- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-366-844/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13709-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- J. K.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 8 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka viso pagal keturiolika teismo nuosprendžių: Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis, nuteistajam šiais nuosprendžiais paskirtos bei 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) pakeitimams kai kurios iš jų vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis pakeistos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimas bei 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 4 d., jos pabaiga – 2027 m. rugsėjo 4 d.
3. Komisijos 2024 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, įvykdė Komisijos rekomendacijas, geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, dalyvauja siūlomose intervencinėse priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus, taip pat stebima teigiama nuostata turimų ieškinių savanoriškam dengimui, padengtos visos buvusios baudos už laisvėje padarytus administracinius nusižengimus. Be to, J. K. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, galiojančių nuobaudų neturi. Jis taip pat formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę bei laisvėje turi realų darbo pasiūlymą. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija sprendė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl tęsti pataisos procesą gali ir nebūdamas struktūruotoje aplinkoje.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Teismas konstatavo, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, taip pat pripažino, jog jis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau padarė išvadą, kad ši pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir nekelianti abejonių, kad nuteistasis jau yra pasikeitęs tiek, jog išėjęs į laisvę laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.
5. Nuteistasis J. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Komisija nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą, bei perrašo Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymi, jog pirminio vertinimo metu, atlikto 2020 m. sausio 8 d., buvo nustatyta vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika, kuri visų pakartotinių vertinimų metu pasižymėjo mažėjančia skaitine išraiška. Nuolatinis skaitinės išraiškos mažėjimas, rizikos vertinimo iš „vidutinės“ į „žemą“ pokytis, nuteistojo nuomone, atspindi akivaizdžią pažangą. Be to, lygtinis paleidimas taikomas ir be akivaizdžios pažangos, kadangi įstatymas numato, jog lygtinai paleisti gali būti nuteistieji, kurių rizika pakartotinai nusikalsti yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Dėl to, jis atitinka, ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.
Šalies argumentai
5.2. Toliau skunde J. K. nurodo, jog skundžiamos nutarties teiginys, kad nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugais bei nuostatomis, vis dar yra itin aktualios ir privalo būti koreguojamos iš esmės, suponuoja, jog nutartį priėmusi teisėja nepakankamai vertina Komisijos ir kvalifikuoto specialisto parengtos socialinės išvados duomenis, kuriuose yra teigiama, kad šiuo metu stebima vidinė jo motyvacija palaikyti asmenybės ir vertybių pokytį, o apsauginiais veiksniais laikomi ir apibūdinami stiprūs ir palaikantys socialiniai santykiais su artimaisiais. Teisėja taip pat teigia, kad savanoriškai dengiami įsiskolinimai bei nuolatinė ir pastovi darbo vieta už įkalinimo įstaigos ribų, padedanti dengti įsiskolinimus, kelia abejonių dėl būsimo finansinio stabilumo ir to, jog nuteistasis negrįš prie ankstesnio savo elgesio. Taip teisėja vertina elgesį tik nusikalstamos veiklos metu, sumenkindama jo dėtas pastangas, kurios pastebimos nuolat esančių šalia žmonių – įkalinimo įstaigos administracijos. Remiantis tokiais teiginiais, galima daryti prielaidą, kad praeityje atliktas netinkamas elgesys yra nekintamai atspindintis asmens gyvenimo esmę ir struktūrą, dėl ko lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) principai ignoruojami. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, o ne buvę teistumai, nusikaltimo pobūdis ir (ar) jų sunkumas, o šių istorinių veiksnių pabrėžimas pažeidžia non bis in idem principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtiną nekaltumo prezumpciją. Iš priimto apylinkės teismo sprendimo taip ir lieka neaišku, kokius dar kriterijus reikia atitikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš įstaigos.
