Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-18857-1070/2022 pagal ieškovų V. A. ir A. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo įvykdytu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nurodytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismui konstatavus, jog teismo žinioje yra byla (-os) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovės privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-20-210715-00099 ir Nr. PNSSP-20-210715-00100 yra įvykdyti.

11. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2VP-l5399-528/2022 ir Nr. e2VP-l5395-1087/2022 dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

12. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, atskirajame skunde teigdamas, kad netinkamas ginčo santykį reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Šios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-857-370/2022).

16. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad ieškovų ieškinys yra tapatus kitoms civilinėms byloms, iškeltoms pagal antstolės R. P. prašymus dėl baudų skolininkams V. A. ir A. A. skyrimo už atsakovės privalomųjų nurodymų neįvykdymą.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai teismui pateiktą ieškinį grindė tuo, kad atsakovės privalomieji nurodymai yra įvykdyti. Nurodė, kad apeliantas, vykdydamas atsakovės privalomuosius nurodymus, veikdamas savo ir A. A. vardu, išardė 24 kv. m trinkelių dangos, kas atitinka ½ dalį nelegalaus kiemo aikštelės ploto. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovės specialistas raštu informavo ieškovus, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti ir kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos užvedimo. Antstolė R. P., 2022 m. gegužės 23 d. atlikusi patikrinimą dėl privalomųjų nurodymų (ne)įvykdymo, neturėjo galimybės konstatuoti, kodėl, atsakovės nuomone, privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti. Atliekant pakartotinį patikrinimą atsakovės atstovas nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas dėl to, kad nepašalintas trinkelių klojimui skirtas pamatinis sluoksnis ir bordiūrai. Ieškovai su tokia atsakovės atstovo pozicija nesutinka, todėl pateikė teismui ieškinį, prašydami išspęsti šalių ginčą vadovaujantis ginčo teisenos taisyklėmis (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-15395-1087/2022, antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/00636 atmetė (nutartis neįsiteisėjusi). Kita Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-15399-528/2022 pagal antstolės R. P. pareiškimą, kuriuo prašoma skirti skolininkei A. A. baudą už atsakovės privalomojo nurodymo nevykdymą, dar neišnagrinėta.

19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

20. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika dėl ieškinių tapatumo, sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad vykdymo procese antstolės pateikti pareiškimai teismui dėl baudos ieškovams skyrimo už atsakovės privalomųjų nurodymų nevykdymą ir ieškovų savarankiškas ieškinys teismui dėl teisės pripažinimo (kad atsakovės privalomi nurodymai yra įvykdyti tinkamai) nėra tapatūs. Visų pirma, nesutampa pareiškimų (ieškinių) pagrindas ir dalykas. Antra, ieškovams sankcijų (baudų) taikymas galimas tik tuomet, kai bus išnagrinėtas šalių ginčas dėl privalomųjų nurodymų (ne)įvykdymo.

21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų tapatumą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.