- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-927-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10993-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- P. A., V. A., A. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. A. ir A. A., trečiojo asmens P. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir A. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui P. A. dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo įvykdytu bei pagal trečiojo asmens P. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims V. A., A. A. dėl privalomojo nurodymo pripažinimo įvykdytu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. A. ir A. A. prašė pripažinti, kad yra įvykdyti privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-20-210715-00099 ir Nr. PNSSP-20-210715-00100, o trečiasis asmuo P. A. prašė pripažinti, kad įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-210715-00098.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, V. A. ir V. A. nutarta grąžinti po 200 Eur užstato, sumokėto už liudytojų iškvietimą.
3. Teismas pažymėjo, kad teismas nenagrinėja bylų, kuriose ieškinys grindžiamas vien tik siekiu nustatyti faktą, neturintį savarankiškos teisinės reikšmės, o skirtą tik kaip įrodymą kitai bylai. Tokie ieškiniai laikomi nenagrinėtinais teisme.
4. Teismas nustatė, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, neturėdami statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį – rekonstravo horizontalų inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, kurios plotas iki rekonstrukcijos buvo 96 kv. m, po rekonstrukcijos – apie 144 kv. m. Inspekcija 2021 m. birželio 8 d. bei 2021 m. birželio 30 d. atliko patikrinimus žemės sklype ir 2021 m. liepos 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1306, kuriame nurodyta, kad sklype 2016–2018 m. (statytojų teigimu) rekonstruotas kitas inžinerinis statinys – kiemo aikštelė.
5. Inspekcija 2021 m. liepos 14 d. ieškovui V. A. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210714-00101, kuriuo konstatavo, kad nurodytame sklype kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje rekonstruota ¼ dalis I grupės nesudėtingojo kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės į II grupės nesudėtingąjį kitos paskirties plokščiąjį horizontalų inžinerinį statinį – kiemo aikštelę – trinkelių dangos aikštelę neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį. 2021 m. liepos 15 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00099, kuriuo ieškovas V. A. buvo įpareigotas iki 2022 m. sausio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį) dalį rekonstruotos ¼ dalies kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ieškovui buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 15 d. Inspekcija ieškovei A. A. 2021 m. liepos 14 d. surašė analogiško turinio savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210714-00102 ir 2021 m. liepos 15 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija ieškovės prašymu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 15 d. Inspekcija trečiajam asmeniui P. A. 2021 m. liepos 14 d. taip pat surašė analogiško turinio savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210714-00100 ir 2021 m. liepos 15 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00098 iki 2022 m. sausio 15 d. Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022 m. balandžio 15 d., o Regionų apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-93-505/2023 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Inspekcijos aktuose užfiksuoti aikštelės rekonstravimo darbai yra savavališki.
6. Inspekcija 2022 m. balandžio 27 d. atliko privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir patikrinimo aktais Nr. PNSSA-20-220427-00105, Nr. PNSSA-20-220427-00106, Nr. Nr. PNSSA-20-231030-00229 konstatavo, kad statytojai privalomųjų nurodymų neįvykdė, nes statytojai V. A. ir A. A. išardė kiemo aikštelės po 12 kv. m trinkelių dangos, tačiau yra išlikęs po šių trinkelių danga esamas sutvirtinamasis aikštelės pagrindas, nepašalinti šalia išardytos 2 trinkelių dangos aikštelės dalies, besiribojančios su veja, esantys šaligatvio betoniniai bortai ir nesutvarkyta statybvietė, o statytojas P. A. išardė 2,62 m x 5,75 m dydžio kiemo aikštelės trinkelių dangos dalį, kuri sudaro 15,06 kv. m, nors privalėjo išardyti padidėjusios kiemo aikštelės ½ dalį, kuri sudaro 24 kv. m. Išardytų trinkelių dalis apima ir kiemo aikštelės bendraturčių V. A. ir A. A. pradėtos ardyti kiemo aikštelės trinkelių dangos dalį (apie 9,96 kv. m iš 24 kv. m). Inspekcija kreipėsi į antstolį dėl visų trijų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo konstatuoti konkrečius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susijusius faktus, t. y. kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti. Taigi, ieškiniai yra pareikšti siekiant išvengti tolesnio savavališkos statybos padarinių šalinimo ir užbaigti vykdomąsias bylas. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl fakto, o ne dėl teisės, tačiau materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Pažeistos ar ginčijamos teisės pripažinimas yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu (CK 1.138 straipsnis). Šiuo atveju ieškovai bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo ne pripažinti teisę, o konstatuoti (pripažinti) faktą. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialusis teisinis reikalavimas.
