Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. R.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-20572-217/2022 pagal atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prasila“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prasila“ ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios koloniją (toliau – Kolonija) per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti ieškovės 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą; įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“; ieškovės procesinio reikalavimo skirti baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, netenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 073,40 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1653-390/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja Lietuvos kalėjimų tarnyba (Kolonijos teisių perėmėja nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – pareiškėja arba atsakovė) pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021, atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškime nurodė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT) 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinus atsakovės turėtos licencijos galiojimą, ir, atitinkamai, atsakovei nebevykdant centralizuotos šilumos tiekimo veiklos (nesant šilumos tiekėju), Kauno apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties vykdymas tapo objektyviai neįmanomas ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Kolonijai išduotos Licencijos galiojimas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą valstybės institucijos individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui priimti, apibrėžimą. Tiek VKEKK, tiek VERT (kuri pakeitė VKEKK) yra valstybės institucijos, o jų priimti 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2004 m. birželio 29 d. nutarimai – individualaus pobūdžio aktai. Licencijos galiojimo faktas, kuris išnyko VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinus VKEKK 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Kolonijai išduotos licencijos galiojimą, neabejotinai turėjo reikšmės priimant Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje, t. y. šis faktas yra susijęs su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, o jo išnykimas pakeičia byloje teismų atliktą šalių teisinių santykių kvalifikavimą bei paneigia šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisinį pagrindą. šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei sprendimo ir nutarties įvykdymo negalimumą. Nuo 2022 m. balandžio 10 d. pasibaigus nuomos sutarčiai, pagal kurią ieškovė iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ nuomojosi pastatą-gatavos produkcijos sandėlį, kuriame po rekonstrukcijos buvo įrengta biokuro katilinė, ieškovė iš esmės nebeturi nei teisės, nei objektyvios galimybės operuoti bei vykdyti veiklos iš turto, dėl ko šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas dar ir dėl šios priežasties nėra galimas. Tiek nuomotas turtas (pastatas-gatavos produkcijos sandėlis), tiek po šio turto rekonstrukcijos naujai įregistruota šio turto dalis – gamybinės patalpos (biokuro katilinė), tiek žemės sklypas, kuriame šis turtas stovi, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, kuri turto valdymą patikėjimo teise yra perdavusi nuomotojui – VĮ „Mūsų amatai“. Atitinkamai, nuo 2022 m. balandžio 10 d. ieškovė nebeturi teisės vykdyti veiklos iš nuomoto turto, įskaitant ir šilumos gamybos veiklą. Pati ieškovė kitame teisminiame procese – inicijuodama atskirą civilinę bylą dėl jos tariamai patirtų nuostolių, kaip ji nurodo, sąlygotų šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atlyginimo – yra pripažinusi, kad sutarties sudarymas natūra yra objektyviai neįmanomas, o ieškovė pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą. Proceso atnaujinimo, kaip vienintelės galimos priemonės išspręsti susiklosčiusią situaciją poreikį, šiuo atveju patvirtina ir antstolio veiksmai vykdomojoje byloje bei dėl jų priimti teismų sprendimai. Prašymas atnaujinti procesą teikiamas laiku – nesuėjus įstatyme numatytam 3 mėn. terminui. Nepaisant to, kad VERT nutarimas dėl Kolonijos licencijos panaikinimo buvo priimtas 2021 m. gruodžio 27 d., apie egzistuojantį pagrindą atnaujinti procesą, Kolonija sužinojo ir suprato tik po VERT 2022 m. birželio 23 d. rašto, kuriuo VERT išaiškino, jog po licencijos panaikinimo pasikeitus šalių statusui ir šilumos tiekėjui (šiuo atveju – ieškovei) neturint šilumos tiekimo licencijos, sutarties sudarymas yra neįmanomas; bei Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties byloje dėl antstolio veiksmų priėmimo, kuria teismas sprendė, jog Kolonijos nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismų sprendimai negali būti vykdomi, sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto laikytų, kad Kolonija praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (kam Kolonija nemato pagrindo), egzistuoja pagrindas tokį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Bet kuriuo atveju prašymas teikiamas nepraleidus naikinamojo 5 m. termino (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

