- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-35-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10993-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. A., V. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir A. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo įvykdytais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. A. ir A. A. (toliau – ir ieškovai) ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – atsakovė) vyriausiasis specialistas G. S. atliko neplaninį patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai 2016-2018 m. buvo rekonstruotas kitas inžinerinis statinys – kiemo aikštelė, trinkelių dangos aikštelė, kurios bendras plotas apie 144,00 kv. m., nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruota kiemo aikštelė – šaligatvis, kurio bendras plotas 96 kv. m. Ieškovams buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovams buvo nurodyta išardyti po ¼ dalį savavališkai rekonstruotos kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės (kurios bendras plotas iki rekonstrukcijos 96 kv. m, po rekonstrukcijos apie 144 kv. m), esančios (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas, vykdydamas privalomuosius nurodymus, išardė 24 kv. m trinkelių dangos. Toks plotas atitinka ½ dalį nelegalaus kiemo aikštelės ploto (¼ ieškovo dalis + ¼ ieškovės dalis). 2022 m. balandžio mėnesį atsakovės specialistas atliko patikrinimą dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo ir raštu informavo ieškovą, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Ieškovams nebuvo paaiškinta, kodėl yra vertinama, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, kadangi trinkelių plotas, kuris buvo priskirtas ieškovams, nuardyti, buvo pašalintas, statybvietė sutvarkyta. Atsakovės atsisakymas pripažinti, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė, nepateikusi paaiškinimų ieškovams, nepagrindusi savo sprendimo pripažinti, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos užvedimo. 2022 m. gegužės 23 d. antstolė R. P. atliko patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo/neįvykdymo. Atsakovės atstovas patikrinime nedalyvavo, todėl antstolė objektyviai neturėjo galimybės konstatuoti, kodėl privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti. 2022 m. birželio 6 d. antstolei atlikus pakartotinį patikrinimą atsakovės atstovas nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nes nepašalintas trinkelių klojimui skirtas pamatinis sluoksnis ir nepašalinti bordiūrai. Anot ieškovų, šie atsakovės motyvai yra nepagrįsti, kadangi savavališkos statybos aktuose ir privalomuosiuose nurodymuose nėra detaliai apibūdinama sąvoka „statybvietės sutvarkymas“. Nei viename iš šių dokumentų nebuvo nurodyta, kokios rūšies gruntas turi būti po trinkelių nuardymo, nebuvo išreikštas įpareigojimas išardyti bordiūrus. Ieškovas, nuardęs trinkeles, atstatė kiemą į tokią būklę, kokioje jis buvo iki trinkelių paklojimo. Atsakovė, teigdama, kad yra atkurta ne tokia padėtis, kokia buvo iki savavališkos statybos, turėtų šias aplinkybes įrodyti, tačiau tokių duomenų iš atsakovės negavo nei ieškovai, nei antstolė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad matomas žvyras yra trinkelių klojimo pamatinis sluoksnis ir kad žvyras toje dalyje neegzistavo iki trinkelių išklojimo. Bordiūrai taipogi nėra kiemo aikštelės dalis. Pažymėjo, kad bordiūrai priklauso trečiajam asmeniui P. A., todėl ieškovai neturėjo pareigos jų nuardyti.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti, nes nebuvo išardyti bordiūrai, nepašalintas trinkelių klojimui skirtas pamatinis sluoksnis. Ieškovams buvo pratęstas terminas nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto 2022 m. sausio 13 d., dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovai nuardė tik viršutinę kiemo aikštelės dalį – trinkeles, kai tuo tarpu reikalaujama nugriauti aikštelę su visais ją sudarančiais elementais iki grunto (žemės), kuris buvo iki aikštelės rekonstravimo. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 23 d. antstolei atlikus patikrinimą ir konstatavus, kad, atliekant patikrinimą reikalingos specialios žinios, pakartotiniame patikrinime, vykusiame 2022 m. birželio 6 d., dalyvavo specialių žinių turintis Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas G. S., kuris pagal kompetenciją įvertino privalomųjų nurodymų vykdymą ir nustatė trūkumus (nepašalintas kiemo aikštelės trinkelių klojimui skirtas pamatinis sluoksnis, nepašalinti bordiūrai), dėl kurių privalomieji nurodymai negali būti pripažinti įvykdytais. Ieškovai nuo 24 kv. m aikštelės dalies nuėmė tik betonines trinkeles, tačiau nepašalino po betoninių trinkelių aikštelės dalimi įrengtų betoninių trinkelių dangos aikštelės pagrindų – betoninių trinkelių dangos posluoksnio, kuris matomas pašalinus betonines trinkeles, po juo galimai esančio betoninių trinkelių dangos laikančiojo sluoksnio pagrindo ir po juo galimai esančio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio, nepašalino nuo betoninių trinkelių dalies, nuo kurios pašalintos betoninės trinkelės, įrengtų betoninių šaligatvio bortų. Privalomieji nurodymai bus laikomi įvykdytais, kai statinio – kiemo aikštelės – betoninių trinkelių dangos dalis (su betoniniais šaligatvio bortais) bus nugriauta su visais po ja esančiais pagrindais ir nugriautos aikštelės dalis bus išardyta iki natūralaus grunto. Atsakovės tvirtinimu, ieškovai buvo tinkamai informuoti apie privalomųjų nurodymų neįvykdymą. Ieškovai iš esmės sutiko su privalomųjų nurodymų reikalavimais ir juos vykdė, tačiau įvykdė tik iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį, pripažino, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdyti, priteisė iš ieškovų trečiajam asmeniui 740 Eur bylinėjimosi išlaidas (po 370 Eur iš kiekvieno), priteisė solidariai iš ieškovų valstybei 8,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Nustatė, kad atsakovė 2021 m. birželio 8 d. bei 2021 m. birželio 30 d. atliko patikrinimus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. liepos 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bei du privalomus nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams.
6. Vertino, jog aplinkybė, kad ieškovai įvykdė atsakovės reikalavimus, nes kiemą išklojo trinkelėmis, neįrodo, kad privalomi nurodymai buvo įgyvendinti tinkamai, nes bendraturčių sutikimai nebuvo gauti, gretimo žemės sklypo savininkų sutikimai nebuvo gauti, o savavališkų padarinių šalinimas nebuvo užbaigtas visiškai, ką patvirtino atlikta vietos apžiūra. Atlikus faktinę vietos apžiūrą, atsakovės atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžiuose nurodyti teiginiai pasitvirtino – privalomi nurodymai nėra pilnai įvykdyti. Ieškovų ir trečiųjų asmenų naudojimosi žeme tvarka, nors įregistruota viešame registre tik 2023 m. vasario 7 d., abu naudojasi faktiškai beveik vienodais žemės sklypais, savavališkai nuimtų trinkelių, kurios buvo pastatytos kieme, išplečiant kiemo dydį, dalis išvežta, bordiūrai nėra pilnai nuardyti, o išplėstoje kiemo dalyje yra žvyro sluoksnis, besiribojantis su praėjimu į kitą žemės sklypo dalį. Nors administraciniame teisme dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu iškelta byla Nr. eI3-162-414/2023 sustabdyta, tačiau patys ieškovai vienu metu siekia tokiu pat būdu įgyvendinti savo teises, tai yra kreipiasi dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, kas įrodo jų veiksmų neteisėtumą.
7. Pripažino, kad savavališkos statybos padariniai nėra visiškai pašalinti, todėl vertino, kad privalomi nurodymai nėra įvykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, motyvuojamosios teismo sprendimo dalies nėra. Toje sprendimo dalyje, kurioje turėtų būti išdėstyti motyvai, yra išdėstytos faktinės aplinkybės, išrinktos iš procesinių dokumentų ir šalių pasisakymų, pakartota proceso dalyvių argumentacija. Teismas visiškai neanalizavo argumentų, byloje surinktų įrodymų, nepasisakė dėl jų vertinimo. Sprendimo 28 punkte teismas nurodė, kad išvadą atmesti ieškinį daro įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, tačiau teismas nepadarė nei vienos savarankiškos išvados, nepateikė nei vieno savo teisinio argumento. Teismas tik perpasakojo argumentus, kuriuos dėstė kiti proceso dalyviai.