8. Teismas pažymėjo, kad jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal TPSVPĮ yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia teismo posėdyje ir nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismas nutartį skirti skolininkui baudą priima išnagrinėjęs privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis, t. y. teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2VP-1008-752/2025 ir Nr. e2VP-1031-528/2025 pagal antstolės prašymus dėl baudų paskyrimo ieškovams už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1617-480/2022 panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą dėl privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, dėl kurių vykdomasis dokumentas yra laikomas neįvykdytu, įvertinti, kokie veiksmai turėjo būti atlikti, kad privalomasis nurodymas būtų laikomas įvykdytu, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino, apsiribojo bendro pobūdžio argumentais, jog byloje nėra pakankamai įrodymų apie privalomojo nurodymo neįvykdymą.
10. Teismas padarė išvadą, kad visi klausimai privalomojo nurodymo vykdymo procese turi būti nagrinėjami civilinėje byloje pagal antstolio pareiškimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo, todėl ieškovų bei trečiojo asmens prašomų faktų nustatymas nėra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
11. Teismas vertino, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių šalių – ieškovų ir trečiojo asmens procesinių veiksmų, todėl jos nėra priteisiamos, ieškovai ir trečiasis asmuo paliktini prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, grąžinti užstatai už liudytojų iškvietimą, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai
12. Ieškovai V. A. ir A. A. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškinį arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų ieškinys nėra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes reikalavimai yra tik siekis nustatyti faktą, neturintį teisinės reikšmės ir kuris bus naudojamas tik kaip įrodymas kitos bylos nagrinėjime. Ieškiniu prašė pripažinti privalomuosius nurodymus įvykdytais ir toks reikalavimas sukuria materialiuosius teisinius padarinius. Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, kuris sukelia tam tikras pasekmes, tačiau savarankiškas teisines pasekmes sukelia ir konstatavimas, ar privalomasis nurodymas įvykdytas ar ne. Taigi, ir ieškinio reikalavimas pripažinti privalomuosius nurodymus įvykdytais reiškia, kad tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikrų teisinių padarinių, kurie lemtų teisinio santykio pasibaigimą: jeigu teismas tenkintų tokį reikalavimą, t. y. konstatuotų, kad apeliantai privalomuosius nurodymus įvykdė tinkamai, tai reikštų, kad jie nebeturėtų pareigos vykdyti atsakovės reikalavimų, kurie, apeliantų vertinimu, yra neteisėti, be to, atsirastų ir kiti teisiškai reikšmingi padariniai, t. y. būtų pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnyje 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodyta teisės norma numato, kad vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai. Taigi, jeigu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad apeliantai privalomuosius nurodymus įvykdė ir tai padarė iki atsakovei kreipiantis į antstolę dėl vykdomųjų bylų užvedimo, tai reikštų, kad net nebuvo teisėto pagrindo pradėti priverstinio vykdymo procesą bei priimti privalomuosius nurodymus kaip vykdomuosius dokumentus. Vykdymo procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių visiškai nevertino ir neanalizavo, susikoncentravo tik į šios bylos nagrinėjimo rezultato įtaką prieš juos pradėtoms civilinėms byloms dėl baudos už privalomųjų nurodymų neįvykdymą skyrimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė esminį proceso teisės normų taikymo pažeidimą, t. y. nutraukė bylą be teisinio pagrindo.
14. Privalomųjų nurodymų pripažinimas įvykdytais reiškia teisinio santykio, susiklosčiusio tarp apeliantų ir atsakovės pasibaigimą, t. y. jie nebeturės pareigų, kurias numato privalomasis nurodymas, o atsakovė ar kiti asmenys neturės pagrindo reikalauti iš apeliantų atlikti veiksmus, susijusius su privalomųjų nurodymų vykdymu. Viso teisminio proceso metu apeliantai laikėsi pozicijos, kad privalomuosius nurodymus jie įvykdė iki vykdymo proceso pradžios ir siekia, kad būtų pripažintas konkretus juridinis faktas.