5.3. Anot nuteistojo, apylinkės teismas teigdamas, jog neatliktos bausmės dalis yra gana didelė ir maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos itin trumpą laiką, ignoruoja faktą, kad jis yra atlikęs 2/3 bausmės, t. y. didžiąją jos dalį, ir Komisijos teiginius, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iš vidutinės į žemą, pažanga akivaizdi, rekomendacijas tendencingai vykdė. Nuteistasis taip pat nurodo sutinkantis, jog iš prasižengusio asmens tikimasis aukštesnių elgesio standartų, nei iš pavienių asmenų visuomenėje, tačiau toks požiūris atspindi diskriminuojančias nuostatas jo, kaip nuteistojo atžvilgiu, sumenkinant jo pastangas ir ignoruojant teisinį siekį padidinti lygtinai paleistų asmenų skaičių. J. K. taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas turėtų taikyti Europos Sąjungos normas ir vadovautis Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, kurie šiuo metu akcentuoja struktūruotos aplinkos naudą tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, rekomenduojant ją keisti mažiau struktūruota ir didinti sklandesnę integraciją į visuomenę. Be to, net ir taikius jam lygtinį paleidimą, jis nebūtų atleistas nuo bausmės atlikimo, tuo tik būtų sudarytos galimybės įgyventi Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus prabuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, minimalios intervencijos ir proporcingumo, atkuriamojo teisingumo principus, sumažinant išlaidas įkalinimo įstaigai, padidinant galimybę greičiau atlyginti žalą nukentėjusiems bei integruotis į visuomenę.
5.4. Skunde nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bylos nagrinėjimo metu dauguma nukentėjusiųjų prašė laisvės atėmimo bausmės neskirti, akcentuojant ribotas galimybes padengti ieškinius būnant įkalinimo įstaigoje. Dėl šios priežasties šiuo metu jis stengiasi dengti ieškinius kaip įmanydamas, o jam išėjus į laisvę, padengimo galimybės būtų didesnės. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmė, įvertinus BK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. birželio 1 d., jam skirta už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas atmestinas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, J. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, privalomai atliktiną bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto reglamentavimo, įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – tai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, kai nustatytoji nepriskiriama žemai. J. K. 2014 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, priešingai nei mano J. K., net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. O šiuo atveju daryti neabejotiną išvadą, kad J. K. jau yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, dar negalima.
9. Remiantis J. K. socialinio tyrimo išvada nustatyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi jam 2020 m. kovo 24 d. sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano, kuris buvo koreguojamas 2021 m. rugsėjo 16 d. bei 2023 m. kovo 15 d. Tai yra, jis reguliariai lankėsi pas psichologą, dalyvavo individualiuose prevencinio pobūdžio pokalbiuose apie įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi bei elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“, dirbo. Taip pat J. K. aktyviai dalyvavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime rengtose sporto varžybose, „Protų mūšyje“, jogos, kūrybinių dirbtuvių užsiėmimuose, Kauno Pusiaukelės namų užimtumo specialistų organizuojamose veiklose, savanoriavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir 2023 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo profesinį išsilavinimą su viduriniu išsilavinimu. Būdamas įkalinimo įstaigoje J. K. taip pat sumažino savo turimus įsiskolinimus – sumokėjo baudas, jam skirtas už padarytus administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus, o pagal bausmės atlikimo vietoje gautus antstolių vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo priverstinai išskaičiuota 1 871,12 Eur bei dar 421,74 Eur nuteistasis atlygino savanoriškai. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog J. K. rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinama viso šešis kartus. Atlikus pirminį šios rizikos vertinimą 2020 m. sausio 8 d., nuteistasis buvo priskirtas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. 2021 m. vasario 17 d., 2022 m. vasario 22 d., 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. atliktų vertinimų metu taip pat buvo nustatyta vidutinė J. K. rizika pakartotinai nusikalsti. 2024 m. birželio 14 d. atlikto vertinimo metu nuteistasis priskirtas jau žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei.
