- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1653-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00251-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prasila“
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prasila“ ieškinį atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „Prasila“ 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“, skirti atsakovui 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą ieškovės naudai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad remiantis viešo nuomos konkurso įvykusio 2012 m. balandžio 2 d. komisijos sprendimu, 2012 m. balandžio 11 d. tarp nuomotojo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir konkurso laimėtojo – UAB „Prasila“ (toliau – ir Bendrovė) buvo sudaryta Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 14/03-43 (toliau – Nuomos sutartis), kuria 10 metų UAB „Prasila“ buvo išnuomota 500 kv. m pastato – gatavos produkcijos sandėlio dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esanti (duomenys neskelbtini)., numatant, kad statinys bus naudojamas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui, sudarant galimybę įdarbinti nuteistuosius. 2012 m. liepos 4 d. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir PPNAK) išdavė technines sąlygas, kuriose buvo išdėstyti reikalavimai nepriklausomo šilumos tiekėjo prijungimui prie tiekėjo šilumos tinklų. 2012 m. rugsėjo 12 d. PPNAK išdavė sutikimą dėl nuomojamo pastato rekonstrukcijos. 2014 m. spalio 3 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą UAB „Prasila“ atlikti pastato – gatavos produkcijos sandėlio dalies rekonstravimo darbus įrengiant biokuro katilinę bei dūmtraukį. 2016 m. birželio 1 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė Bendrovei energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-147320, kurioje konstatuota, kad sumontuoti, išbandyti Šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. 2016 m. birželio 30 d. šalys pasirašė prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų įvykdymo aktą. 2018 m. gegužės 15 d. UAB „Prasila“ raštu pasiūlė šilumos tiekėjui PPNAK sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. 2018 m. gegužės 22 d. PPNAK raštu kvietė UAB “Prasila” vadovą 2018 m. birželio 5 d. atvykti pasirašyti sutartį. 2018 m. gegužės 28 d. UAB “Prasila” nusiuntė PPNAK pasirašyti Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. 2018 m. birželio 4 d. PPNAK raštu informavo, kad pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras valstybės įmonei ,,Mūsų amatai”, todėl sutarties su UAB „Prasila“ nepasirašys. Ieškovė 2018 m. birželio 12 d. kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją (dabar VERT), kuri 2018 spalio 5 d. nutarimu iš dalies tenkino skundą ir įpareigojo PPNAK pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. PPNAK nesutikdama su įpareigojimu pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu reikalaudama pripažinti jos teisę nepasirašyti parengto katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2382-950/2019) ieškinio reikalavimą dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo, atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Ieškovė atliko Katilinės pridavimo procedūrą statybos užbaigimo komisijai, kuri 2019 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė Statybos užbaigimo aktą. Ieškovė prašė parengti ir pateikti pasirašyti nepriklausomam šilumos gamintojui šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau PPNAK 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu atsakė, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas yra negalimas. 2020 m. kovo 2 d. raštu PPNAK taip pat atsisakė pasirašyti Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kad PPNAK ir Bendrovės nesieja sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ raštą, kuriuo informavo, kad negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė gindama savo pažeistas teises kreipėsi ir į VERT, tačiau 2021 m. vasario 11 d. sprendimu bei 2021 m. vasario 25 d. sprendimu VERT atsisakė įpareigoti PPNAK sudaryti šilumos tiekimo sutartį, nes nėra pasirašytas katilinės bandomosios eksploatacijos aktas. Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymas yra vienas iš ieškovės prijungimo prie atsakovo šilumos perdavimo tinklų etapų. Ir būtent atsakovo neveikimas, net ir teismams konstatavus tokio neveikimo neteisėtumą, didina patiriamus ieškovės nuostolius susijusius su veiklos trukdymu. Atitinkamai, kadangi atsakovas atsisako pasirašyti aktą, reiškiamas ir kitas reikalavimas – sudaryti šilumos tiekimo sutartį, kadangi atsakovo tokia pozicija, kad jį įpareigoti veikti gali tik teismas. Taip pat, atsakovui prašė skirti baudą, jei būtų nevykdomas ir būtų uždelstas įvykdyti teismo sprendimas, kadangi nuo 2019 m. gegužės mėnesio, aktas vis dar nėra pasirašytas. Objektas pastatytas, tačiau neveikia dėl atsakovo neveikimo.
