- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-120-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13709-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nuteistojo J. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (5 000,00 eurų) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi, atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. BK įsigaliojusius pakeitimus, paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 4 d., pabaiga – 2027 m. rugsėjo 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau komisija atsižvelgė į likusią neatliktos bausmės dalį, į tai, kad nuteistasis 14 kartų teistas, padaryti sunkūs nusikaltimai, kuriuos vykdė tiek vienas, tiek su bendrininkais, daug kartą baustas administracine tvarka.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nutarta nuteistojo J. K. skundą dėl Komisijos priimto nutarimo atmesti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, jog nesutinkama su Komisijos nutarimu bei skundžiama nutartimi, kadangi nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nepilnai koncentravosi į esminius bausmės atlikimo metu darytus pokyčius, daugiau dėmesio skiriant padarytos nusikalstamos veikos analizavimui. Neskirta pakankamai dėmesio parengtai socialinio tyrimo išvados analizei.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į jo šeimos situaciją, norą pasitaisyti, į tai, kad yra perkeltas į pusiaukelės namus, dirba, mokosi, yra padengęs daugiau nei 20 000 Eur žalos. Neturi galiojančių nuobaudų, vykdo resocializacijos nustatytus tikslus ir priemones. Nebuvo pasisakyta apie resocializacijos perspektyvas. Be to, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl ko nuteistasis prarado darbą. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas neteisingai nurodo, jog jam iki bausmės pabaigos yra likę 4 metai ir 5 mėnesiai, kadangi realiai iki bausmės pabaigos jam yra likę 3 metai ir 2 mėnesiai bausmės. Be to, nuteistasis nurodo, jog jam yra taikomas lygtinis paleidimas pagal 3/4 – kuris sueina 2025 m. birželio 4 d.
5.3. Skunde nuteistasis teigia, kad iš Komisijos nutarimo nėra aišku, ar visi Komisijos nariai buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo pasisakiusių kitaip. Nuteistojo manymu, tiek Komisija, tiek teismas priėmęs skundžiamą nutartį, nesivadovavo Europos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)2 valstybėms – narėms dėl lygtinio paleidimo (patrolio) bei nesirėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, nesirėmė kitų teisinių šaltinių rekomendacijomis, o savo išvadas pateikė abstrakčiai.
5.4. Toliau skunde teigiama, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų duomenų pakankamai ir netinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis daro pažangą bausmės atlikimo metu, per pastaruosius dvejus metus nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose ir yra stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Skundo autoriaus manymu, Komisija nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis kaip asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
5.5. Skunde taip pat nurodoma, jog bausmės tikslus pasiekti didesnė tikimybė yra taikant lygtinį paleidimą, nei izoliuojant asmenį nuo bendruomenės. Nurodoma, teismų praktika, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-54-238/2020 bei teigiama, kad asmeniui, kuris jau atliko realią bausmę įkalinimo įstaigoje ir jam pritaikomas lygtinis paleidimas, jo bausmė nėra panaikintina, ir dėl šios priežasties negali būti siejama su nebaudžiamumu ar atsakomybės už nusikalstamą veiką vengimu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo lygtinis paleidimas suprantamas kaip priemonė, kuri suteikia galimybę sumažinti įkalinimo trukmę, padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę. Be to, cituojama 2020 m. teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Skunde pateikiami Europos šalių pavyzdžiai, kurie vadovaujasi tuo, jog vienintelis laisvės atėmimo bausmės tikslas yra nuteistųjų resocializacija.
5.6. Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad jau yra atlyginęs daugiau kaip 20 000 Eur žalos. Būdamas laisvėje, galėtų greičiau sumokėti turimus įsiskolinimus. Nuteistasis teigia, jog EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Teigiama, kad Komisijos ir Kauno apylinkės teismo išvados prieštarauja Europos Ministrų komiteto Rekomendacijoms bei probacijos įstatymo 19 straipsniui. Toliau nurodoma, kad kuo įkalinimas trunka ilgiau, tuo jis žalingesnis, probacijos pareiga užtikrinti kuo efektyvesnę reabilitaciją, kuri yra viena iš pataisos priemonių atliekanti pagrindinę funkciją nuteistųjų resocializacijos procese. Skunde nurodomos pagrindinės socialinės reabilitacijos formos bei teigiama, kad minimalus arba nustatytas terminas neturi būti toks ilgas, kad lygtinio paleidimo tikslo nebūtų galima pasiekti.