15. Tenkinus ieškinį jie įgytų teisę reikalauti vykdomosios bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad ji buvo užvesta neteisėtai, nes privalomieji nurodymai buvo įvykdyti iki vykdymo proceso pradžios. Bylą nagrinėjęs teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, tai lėmė formalų situacijos vertinimą ir bylos nutraukimą po to, kai apeliantai beveik trejus metus siekė teisingumo ir apginti savo pažeistas teises. Ieškinį pareiškė 2022 m. rugpjūčio 9 d. (registruotas teisme 2022 m. rugpjūčio 10 d.) ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas jau buvo vieną kartą atsisakęs jį priimti. Ieškinys buvo priimtas 2022 m. spalio 31 d. tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas grąžino ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Taigi suformuluotas ieškinio reikalavimas jau buvo patikrintas tuo aspektu, ar jis gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ar ne. Be to, kai buvo priimtas 2023 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3163-429/2023 ir teismas ieškinį atmetė, šį sprendimą apeliantai apskundė apeliacine tvarka, jį išnagrinėjęs teismas teisminio proceso nenutraukė, nors CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas jam tokią teisę suteikia. Tokie teismų procesiniai sprendimai leidžia daryti išvadą, kad pareikštas ieškinys turėjo būti išnagrinėtas, kadangi reikalavimų tenkinimas gali sukelti materialiuosius teisinius padarinius.
16. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas formaliai taikė civilinio proceso principus ir teisės normas, neįgyvendindamas teisingumo ir pažeisdamas apeliantų teisę į teisingą teismą. Jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsižvelgęs į visą proceso trukmę ir eigą, galėjo sudaryti galimybes juos patikslinti. Juo labiau, kad būtent civilinės bylos Nr. e2-196-962/2025 nagrinėjimo metu išaiškėjo itin reikšminga aplinkybė – atsakovė neteisingai apskaičiavo kiemo aikštelės plotą, kuris vertinamas kaip savavališka statyba. Tai sudaro pagrindą kvestionuoti privalomųjų nurodymų teisėtumą, o tai yra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Neturėtų būti toleruojamos situacijos, kurios sudaro galimybę pažeisti vieną iš esminių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes ignoravo arba vertino paviršutiniškai. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad aplinkybė, ar privalomieji nurodymai įvykdyti ar ne, priklauso tik nuo atsakovės sprendimo ir, apeliantų vertinimu, teismas yra vienintelė institucija, kuri gali apginti jų pažeidžiamas teises.
17. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – reiškia, kad civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą. Taigi, teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus.
Šalies argumentai
18. Apeliantų vertinimu, klaidinga teismo išvada, kad klausimas, ar privalomieji nurodymai yra įvykdyti ar ne, turi būti sprendžiamas vykdymo procese. Nutartyje teismo pateikti argumentai bei pacituota teismų praktika yra orientuoti tik į tai, kad teismai, spręsdami dėl baudos skyrimo skolininkui dėl privalomųjų nurodymų neįvykdymo, turi išsiaiškinti privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis ir aplinkybes, baudos skyrimo / neskyrimo ar baudos dydžio klausimą. Tokia teismo argumentacija parodo esminį dalyką: nurodytus klausimus nagrinėjantis teismas nesprendžia privalomojo nurodymo įvykdymo aplinkybės, kaip juridinio fakto, kadangi tiek vykdomosios bylos, tiek bylos dėl baudų skyrimo yra pradedamos jau esant konstatuotai teisiškai reikšmingai aplinkybei – privalomieji nurodymai nėra įvykdyti.
19. Mano, kad nagrinėjamu atveju norint įvertinti, ar privalomieji nurodymai įvykdyti ar ne, reikalingos specialios žinios. Antstolės surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas, kuriuo konstatuota, kad jie privalomųjų nurodymų neįvykdė, buvo grindžiamas išimtinai tik atsakovės darbuotojo vertinimais, t. y. to paties darbuotojo, kuris kaip savavališką statybą vertinamas kiemo aikštelės plotą, jį paskaičiavo remdamasis kadastro bylos duomenimis, kurioje kiemo aikštelės statybinė vertė nurodyta rubliais. Antstolei nėra suteiktos teisės kreiptis į teismą, prašant teismo įvertinti, ar privalomieji nurodymai yra įvykdyti, todėl tokį savarankišką procesą buvo priversti pradėti patys apeliantai.