3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ginčas dėl 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu atsakovas nėra įpareigotas pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos akto, todėl teismo sprendimas šioje dalyje negali būti vykdomas pagal ieškovės reikalavimą. Taip pat nei po 2016 m. liepos 4 d. nei po 2017 m. spalio 10 d. preliminariosios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, per 1 mėnesį, ieškovė įvykdymo užtikrinimo, kurį Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado (toliau – ir Sąvadas) 7.5. punktas, nepateikė, todėl atsakovo 2012 m. liepos 4 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. išduotos prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygos 2016 m. rugpjūčio 5 d. tapo nebegaliojančiomis. Nesant išduotų galiojančių prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų, visas prijungimo procesas nutrūko ir jokie kiti tolesni sąvado etapai negali būti vykdomi, inter alia negali būti vykdomas ir Sąvado 7.12 punktas – šilumos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas. Nutrūkus sąvade numatytam šilumos tinklų prijungimo procesui ieškovė neteko nepriklausomo šilumos gamintojo statuso ir šiuo metu ieškovės ir atsakovo nesieja sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Ieškovė neskundė VERT nutarimų ir teikia šį ieškinį praleidusi terminus. Atsakovas ėmėsi veiksmų, jog šilumos ūkio administravimas būtų perduodamas Kaišiadorių rajono savivaldybei, o vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu, patvirtintu šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos aprašo 5 punktu, šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą gali sudaryti ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „Prasila“ 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Ieškovės UAB „Prasila“ procesinio reikalavimo skirti baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, netenkino. Priteisė UAB “Prasila” iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 073,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas tarp ieškovės UAB „Prasila“, kaip nepriklausomos šilumos gamintojos, ir atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl įpareigojimo atsakovą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos aktą bei parengti ir sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove. Ginčo santykius reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtintas Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas (2018 m. gegužės 18 d. redakcija) (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl įpareigojimo pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą
7. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškinio reikalavimus ginčijo trimis aspektais: 1) priimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2382-950/2019 ir 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1610-273/2019, neįpareigojo pasirašyti bandomosios eksploatacijos akto, o tik išsprendė klausimą dėl teisės nepasirašyti minėto akto; 2) nesant išduotų galiojančių prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų, visas prijungimo procesas nutrūko ir jokie kiti tolesni sąvado etapai negali būti vykdomi, inter alia negali būti vykdomas ir Sąvado 7.12 punktas – šilumos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas; 3) Sąvado 7.5. punktas numato, kad ieškovė turi pateikti prisijungimo prie šilumos tinklų sąvado sąlygų įvykdymo užtikrinimą, tačiau šio užtikrinimo nepateikė. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko.
8. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2382-950/2019 pagal ieškovo toje byloje – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinį dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 03E-305 panaikinimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1610-273/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas pakeistas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas darė išvadą, kad šiose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
9. Teismas pažymėjo, kad dar 2019 m. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog PPNAK privalo pasirašyti minėtą aktą, tačiau ginče PPNAK buvo ieškovė, jos pareikštas ieškinys buvo dėl teisės nepasirašyti, taip pat UAB „Prasila“ nepareiškė priešieškinio, todėl 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu PPNAK ieškinio reikalavimą dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo atmetus, nebuvo sukurtas teisinis įpareigojimas vykdymo procese, kuris priverstų pasirašyti minėtą bandomosios eksploatacijos vykdymo aktą, nors tokią pareigą atsakovas turi ir privalo ją vykdyti.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių faktinėmis (reikšmingomis) aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atsakovas privalo pasirašyti 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
Dėl įpareigojimo pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį
11. Teismas pažymėjo, kad Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7 p. yra itin daliai ir aiškiai nurodyti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų etapai. Nagrinėjamu atveju Sąvado 7.1. p. – 7.8 p. reikalavimai įvykdyti. Sprendžiant klausimą dėl ypatingo statinio - biokuro katilinės - pripažinimo tinkamu naudoti jau turi būti pasirašytas ir minėtą klausimą sprendžiančiam subjektui (t. y. statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai) pateiktas katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktas (Sąvado 7.11, 7.12 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovui nepagrįstai nepasirašant 2018 m. gegužės 28 d. bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, turėjo sekti kitas veiksmas – šilumos įrenginių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimas naudoti. Byloje yra pateiktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktas, kuriuo šilumos įrenginiai buvo pripažinti tinkamais naudoti.