10. Ankstesnėje pastraipoje aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai, yra orientuotas į savo kriminogeninių veiksnių valdymą bei yra padaręs pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, vien šių aplinkybių buvimas dar neįrodo, jog nuteistasis jau atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Tam, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas, pažanga turi būti ne bet kokia, o pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat paminėtina, jog, nors šiuo atveju Komisija, remdamasi socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, nutarė J. K. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinti, tai teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami J. K. pokyčiai, tačiau jie neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas motyvuodamas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo J. K. taikymo įvertino tai, kad šiuo metu nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokia ji buvo nustatyta tik 2024 m. birželio 14 d. atlikto vertinimo metu, ir remdamasis šiais duomenimis padarė išvadą, kad nuteistojo daroma pažanga, keičiant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, dar nėra tokia akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl tolimesnio jo elgesio bei to, jog nuteistasis jau yra tiek pasikeitęs, jog išėjęs į laisvę laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Žemesnės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos, vedinas malonumo asmeninėms ir šeimos pramogoms išleisdavo dideles pinigų sumas per labai trumpą laiką, o atsiradusį finansinį stygių spręsdavo vėl nusikalstamu būdu. Be to, jis prieš suėmimą gausiai ir dažnai vartojo alkoholį, rizikingai vairuodavo, laisvėje keletą kartų yra naudojęs apskaičiuotą fizinį smurtą pamokymo, pagarbos siekio vardan. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ankstesnių vertinimų metu J. K. nejautė apgailestavimo, kaltės jausmo dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių. Šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos kaip atskleidžiančios tai, kad nuteistojo elgesyje vyrauja probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugais bei nuostatomis, kurios vis dar yra itin aktualios ir privalo būti koreguojamos iš esmės.
12. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad J. K. yra nustatyti ne tik kriminogeniniai, t. y. jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir apsauginis veiksnys – stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai, tačiau padarė išvadą, jog jo buvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis laisvėje nenusikals. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė socialinio tyrimo duomenimis, iš kurių matyti, jog ir prieš nusikalsdamas nuteistasis turėjo palaikančius socialinius santykius bei visas realias galimybes gyventi bei kurti ateitį nenusikalsdamas, tačiau, nepaisant to, pasirinko priešingą teisei elgesį, dėl ko šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat buvo įvertinti ir Komisijos nutarime išskirti gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai, tai yra tai, jog nuteistasis turi realią galimybę įsidarbinti bei patvirtintą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, pripažįstant, jog jie nors ir yra reikšmingi, tačiau negali būti pripažįstami išskirtiniais, kadangi nuteistojo praeityje padaryti nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekiu ir jis iki šiol turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos savanoriškai dengti pradėjo santykinai vėlai. Tokių argumentų kontekste skundžiamoje nutartyje buvo pastebėta ir tai, kad ankstesnio jo vertinimo metu nuteistasis planavo inicijuoti procesą dėl jo, kaip fizinio asmens bankroto, tokiu būdu siekiant nusiimti finansinę naštą, ir tik po atlikto paskutinio vertinimo buvo nustatyta, jog jo turimi įsiskolinimai yra mažinami priverstinai juos išieškant iš gaunamo atlyginimo bei nuteistajam juos dengiant savanoriškai. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog duomenys apie patvirtintą nuteistojo įsidarbinimo galimybę yra pateikti tik 2022 m. gruodžio 30 d., ir nėra atnaujinti, todėl jie neleidžia daryti išvados, jog Komisijos nutarime akcentuota aplinkybė dėl galimybės įsidarbinti yra itin reikšminga ir išskirtinė nuteistajam siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę. Be to, su specifiniais gyvenamosios vietos sunkumais jis nesusidūrė ir būdamas laisvėje ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Apibendrindamas visa, kas nurodyta, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistajam nustatyti apsauginiai ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai neatsveria J. K. elgesyje vyraujančių probleminių sričių, dėl ko nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje negali būti pripažintas baigtu ir privalo būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje ir savo nusikalstamą elgesį koreguojant iš esmės.