20. Trečiasis asmuo P. A. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti jo patirtų 3 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Trečiasis asmuo 2025 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą dėl klaidos (rašymo apsirikimo) taisymo ir prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovų. Teigia, kad atskirajame skunde įsivėlė klaida ir buvo nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovės.
21. Nurodo, kad jis buvo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų 2022 m. spalio 31 d. teisėjos rezoliucija po to, kai Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, teismas 2023 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3163-429/2023, kurį Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. CPK 47 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, neprieštaraujantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju teismas pats pripažino, jog trečiojo asmens dalyvavimas šioje byloje yra būtinas. Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byla nėra baigta dėl ginčo esmės, o ir be to, teismas visiškai neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui susidarė dėl ieškovų, atsakovo kaltės ir paties teismo sprendimo įtraukti P. A. kaip trečiąjį asmenį į bylą. Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog trečiasis asmuo yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias pačiam teismui įtraukus jį į bylą, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, nes teismas pripažindamas, jog šioje byloje yra nagrinėjamos trečiojo asmens teisės, įtraukė ir išnagrinėjo trečiojo asmens interesus ne jo paties noru, be jo sutikimo bei be jo aiškiai išreikštos valios. Šiuo atveju jam bylos nagrinėjimo metu buvo būtina teisinė pagalba, jis nėra teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo, įtrauktas ne savo noru į bylą, buvo įpareigotas kreiptis į advokatę, tam, kad būtų išaiškintos ir apgintos jo paties teisės civilinėje byloje. Akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovų inicijuotos bylos, atsakovės bei paties teismo sprendimo įtraukti jį į bylą.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu ieškovai V. A. ir A. A. trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Argumentuoja, kad trečiojo asmens atskirasis skundas pateiktas pavėluotai, nutartis buvo priimta ne rašytinio proceso tvarka, todėl terminas atskirajam skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo (t. y. 2025 m. balandžio 17 d.), o ne nuo jos įteikimo proceso dalyviams dienos. Taigi, terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2025 m. balandžio 24 d., o trečiojo asmens skundas EPP sistemoje pasirašytas 2025 m. balandžio 25 d. Vien dėl to apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.
26. Sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad jis į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, tačiau trečiasis asmuo atskirajame skunde nutyli aplinkybę, kad po to, kai Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-35-343/2024 tenkino ieškovų apeliacinį skundą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie iš esmės analogiški ieškinyje išdėstytiems reikalavimams. Bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens ieškinį. Kauno apylinkės teismui 2024 m. balandžio 29 d. buvo pateiktas trečiojo asmens ieškinys, kurį buvo siekiama pareikšti pagal ieškovų ieškinį pradėtoje byloje, teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11231-1085/2024, kurioje trečiojo asmens atstovė teikė prašymą dėl bylų sujungimo ir toks prašymas buvo patenkintas, tad galiausiai tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens reikalavimai buvo nagrinėjami toje pačioje byloje. Taigi, trečiasis asmuo aktyviai ir savarankiškai naudojosi procesinėmis teisėmis ir pats pasirinko įgyti kitą procesinį statusą – trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais. Trečiasis asmuo į procesą įsitraukė ir jame veikė aktyviai ne tik dėl tos priežasties, kad teismas jį įtraukė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, bet ir dėl tos priežasties, kad aktyviai siekė savo reikalavimų patenkinimo. Taigi, jis turėjo pareigą numatyti riziką, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisimos. Ieškovai teigia, kad jų procesinis elgesys buvo tinkamas ir negali būti laikomas sąlygojusiu trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
Atsiliepimas
27. Ieškovai V. A. ir A. A. 2025 m. birželio 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti ir laikyti atsiliepimu į trečiojo asmens P. A. pareiškimą dėl klaidos ištaisymo. Nurodo, kad neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos dėl trečiojo asmens pareiškimo ar naujai išdėstytų reikalavimų, kadangi teismas nenustatė termino atsiliepimui pateikti. Naujai suformuluoti pareiškimo reikalavimai turi tiesioginės įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms ir nesudarant jiems galimybės pasisakyti būtų pažeidžiama ieškovų teisė į teisingą teismą.