5.7. Skunde nuteistasis nurodo, jog nutartyje nėra pasisakoma, kokie yra nustatyti formalieji lygtinio paleidimo pagrindai. Ar nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus, nesvarstoma ar įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
5.8. Toliau skunde iš esmės nuteistasis remiasi kitų Europos šalių praktika taikant lygtinio paleidimo sąlygas bei nurodoma, jog lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems lengviau integruotis į visuomenę, taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, priešingai nei asmenys yra išleidžiami iš įkalinimo įstaigos tik visiškai atlikę jiems paskirtą bausmę. Nuteistojo manymu, šiuo metu atliktos bausmės dalis yra pakankama ir nesudaro galimybės formuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas savaime dar nereiškia, kad baigiasi bausmės vykdymas, nes nuteistasis būdamas paleistas iš įkalinimo vietos, yra prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų.
6. Atsiliepimų į nuteistojo J. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Skunde iš esmės analizuojamas lygtinio paleidimo taikymo institutas, kurio sąlygos yra lyginamos su kitose šalyse taikoma praktika. Nuteistasis skunde nurodo, jog tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik BVK nuostatas, tačiau ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų valstybėms narėms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ taisykles. Visgi, šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skunde paminėti teisės aktai yra rekomendacinio pobūdžio, kaip ir pačiame skunde nurodyta, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau tokios rekomendacijos, neturi privalomojo pobūdžio, lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų, kuri nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Aukštesniojo teismo vertimu, tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas nei padarė Komisija ir apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
9. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje neaptarta kokias formaliąsias sąlygas atitinka J. K. siekiant taikyti lygtinį paleidimą bei ar šių sąlygų nepakanka įstatyme numatytam lygtinio paleidimo taikymui. Susipažinus su skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi, sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais, nėra jokio pagrindo. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2, 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, jog J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, nustatyta, kad J. K. atitinka paminėtus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos nutarimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, buvo įvertinta teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Nuteistasis nuo 2023 m. gruodžio 12 d. bausmę atlieka atviro tipo pagal specializuotą tvarkos aprašą (pusiaukelės namuose) bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo darbinę veiklą, mokosi profesijos, užsiima savanoryste, siekiant atlyginti žalą nukentėjusiesiems, dengia turimus vykdomuosius ieškinius. Be to, nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę sąlygomis pagal BVK 69 straipsnį, kai suteikta teisė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, buvo penkis kartus leista trumpalaikių išvykų 3 paroms į namus, taikant intensyvaus stebėjimo priemones. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį J. K. ir tai patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengiasi užsiimti prasminga veikla, koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka tiek su Komisijos, tiek su Kauno apylinkės teismo išvada, jog vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
12. Pažymėtina, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. gruodžio 5 d. atlikus pakartotinai OASys vertinimą nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors stebimas skaitinis šios rizikos mažėjimas, tačiau manytina, kad nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę vis dar ją sumažinti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo J. K. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nors ir bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus, tačiau taip pat tris kartus už pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos. Išties, šiuo metu šios nuobaudos nebegalioja bei skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo analizuojama dėl ko jis netinkamai atliko virtuvės darbus, tačiau aukštesnės instancijos teismo manymu net menkiausi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Nuteistojo elgesys rodo gebėjimą laikytis ne tik vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir sudaro pagrindą spręsti apie jo elgesį ir galimo lygtinio paleidimo metu, t. y. kaip jis sugebės laikytis bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų.
