- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-54-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02956-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- G. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. C. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. LK-150 taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. C. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 27 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai 5 (penkios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. LK-150 nutarta nuteistajam G. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, jog anksčiau nebuvo teistas, nuteistajam nėra būdingas nusikaltimų modelis, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Problemų dėl gyvenamosios vietos neturi, gyvens pas motiną, kur ir gyveno prieš laisvės atėmimą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį, 12 klasių išsilavinimą, nors ir specialybės neturi, tačiau tik atvykęs į pataisos įstaigą pateikė prašymą mokytis specialybės, bet priimtas nebuvo. Darbo stažas apie 12 metų. Nurodyta, kad prieš suėmimą nedirbo 4-5 mėnesius, nes išėjo iš darbo dėl sunkių darbo sąlygų, todėl tuo metu pragyveno iš pagalbinių darbų, nors ir pataisos namuose nedirba ir darbas nebuvo siūlytas, tačiau nurodo, kad dirbti neatsisakytų. Be to, nurodyta, kad nuteistasis pateiks pažymą, kad paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės darbo vietą. Nuteistasis palaiko gerus socialinius ryšius su visais savo artimaisiais. Nuteistasis suvokia narkotinių medžiagų žalą sau ir kitiems ir yra pasiruošęs ateityje jų nevartoti. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymėjo, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas, mokosi ir vykdo socialinės reabilitacijos priemones bei yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl Komisijai buvo pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl G. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nors ir yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi drausminių nuobaudų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas nurodė, kad nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nuteistasis nuteistas už tyčinius nusikaltimus: vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino tik iš dalies, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė. Įvertino paskirtos ir atliktos bausmės balansą, ir teismo vertinimu, atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra žemas, tačiau jis turi būti mažintinas nuteistojo pastangomis, kadangi nuteistasis vertinamas pirmą kartą, todėl teismui nėra galimybės įvertinti, kiek nuteistasis deda pastangų mažindamas pakartotino nusikalstamumo rizikos balą, todėl negali daryti išvados, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo tai, kad neturi jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes teismas nepastebėjo pakankamos nuteistojo pažangos, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl padarė išvadą, kad komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir jo netvirtino.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis G. C. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nutartyje subjektyviai aptarė nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, galimybę integruotis laisvėje, resocializacijos klausimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Teigia, kad teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, neatsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi nepažeisti vidaus tvarkos taisyklių, elgiasi nepriekaištingai, laikosi visų paskirtų reikalavimų, yra skatintas, nėra baustas, kadangi darbo nevengia, tai tik išėjęs į laisvę susiras darbą, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. C. skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad G. C. faktiškai yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. C., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisijos išvada pagrįsta tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl G. C. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 33 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija pagrįstai nurodė, kad nuteistasis daro pažangą bausmės atlikimo metu, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, drausminių nuobaudų neturi, skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pozityvaus užimtumo programos X dalyvavimą ir pabaigimą , stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, būdamas laisvėje apie dvylika metų dirbo, apie 10 metų yra dirbęs UAB „ABC“, apie 1 metus yra dirbęs UAB „B“ prekių transportuotoju, krovėju, apie 3 mėnesius dirbo elektros įmonėje. Nors ir pats nuteistasis prisipažino, jog turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau šiuo metu supranta ir pripažįsta žalojantį poveikį, kurį narkotikai gali turėti ir narkotikus vartojančiam asmeniui, ir aplink jį esantiesiems. Bausmės atlikimo metu narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo faktų fiksuota nebuvo. Pažymėjo, kad nuteistasis pastoviai bendrauja su artimaisiais, į juos gali kreiptis iškilus problemoms, taip pat pataisos namuose finansiškai nuteistajam padeda artimieji, kurie jam siunčia pinigus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra gautas iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas, kuriame informuota, kad tėvai priims jį gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat išvadoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, stengiasi laisvės atėmimo bausmę atlikti sąžiningai, bausmės atlikimo metu elgiasi mandagiai, reaguoja į pastabas, sanitarinių – higieninių reikalavimų laikosi, mėgsta švarą, tvarką, charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, adaptavosi izoliacijos sąlygomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas tik vienas kriminogeninis veiksnys – narkotinių medžiagų vartojimas laisvėje, tačiau nustatyta daug pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, pakankama savikontrolė, alkoholio nevartojimas, gebėjimas išsikelti tikslus ir jų planingai siekti, gebėjimas atpažinti ir įvardinti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, teigiama nuostata į priežiūrą bei aukšta motyvacija nebenusikalsti bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis G. C. nėra pavojingas visuomenei, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. C. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, didelę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiams ir sunkumams, kas jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, taip pat ir neatliktai bausmės daliai, kuri, aukštesniojo teismo nuomone, palyginus su paskirtąja bausme, nėra itin didelė (nuteistasis atliko daugiau nei 1/3 laisvės atėmimo bausmės). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pakartotinio nusikalstamumo rizikos balas yra žemas, tačiau jis, pasak teismo, turi būti mažintinas nuteistojo pastangomis, kadangi nuteistasis vertinamas pirmą kartą ir teismui nebuvo galimybės įvertinti, kiek nuteistasis deda pastangų mažindamas šį pakartotino nusikalstamumo balą. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad nuteistasis pirmą kartą teikiamas lygtiniam paleidimui, nėra priežastis iš visumos pateiktų duomenų vertinti aplinkybės ir daryti išvadas apie tai, ar yra įstatyminis pagrindas taikyti įstatymo nuostatas dėl lygtinio paleidimo.
12. Apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo nurodė, kad nuteistasis nuteistas už du tyčinius nusikaltimus ir savo kaltę pripažino tik iš dalies. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė (dėl kaltės pripažinimo iš dalies) apylinkės teismo nurodyta neteisingai, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendyje nurodyta, kad G. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino visiškai kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų gailėjosi, šią aplinkybę netgi pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
13. Kolegija pažymi tai, kad Komisijos nariai, priimdami nutarimą taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vienbalsiai balsavo ir nutarė taikyti lygtinį paleidimą, o tai įrodo, kad komisija darė vieningą išvadą, jog nuteistojo elgesio pasikeitimas į teigiamą pusę yra akivaizdus, jis vertas pasitikėjimo būti išleistas į laisvę. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms ir pritaria, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
14. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
15. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą, suteiktą paskatinimą, pareikštą padėką ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo G. C. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
16. Taigi, netaikius lygtinio paleidimo nuteistajam G. C. būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių G. C. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
17. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nuteistojo G. C. skundas tenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. LK-150 taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. C. skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. LK-150 taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
G. C. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 (vienų) metų 6 (šešių) (mėnesių) 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktu, visam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui nustatyti šias pareigas: neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.