28. Argumentuoja, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pakeičiant asmenį, iš kurio tų išlaidų priteisimo prašoma, t. y. iš atsakovės į ieškovus, negali būti laikomas rašymo apsirikimu, nes tai pakeičia tokio reikalavimo esmę. Kadangi pareiškime yra pakeistas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodyta kita bylos šalis, iš kurios tų išlaidų siekiama, toks reikalavimo suformulavimas turi būti laikomas keičiančiu procesinio dokumento esmę. Toks trečiojo asmens veiksmas turi būti laikomas ne rašymo apsirikimo ištaisymu, o naujo atskirojo skundo reikalavimo suformulavimu. CPK 323 straipsnis imperatyviai numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad CPK 323 straipsnyje numatytas draudimas taikomas ir procesams, vykstantiems padavus atskiruosius skundus, t. y. pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui draudžiama keisti (papildyti) atskirąjį skundą. Kadangi pareiškime suformuluoti, ieškovų vertinimu, savo esme nauji reikalavimai, pareiškimas neturėtų būti nagrinėjamas, o jeigu bus nagrinėjamas ieškovai prašo jį atmesti CPK 323 ir 338 straipsnių pagrindu.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirųjų skundų netenkinti.
Šalies argumentai
30. Nurodo, kad tiek dėl ieškovams, tiek ir dėl trečiajam asmeniui surašytų privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmių taikymo, antstolė CPK 771 straipsnio numatyta tvarka kreipėsi į teismą, civilinės bylos yra sustabdytos. Aplinkybės, kuriomis siekiama įrodyti, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti, yra nurodytų civilinių bylų, kurias inicijavo antstolė, nagrinėjimo dalykas.
31. Inspekcijos nuomone, visi klausimai privalomojo nurodymo vykdymo procese turi būti nagrinėjami byloje pagal antstolės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo. Teismai nesprendžia bylų pagal asmenų ieškinius dėl viešojo administravimo subjektų konstatuojamų faktinių aplinkybių. Ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimų patenkinimas prieštarautų valdžių padalijimo principui, nes teismas įsikištų į viešojo administravimo subjekto (vykdomosios valdžios) kompetenciją. Teismas šiuo atveju negali atlikti statybos valstybinės priežiūros ir negali priimti sprendimo, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti.
Šalies argumentai
32. Apeliantų teiginiai, kad neteisingai apskaičiuotas aikštelės plotas, kuris vertinamas kaip savavališka statyba, tėra subjektyvi jų nuomonė. Savavališkais statybos aktais buvo nustatytas rekonstruotos aikštelės bendras plotas – 144 kv. m, tai, kad surašant savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus buvo netiksliai įrašytas jau esamos, iki rekonstrukcijos, aikštelės (šaligatvio) plotas – 96 kv. m, vietoje 13 kv. m, neblogina ieškovų bei trečiojo asmens padėties. Pažymi, kad ieškovai ir trečiasis asmuo ieškiniuose ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo Inspekcijos užfiksuoto fakto apie savavališkus aikštelės rekonstravimo darbus. Privalomieji nurodymai yra galiojantys, jie nebuvo ginčijami ir turi būti vykdomi. Nagrinėjamu atveju ieškovai į teismą kreipėsi su ieškiniu, byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos, kurioje nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tvarka. Be to, ieškovai ieškinyje nedėstė argumentų apie juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, kuriuos dabar dėsto atskirajame skunde.
33. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisminį procesą šioje byloje iniciavo ieškovai, o ne Inspekcija, trečiasis asmuo nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado iki trečiojo asmens ieškinio pareiškimo, susidarė dėl to, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kurio reikalavimai, kaip nustatyta skundžiama nutartimi, yra nenagrinėtini teisme, t. y. būtent ieškovai, nebūdami pakankamai rūpestingi ir apdairūs, netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Ieškovai ir trečiasis asmuo aplinkybes dėl privalomųjų nurodymų (ne)įvykdymo galėjo įrodinėti civilinėse bylose, kurios yra iškeltos pagal antstolės pareiškimus dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą. Trečiojo asmens išlaidos jam pareiškus savarankišką reikalavimą, susidarė dėl jo paties veiksmų netinkamai įgyvendinant teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
34. Atsiliepimu trečiasis asmuo P. A. prašo ieškovų atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą teismo nutartį, kuria civilinė byla nutraukta.