8.2. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nutarė atmesti ieškinį ir pripažino, kad privalomieji nurodymai yra neįvykdyti. Rezoliucinėje dalyje konstatuodamas, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, teismas peržengė ieškinio ribas. Tokią išvadą suponuoja pareikšti ieškinio reikalavimai (pripažinti, kad privalomieji nurodymai įvykdyti) bei aplinkybė, kad byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, kuriame būtų prašyta pripažinti šiuos privalomuosius nurodymus neįvykdytais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Tokiu būdu buvo pažeistos proceso teisės normos ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
8.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismo pareigą objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą.
8.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes, pažeisdamas lygiateisiškumo principą bei apeliantų teisę į teisingą teismą. Apeliantai, siekdami įrodyti ieškinio faktinį pagrindą, pasinaudojo procesine teise pareikšti prašymą dėl liudytojų byloje apklausos. Netenkindamas prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, teismas, nesant šalių prašymo, nusprendė rengti išvažiuojamąjį posėdį, kuris, apeliantų vertinimu, turi mažesnės reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui nei jų prašyti apklausti liudytojai, kadangi nuo privalomųjų nurodymų įvykdymo iki išvažiuojamojo posėdžio jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai, kas reiškia, jog išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos objektyviai.
8.5. Teismas neatsižvelgė į apeliantų teiktus įrodymus, dėstytus argumentus, teisinį vertinimą ir keliamas abejones dėl atsakovės priimtų sprendimų pripažinti privalomuosius nurodymus neįvykdytais. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė negalėjo aiškiai pagrįsti savo priimtų sprendimų, t. y. kodėl atsakovė vertina, jog apeliantai turi pareigą pašalinti bordiūrus, ir kad apeliantai nesutvarkė statybvietės. Pažymi, kad pareiga pašalinti bordiūrus nebuvo numatyta privalomuosiuose nurodymuose. Jeigu yra vertinama, kad bordiūrai yra sudedamoji kiemo aikštelės dalis, jų plotas turėjo būti įskaičiuotas į 144,00 kv. m kiemo aikštelės plotą, kuris nurodytas privalomuosiuose nurodymuose. Ar tai iš tikrųjų buvo padaryta, nėra aišku. Be to, atsakovei reikalaujant, kad apeliantai nuardytų bordiūrus, visiškai nebuvo aiškinamasi, kada tie bordiūrai atsirado, kam jie priklauso. Nagrinėjant šią bylą teisme trečiasis asmuo patvirtino, kad bordiūrai priklauso jam.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nesutinka su apeliantais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantai savo argumentus dėl nemotyvuoto sprendimo grindžia vien tik formaliais pagrindais.
9.2. Teismas nepakeitė ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat nepakeitė civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Nors teismo sprendime nurodyta, kad teismas nusprendė „Pripažinti, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdyti“, tačiau tai nereiškia, kad buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos.
9.3. Apeliantai visiškai nepagrindė ir nepateikė objektyvių duomenų, kodėl, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes, taip pat pažeisdamas lygiateisiškumo principą bei apeliantų teisę į teisingą teismą.
9.4. Teismas pagrįstai atsisakė į posėdį iškviesti liudytojus.
9.5. Vien tai, kad teismo sprendimas apeliantams buvo nepalankus, nesudaro pagrindo spręsti neva teismas neatsižvelgė į jų argumentus, įrodymus.
9.6. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad bordiūrai priklauso jam, todėl ieškovai turi būti atleidžiami nuo privalomųjų nurodymų įvykdymo. Pažymi, kad tuo metu, kai šalys gavo privalomuosius nurodymus iš atsakovės, kiemo aikštelė įskaitant ir bordiūrus buvo bendra visų šalių nuosavybė, todėl apeliantai turėjo tiek aikštelę, tiek ir bordiūrus pašalinti visiškai.
9.7. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teismų praktiką, aiškiai išdėstė priimto sprendimo motyvus ir argumentus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
10.2. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti kokie nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
10.3. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek bylos faktines aplinkybes, tiek pateiktus įrodymus bei dėl jų pasisakė. Šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas, nuspręsdamas neapklausti liudytojų, teisingai vertino, kad jokių naujų aplinkybių jie nenurodys, bei užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Trečiasis asmuo P. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2023 m. spalio 2 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2021 m. lapkričio 8 d. matininko E. B. naudojimosi žemės sklypu planą. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo.
