, nes nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Tai yra, atsakovas automobilio neremontavo, teiginio, kad remonto darbus atliko buvęs automobilio savininkas, nepagrindė kitais įrodymais (pvz., atliktų darbų aktu).
11. Tai, kad automobilį atsakovas pardavė praėjus vos mėnesiui nuo jo pirkimo momento už reikšmingai mažesnę kainą, kelia pagrįstą įtarimą, jog atsakovo sprendimą parduoti automobilį lėmė ne jo išsakytas motyvas, bet automobilio techninės būklės trūkumai, kurių atsakovas neatskleidė ieškovui prieš sudarant Sutartį.
12. Automobilio variklio gedimo atsiradimo momentas, taip pat atsakovo veiksmai parduodant automobilį pigiau nei pirko praėjus vos mėnesiui nuo jo įgijimo, suponuoja, kad automobilis turėjo gedimą jo pardavimo metu. Ginčo nėra, kad gedimas nebuvo akivaizdus ir be specialios apžiūros, kol nepasireiškė gedimo pasekmės, negalėjo būti pastebėtas. Atsakovas iš esmės neįrodinėja, kad automobilio trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės. Atsakovas išsakė tik prielaidas, kad automobilis galėjo sugesti, kadangi ieškovas jį arba netinkamai eksploatavo, arba padidino gedimo apimtį, kai automobiliu važiavo degant įspėjamajai lemputei, o vėliau jį partempiant į Vilnių. Nurodytos prielaidos yra hipotetinės, jų nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Dėl to atsakovo atsikirtimai yra nepagrįsti.
13. Nustatė, kad ginčo automobilis jo nesuremontavus pagal paskirtį negali būti naudojamas. Preliminari automobilio remonto kaina yra artima Sutarties kainai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas šioje situacijoje yra neaktualus. Potenciali remonto kaina patvirtina, kad negali būti pritaikyti ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinti teisių gynimo būdai, nes atsakovo atsakomybė galėtų viršyti parduoto automobilio kainą. Taigi ieškovo teisės realiai gali būti apgintos tik CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu. Ieškovas iš Sutarties negavo to, ko tikėjosi ją sudarydamas. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį. Nutraukus Sutartį, ieškovui iš atsakovo priteisė 3 300 Eur, o automobilis Peugeot 5008 grąžinamas atsakovui.
14. Išlaidos už automobilio diagnostiką buvo būtinos ir ieškovas jų negalėjo išvengti, nes turėjo nustatyti automobilio gedimo priežastis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovas neginčija, kad išlaidos už UAB „Turbobaltic“ paslaugą būtų nepagrįstai didelės. Taip pat neišvengiamos buvo ieškovo patirtos 155,93 Eur išlaidos už automobilio registraciją. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti automobilio trūkumus, paminėtų išlaidų ieškovas nebūtų patyręs. Atsižvelgiant į tai, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 355,93 Eur išlaidų atlyginimą.
15. Ieškovas 605 Eur UAB „Autopretenzija“ sumokėjo už dviejų pretenzijų parengimą, duomenų rinkimą, konsultavimą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė dvi UAB „Autopretenzija“ 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 5 d. parengtas pretenzijas, adresuotas atsakovui. Paminėti įrodymai ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, jog įmonė padėtų jam išspręsti susiklosčiusią situaciją. Pasinaudodamas UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, ieškovas mėgino ginčą su atsakovu išspręsti neteismine tvarka. Išlaidų už UAB „Autopretenzija“ dydis iš esmės yra adekvatus. Siekis išspręsti ginčą ne teismine tvarka yra skatintinas. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 605 Eur išlaidų už UAB „Autopretenzija“ paslaugas atlyginimą yra pagrįstas ir šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteisiamas iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas M. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
17.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų, taip pat ir nukrypimų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl ko galėjo nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai įvertintos faktinės byloje esančios aplinkybės ir pritaikyti netinkami teisės aktai.