12. Teismas nurodė, kad šioje byloje įpareigojus atsakovą pasirašyti 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą bei egzistuojant aplinkybei, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo aktu, šilumos įrenginiai buvo pripažinti tinkamais naudoti, tarp šalių esant ginčui yra pagrindas po bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymo, įpareigoti atsakovą pasirašyti su ieškove šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl baudos skyrimo
13. Ieškovės nuomone, teismo jau yra konstatuota, kad atsakovas neturi teisės nepasirašyti Bandomosios eksploatacijos akto, atitinkamai nėra ir jokio pagrindo atsakovui nepasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, ir prašo numatyti baudą tuo atveju, jei atsakovas nevykdys teismo sprendimo.
14. Teismas nurodė, kad negalima teigti, jog priėmus sprendimą, atsakovas jo neabejotinai nevykdys, kadangi šiuo priimtu sprendimu atsakovui bus numatyti įpareigojimai. Neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, esant akivaizdžiam neįvykdymo faktui, todėl ieškovės procesinį prašymą skirti baudą šiuo metu teismas atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. Teismas nurodė, kad ieškovės pagrįstas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 2 073,40 Eur (914,76 Eur už ieškinį, 914,76 Eur už dubliką, 121,94 Eur už procesinių veiksmų planavimą ir aptarimą su klientu ir 121,94 Eur už dalyvavimą susitikime su klientu ir pasirengimą teismo posėdžiui), kurias patenkinus ieškinį priteisė iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas neteisingai vertino ankstesnių teismų sprendimus ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja prejudiciniai faktai, įpareigojantys atsakovą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
16.2. Teismas neanalizavo atsakovo argumentų, kad atsakovas iki 2021 m. spalio 1 d. nutrauks centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą Pravieniškių kaimo gyventojams ir šias funkcijas perduos Kaišiadorių rajono savivaldybei, todėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas šiuo metu prieštarautų teisiniam reglamentavimui (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 03E-54 patvirtinto „Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo“ 5 punktas), kadangi nėra galimybės sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ilgesniam nei vieno šildymo sezono laikotarpiui.
16.3. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šilumos pirkimo-pardavimo sutartys (pagal standartines sutarčių sąlygas) gali būti pasirašomos tik įvykdžius visus Sąvado 7 punkto papunkčiuose nustatytus etapus. Sąvado 7.5. punkto etape ieškovė privalėjo pateikti Sąvado 36 punkte nustatytą prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų įvykdymo užtikrinimą. Tačiau nei po 2016 m. liepos 4 d. nei po 2017 m. spalio 10 d. preliminariosios šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo dienos per 1 mėnesį ieškovė įvykdymo užtikrinimo nepateikė, todėl atsakovo 2012 m. liepos 4 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. išduotos prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygos 2016 m. rugpjūčio 5 d. tapo nebegaliojančiomis. Nesant išduotų galiojančių prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų, visas prijungimo procesas nutrūko.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi iškaitas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčas tarp šalių jau buvo spręstas ir yra priimti teismų sprendimai, kuriais konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai nepasirašant 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos akto, kad visos atsakovo procesiniuose dokumentuose minėtos aplinkybės jau buvo nagrinėtos tarp tų pačių šalių civilinėse bylose Nr. 2-2382-950/2019 ir Nr. 2A-1610-273/2019.
17.2. Atsakovas kartoja ankstesnėje byloje nurodytus argumentus, kuriuos jau įvertino ginčą tarp šalių nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas. Teismas nagrinėjant PPNAK ieškinį priėjo išvados, kad Sąvado 7.1-7.8 p. numatyti etapai yra įvykdyti, nes Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. balandžio 30 d. pažymos išdavimas liudija 7.8 p. numatyto etapo pabaigimą.
17.3. Atsakovo argumentai, kad kada nors galimai atsakovas nevykdys veiklos susijusios su šilumos tiekimu gyventojams, nėra pagrindas atsisakyti sudaryti sutartį tuo metu, kai šiluma tiekiama gyventojams. Atsakovas nepateikė konkrečių duomenų, kokioje stadijoje yra veiklos perdavimas ir juo labiau, kaip veiklos perdavimas susijęs su atsakovo pareiga veikti ir pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimto teismo sprendimo
19. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „Prasila“ 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-2382-950/2019 ir Nr. 2A-1610-273/2019 teismų konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kaip šioje byloje turinčiomis prejudicinę galią. Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir privalo ją vykdyti, o po bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymo, esant 2019 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo aktui, kuriuo šilumos įrenginiai buvo pripažinti tinkamais naudoti, atsižvelgdamas į Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7 p. nustatytą nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų etapų eiliškumą, įpareigojo atsakovą sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir prašo sprendimą panaikinti.