12. Atsakovė taip pat pateikė naują įrodymą – 2023 m. spalio 30 d. patikrinimo akto nuorašą, kurį prašo prijungti prie bylos. Dėl trečiojo asmens pateiktų dokumentų nurodo, kad trečiojo asmens byloje prašomi prijungti dokumentai yra vieni iš atsakovės 2023 m. spalio 30 d. patikrinimo akto (kurį teikia šiuo prašymu) priedų, todėl trečiojo asmens teikiamų įrodymų prijungimas prie bylos būtų perteklinis.
13. Ieškovai pateikė nuomonę dėl trečiojo asmens teikiamų įrodymų. Ieškovų teigimu, trečiojo asmens teikiami įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų bei sąsajumo reikalavimo, pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
14. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų pobūdį, jų sudarymo datą, sprendžia, kad yra pagrindas juos priimti į bylą, kadangi naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl priima.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo įvykdytais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė gautų skundų pagrindu 2021 m. birželio 8 d. bei 2021 m. birželio 30 d. atliko patikrinimus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje. Atsakovė 2021 m. liepos 9 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nustatyta, kad sklype 2016–2018 m. (statytojų teigimu) rekonstruotas kitas inžinerinis statinys – kiemo aikštelė (Nekilnojamojo turto registre įregistruota kiemo aikštelė – šaligatvis, kurio bendras plotas 96 kv. m), trinkelių dangos aikštelė, kurios bendras plotas apie 144,00 kv. m. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. ieškovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas buvo įpareigotas iki 2022 m. sausio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, taip pat išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį) dalį rekonstruotos 1/4 dalies kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės (kurios bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 96,00 kv. m, po rekonstrukcijos – apie144,00 kv. m), esančios (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat atsakovė ieškovei 2021 m. liepos 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė buvo įpareigota iki 2022 m. sausio 15 d. išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį) dalį rekonstruotos 1/4 dalies kitos paskirties plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio – kiemo aikštelės (kurios bendras plotas iki rekonstrukcijos – 96,00 kv. m, po rekonstrukcijos – apie 144,00 kv. m), esančios (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovams terminas įvykdyti minėtus privalomuosius nurodymus buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 15 d. Atsakovė 2022 m. balandžio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, t. y. nors statytojai išardė kiemo aikštelės po 12,00 kv. m trinkelių dangos, tačiau yra išlikęs po šių trinkelių danga esamas sutvirtinamasis aikštelės pagrindas, nepašalinti šalia išardytos trinkelių dangos aikštelės dalies, besiribojančios su veja, esami šaligatvio betoniniai bortai, bei nesutvarkyta statybvietė. Šiuo pagrindu atsakovė kreipėsi į antstolę R. P. dėl privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo.
20. Ieškovai nesutinka su atsakove, kad privalomieji nurodymai yra neįvykdyti. Jų teigimu, ieškovams nebuvo paaiškinta, kodėl yra vertinama, kad jie neįvykdyti, kadangi trinkelių plotas, kuris buvo priskirtas ieškovams nuardyti, buvo pašalintas, statybvietė sutvarkyta. Ieškovai, gindami savo pažeistas teises, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami pripažinti, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyti.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, rezoliucinėje sprendimo dalyje pripažindamas, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdyti. Ieškovai (apeliantai) nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi teismas visiškai neanalizavo argumentų, byloje surinktų įrodymų, nepasisakė dėl jų vertinimo. Taip pat teismas nepadarė nei vienos savarankiškos išvados, nepateikė nei vieno savo teisinio argumento, o tik perpasakojo argumentus, kuriuos dėstė kiti proceso dalyviai.
22. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant procesinės tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Nepagrįstas ar neteisėtas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia bylą nagrinėjančio teismo, laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių konstatavimą.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus, apeliacinio skundo teiginius, sutinka su apeliantais, kad skundžiamas sprendimas iš esmės yra be motyvų, neaiškus, jame padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms, todėl jis neatitinka CPK 263 straipsnyje įtvirtintiems teismo sprendimui keliamiems pagrįstumo ir teisėtumo kriterijams.