5. Suinteresuotas asmuo VERT atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pateikto prašymo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VERT nei kaip viešojo administravimo subjekto, nei kaip ginčus neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, šios bylos nagrinėjamų klausimų apimtyje nei su ieškove, nei su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos VERT teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi šilumos tiekimo licencijos, negali atlikti veiksmų, kurie galimi tik turint šilumos tiekimo licenciją, kartu tai reiškia, kad ieškovė, atsakovei netekus šilumos tiekimo licencijos, neteko potencialaus nepriklausomo šilumos gamintojo statuso bei iš to kylančių teisių ir pareigų.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Prasila“ (toliau – suinteresuotas asmuo arba ieškovė) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. birželio 29 d. atsakovei išduota licencija panaikinta jau įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui ir praėjus teismo nustatytam terminui atlikti veiksmui, t. y. po 2021 m. gruodžio 6 d. Pačiame VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarime nurodoma, kad jis yra priimtas atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. lapkričio 22 d. bei 2021 m. lapkričio 25 d. prašymus. Taigi, pati atsakovė aktyviais savo veiksmais eilę metų vilkina sprendimų priėmimus arba priima tokius sprendimus, kurių pagrindu ieškovei buvo užkirstas veiklos vykdymas, tačiau šios faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas proceso atnaujinimui. Atsakovės turima licencija nebuvo panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Nagrinėjant civilinę bylą atsakovė nei karto nenurodė bei prašyme dėl teismo proceso atnaujinimo taip pat nenurodoma, kad licencija panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, atitinkamai nėra ir nurodomo atsakovės pagrindo dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė teigia, kad atsakovei netekus licencijos, teisės aktai draudžia sudaryti šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai tariamai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Ieškovės įsitikinimu, nėra jokio draudimo sudarius šilumos pirkimo–pardavimo sutartį įsigytą šilumą naudoti savo reikmėms. Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovė taip pat nurodė faktines aplinkybes, kad nutrauks centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą Pravieniškių kaimo gyventojams ir šias funkcijas perduos Kaišiadorių rajono savivaldybei, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas prieštarautų teisiniam reglamentavimui, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam nei vieno šildymo sezonui, t. y. teismas priimdamas sprendimą byloje iš esmės įvertino ir aplinkybes, kurių pagrindu atsakovas siekia iš naujo nagrinėti bylą. Dėl praleisto termino nurodė, kad vėliausiai 2022 m. balandžio 17 d. atsakovė turėjo galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo nurodomu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą.

8. Teismas laikė, kad pareiškėja nepraleido 3 mėnesių termino nuo tos dienos, kurią sužinojo aplinkybes, jos nuomone, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą.

9. Teismas priėmė išvadą, kad pareiškėja, nors ir su panaikinta licencija, toliau vykdo šilumos energijos tiekimą Laisvės atėmimo vietų ligonines Pravieniškių padaliniui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai išduota licencija panaikinta jau įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui ir praėjus teismo nustatytam terminui atlikti veiksmui, t. y. po 2021 m. gruodžio 6 d., todėl sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, jog pati pareiškėja savo veiksmais vilkina teismo sprendimo vykdymą.

11. Teismas sprendė, kad nėra imperatyvių teisės normų, kurios draudė pareiškėjai įvykdyti teismo sprendimą, vilkinti sutarties sudarymą jau nuo 2018 m., jokios kitos, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas proceso atnaujinimui.

12. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, procesinį šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad kiekviena iš šalių lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Prasila“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei iš atsakovės priteisinat visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 1 916,64 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Šioje byloje dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ir teisminį procesą inicijavo atsakovė. Ieškovė, įgyvendindama įstatyme numatytą pareigą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės prašymą atnaujinti procesą atmesti. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovė, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, turėjo skirtingą teisinį suinteresuotumą proceso baigtimi. Teismas procesinį sprendimą priėmė ieškovės naudai ir ieškovė laikytina laimėjusia proceso šalimi, todėl jai turėjo būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13.2. Teismas iš esmės nukrypo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, tačiau tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, t. y. teismas nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės ar kokie ieškovės veiksmai ar neveikimas lėmė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteistinos. Pagrindo šioje byloje nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir atsisakyti priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo.

14. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą išspręsti iš esmės: tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą, užbaigtą Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiama nutartis yra grindžiama prielaidomis, t. y. nepabaigtu VERT tyrimu, kuriame jokios aplinkybės nėra patvirtintos. Ieškovės į bylą pateiktame VERT 2022 m. spalio 25 d. rašte VERT nurodė tik tai, kad šiuo metu yra atliekamas ieškovės nurodytų aplinkybių, jog Kolonija tariamai vykdo šilumos tiekimo veiklą, tyrimas. Tačiau jokios informacijos apie tokio tyrimo rezultatus, eigą ar jo metu nustatytas aplinkybes VERT nepateikė (kadangi tokių faktų objektyviai ir nėra – VERT tyrimas nėra pabaigtas). Skundžiama nutartimi padarytos išvados, jog Kolonija, nors ir su panaikinta licencija, toliau vykdo šilumos energijos tiekimą Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padaliniui, yra pagrįstos išimtinai prielaidomis. VERT atliekamas tyrimas (neplaninis patikrinimas) dėl Kolonijos veiklos šiuo metu nėra pasibaigęs ir VERT nėra pateikusi jokių išvadų.

14.2. Egzistuoja imperatyvios teisės normos, pagal kurias dabartinėje situacijoje sprendimo ir nutarties vykdymas tapo objektyviai tiek faktiškai, tiek teisiškai neįmanomas ir kurias teismas ignoravo (ir net nepaaiškino kodėl ignoruoja). VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinus Kolonijos turėtos licencijos galiojimą, pasikeitė šalių (Kolonijos ir ieškovės) teisinis statusas. Kolonija, (netekus šilumos tiekėjo statuso) būdama šilumos vartotoju, negali šilumos tiekėjo statusu sudaryti šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ar vykdyti šilumos tiekimo (o ši funkcija yra neatsiejama nuo šilumos pirkimo–pardavimo, tačiau ji tenka ne šilumos vartotojui). Šilumos tiekimo licencija yra būtina (privaloma) norint vykdyti šilumos tiekimo veiklą (ir, atitinkamai, sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, ką Kolonija ir ieškovė yra įpareigotos sudaryti teismų sprendimu ir nutartimi byloje). Pasikeitus šalių teisiniam statusui – Kolonijai tapus šilumos vartotoja, o ieškovei – šilumos tiekėja (ne tik gamintoja), būtent ieškovė privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Tačiau ieškovė tokios licencijos neturi.

14.3. Tai, kad pareiškėjai išduotos licencijos galiojimas buvo panaikintas jau įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui, priešingai, nei sprendė teismas, ne paneigia, bet patvirtina proceso atnaujinimo byloje galimybę ir būtinybę. VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas VKEKK 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Kolonijai išduotos licencijos galiojimas, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą valstybės institucijos individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui priimti, apibrėžimą. Teismas panaikintą individualaus pobūdžio aktą, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nepagrįstai painiojo su kitu proceso atnaujinimo (ne)galimumo pagrindu – faktinėmis aplinkybėmis, kurios turėjo egzistuoti ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

14.4. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui. Dar nuo 2022 m. balandžio 10 d., pasibaigus nuomos sutarčiai, pagal kurią ieškovė iš VĮ „Mūsų amatai“ nuomojosi pastatą-gatavos produkcijos sandėlį, kuriame buvo įrengta šilumą galinti gaminti biokuro katilinė, ieškovė iš esmės nebeturi nei teisės, nei objektyvios galimybės operuoti bei vykdyti šilumos gamybos bei pardavimo veiklos, dėl ko šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas dar ir dėl šios priežasties nėra galimas faktiškai.

15. Suinteresuotas asmuo VERT atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos nesieja jokie materialiai teisiniai santykiai nei su viena iš bylos šalių, todėl VERT nepasisako dėl bylos šalių pateiktų atskirųjų skundų ir prašo šiuos klausimus spręsti teismo nuožiūra.

16. Pareiškėja Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Prasila“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

16.1. Proceso atnaujinimas yra savita procesinė stadija, kai byla nėra nagrinėjama iš esmės, tik atnaujinus procesą prasidėtų esminis ginčo nagrinėjimas. Atitinkamai dėl to, atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturėjo būti ir pagrįstai nebuvo priteistos.