35. Teigia, kad ieškovai privalomųjų nurodymų nėra tinkamai įvykdę. Pažymi, kad jis pats organizavo darbus ir samdė meistrus, kurie išklojo trinkeles, sumokėjo ir matė, kaip į kiemą buvo atvežtas žvyras, dar vadinamas atsijomis, ir išpiltas kaip pamatinis sluoksnis trinkelių klojimui. Po to, kai ieškovai tariamai vykdydami privalomuosius nurodymus trinkeles išardė, tą pamatinį žvyro / atsijų sluoksnį paliko. Nuo to laiko aikštelė ir liko tokios būklės. Kadangi ieškovai nepašalino žvyro / atsijų sluoksnio iki natūralaus žemės grunto, akivaizdu, kad nėra pagrindo laikyti, jog jie privalomuosius nurodymus įvykdė tinkamai, nes padėtis nėra atkurta į buvusią prieš savavališkas statybas. Teisės aktai nenumato, kad privalomieji nurodymai gali būti įvykdyti tik iš dalies.
36. Nurodo, kad ginčo kiemo aikštelės savininkas šiuo metu yra tik jis vienas, tačiau tuo metu, kai ieškovai gavo privalomuosius nurodymus ir turėjo juos įvykdyti, kiemo aikštelė buvo bendra jų visų nuosavybė. Akivaizdu, kad ieškovai vengia atsakomybės, piktybiškai nevykdo privalomųjų nurodymų, nors tokią pareigą turi. Mano, kad ieškovai šią civilinę bylą inicijavo vien tik tam, kad neinvestuotų jokių lėšų į pilną privalomųjų nurodymų įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas byloje išdėstytomis aplinkybėmis įsitikino bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl bylos nutraukimo.
37. Pažymi, kad ieškovų ieškinys jau buvo išnagrinėtas ir teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3163-429/2023 ieškinį atmetė, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Mano, kad ir ši aplinkybė patvirtina, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
38. Teigia, kad šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovės atstovas vyko pas ieškovus, nurodė, ką jie turi padaryti, kad privalomieji nurodymai būtų laikomi įvykdytais. Institucijos atstovas pagal kompetenciją įvertino privalomųjų nurodymų įvykdymą ir nustatė, kad buvo nepašalintas kiemo aikštelės trinkelių klojimui skirtas pamatinis sluoksnis, nepašalinti bordiūrai, davė rekomendacijas ieškovams. Taigi, ieškovai tiesiog galėjo ištaisyti nurodytus trūkumus. Taip pat ir pačiuose privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, kad ieškovai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl ieškovams buvo suteikta galimybė ir kitu, alternatyviu būdu, įgyvendinti privalomųjų nurodymų įvykdymą, tačiau ieškovai nepasinaudojo nė vienu iš jiems pasiūlytų būdu, neginčijo pačių privalomųjų nurodymų. Akivaizdu, kad atsakovė įvykdė visas savo pareigas ir siekė bendradarbiauti su apeliantais, padėti jiems, tačiau pastarieji piktybiškai vengė atsakomybės ir rinkosi ne įvykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau vis dar siekia, kad teismas pripažintų neva privalomieji nurodymai yra įvykdyti, nors akivaizdu, kad tai padaryta nėra.