24. Pirma, apylinkės teismas sprendime nurodo, kad pareiga pašalinti bordiūrus nebuvo numatyta privalomuosiuose nurodymuose, tačiau vėliau nurodo, jog ieškovai nenuardė bordiūrų, todėl priėjo prie išvados, kad jie privalomųjų nurodymų neįvykdė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks dviprasmiškas teismo vertinimas negali būti pateisinamas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybės, ar ieškovai privalėjo pašalinti bordiūrus, jeigu turėjo - tai kiek. Antra, jeigu yra vertinama, kad bordiūrai yra sudedamoji kiemo aikštelės dalis, jų plotas turėjo būti įskaičiuotas į 144,00 kv. m kiemo aikštelės plotą, kuris nurodytas privalomuosiuose nurodymuose. Tačiau vienur sprendime nurodoma, kad tas plotas yra įskaičiuotas, kitur – neįskaičiuotas. Taigi, ši faktinė aplinkybė nėra nustatyta. Trečia, nors teismas sprendime nurodė, kad atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti kiek žvyro pamatinio sluoksnio turi būti pašalinta, jog būtų galima vertinti, kad statybvietė yra sutvarkyta, kokia danga toje vietoje buvo iki trinkelių atsiradimo, kokia danga turi likti po trinkelių pašalinimo, tačiau vėliau priėjo prie išvados, kad statybvietė nėra visiškai sutvarkyta, o privalomieji nurodymai įvykdyti pilna apimtimi. Toks teismo vertinimas, prieštaraujantis pats sau, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo teismo sprendimo lieka neaišku, kokius konkrečiai darbus ieškovai turėjo atlikti, kad jų atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai būtų pripažinti įvykdytais. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai įėjo į sąvoką „statybvietės sutvarkymas“, ar ieškovai buvo įpareigoti išardyti bordiūrus, ar bordiūrų plotas turėjo būti įskaičiuotas į kiemo aikštelės plotą, kokį žvyro pamatinį sluoksnį ieškovai turėjo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė negalėjo aiškiai pagrįsti savo priimtų sprendimų, t. y. kodėl ji vertina, kad apeliantai turi pareigą pašalinti bordiūrus, ir kad apeliantai nesutvarkė statybvietės. Pažymėtina, kad ieškovai buvo įpareigoti išardyti 24 kv. m savavališkai įrengtos kiemo aikštelės, tačiau nei savavališkos statybos aktuose, nei privalomuosiuose nurodymuose nebuvo nurodyta, kiek ir kokių aikštelės sudedamųjų dalių turi būti pašalinta (ar tik trinkelės, ar trinkelės ir bordiūrai bei kt.) ardant 24 kv. m kiemo aikštelės plotą. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą teisme trečiasis asmuo P. A. patvirtino, kad bordiūrai priklauso jam, todėl lieka neaišku, kodėl ieškovai turi juos pašalinti.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios nutarties 19,24 punktuose nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai sąlygojo procesinės teisės normų pažeidimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo prieštarauti apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nepadarė jokių savarankiškų išvadų, o tik atkartojo bylos šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus.
27. CPK 329 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Vienas iš jų – sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra būtent toks – visą sprendimą iš esmės sudaro aprašytos faktinės bylos aplinkybės, šalių išsakytos pozicijos ginčo klausimu, tačiau nepateiktas joks jų teisinis vertinimas. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
28. Kitas svarbus momentas yra tai, kad teismas, atmesdamas ieškinį, rezoliucinėje sprendimo dalyje pripažino, kad privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdyti, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Ieškovai prašė pripažinti privalomuosius nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytais. Teismas, atmesdamas ieškinį, neturėjo teisinio pagrindo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad minėti nurodymai neįvykdyti, kadangi atsakovė nereiškė priešieškinio, kuriame būtų prašiusi juos pripažinti neįvykdytais. Šiuo atveju teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kuri numato teismui draudimą sprendimu peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sprendimas yra be motyvų, anksčiau nutartyje aptartas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, panaikina sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.