13. Motyvuodamas savo sprendimą, apylinkės teismas taip pat nurodė ir tai, kad J. K. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos itin trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
14. Aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms bei argumentams, kuriais jos grindžiamos, sprendžia, jog jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada, bei pakankami daryti pagrįstą išvadą, jog J. K. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Nors nuteistasis pagrįstai nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau nei šis faktas, nei tai, kad dėl BK pataisų dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo perkvalifikuotos, taikius BK 3 straipsnio 2 dalies bei BPK 362¹ straipsnio 4 dalies nuostatas, ir nebėra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, nėra jokios jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir savaime nesudaro pagrindo labiau tikėtis, kad, paleistas lygtinai, jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė anksčiau skirta nebuvo, bet teistas jis buvo ne kartą. J. K. bausmę atlieka net pagal keturiolika jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių už eilę nusikalstamų veikų. Kai kurias iš nusikalstamų veikų jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, iki pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę jis buvo baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemokėjo, kas patvirtina, jog nuteistasis visiškai ignoravo įstatymų imperatyvus ir savo asmeninių poreikių, visų pirma, materialinės gerovės, siekė nepaisydamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į apylinkės teismo nepaminėtą aplinkybę, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – buvo tris kartus baustas drausmine tvarka už įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymą, paskutinė nuobauda jam paskirta prieš mažiau nei dvejus metus – 2022 m. spalio 15 d. Atsižvelgęs į šias itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, turimus duomenis apie jo negebėjimą paklūsti nustatytoms elgesio taisyklėms net ir struktūruotoje aplinkoje, o taip pat įvertinęs ir tai, jog nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos neatlikus dar pakankamai reikšmingos laisvės atėmimo bausmės dalies – daugiau kaip 3 metų laisvės atėmimo (atlikta bausmės dalis šiuo metu sudaro tik 1/2, o ne 2/3 paskirtos bausmės, kaip neteisingai nurodoma skunde), apygardos teismas sprendžia, kad lygtinio paleidimo institutas J. K. galėtų būti taikomas tik nustačius teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje, mąstyme bei kitose srityse stabilumą. O šiuo atveju, nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinus paskutinio jo nubaudimo drausmine tvarka laiką, tai, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti buvo pripažinta kaip žema tik 2024 m. birželio 14 d., taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie tai, kad ankstesnių vertinimų metu nuteistasis parodė aiškų nenorą dengti ne tik įsiskolinimus, susidariusius dėl nesumokėtų administracinių nuobaudų, bet ir žalos, kurią jis padarė nukentėjusiesiems savo nusikalstamais veiksmais, menkino savo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mąstą, kaltino pareigūnus, kad šie neužkardė jo daromų nusikalstamų veikų, tuo teisindamas savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamas veikas, yra akivaizdu, jog daryti išvados apie tokių pokyčių stabilumą dar negalima. Nuteistasis dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus, kad jo pastangos, dėtos sumažinti turimas skolas, taip pat pastangos, valdant kriminogeninius veiksnius gyvenimo stilius ir draugai srityje, nebuvo nulemtos išimtinai tik siekio, kad Komisija, o vėliau ir teismas priimtų nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam taikymo.
15. Nors J. K. yra teisus, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio ir tai negali būti laikoma nuteistojo diskriminavimu. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, taip pat pažymima, jog nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kaip kad teigiama J. K. skunde, kadangi svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Iš jau aptarto skundžiamos nutarties turinio taip pat yra akivaizdu, jog vien šios aplinkybės, kaip ir nuteistojo neatliktos bausmės dalies dydis, ir nenulėmė sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo J. K. taikymo priėmimo.
16. Apygardos teismas neginčija skunde nurodomų aplinkybių, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, kad taikius nuteistajam šį institutą jis turėtų galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir, jei iš tiesų tai padarytų, nukentėjusiesiems priteistos piniginės sumos žalai atlyginti būtų greičiau atlygintos. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas nekvestionuoja ir to, kad vis dažniau yra akcentuojama probacijos instituto vaidmuo ir reikšmė sėkmingai laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų reintegracijai į visuomenę. Tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių skundo autorius šiuo metu pilnai dar neatitinka.
17. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo pastangos vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose, vidaus tvarkos ir režimo taisyklių nepažeidinėjimas nuo 2022 metų spalio mėnesio, nors dar ir nėra pakankamos pastangos lygtinio paleidimo taikymui, nėra nepastebimos ar nuvertinamos. Kaip matyti iš J. K. asmens bylos, jos suteikė pagrindą pakeisti bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam (šiuo metu bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje), taip pat nuteistasis keturis kartus buvo skatintas, jam leista išvykti trumpalaikių išvykų į namus.
18. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo priimtą nutartį, skunde nėra pateikta, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.