13. Nors skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertinta socialinio tyrimo išvada, tačiau būtent joje ir išskirti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimas (nustatytas nusikalstamų veikų modelis, 14 kartų teistas, nusikaltimus tiek vienas, tiek su bendrininkais, bausmės vykdymo sąlygų atidėjimo pažeidimai, daug kartų baustas administracine tvarka); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų, kurie yra gyvenimo būdo pasekmė); mąstymas ir elgesys (nepagalvojimu visų įmanomų savo poelgių pasekmių); nuostatos (kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų apraiškos, priežiūros/apribojimų pažeidimai). Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu stebimas šių kriminogeninių veiksnių valdymas, tačiau pažymėtina ir tai, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį, jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
14. Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis J. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net pagal 14 nuosprendžių, už 67 nusikalstamų veikų padarymą. Nors tai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, visgi nagrinėjamu atveju tai itin svarbi aplinkybė vertinant nuteistojo resocializaciją. Nuteistojo praeityje padaryti nusikaltimai leidžia pagrįstai spręsti, kad pastebimas sistemingas analogiškų situacijų pasikartojimas, kuomet siekiant finansinės naudos, nepaisomos visuomenėje priimtos teisės normos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmas nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo 2018 m. vasario 20 d., už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant. Nuo to laiko, stebimas nuteistojo sistemingas nusikalstamas elgesys. Ir nors visos šios aplinkybės buvo įvertintos teismo paskiriant jam galutinę bausmę, tačiau šiame kontekste aukštesnysis teismas sprendžia, jog svarbu pažymėti, kad J. K. nuteistas už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikaltimus, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą (sukčiavimą). Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo. Išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti, dėl ko įvertinus visas šias aplinkybes, manytina, kad atlikta reali laisvės atėmimo bausmės dalis dar nėra pakankama konstatuoti, jog bausmės tikslai yra pasiekti.
15. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia J. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo J. K. atžvilgiu svarbu ir tai, kad nuteistojo nusikaltimų motyvas buvo – noras neteisėtai praturtėti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, skolų. Pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti daugiau nei 300 000 Eur. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, jog yra motyvuotas padengti visus įsiskolinimus, tačiau ankstesnių vertinimų metu, paklaustas dėl savanoriško ieškinių dengimo, nuteistasis kategoriškai atsisakė mokėti, motyvuodamas tuo, kad išėjęs į laisvę, skelbs asmens bankrotą. Šiuo metu stebimas teigiamas nuteistojo požiūris, J. K. iš gaunamo darbo užmokesčio bei padedamas artimųjų stengiasi mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau visgi, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis išėjęs į laisvę neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais. Įvertinus tai, kad dauguma nuteistojo nusikalstamų veikų įvykdytos siekiant finansinės naudos, manytina, kad šioje bausmės atlikimo stadijoje, yra pagrįstas manymas, jog finansiniai sunkumai gali būti kliūtis sėkmingai probacijai.
17. Aptartos aplinkybės, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti ir dėl to, kad nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Net ir aplinkybės susijusios su darbo, gyvenamosios vietos turėjimu, socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nesudaro pagrindo šioje bausmės atlikimo stadijoje spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti J. K. likusią bausmės dalį atliekant laisvėje. Aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis. Juolab, įvertinus tai, kad šiuo atveju likusios neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau matyti, jog teismas rėmėsi Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis. Komisijos nutarime nurodoma, jog 2024 m. sausio 4 d. faktiškai atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas yra 4 metai 7 mėnesiai, iš 9 metų laisvės atėmimo. Net ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, spręstina, jog neatlikta bausmės dalis yra vis dar pakankamai didelė. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka ir ateityje jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.
18. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde nurodyti teiginiai, susiję su tuo, jog iš Komisijos nutarimo nėra aišku, ar visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinį paleidimą, ar buvo balsavusių už lygtinio paleidimo taikymą. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog net ir esant tokiai situacijai, kuomet komisijos narių nuomonės išsiskiria, tai nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu besąlygiškai taikyti lygtinio paleidimo, kadangi kiekvienu atveju yra vertinama aplinkybių visuma, sprendžiant ar nuteistasis atitinka ne tik formaliąsias, tačiau ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra įžvelgiami teigiami nuteistojo pokyčiai, šiuo metu jis dirba, mokosi, vykdo savanorišką veiklą. Visos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos ir 2023 m. balandžio 19 d. nuteistajam pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, reguliariai vyksta savaitgaliais 2 parom į namus. Tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtinais sunkumais nepasižymi, tačiau teigiama dinamika stebima dar nepakankamą laiko tarpą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.