39. Akcentuoja, kad jis pats išardė reikiamą kiemo aikštelės plotą (25,02 kv. m), taip pat ir jam teismo nustatytoje naudoti žemės sklypo dalyje. Tai pagrindė į bylą pateikta medžiaga, rašytiniais įrodymais, kurių galbūt neįvertino pati atsakovė nustatydama neva jis jam skirto privalomojo nurodymo neįvykdė. Atsakovės netinkamas pareigų vykdymas kelia jam neigiamas pasekmes. Atsakovė, neatsižvelgusi į trečiojo asmens argumentus, perdavė vykdomąjį dokumentą antstolei, kuri kreipėsi į teismą dėl baudos jam paskyrimo už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną. Akivaizdu tai, kad atsakovė nors ir visiškai nemotyvuotai (vien todėl, kad nagrinėjama ši civilinė byla dėl ieškovų privalomųjų nurodymų), tačiau atsisako pripažinti, kad trečiasis asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė tinkamai, todėl jam visiškai nepagrįstai gali būti paskirta bauda. Mano, kad nutraukus šią bylą bus panaikintas ir ginčo pagrindas, kuris kilo tarp trečiojo asmens ir atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai netenkintini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
41. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
42. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atskirųjų skundų skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018). Nagrinėjamu atveju bendrąja prasme tiek trečiojo asmens prašymas dėl klaidos ištaisymo galėtų būti vertinamas kaip atskirojo skundo reikalavimų pakeitimas, tiek ieškovų rašytiniai paaiškinimai turėtų būti laikomi atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą papildymu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju įvertinus trečiojo asmens atskirojo skundo turinį ir pačių ieškovų atsiliepime į jį dėstomą poziciją, jog pagal trečiojo asmens formuluojamus argumentus būtų galima suprasti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jis prašo būtent iš ieškovų, trečiojo asmens prašymas dėl klaidos ištaisymo priimtinas ir laikytina, kad trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo iš ieškovų. Taip pat priimtini ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais jie iš esmės prašo vertinti jų atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Šiuo atveju aptariamų procesinių dokumentų priėmimas bylos neužvilkina, ieškovams sudaryta galimybė išdėstyti savo atsikirtimus ir poziciją į trečiojo asmens reikalavimą. Procesiniai dokumentai priimtini ir vertintini juose išdėstyti proceso dalyvių argumentai.
43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovų atskirojo skundo
44. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-1008-752/2025 pagal pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkui V. A. paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/00636 už Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00099 nevykdymą. Taip pat Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-1031-528/2025 pagal pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei A. A. paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/00641 už Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00100 nevykdymą. Trečiajam asmeniui P. A. taip pat yra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210715-00098. Privalomieji nurodymai surašyti dėl savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje, padarinių pašalinimo – rekonstruotos dalies I grupės nesudėtingojo kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės į II grupės nesudėtingąjį kitos paskirties plokščiąjį horizontalų inžinerinį statinį – kiemo aikštelę – trinkelių dangos aikštelę neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį. Taip pat Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-120-414/2025 pagal pareiškėjų V. A. ir A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Abi nurodytos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos pagal antstolės pareiškimus ir Regionų administracinio teismo administracinė byla yra sustabdytos iki bus išnagrinėta ši apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V. A. ir A. A. bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, P. A. ieškinį pripažinti, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
45. Šiuo atveju ieškovai ir trečiasis asmuo, reikšdami ieškinį ir savarankišką reikalavimą civilinio proceso tvarka, realiai siekia ne sukurti materialinius teisinius padarinius, tačiau konstatuoti faktą (privalomųjų nurodymų įvykdymą), kurį galėtų panaudoti ginčui su antstole dėl baudos skyrimo, priverstinai vykdančia minėtus privalomuosius nurodymus, spręsti. Ieškovų ir trečiojo asmens šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai savo esme yra tik priemonė (pripažintinas faktas), kuri padėtų siekiant realių pasekmių – sprendžiant klausimus dėl vykdytinų dokumentų vykdymo ir žalos atlyginimo. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad tai yra vykdymo procese kilusio ginčo dalykas ir todėl tokios aplinkybės įrodinėtinos vykdymo procese pradėtoje civilinėje byloje, t. y. sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovai nėra įvykdę privalomųjų nurodymų, aiškinantis, dėl kokių priežasčių jie nevykdomi ir panašias aplinkybes. Būtent tai ir buvo nurodyta Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1617-480/2022, kuria apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą dėl privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, dėl kurių vykdomasis dokumentas yra laikomas neįvykdytu, įvertinti, kokie veiksmai turėjo būti atlikti, kad privalomasis nurodymas būtų laikomas įvykdytu.
46. Šiame kontekste pripažintini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad civilinėje byloje dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo sprendžiama jau esant konstatuotai aplinkybei, kad vykdytinas dokumentas yra neįvykdytas. Priešingai, būtent byloje pagal CPK 771 straipsnio nuostatas ir turi būti aiškinamasi, ar privalomas nurodymas yra įvykdytas. Pažymėtina, jog tą nurodė ir Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 30 d. nutartyje atsisakydamas priimti pareiškėjų V. A. ir A. A. skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti. Šioje nutartyje administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma, turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas yra įrodinėjamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Taigi, pareiškę ieškinį teismui ir inicijavę civilinę bylą, reikšdami reikalavimą pripažinti, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti, ieškovai ir savarankišką reikalavimą pareiškęs trečiasis asmuo siekia išspręsti kitą ginčą ir materialinius teisinius padarinius sukeliančio reikalavimo, nagrinėtino civilinio proceso tvarka, neformuluoja, o siekia nustatyti faktą, kuris yra kitos bylos įrodinėtina aplinkybė.