17.2. Iš sprendimo motyvų matyti (t. y. kad automobilis parduotas praėjus mėnesiui po įsigijimo, tad tikėtina, kad galėjo turėti nuslėptų defektų ir pan.), kad teismas iš esmės vadovavosi prielaidomis, kurios jokiu priežastiniu ryšiu nėra susijusios su automobilio gedimo egzistavimo ir (ar) gedimo nuslėpimo faktu ir jokiais būdais neturėtų būti laikomos ieškovo reikalavimų pagrįstumą įrodančiomis išvadomis, bet ne konkrečiais byloje įrodytais faktais. Nepaisant to, kad teismo posėdis buvo žodinis, į šį posėdį nebuvo pakviestas ekspertas, galintis duoti vertingus bylos aplinkybėms išsiaiškinti parodymus, teismas vadovavosi išskirtinai tik UAB „Turbobaltic“ 2023 m. birželio 16 d. apžiūros akte bei UAB „Ausegra“ elektroniniame laiške pateikta medžiaga, kas nulėmė neteisingą ir nepagrįstą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą ir vieningo visų įrodymų viseto nebuvimą. Į bylą pateiktuose įrodymuose nėra konkrečiai nurodoma, kad automobilio gedimai egzistavo prieš automobilio perdavimą ieškovui, priešingai –ši teismo padaryta išvada iš esmės atkartoja ieškovo nurodomas aplinkybes, kurių, be papildomo eksperto išaiškinimo negalima laikyti įrodytomis. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl galimo ieškovo prisidėjimo prie automobilio gedimo atsiradimo ir (ar) pabloginimo.
17.3. Teismas, nepaskirdamas ekspertizės ir nenustatydamas esminių byloje reikšmingų faktų, turinčių nenuginčijamą įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui (t. y. automobilio gedimo atsiradimo momento, automobilio gedimo egzistavimo fakto prieš perduodant jį Ieškovui ir pan.) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, taip pat visiškai nepašalino ir nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl tikėtino ieškovo prisidėjimo prie automobilio gedimo atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Be kita ko, paskyrus teismo ekspertizę būtų galima nustatyti jau anksčiau įvardytus faktus (t. y. automobilio gedimo atsiradimo momentą, automobilio gedimo egzistavimo faktą prieš perduodant jį ieškovui, ieškovo (ne)prisidėjimą prie automobilio gedimo atsiradimo ar pablogėjimo ir pan.) ir tokiu pagrindu spręsti dėl atsakovo atsakomybės (ne)buvimo fakto bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 str. 1 d. numatyto mišrios šalių kaltės instituto taikymo, kurio pagrindu atsirastų galimybė atsakovo atsakomybę sumažinti ir (ar) atsakovą visiškai nuo jos atleisti. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nepaskyrė teismo ekspertizės ir (ar) neapklausė eksperto, siekiant nustatyti itin svarbias bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti bylos šalių nurodomas aplinkybes ir nulemti teisingą bei protingą bylos išnagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Pažymėjo, kad teismo padaryta išvada (t. y. priteisti išlaidas už parengtas pretenzijas ir teisinį konsultavimą iš subjekto, neturinčio teisės atstovauti pagal pavedimą vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 3 p.) yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, UAB „Autopretenzija“ yra uždaroji akcinė bendrovė, teikianti konsultacijų paslaugas, tačiau neturinti teisės atstovauti pagal pavedimą CPK 56 str. prasme. Išlaidos, patirtos sumokant už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui ir (ar) atlyginimas už procesinio dokumento parengimą, kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 str. 1 d., nei į CPK 88 str. 1 d. 10 p. reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamos iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Autopretenzija“ (t. y. subjektui, neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą CPK 56 str. prasme) sumokėjo už dviejų pretenzijų (t. y. procesinių dokumentų) parengimą bei už kitas konsultacijos paslaugas, susijusias su teisiniu procesu, taigi, darytina išvada, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo ir yra nepagrįstos, taigi –nepriteistinos.
