Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo, taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 7 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 4 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

6. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį J. K. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, pažanga šią riziką sumažinti turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis J. K. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. dirbo pataisos įstaigos virtuvėje maisto gamintojo pareigose, o nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. – UAB ,,V.“ krovėju. Iš pastarojo darbo nuteistasis išėjo, nes nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) taikomosios dailės mokykloje vizualinės reklamos gamintojo profesijos. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, J. K. buvo du kartus skatintas, ne kartą išleistas trumpalaikių išvykų į namus. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistasis pataisos įstaigai yra pateikęs UAB „A.“ pažymą dėl darbo vietos suteikimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau ši pažyma yra deklaratyvi ir neužtikrina, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis išties dirbs šioje įmonėje.

8. Sutiktina su gynėju, kad nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo J. K. elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. K. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau viso yra teistas 14 kartų, padarytos net 67 nusikalstamos veikos (vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai – sukčiavimas, svetimo turto pagrobimas). Nuteistasis nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, darydamas naujas nusikalstamas veikas, o vienas nusikaltimas padarytas jau kitą dieną po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį. Tai liudija, kad ankstesni teistumai ir paskirtos švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo. Akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl savo elgesio, pakartotinai nusikalsdamas ir lėšų pragyvenimui siekdamas nusikalstamu keliu. Praeities teistumai liudija ir tai, kad J. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartotų savo priešingo teisei elgesio, gebėtų laikytis probacijos sąlygų ir pakartotinai nenusikalsti. Sutiktina su gynėju, kad ankstesni ginamojo teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, kurie jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad J. K. intensyviai vykdė savo nusikalstamą veiklą, kadangi po pirmojo padaryto nusikaltimo, nuo 2017 m. iki 2019 m. tęsė kriminalinę veiklą. Nuteistasis dalį nusikalstamų veikų padarė ir veikdamas bendrininkų grupe, kas rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis nepasiduos neigiamai kitų asmenų įtakai ir atsispirs siekiui savo tikslų siekti neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat negebėjo paklusti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, kadangi 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Ir nors, kaip teigia gynėjas, šios nuobaudos yra negaliojančios, buvo paskirtos ne už šiukščius pažeidimus, tačiau jos patvirtina, kad nuteistojo J. K. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis pripažino, kad į sukčiavimus įsiveldavo siekdamas greitos gausios finansinės naudos ir neapsvarstydamas visų galimų pasekmių. Dideles pinigų sumas per trumpą laiką nuteistasis išleisdavo asmeninėms ir šeimos pramogoms, o finansinį stygių spręsdavo tuo pačiu būdu. Šios aplinkybės rodo padidintą riziką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui, įvertinus jo oficialios darbinės patirties stoką, nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra išduoti vykdomieji raštai daugiau, nei 300 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, kalbėdamas apie nusikaltimus, iš dalies sumenkina informaciją, vengdamas juos įvardinti kaip nusikaltimus, kai kurių veikų epizodų nepripažįsta, teisinasi pinigų stygiumi, emociškai neišjaučia apgailestavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis J. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga (nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo atlikto vertinimo išliko vidutinė, skaitinė išraiška nepakitusi), teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 4 dienos, paskirta bausmė – 9 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį J. K. charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. K. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Sutiktina su gynėju, kad Komisijos 2023 m. vasario 8 d. nutarimas nėra išsamiai motyvuotas, jame iš esmės atkartojamas Socialinio tyrimo išvados turinys, tačiau nutarime aiškiai įvardijamas priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo ir trumpai nurodomi Komisijos motyvai. Be to, 2023 m. vasario 8 d. Komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdžio metu buvo pristatyta Socialinio tyrimo išvada, išvadą pristačiusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologė atsakinėjo į Komisijos narių klausimus. Šiame posėdyje dalyvavo ir pats nuteistasis J. K., kuris taip pat atsakinėjo į Komisijos narių pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas formaliai, neobjektyviai, Komisijos nariams neįsigilinus į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

13. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika skaitine išraiška išliko nepakitusi, o tai patvirtina, kad nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai J. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.