47. Pažymėtina, kad ieškovų nurodomas CK 1.138 straipsnio 1 punkte įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – tų teisių pripažinimas, nėra tapatus faktinių aplinkybių, kurios turi būti įrodinėjamos kitame ginče, konstatavimui, kaip nagrinėjamu atveju siekia ieškovai. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).
48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovai ir trečiasis asmuo pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Suinteresuotumas civiliniame procese turi būti nukreiptas į rezultatą, reiškiamas ieškinio reikalavimas turi sukelti materialinius teisinius padarinius. Kadangi ieškovų ir trečiojo asmens reiškiami reikalavimai savaime nesukuria jiems jokių materialinių teisinių padarinių, o jo patenkinimas reikštų tik prejudicinio fakto kitai bylai nustatymą, konstatuotina, kad civilinė byla pagal ieškovų ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą pagrįstai nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi klausimai privalomojo nurodymo vykdymo procese turi būti nagrinėjami civilinėje byloje pagal antstolio pareiškimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo. Taigi, nurodytoje byloje ir turėtų būti įrodinėjama, kad, ieškovų teigimu, privalomuosius nurodymus įvykdė dar iki priverstinio jų vykdymo pradžios ir nebuvo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmus ir pan.
49. Ieškovai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto dėl ieškinio dalyko, tačiau nutraukė civilinę bylą. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Taigi tai, ar teismas taikys ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tiesiogiai priklauso nuo byloje susiklosčiusios procesinės situacijos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas apeliantams termino ieškinio trūkumams pašalinti, o bylą nutraukdamas kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, esminio procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė. Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pagal ieškovų nurodomas faktines aplinkybes matyti, jog ieškovai nesiekė civilinių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau siekė nustatyti privalomųjų nurodymų įvykdymo faktą, turėdami tikslą jį panaudoti kituose teisme, taip pat ir administraciniame, nagrinėjamuose ginčuose.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad šalys yra atsakingos už aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimą. Proceso dalyvio elgesys, kai dalyvis manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu arba atmetimu, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (konkrečiai – teise teikti įrodymus, patvirtinančius savo reikalavimą) ir negali būti tokio proceso dalyvio reikalavimų tenkinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
Dėl trečiojo asmens atskirojo skundo
51. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, P. A. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jam nepriteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu apeliantas prašė priteisti išlaidų atlyginimą iš atsakovės Inspekcijos, tačiau 2025 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą dėl klaidos (rašymo apsirikimo) taisymo ir prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovų. Teigia, kad atskirajame skunde įsivėlė klaida ir buvo nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovės.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių ieškovų ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimai procesinių veiksmų, todėl jiems nepriklauso išlaidų atlyginimas. Nors trečiasis asmuo argumentuoja, kad į procesą buvo įtrauktas ne savo noru, pažymėtina, jog jis į bylą buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl jis neturėjo procesinės pareigos teikti atsiliepimo ar kitų procesinių dokumentų. Tuo tarpu, pareikšti byloje savarankišką reikalavimą ir įgyti kitą procesinį statusą, t. y. trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, apeliantas apsisprendė pats. Be to, byloje konstatuota, kad tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo savo teises gina netinkamu būdu, t. y. ne įrodinėdami teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes civilinėje byloje vykdymo procese, bet prašydami konstatuoti jas atskiroje civilinėje byloje. Taigi, bylinėjimosi išlaidų susidarymą šiuo atveju lėmė paties trečiojo asmens pasirinktas elgesys ir procesinė pozicija, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovus ir trečiąjį asmenį, pareiškusį savarankišką reikalavimą, paliko prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl ieškovų ir trečiojo asmens atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Ieškovų ir trečiojo asmens atskirasis skundas netenkintas, todėl jiems nepriteistinas apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų nei už atskiruosius skundus, nei už atsiliepimus į juos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.