Atsiliepimas
18. Ieškovas T. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Atsiliepimas
19.1. Nurodė, kad atsakovas byloje nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė ir net nekėlė ekspertizės skyrimo klausimo. Atsakovui buvo sudarytos galimybės viso proceso metu teikti ir rinkti savo įrodymus, t. y. atlikti automobilio apžiūrą, kreiptis į kvalifikuotas automobilių remonto paslaugų įmones, apklausti liudytojus ir pan. Negana to, pats atsakovas buvo kviečiamas į automobilio apžiūrą, kuri buvo atlikta specializuotoje automobilių remonto paslaugas teikiančioje įmonėje – UAB „Turbobaltic“, tačiau atsakovas į automobilio apžiūrą net neatvyko. Taigi atsakovas viso ginčo metu, t. y. tiek ikiteisminėje bylos stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, tačiau tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti naujus reikalavimus ir prašyti byloje skirti ekspertizę. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės skyrimo vertinami kaip nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nei atsakovo atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl atmestini kaip procesiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę, nes šio pobūdžio ginčuose teismas nėra aktyvus. Šiuo atveju pats atsakovas, manydamas, kad byloje tikslinga skirti teismo ekspertizę, turėjo visas CPK jam suteiktas teises, tačiau jomis aktyviai ir savalaikiai nesinaudojo.
19.2. Pažymėjo, kad esminiai automobilio trūkumai paaiškėjo ieškovui tos pačios kelionės metu, įsigytu ginčo automobiliu grįžtant iš Vilniaus į Kauną. Ieškovas įsigytu Automobiliu naudojosi įmanomai trumpiausią laiką, t. y. per vieną dieną nuvažiuodamas vos 84,9 km atstumą. Taigi atsakovo teiginiai, kad neva automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovo netinkamo naudojimosi automobiliu, neatlaiko jokios objektyvios kritikos.
19.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad teismas rėmėsi tik UAB „Turbobaltic“ apžiūros aktu ir UAB „Ausegra“ el. laišku su automobilio trūkumų aprašymu, pažymėjo, kad į bylą buvo pateikti ne tik UAB „Turbobaltic“ apžiūros aktas ir UAB „Ausegra“ el. laiškas, tačiau 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. sausio 25 d. į bylą buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai: advokato Jono Bložės paklausimas UAB „Turbobaltic“ atsakymas; UAB „Turbobaltic“ 2023 m. birželio 16 d. defektinio akto priedai; 2023 m. balandžio 29 d. atliktos diagnostikos duomenys, kurie papildo ir patvirtina, kad ginčo automobilio trūkumų faktą, jų šalinimo išlaidas bei tai, kad nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai.
19.4. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas automobilio trūkumus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas ne tik vertino pateiktų rašytinių įrodymų visumą, tačiau įvertino ir medžiagai neprieštaraujančias ir logiškas išvadas, o konkrečiai: atsakovas i) pardavė ginčo automobilį po mėnesio laiko, ii) mažesne kaina nei pats pirko, todėl automobilio variklio trūkumai turėjo būti žinomi atsakovui ir egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Būtent atsakovo pareigos atkleisti jam žinomą informaciją apie parduodamo naudoto daikto trūkumus pareiga lėmė esminį pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.