Dėl prejudicinių faktų
20. Civilinėje byloje Nr. 2-2382-950/2019 Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės PPNAK ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Prasila“ dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo atmetė. Apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1610-273/2019 Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje nurodė, kad šių bylų ir nagrinėjamos bylos proceso dalyviai bei jų procesinis statusas sutampa ir išnagrinėtose bylose buvo sprendžiamas identiškas ginčas, susijęs su katilinės bandomosios eksploatacijos akto pasirašymu.
21. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą normą, yra nurodęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).
23. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino išnagrinėtas civilines bylas ir nustatė prejudicinių faktų egzistavimą, nes išnagrinėtose civilinėse bylose nebuvo įpareigojimo, kuris priverstų PPNAK pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti – šioje ir minėtose bylose dalyvauja (dalyvavo) tie patys asmenys, taip pat sutampa aplinkybės, įrodinėjamos šioje ir minėtose bylose, t. y. bylose spręsta dėl PPNAK atsisakymo pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą teisėtumo (pagrįstumo). Minėtose civilinėse bylose teismai sprendė, kad PPNAK neturi teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, o nagrinėjamoje byloje taip pat nagrinėjamas klausimas dėl katilinės bandomosios eksploatacijos akto pasirašymo. Dėl minėtų priežasčių teismų nustatytos aplinkybės išnagrinėtose bylose dėl PPNAK atsisakymo pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto teisėtumo yra reikšmingos bei turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
25. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo prejudicinių faktų buvimą ir jais vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, klaidingai vertina įsiteisėjusio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo pasekmes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėtoje civilinėje byloje AB „Prasila“ nepareiškus priešieškinio, 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu nebuvo teisiškai PPNAK įpareigotas pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Tačiau teismai konstatavo, kad PPNAK atsisakymas pasirašyti šį aktą nėra teisėtas, t. y. PPNAK privalo jį pasirašyti.
Dėl įpareigojimo sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį ir įrodymų vertinimo
26. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, nes neatsižvelgė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šilumos pirkimo-pardavimo sutartys (pagal standartines sutarčių sąlygas) gali būti pasirašomos tik įvykdžius visus Sąvado 7 punkto papunkčiuose nustatytus etapus, o ieškovė nėra įvykdžiusi 7.5 punkto. Teisėjų kolegija šį argumentą taip pat laiko nepagrįstą ir atmeta.
27. Kadangi aplinkybės dėl Sąvado reikalavimų įvykdymo jau yra išnagrinėtos nurodytose civilinėse bylose teismams sprendžiant ginčą pagal PPNAK ieškinį dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos akto, todėl pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais faktais (pagrįstai, kaip nustatyta šios nutarties 24-25 punktuose) vadovavosi išnagrinėtose bylose įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. kad Sąvado 7.1 p. – 7.8 p. reikalavimai UAB „Prasila“ yra įvykdyti, todėl iš naujo nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių.
28. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo Pravieniškių kaimo gyventojams nutraukimo ir šių funkcijų perdavimo Kaišiadorių rajono savivaldybei, todėl nepagrįstai įpareigojo sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį.
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodinėjo, todėl laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus įvertino; išvados pagrįstos ištirtų ir procesiniame sprendime išdėstytų įrodymų visetu, argumentuotai atsakyta į pagrindinius reikšmingus ginčui išspręsti nagrinėtos bylos klausimus.
30. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš jo ieškovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsakovė prašo priteisti 2 047,32 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius (paslauga apmokėta 2021 m. rugsėjo 17 d., vidutinis mėnesio bruto – 1 517,40 Eur), prašomos priteisti išlaidos viršija 1 972,62 Eur maksimalų dydį. Todėl prašomos priteisti išlaidos mažinamos ir priteisima ieškovei iš atsakovo 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei “Prasila”, juridinio asmens kodas 302717402, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, juridinio asmens kodas 302560890, 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.