Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-19-19, kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta galutinė devynių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL bauda. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi pakeista 2023 m. liepos 3 d. nutartis ir nuteistajam paskirta galutinė devynių metų su 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 4 d.

Anksčiau teistas.

(duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-19, kuriuo buvo atsisakyta nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad didelė neatlikta bausmės dalis, 14 kartų teistas, taip pat ir už sunkių nusikaltimų padarymą, nusikaltimus vykdė tiek vienas, tiek su bendrininkais, nustatyti bausmės vykdymo sąlygų atidėjimo pažeidimai. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ toks vertinimas išlieka vis dar vidutinis, nuteistasis turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra išnaudojęs visų galimybių socialiai reabilituotis, yra dar ne visiškai pasiruošęs integracijai į visuomenę, gyvenimui laisvėje ir visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa (duomenys neskelbtini) kalėjimo medžiaga: (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. RV-19-19 netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, posėdžio protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. RV-19-19 netaikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo pagal specializuotą tvarkos aprašą bausmės atlikimo vietoje ir šiuo metu nėra identifikuojamų didėlės žalos rizikos požymių, vykdo darbinę veiklą, mokosi profesijos, užsiima savanoryste, siekia atlyginti žalą nukentėjusiesiems, papildomai dengia savanoriškai turimus vykdomuosius ieškinius, daugiau nei dvejus metus neturi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat neturi neįvykdytų administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus, vykdė lygtinio paleidimo komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl resocializacijos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad J. K., nors ir daugiau nei dvejus metus neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau daugiau kaip dvejus metus jis taip pat nebuvo skatintas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta išliekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (14 ir daugiau teistumų); problemų identifikavimo ir sprendimo sunkumai; poelgių pasekmių nepakankamas įsivertinimas; ateities planavimas remiantis į nestabilų pagrindą; negebėjimas keistis per neigiamas patirtis ir jų analizę; turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų kurie yra ydingos savivokos ir gyvenimo būdo pasekmė; ankstesnio nuteistojo socialinės elgsenos modelis sudarė galimybes nusikalsti, kelias nusikalstamas veikas yra padaręs veikdamas bendrininkų grupę; neapgalvoja visų įmanomų savo poelgių pasekmių; kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų apraiškos, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis teistas 14 kartų (padarytos 67 nusikalstamos veikos), t. y. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, suklastojo dokumentus, pagrobė svetimą turtą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už juos visus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje pirmą kartą ir anksčiau nėra atlikęs laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo būdo – nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio – jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas, kadangi ankstesni nusikaltimai gali būti siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi.

Nuteistojo nusikalstamas elgesys yra glaudžiai susijęs su jo pasirinktu gyvenimo būdu, todėl tikėtina, jog jam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos jo nusikalstamas elgesys ateityje kartosis. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis vykdė visas resocializacijos plane numatytas priemones, yra padengta dalis jo turimo įsiskolinimo, o nepradėjo dirbti nes nebuvo darbo vietos, vis tik tokie skundo argumentai tik patvirtinta socialinio tyrimo išvadoje nurodomą motyvacijos keisti savo elgesį ir resocializuotis stoką, ko nuteistasis skundu nepaneigė: jis neįsidarbino, savanoriškai turimų finansinių įsiskolinimų nepadengė. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad paleistas lygtinai jis turės gyvenamąją vietą, tačiau teismas šios aplinkybės kaip išskirtinai teigiamos nevertina, kadangi kaip matyti iš asmens bylos duomenų, sunkumų dėl gyvenamosios vietos jis neturėjo ir būdamas laisvėje, tačiau tai jo nuo pakartotinio nusikalstamumo neapsaugojo, todėl nėra sprendžiama, kad apsaugotų ir lygtinio paleidimo atveju. Kartu skunde nurodoma, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu buvo priimti teismų sprendimai dėl jam paskirtų bausmių švelninimo, kuriems įtakos turėjo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo įstatymo pakeitimai. Teismo vertinimu, tai, kad nuteistojo teisinė padėtis buvo sušvelninta, nagrinėjamo skundo kontekste, neturi jokios įtakos, kadangi lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas su nuteistojo asmens elgesio pokyčiais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau ne su teismų priimtais sprendimais, dėl įstatymo švelninančio nuteistojo teisinę padėti, priėmimu. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, vis tik įvertinus bylos duomenis nuteistojo požiūris į darbą visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo vienareikšmis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo pradžių rodė teigiamą darbinę motyvaciją, bet dėl prastai atliktų pavestų užduočių buvo atleistas iš darbo virtuvėje, vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje ir šiuo metu vėl dirba. Taip pat nevienareikšmis ir nuteistojo požiūris į mokslą, nes kaip pats teigia ateityje pagal specialybę dirbti nežada, įsidarbino tik norėdamas įgyti 12 klasių išsilavinimą, kadangi būdamas laisvėje nors ir išklausė 12 klasių kursą, tačiau neišsilaikė egzaminų. Toks nuteistojo nepastovus požiūris tiek ir mokslą, tiek į darbą, šiuo metu negali būti vertinamas teigiamai kaip neabejotinas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad veikos, už kurių įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos siekiant finansinės naudos, o dabartinė, dar nestabili darbinė patirtis, teismo vertinimu gali skatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. K. neatliktos bausmės dalis, skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai ir 5 mėnesiai – įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo J. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-19-19, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.