19.5. Teismas UAB „Autopretenzija“ ieškovo patirtas išlaidas visiškai pagrįstai priskyrė prie nuostolių, o ne bylinėjimosi išlaidų, kas atitinka visišką nuostolių atlyginimo principą. Atsakovas nepagrįstai ieškovo patirtas išlaidas priskiria prie bylinėjimosi išlaidų teigdamas, kad ieškovui paslaugas teikusi įmonė UAB „Autopretenzija“ nepatenka į subjektų sąrašą, turinčių teisę būti atstovais pagal pavedimą. Ieškovas kreipėsi į įmonę UAB „Autopretenzija“, kuri padėjo parengti ir pateikti argumentuotas pretenzijas atsakovui siekiant ginčą išspręsti ne teismine tvarka. Šioje stadijoje (ginčą sprendžiant ne teismo tvarka) netaikoma atsakovo nurodoma CPK norma atstovams, kurie turi teisę būti atstovais pagal pavedimą. Nei civilinio proceso kodeksas nei kituose teisės aktuose pirkėjui nėra pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje kreiptis teisinės pagalbos į advokatus ar advokatų padėjėjus. Ieškovas, kuris neturi patirties sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, kreipėsi ne dėl teisinės pagalbos, o dėl automobilio trūkumų nustatymo, komunikavimo su atsakovu paslaugų siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Visgi, atsakovas užėmė pasyvią poziciją ir su ieškovu nebendradarbiavo, todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos 605 Eur išlaidos už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas priskirtinos prie ieškovo patirtų nuostolių, kurių nebūtų atsiradę, jei pats atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
22. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2023 m. balandžio 23 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas už 3 300 Eur pardavė ieškovui naudotą automobilį Peugeot 5008. Sutartyje automobilio trūkumų nebuvo nurodyta.
23. Nustatyta, kad ieškovui 2023 m. balandžio 28 d. važiuojant keliu Vilnius–Kaunas, automobilis Peugeot 5008 sugedo ir turėjo būti partemptas į Vilnių.
24. 2023 m. balandžio 29 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, kurios metu fiksuoti variklio valdymo bloko sistemos gedimai: 1) turbokompresoriaus slėgio reguliavimo gedimas; 2) alyvos slėgio jutiklis signalizavo per mažą slėgį; 3) uždegimo pertrūkiai cilindruose. 2023 m. balandžio 30 d. ieškovas trumpąja žinute pranešė atsakovui, jog paaiškėjo, kad automobilis turi variklio defektą.
Žemesnės instancijos teismas
25. 2023 m. gegužės 5 d. trumpąja žinute ieškovas informavo atsakovą, kad kviečia jį atvykti į automobilio apžiūrą, kurią vykdys UAB „Turbobaltic“. Į apžiūrą atsakovas neatvyko.
26. UAB „Turbobaltic“ 2023 m. birželio 16 d. apžiūros akte nurodyta, kad nėra kompresijos antrame cilindre, defektų šalinimo preliminari kaina 3 000 Eur. UAB „Turbobaltic“ 2023 m. gruodžio 19 d. elektroniniame laiške patikslino, kad kompresijos trūkumas galėjo atsirasti dėl nesandarių cilindrų vožtuvų. UAB „Ausegra“, kuri užsiima automobilių remontu, 2024 m. sausio 25 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad, susipažinus su UAB „Turbobaltic“ apžiūros aktu ir kompiuterinės diagnostikos rezultatais, galima teigti, jog: 1) kompresijos nebuvimas viename iš cilindrų yra mechaninis variklio gedimas: nesandarūs galvutės vožtuvai – įsiurbimo arba ištemimo, arba sudilę stūmoklio kompresiniai žiedai; 2) variklio slėgis per mažas; 3) sugedęs deguonies jutiklis; 4) preliminari remonto kaina nuo 4 000 Eur.
27. Nustatyta, kad ieškovas atsakovui pateikė 2023 m. liepos 14 d. rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kuria prašė: atsiimti automobilį, grąžinant ieškovui sumokėtą 3 300,00 Eur sumą, nutraukti Sutartį bei kompensuoti patirtas išlaidas 597,93 Eur UAB „Turbobaltic”, Regitra išlaidos bei UAB „Autopretenzija” konsultacija rengiant pretenziją. Nustatė 10 dienų terminą pretenzijai išnagrinėti ir susisiekti su ieškovu. Praėjus nustatytam terminui ir nesulaukus iš atsakovo atsakymo, ieškovas pakartotinai 2023 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovui pakartotinę pretenziją, tačiau atsakymo iš atsakovo negavo.
28. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo M. C. 2023 m. balandžio 23 d. sudarytą Sutartį, taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovui grąžinti 3 300 Eur, o atsakovui iš ieškovo grąžinti automobilį Peugeot 5008, priteisti iš atsakovo 200 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidų ir 155,93 Eur automobilio registravimo išlaidų atlyginimą, 605 Eur išlaidų už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinio reikalavimus tenkino visiškai, t. y. nutraukė 2023 m. balandžio 23 d. Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo T. V. ir atsakovo M. C.; priteisė ieškovui T. V. iš atsakovo M. C. 3 300 Eur; įpareigojo grąžinti automobilį Peugoet 5008 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo T. V. atsakovui M. C.; priteisė ieškovui T. V. iš atsakovo M. C. 960,93 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 841 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
30. Atsakovas M. C. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl ekspertizės skyrimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
31. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti ginčo automobilio trūkumus. Nurodė, kad nepaisant to, jog teismo posėdis buvo žodinis, į šį posėdį nebuvo pakviestas ekspertas, galintis duoti vertingus bylos aplinkybėms išsiaiškinti parodymus. Pažymėjo, kad paskyrus teismo ekspertizę būtų galima nustatyti faktus (t. y. automobilio gedimo atsiradimo momentą, automobilio gedimo egzistavimo faktą prieš perduodant jį ieškovui, ieškovo (ne)prisidėjimą prie automobilio gedimo atsiradimo ar pablogėjimo ir pan.). Teismas nepagrįstai nepaskyrė teismo ekspertizės ir (ar) neapklausė eksperto, siekiant nustatyti itin svarbias bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti bylos šalių nurodomas aplinkybes ir nulemti teisingą bei protingą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).
34. Kolegija pažymi, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovas, teigdamas, kad automobilio gedimas atsidaro ar jo pablogėjimą lėmė ieškovo veiksmai (netinkamas automobilio eksploatavimas), ar tai, kad gedimas atsirado po ginčo automobilio perdavimo ieškovui, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, o teismas savo iniciatyva neturėjo pareigos skirti ekspertizės, kadangi nagrinėjama byla nėra priskirta byloms, kuriose teismas turi būti aktyvus.
35. Kadangi atsakovas visos pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma. Apelianto apeliacinės instancijos teisme išreikšta pozicija, kad tik paskyrus ekspertizę nagrinėjamoje byloje buvo galima nustatyti bylai reikšmingus faktus (dėl ginčo automobilio gedimo atsiradimo momento ar šį gedimą lėmusių veiksnių), prieštarauja paties atsakovo procesiniam elgesiui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet klausimo dėl ekspertizės skyrimo būtinumo apeliantas net nekėlė.
36. Pažymėtina, CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Minėta, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes (dėl ekspertizės skyrimo būtinumo), kurių pirmosios instancijos teisme nenurodė ir reikalavimo skirti ekspertizę nereiškė. Taigi, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės skyrimo, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, vien šiuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodymų vertinimo
37. Apeliantas teigia, kad teismas iš esmės vadovavosi prielaidomis, kurios jokiu priežastiniu ryšiu nėra susijusios su automobilio gedimo egzistavimo ir (ar) gedimo nuslėpimo faktu ir jokiais būdais neturėtų būti laikomos ieškovo reikalavimų pagrįstumą įrodančiomis išvadomis. Pažymėjo, kad teismas vadovavosi išskirtinai tik UAB „Turbobaltic“ 2023 m. birželio 16 d. apžiūros akte bei UAB „Ausegra“ elektroniniame laiške pateikta medžiaga, kas nulėmė neteisingą ir nepagrįstą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą ir vieningo visų įrodymų viseto nebuvimą. Į bylą pateiktuose įrodymuose nėra konkrečiai nurodoma, kad automobilio gedimai egzistavo prieš automobilio perdavimą ieškovui, priešingai. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl galimo ieškovo prisidėjimo prie automobilio gedimo atsiradimo ir (ar) pabloginimo. Teismas neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, taip pat visiškai nepašalino ir nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl tikėtino ieškovo prisidėjimo prie automobilio gedimo atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ginčo automobilis jau turėjo gedimą jo pardavimo metu, ir tai, kad variklio gedimas nebuvo akivaizdus ir be specialios apžiūros, kol nepasireiškė gedimo pasekmės, negalėjo būti pastebėtas, bei tai kad gedimas yra esminis, todėl ieškovas negali jo naudoti pagal paskirtį, konstatavo įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. UAB „Turbobaltic“ defektinį aktą ir jo priedus, UAB „Turbobaltic“ atsakymą į paklausimą, 2023 m. balandžio 29 d. atliktos diagnostikos duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitam neprieštarauja, taip pat sutampa su ieškovo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu teiktais paaiškinimais. Kolegija neturi pagrindo šių byloje esančių įrodymų vertinti kitaip. Juolab, kad pats atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Atsakovo argumentai, kad automobilio trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo ar, kad jie atsirado dėl ieškovo kaltės, grindžiami tik prielaidomis, kad automobilis galėjo sugesti, kadangi ieškovas jį arba netinkamai eksploatavo, arba padidino gedimo apimtį, kai automobiliu važiavo degant įspėjamajai lemputei, o vėliau jį partempiant į Vilnių. Šių aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiais byloje leistinais įrodymais.
40. Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu ir byloje esančia medžiaga nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kolegijos vertinimu, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir / arba padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
41. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas.
Dėl išlaidų už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas priteisimo
42. Teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 605 Eur dydžio išlaidas ieškovo patirtas už UAB „Autodiagnostika“ suteiktą pagalbą.
43. Iš byloje pateiktų UAB „Autopretenzija“ ieškovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Autopretenzija“ sumokėjo 363 Eur sumą pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT21098 ir 242 Eur sumą pagal 2023 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT21040 už konsultacijas dėl ginčo transporto priemonės (pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimas, konsultavimas dėl defektavimo ir kt.). Iš viso patyrė išlaidų 605 Eur sumai.
44. Apeliantas nesutinka, jog teismas sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisė išlaidas už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad priteisti išlaidas už parengtas pretenzijas ir teisinį konsultavimą iš subjekto, neturinčio teisės atstovauti pagal pavedimą, visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. UAB „Autopretenzija“ yra uždaroji akcinė bendrovė, teikianti konsultacijų paslaugas, tačiau neturinti teisės atstovauti pagal pavedimą. Todėl išlaidos, patirtos sumokant už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui ir (ar) atlyginimas už procesinio dokumento parengimą, kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 str. 1 d., nei į CPK 88 str. 1 d. 10 p. reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamos iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
45. Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė iš atsakovo priteisti 605 Eur dydžio išlaidas už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas, kaip patirtus nuostolius, siekiant ne teismo tvarka išspręsti kilusį ginčą su atsakovu.
46. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė dvi UAB „Autopretenzija“ 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 5 d. parengtas pretenzijas, adresuotas atsakovui. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas iš tiesų kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, jog ši įmonė padėtų jam išspręsti ginčą su atsakovu neteisminiu būdu. Todėl laikytina, kad ieškovo patirtos 605 Eur dydžio išlaidos už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas yra realios, susiję su ginču, todėl pirmosios instancijos pagrįstai šias išlaidas priskyrė ieškovo nuostoliams CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme ir juos priteisė iš atsakovo.
48. Kolegija pažymi, kad atsakovo skunde nurodomos aplinkybės, kad UAB „Autopretenzija“ neturėjo teisės atstovauti ieškovo pagal pavedimą, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi jokie teisės aktai nenumato, jog siekiant ginčą išspręsti ne teismo tvarka pirkėjas turi būti atstovaujamas atstovo pagal pavedimą.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų ir išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
52. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui iš apelianto priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo M. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.