Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Kauno kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 8 mėnesiams ir 100 MGL, tai yra 5 000 Eur, dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK redakcijai, peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, nustatyta galutinė subendrinta 8 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL, tai yra 5 000 Eur, dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis pakeista ir nustatyta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL, tai yra 5 000 Eur, dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 4 d.

Anksčiau teistas 14 kartų, už juos visus atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos 67 nusikalstamos veikos.

Lygtinio paleidimo komisijos Kauno kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Komisija nutarime nurodė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra nuteistasis J. K. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, motyvacija darbui. Nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, dirba už laisvės atėmimo vietų ribų, įgijęs profesiją, nuo 2021 m. spalio mėn. gali be palydos vykti į darbo vietą, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, jų metu elgiasi rūpestingai bei atsakingai, atlieka savanorystę, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis įvykdė visas ankstesnes Komisijos skirtas rekomendacijas, geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, deda pastangas juos valdant. Nors teistas daug kartų, tačiau jo nusikaltimai nėra labai pavojingi visuomenei grėsmių sveikatai ir gyvybei požiūriu, nepastebėta, kad nuteistasis turi polinkių į smurtą ir agresiją. Lygtinio paleidimo metu problemų dėl gyvenamosios vietos ar darbinės veiklos (kadangi turi realų darbo pasiūlymą) kilti neturėtų, turi aiškius ateities planus, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, laukia šeimos pagausėjimo, turi didelius finansinius įsiskolinimus, supranta pareigą juo grąžinti, turi teigiamą nuostatą turimų ieškinių savanoriškam dengimui ir juos dengia. Nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išskirtiniu pozityvumu nuteistojo elgesys nepasižymi, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Visos aukščiau aptartos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei lengvąją grupę. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau, įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti valdomi iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, nuostatos; lėšų tvarkymas ir pajamos) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančią medžiagą, o būtent tai, kad, nors stebima teigiama nuteistojo mąstymo ir elgesio dinamika, tačiau ši sritis susijusi su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis sumenkindavo padarytų nusikaltimų pobūdį mastą, nurodė, kad nusikaltimus darydavo, siekdamas greitos gausios finansinės naudos ir neapsvarstydamas visų galimų pasekmių.

Nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai veiksniai (palaikomi santykiai su artimaisiais, kurie jam teikia moralinę ir finansinę paramą; dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse; adaptyvūs tarpasmeniniai įgūdžiai), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta mąstymo ir elgesio sritis glaudžiai susijusi su lėšų tvarkymu ir pajamomis. Nustatyta, kad nuteistojo nusikaltimų motyvas – noras neteisėtai praturėti. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, nuteistojo atžvilgiu išduoti 28 vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, priskaičiuota sumokėti 439 963,70 Eur, sumokėta 1 871,12 Eur, savanoriškai dengė 421,74 Eur. Pažymėtina, kad per daugiau nei 6 mėnesius (nuo 2024 m. birželio 11 d.) skoloms padengti buvo sumokėta tokia pati suma, tai yra 1 871,12 Eur, taip pat savanoriškai padengta skolos dalis, tai yra 421,74 Eur, išliko nepakitusi. Taigi, nors nuteistasis dirba, turi pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms apmokėti ir ši aplinkybė jį charakterizuoja teigiamai, tačiau stinga lėšų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti.

Be to, nors nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 3 kartus ir šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau stinga jo skatinimo atvejų. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 4 kartus (2021 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. kovo 21 d. ir 2024 m. gegužės 16 d.), tačiau paskutinis skatinimas jo atžvilgiu buvo skirtas beveik prieš vienerius metus. Tai patvirtina, kad stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau ji yra nepakankama išimtinės teisės, numatytos BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymui.

Nuteistasis problemų dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo neturi, palaiko santykius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, dirba, atlieka savanorystę, problemų, susijusių su alkoholio vartojimu neturi, valdo kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas ir tai J. K. charakterizuoja teigiamai. Vis tik pažymėtina, kad J. K. savęs vertinimas stokoja tikroviškumo – kalbant apie ateities planus, mano, kad turimus teismo priteistus didelius vykdomuosius ieškinius yra realu padengti per 5 – 7 metus. J. K. iki įkalinimo užsiėmė individualia veikla, tačiau individualios pažymos turėjimas savaime darbo neužtikrina, o ir nusikalstamo elgesio motyvai parodo, kad gaunamų lėšų neužteko, nuteistasis nusikalstamomis veikomis siekė finansinės naudos.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai, tačiau įvertinus J. K. neatliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie turi neabejotinos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, paskatinimų stoką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog J. K. šiuo metu dar nedaro pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam J. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2025 m. vasario 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.