Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta galutinė devynių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL bauda. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi, atsižvelgiant į įstatymų pasikeitimus, nuteistajam paskirta galutinė devynių metų ir 100 MGL dydžio bauda.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ toks vertinimas išlieka vis dar vidutinis, nuteistasis turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra išnaudojęs visų galimybių socialiai reabilituotis, yra dar ne visiškai pasiruošęs integracijai į visuomenę, gyvenimui laisvėje ir visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo J. K. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad J. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo nuomonė apie save bei išskirtinis formalaus pagrindo vertinimas, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi teismas įvertina visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat vertina asmens elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neprioritizuodamas atskirų bausmės atlikimo periodų, be to lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, o ne privalomai taikomas institutas.

Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą J. K. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika. Šią aplinkybę, kaip neleidžiančią spręsti dėl lygtinio paleidimo, Komisija tinkamai įvertino, kadangi kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, žema rizika yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kaip vidutinę reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažindamas, o tos pastangos yra tokios įtikinančios, kad teismui leistų daryti priešingą išvadą dėl lygtinio paleidimo nei padarė Komisija. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, tokios išvados teismas daryti negali, kadangi nustatyta, jog analogiškas nuteistojo pakartotinės nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas net keturis kartus – 2020 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 17 d., 2022 m. vasario 22 d., 2023 m. sausio 9 d. ir visus šiuos kartus J. K. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, kas teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo nepakankamas pastangas, mažinant numatytąją riziką. Ir šioje vietoje akcentuojama, jog nors nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinės rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 9 d., o klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo sprendžiamas tik liepos mėnesį, kas jo nuomone yra netikslus jo elgesio įvertinimas laike, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, planuojant tokių vertinimų atlikimo poreikį, tačiau pataisos įstaigos nėra įpareigotos atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą būtent prieš lygtinio paleidimo svarstymą, kadangi tokia priemonė būtų perteklinė. Taigi, kaip aukščiau aptarta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta ir jo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokiose srityse kaip – teisės pažeidimai, ankstesnis gyvenamosios vietos nepastovumas, darbinės patirties stoka, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Tokia gausa kriminalinių veiksnių, vertinama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudarantys pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų aktualus.

Kartu skunde nurodoma, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu buvo priimti teismų sprendimai dėl jam paskirtų bausmių švelninimo, kuriems įtakos turėjo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tačiau ir ši aplinkybė teismo paliekama nevertinama dėl dviejų aspektų. Visų pirma patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenis buvo nustatyta, kad nuteistojo teisinę padėti sušvelnintas galutinis sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. liepos 31 d., tai yra jau po Komisijos priimto nutarimo. Kita vertus, tai, kad nuteistojo teisinė padėtis buvo sušvelninta, nagrinėjamo skundo kontekste, neturi jokios įtakos, kadangi lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas su nuteistojo asmens elgesio pokyčiais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau ne su teismų priimtais sprendimais, dėl įstatymo švelninančio nuteistojo teisinę padėti, priėmimu.

Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis šiuo metu dirba, vis tik įvertinus bylos duomenis nuteistojo požiūris į darbą visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo vienareikšmis, kaip ir nebuvo išskirtinai teigiamas jam būnant laisvėje. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo pradžių rodė teigiamą darbinę motyvaciją, bet dėl prastai atliktų pavestų užduočių buvo atleistas iš darbo virtuvėje, vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje ir šiuo metu vėl dirba. Taip pat nevienareikšmis ir nuteistojo požiūris į mokslą, nes kaip pats teigia ateityje pagal specialybę dirbti nežada, įsidarbino tik norėdamas įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, kadangi būdamas laisvėje nors ir išklausė (duomenys neskelbtini) kursą, tačiau neišsilaikė egzaminų. Toks nuteistojo nepastovus požiūris tiek ir mokslą, tiek į darbą, šiuo metu negali būti vertinamas teigiamai kaip neabejotinas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad veikos, už kurių įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos siekiant finansinės naudos, o dabartinė, dar nestabili darbinė patirtis, teismo vertinimu gali skatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. Be to, bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o asmenines jų padengimo galimybes itin ribotas, nuteistajam šiuo metu finansiškai padeda mama, bet tai nėra vertinama kaip nuteistojo asmeninis siekis atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. O vertinant kompleksiškai tiek nestabilią darbo patirtį, tiek ir turimus finansinius įsipareigojimas bei menkas jų dengimo galimybes, pritartina Komisijos sprendimui, kad šiuo metu probacija dar nebūtų efektyvi, nes finansų sritis nuteistojo elgesyje dar ypač aktuali kriminogeniniu požiūriu.

Lygtinis paleidimas yra taikomas atidžiai įvertinus nuteistąjį ir nustačius tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų egzistavimo visumą, kitų pozityviai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Be to lygtinis paleidimas yra teismo, o kartu ir valstybės parodomas pasitikėjimas nuteistuoju, analogiškai kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, o tuo tarpu bylos duomenimis fiksuota, kad J. K., jam anksčiau taikius bausmės vykdymo atidėjimą, darė naujas nusikalstamas veikas, kurių vieną įvykdė jau sekančią dieną po teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Ši aplinkybė, dabartinėje pataisos stadijoje, teismui nenustačius nuteistojo elgesyje materialiojo pagrindo egzistavimo, tik dar labiau sustiprina teismo manymą, jog dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo, o nuteistojo elgesys toliau turi būti taisomas struktūruotoje aplinkoje. Sutiktina su Komisijos argumentu, jog nuteistasis dar nėra pilnai pasiruošęs sėkmingai integracijai į visuomenę, nes tos aplinkybės, kurias kaip išskirtinai teigiamas nurodė savo skunde kaltinamasis, tokiomis nėra laikytinos dėl aukščiau išvardintų priežasčių, o kitų išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių teismas nenustatė, kaip ir nenustatė materialiojo pagrindo egzistavimo.

Aptartų duomenų visumoje, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėta ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo J. K. skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo, teismas pritaria Komisijos išvadoms, jog lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu dar nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo J. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.