16.2. Net ir tuo atveju, jei bylinėjimosi išlaidos būtų skirstomos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), ieškovė pirmoje instancijoje teikė tik atsiliepimą į prašymą ir rašytinius paaiškinimus. Pagal Rekomendacijas priteistinas dydis už advokato pagalbą teikiant „kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“ sudaro 712,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 1 916,64 Eur suma viršija Rekomendacijas ir neturėtų būti priteisiama visa apimtimi.

17. Suinteresuotas asmuo UAB „Prasila“ atsiliepime į pareiškėjos Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo“

17.1. Pati atsakovė turi objektyvius duomenis ir gali pateikti teismui informaciją apie savo šilumos ūkį, tačiau tokių duomenų teismui neteikė ir prašė atnaujinti procesą tik tuo pagrindu, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pasibaigus teismo nustatytam terminui, pačios atsakovės prašymu licencija buvo panaikinta. Atitinkamai net nėra esminė aplinkybė, kaip šiuo metu, praėjus metams laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė vykdo savo veiklą. Ieškovė neturi pareigos paneigti atsakovės teiginių apie tariamai nutrauktą šilumos tiekimą – pati atsakovė byloje turi pareigą pateikti objektyvius duomenis, patvirtinančius tokius teiginius, atitinkamai atskirojo skundo motyvai, tariamai pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ieškovo teikiamų byloje paaiškinimų bei vertinti kritiškai pačios atsakovės tik formaliai nurodomus pagrindus, negali būti vertinami kaip pagrįsti.

17.2. Atsakovės turima licencija nebuvo panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Nagrinėjant civilinę bylą atsakovė nei karto nenurodė bei prašyme dėl teismo proceso atnaujinimo taip pat nenurodoma, kad licencija panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, atitinkamai nėra ir nurodomo atsakovės pagrindo dėl proceso atnaujinimo. Ginčo atveju 2004 m. birželio 29 d. atsakovei išduota licencija VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu nebuvo panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Ji buvo panaikinta pačios atsakovės prašymu, t. y. atsakovės valia buvo veikti taip, kad siekti nevykdyti teismo sprendimo ir ieškoti visų galimų būtų šiam tikslui pasiekti. Atitinkamai nėra jokio pagrindo proceso atnaujinimui byloje pagal atsakovo nurodomą teisinę normą.

17.3. Proceso atnaujinimas nėra galimas dėl faktinių aplinkybių, kurios atsiranda jau priėmus teismo sprendimą, jam įsiteisėjus ir suėjus terminui sprendimo įvykdymui. Atsakovė nenurodo jokio aiškaus ir konkretaus pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo

20. Pareiškėja 2023 m. sausio 24 d. pateikė paaiškinimus raštu ir papildomus įrodymus: 2022 m. gruodžio 30 d. raštą „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ Nr. 14-17724 su priedais, 2023 m. sausio 3 d. raštą „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ Nr. 0103-1, 2023 m. sausio 19 d. raštą „Dėl atsisakymo sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį“ Nr. 1S-471, 2022 m. lapkričio 23 d. raštą „Dėl informacijos teikimo trečiajam asmeniui“. Taip pat 2023 m. vasario 21 d. pateikė paaiškinimus raštu ir papildomus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2427-359/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-262-921/2023.

21. Ieškovė 2023 m. vasario 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-24190-359/2022, 2022 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. R2-(ŠK)-8231 „Dėl atsakymo pateikimo į UAB „Prasila“ 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą“, 2023 m. sausio 13 d. raštas Nr. 0113-1 „Dėl atsakymo pateikimo į UAB „Prasila“ 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 0914-2“, VERT 2023 m. sausio 30 d. atsakymą Nr. R2-(ŠK)-801.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo priimti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus papildomus įrodymus, nes paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 vykdymu, todėl prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Kitaip tariant, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal jos priėmimo metu buvusias aplinkybes.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

24. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 tenkino UAB „Prasila“ ieškinį ir įpareigojo Koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „Prasila“ 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą bei šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1653-390/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu pareiškėja grindė tuo, kad VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinus atsakovės turėtos licencijos galiojimą, ir, atitinkamai, atsakovei nebevykdant centralizuotos šilumos tiekimo veiklos (nesant šilumos tiekėju), Kauno apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties vykdymas tapo objektyviai neįmanomas ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas VKEKK 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Kolonijai išduotos licencijos galiojimas, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą valstybės institucijos individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui priimti, apibrėžimą.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra imperatyvių teisės normų, kurios draudė pareiškėjai įvykdyti teismo sprendimą, vilkinti sutarties sudarymą jau nuo 2018 m., jokios kitos, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas proceso atnaujinimui.

28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis – nepabaigtu VERT tyrimu, kuriame nėra patvirtintos jokios aplinkybės; egzistuoja imperatyvios teisės normos, pagal kurias dabartinėje situacijoje sprendimo ir nutarties vykdymas tapo objektyviai tiek faktiškai, tiek teisiškai neįmanomas ir kurias teismas ignoravo, nes VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinus Kolonijos turėtos licencijos galiojimą, pasikeitė šalių (Kolonijos ir ieškovės) teisinis statusas, Kolonija, (netekus šilumos tiekėjo statuso) būdama šilumos vartotoju, negali šilumos tiekėjo statusu sudaryti šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ar vykdyti šilumos tiekimo (o ši funkcija yra neatsiejama nuo šilumos pirkimo–pardavimo, tačiau ji tenka ne šilumos vartotojui); VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas VKEKK 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Kolonijai išduotos licencijos galiojimas, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą valstybės institucijos individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui priimti, apibrėžimą; teismas panaikintą individualaus pobūdžio aktą, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nepagrįstai painiojo su kitu proceso atnaujinimo (ne)galimumo pagrindu – faktinėmis aplinkybėmis, kurios turėjo egzistuoti ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu; teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui, nes nuo 2022 m. balandžio 10 d., pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovė iš esmės nebeturi nei teisės, nei objektyvios galimybės operuoti bei vykdyti šilumos gamybos bei pardavimo veiklos, dėl ko šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas dar ir dėl šios priežasties nėra galimas faktiškai.

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ir pažymi, kad kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra susiję sprendimo vykdymu arba aplinkybėmis, kurios būtų vertinamos atnaujinus procesą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai atskirajame skunde dėl to, jog, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas nevertino visų aplinkybių, kurios buvo nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios susiję su proceso byloje atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui.

30. Byloje nėra ginčo, kad VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo panaikinta šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-45, išduotos VKEKK 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. O3-77 „Dėl šilumos tiekimo licencijos Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams“, galiojimas, tačiau iš šio nutarimo matyti, jog licencija nebuvo panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Šių aplinkybių nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde pareiškėja neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti pagrindu neatitinka šio prašymo kategorijai keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

32. Suinteresuotas asmuo UAB „Prasila“ atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria jai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ir nurodo, jog procesą su prašymu inicijavo atsakovė, o UAB „Prasila“, įgyvendindama įstatyme numatytą pareigą, teikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, taigi ieškovė ir atsakovė turėjo skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, taigi procesinį sprendimą priėmė ieškovės naudai, todėl jai turėjo būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagrindo šioje byloje nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir atsisakyti priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, UAB „Prasila“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo buvo pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 1 916,64 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

36. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijos. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

37. UAB „Prasila“ už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 2022 m. lapkričio 8 d., todėl pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamu atveju sudaro 712,20 Eur. Kadangi UAB „Prasila“ prašomos priteisti išlaidos (1 916,64 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytą maksimalų dydį, todėl UAB „Prasila“ iš atsakovės priteistina 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl prašymo atnaujinti procesą, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti UAB „Prasila“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis keistina šioje dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą atmesti, sprendžia, jog ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Prasila“ atskirasis skundas tenkintas iš dalies – 37,16 proc. (712,20 x 100 / 1 916,64), į tai, kad Lietuvos kalėjimų departamento atskirasis skundas atmestas, o UAB „Prasila“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčiuose numatytų dydžių, jai atskirojo skundo tenkinama dalimi priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo parengimą, t. y. 199,64 Eur (537,24 Eur x 37,16 proc.), ir 609,84 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, iš viso 809,48 Eur (199,64 + 609,84) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“, juridinio asmens kodas 302717402, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 712,20 (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“, juridinio asmens kodas 302717402, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 809,48 (aštuonis šimtus devynis eurus 48 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja A. R.