- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1610-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19065-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2382-950/2019 pagal ieškovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prasila“ dėl teisės nepasirašyti užbaigimo aktą pripažinimo ir dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ieškiniu prašė pripažinti teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 03E-305.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Prasila“ gamina šilumos energiją pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Dalis nurodyto pastato atsakovei buvo išnuomota pagal 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 14/03- 43, kuri nustatė nuomos terminą - nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. balandžio 10 d. Atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1505-1 kreipėsi į ieškovo laikinai einantį direktoriaus pareigas D. S. su pasiūlymu šilumos tiekėjui sudaryti šilumos pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. S-10752 pakvietė atsakovės vadovą pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. 2018 m. gegužės 28 d. atsakovė el. laišku kreipėsi į ieškovo laikinai einantį direktoriaus pareigas D. S. su prašymu pasirašyti pridedamą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Ieškovo vadovas nurodytą aktą atsisakė pasirašyti, nes pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras VĮ „Mūsų amatai“. Ieškovas informavo atsakovę, kad dėl tos pačios priežasties nepasirašys su atsakove ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau ieškovas gavo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 03E-305, kuriuo minėta komisija nutarė iš dalies tenkinti atsakovės reikalavimus, ir įpareigojo ieškovą pasirašyti atsakovės parengtą katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo aktą. Ieškovo nuomone, toks Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas įpareigojimas yra nepagrįstas. Ieškovas turi teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo akto, nes VĮ „Mūsų amatai“ raštu Nr. 11/05-149 informavo atsakovę apie 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 nutraukimą. Atsakovė su minėtos sutarties nutraukimu nesutiko, dėl to vyksta ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovas laiko, kad dėl to atsakovė negalės apskritai vykdyti šilumos energijos gamybos ir tiekimo veiklos, todėl katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo akto pasirašymas tik apsunkins ieškovo šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras VĮ „Mūsų amatai“, sąlygos naujų ginčų atsiradimą ir galimų nuostolių atlyginimą. Taip pat atsakovė nėra pateikusi duomenų, liudijančių, kad katilinė, t. y. pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), atlikus jo rekonstrukciją pagal Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 3 d. išduotą leidimą statyti/rekonstruoti/atnaujinti statinį yra pripažinta tinkama naudoti. Šilumos gamintoja, t. y. atsakovė privalo užtikrinti nuosavybės ar kitu teisiniu pagrindu valdomos infrastruktūros eksploataciją ir atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat jų tinkamą veikimą, tinkamą ir laiku atliekamą apžiūrą bei remontą. Kadangi atsakovė nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateikusi dokumentų, kad jos šilumos energijos gamyboje naudojami naujai įrengti ir suremontuoti objektai yra pripažinti tinkamais naudoti, todėl ieškovas turi teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo akto. Ieškovas prašo jam šią teisę pripažinti teismo tvarka. Kartu laiko, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 03E-305 yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Prasila“ atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių aiškių ir konkrečių duomenų, kokioje stadijoje yra šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūra VĮ „Mūsų amatai“, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kaip šis procesas yra susijęs su katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų liudijančių, kokie yra trukdžiai susiję su katilinės bandomąja eksploatacija, kas konkrečiai sąlygoja jo vienokių ar kitokių teisių pažeidimą, kas sąlygoja atsisakymą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos aktą. Pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad atsakovė turėdama sudarytą 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 14/03-43 bei atlikusi rekonstrukcijos darbus pradėjo tiekti šilumos energiją ieškovui. 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo ir šiuo metu yra tinkamai vykdoma, jokių pretenzijų dėl katilinės veikimo ieškovas atsakovei nėra pateikęs. 2018 m. gegužės 15 d. atsakovė raštu Nr. 1505-1 pasiūlė šilumos tiekėjui ieškovui sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Vadovaudamasi 2018 m. balandžio 30 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.13ĮP2-221606 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-181 patvirtintų Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo 6 p., 7 p. ir 9 p., ieškovas privalo pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos aktą. Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymas yra vienas iš atsakovės prijungimo prie ieškovo šilumos perdavimo tinklų būtinų etapų, įtvirtintų anksčiau minėtame apraše. Ieškovo niekuo nepagrįstas atsisakymas tai padaryti didina patiriamus atsakovės nuostolius.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad pirmąjį ieškinio reikalavimą laiko nepagrįstu. Dėl antrojo ieškinio reikalavimo pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 03E-305 negali būti skundžiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo; nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 03E-305 panaikinimo; priteisė atsakovei iš ieškovo 4 297,92 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovo 20,95 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – ginčo pastatas), kurį patikėjimo teise valdo ieškovo teisių perėmėjas - VĮ „Mūsų amatai“. 2012 m. balandžio 11 d. sudarytos Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 pagrindu atsakovei buvo išnuomota 500 kv. m. ploto dalis ginčo pastato. 2014 m. spalio 3 d. Kaišiadorių r. savivaldybės administracija išdavė atsakovei leidimą Nr. LNS-26-141003-00089, kuriuo leido atsakovei rekonstruoti ginčo pastatą įrengiant jame biokuro katilinę. 2016 m. liepos 4 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-119, kuria atsakovė, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, šilumos tinklus. Nurodytos sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki paleidimo-derinimo darbų, eksploatacinių bandymų pabaigos, bet ne ilgiau nei 12 mėn. 2017 m. spalio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja preliminarioji šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-119, kuria atsakovė įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovo šilumos tinklus, kurios galiojimo terminas nuo 2017 m. spalio 10 d. iki paleidimo-derinimo darbų, eksploatacinių bandymų pabaigos, bet ne ilgiau nei 12 mėn. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. išdavė atsakovei energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-221606, kurioje nurodyta, kad sumontuoti ir išbandyti katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), biokuro vandens šildymo katilas KAPAK 2000 - 2 vnt., ekonomaizeris KAPAK EK 70 - 2 vnt., metalinis dūmtraukis, 14.9 m. aukščio, galia 4,98 MW (projektas P2(2012)-02-TŠ-DP), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1505-1 pasiūlė ieškovui sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. S-10752 pakvietė atsakovės vadovą 2018 m. birželio 5 d. atvykti pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė 2018 m. gegužės 28 d. el. paštu pateikė ieškovui pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Ieškovas 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-11740 informavo atsakovę, kad pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras VĮ ,,Mūsų amatai”, dėl to numatytos pasirašyti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove nepasirašys. Atsakovė 2018 m. birželio 25 d. pateikė skundą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl ieškovo neveikimo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. spalio 5d. priėmė nutarimą Nr. 03E-305, kuriuo atsakovės skundą tenkino iš dalies - įpareigojo ieškovą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo aktą, o atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį atmetė motyvuojant tuo, kad nėra įgyvendinti visi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtinto Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7 punkto etapai.
7. Dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pripažinimo. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė kaip nepriklausomas šilumos gamintojas siekė plėtoti šilumos energijos gamybą bei prisijungti prie šilumos tiekėjo, t. y. ieškovo turimų ir valdomų šilumos perdavimo tinklų. Ginčo santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtintas Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 2 d.) (toliau –Sąvadas), kurio 7 punkte yra įtvirtinti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų etapai. Nurodė, kad esminis ginčas tarp ieškovo ir atsakovės byloje kilo dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7.10 p. numatyto etapo užbaigimo, t. y. katilinės bandomosios eksploatacijos akto pasirašymo. Tokio akto pasirašymo būtinybė yra numatyta ir kitame teisės akte - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 nutarimu Nr. 03-181 patvirtintų Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo 9.2 p. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Sąvade, nei jokiame kitame teisės akte, nėra reglamentuota tokio akto forma ir turinys, todėl teismo vertinimu katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktas gali būti parengiamas laisva forma. Teismas nustatė, kad atsisakymą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos aktą ieškovas iš esmės grindžia dviem argumentai, t. y. (1) kad yra pradėjęs šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūrą VĮ „Mūsų amatai“, tarp minėtos įmonės ir atsakovės vyksta ginčas Kauno apygardos teisme dėl 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 nutraukimo, ir (2) kad atsakovės rekonstruotas statinys – ginčo pastatas su įrengta biokuro katiline, nėra pripažintas tinkamu naudoti.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pirmojo ieškovo argumento, pažymėjo, kad teismo iniciatyva 2019 m. gegužės 21 d. patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyta, kad inžineriniai tinklai - šilumos tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, prie kurių siekia prisijungti atsakovė. Tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad yra įvykęs (realiai įgyvendintas) ieškovo minimas šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimas kitam juridiniam asmeniui, t. y. VĮ „Mūsų amatai“, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad šilumos tinklų savininkas vis dar yra ieškovas. Teismas nurodė, kad pagal Sąvado 57 p. bandomoji eksploatacija (paleidimo–derinimo darbai) laikoma baigta, šalims (nagrinėjamos bylos atveju - preliminariąją šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-119 sudariusiems asmenims) pasirašius katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Kadangi ieškovas yra tiek preliminariosios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-119 šalis (šilumos tiekėjas), tiek ir šilumos tinklų savininkas, todėl tik jis ir gali (privalo) pasirašyti atsakovės pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Todėl teismas pripažino jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstu ieškovo nurodomą pirmąjį atsisakymo pasirašyti minėtą aktą argumentą. Nurodė, kad ieškovas negali grįsti savo atsisakymą pasirašyti Sąvado 57 p. numatytą privalomąjį dokumentą vien tuo, kad yra pradėjęs šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūrą kitam juridiniam asmeniui. Toks procesas nėra apibrėžtas jokiais terminais, nėra aišku, kada jis gali būti pilnai užbaigtas (ir ar apskritai bus užbaigtas), o tai sąlygoja tiesioginį atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
9. Teismas nereikšminga aplinkybe laikė faktą dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. e2-1321-924/2019 tarp VĮ „Mūsų amatai“ (ieškovo teisių perėmėjo) ir atsakovės dėl 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 pripažinimo negaliojančia. Kadangi minėta civilinė byla nėra užbaigta, ginčijama 2012 m. balandžio 11 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 14/03-43 šiuo metu yra galiojanti ir vykdoma visa (pilna) apimtimi. Todėl teismo vertinimu ši faktinė aplinkybė nedaro ir negali daryti jokios įtakos katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymui/nepasirašymui.
10. Teismas, pasisakydamas dėl antrojo ieškovo argumento pažymėjo, kad Sąvado 7 p. yra aiškiai nurodyti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų etapai. Tik užbaigus šilumos įrenginiams patikimų ir saugių eksploatavimo sąlygų sudarymo ir bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo) darbų atlikimo įforminimą darbų baigimo aktu, eina kitas etapas - šilumos įrenginių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimas tinkamais naudoti (Sąvado 7.12 p.). Kad sprendžiant klausimą dėl ypatingo statinio - biokuro katilinės - pripažinimo tinkamu naudoti jau turi būti pasirašytas ir minėtą klausimą sprendžiančiam subjektui (t. y. statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai) pateiktas katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktas. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų pripažinti jam teisę nepasirašyti atsakovės parengto katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, todėl pirmąjį ieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
11. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 03E-305 panaikinimo. Teismas nustatė, kad ieškovas, nepraleidęs minėto nutarimo 30 dienų apskundimo termino, 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškė Kauno apylinkės teisme ieškinį atsakovei dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos akto pripažinimo, t. y. dėl to paties dalyko, dėl ko buvo priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 03E-305. Teismas nurodė, kad ieškovui pareiškus Kauno apylinkės teisme ieškinį atsakovei, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 03E-305 neįsigaliojo, neįgijo teisinės galios (privalomumo) ir tapo absoliučiai niekiniu, t. y. nesukuriančių jokių teisių ir pareigų nei ieškovui, nei atsakovei, nei kokiems nors kitiems asmenis. Kadangi teisės aktai nenumato galimybės apskųsti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto nutarimo, o numato tik sąlygą, t. y. ieškinio dėl ginčo esmės pateikimą teismui per 30 d. po nutarimo priėmimo, kuriai įvykus Komisijos priimtas sprendimas (nutarimas) neįgyja jokios teisinės galios ir tampa niekiniu. Ginčas dėl niekinio dokumento pripažinimo negaliojančiu nėra galimas ir nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 03E-305 negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, dėl ko bylos dalis pagal šį ieškovo ieškinio reikalavimą nutraukiama CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad atsakovė byloje patyrė 4 297,92 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi nebuvo patenkintas nei vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų, visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei turi atlyginti ieškovas. Ieškovas turi valstybei atlyginti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti visus ieškinio reikalavimus arba pripažinti sprendimą visa apimtimi netekusiu galios ir bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti administracine tvarka, sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistas atstovavimo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Dėl ieškovo teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pripažinimo. Teismo išvada, kad katilinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį ir dėl to ieškovas neturi teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, yra nepagrįsta. Atsakovės katilinė susideda iš keturių statinių komplekso, kurie nėra pripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį. Yra esminis nukrypimas nuo projekto - pažeistas projekto vykdymo etapų eiliškumas ir sumontuoti katilai, neatitinkantys projekte numatytos galios. Atsakovės katilinė neatitinka projekto sprendimų, nepripažinta naudoti pagal Statybos įstatymo reikalavimus, ir todėl negali būti naudojama pagal paskirtį. Teismas šių aplinkybių sprendime nevertino ir iš viso nepaminėjo;
1.2. Teismo išvados, kad Sąvado 7.1 - 7.8 p. numatyti etapai yra įvykdyti, yra nepagrįstos, nelogiškos, prieštarauja Sąvado imperatyvioms normoms ir byloje įrodymais nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms. Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – VEI) 2018 m. balandžio 30 d. pažymoje nėra jokių duomenų, kad Sąvado 7.1. - 7.8.papunkčiuose nurodyti etapai yra įvykdyti. Be to, VEI neturi įgaliojimų tikrinti ir vertinti Sąvado reglamentuotus šilumos tiekėjo veiksmus ir sprendimus;
1.3. Teismas pažeidė įrodymų pripažinimo, vertinimo taisykles, neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso šalių atstovų bei valstybės institucijų atstovų V. K. ir J. K. paaiškinimų;
1.4. Dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimą panaikinti skundžiamą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 03E-305 nutraukimo. Teismo išvada, kad teisės aktai nenumato galimybės apskųsti VKEKK priimto nutarimo, o numato tik sąlygą, t. y. ieškinio dėl ginčo esmės pateikimą teismui per 30 dienų po nutarimo priėmimo, kuriai įvykus, VKEKK nutarimas neįgyja jokios teisinės galios ir tampa niekiniu, nepagrįstos, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms;
1.5. VKEKK yra biudžetinė įstaiga ir viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Ieškovas į teismą kreipėsi su dviem savarankiškais, tačiau tarpusavyje susijusiais reikalavimais. Ieškovas skundė tik VKEKK nutarimo dalį, kuria nustatyta ieškovo pareiga pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Ieškovas neskundė teismui VKEKK 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 03E-305 dalies, kuria atmestas atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi VKEKK nutarimu tokia pareiga ieškovui iš viso nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad VKEKK nutarimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, įsiteisėjo po 30 dienų nuo nutarimo priėmimo ir teismas negalėjo šios dalies nei panaikinti, nei pripažinti negaliojančia, niekine. Teismas, pripažindamas neapskųstą ir įsiteisėjusią VKEKK nutarimo dalį, netinkamai pritaikė Energetikos įstatymo 34 str. 7 d. imperatyvias nuostatas, o nutraukdamas bylos dalį pažeidė CPK 293 str. 1 p.;
1.6. Ieškovas siekė ne abstraktaus tikslo panaikinti VKEKK nutarimo dalį dėl nustatytos pareigos pasirašyti katilinės baigiamosios eksploatacijos aktą, o prašė teismo patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. CK 1.138 str. normos nedraudžia asmeniui pareikšti ieškinį ir ginti savo teises nuo kitų asmenų veiksmų, kurie ateityje sukurs tam tikras pareigas. Esminis ginčas vyko būtent dėl VKEKK nutarimo dalies, kuria ieškovas buvo įpareigotas pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Teismas bet kuriuo atveju privalėjo patikrinti VKEKK nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik po spręsti, kokias materialiosios teisės normas taikyti;
1.7. Ieškinio pirmasis reikalavimas kildinamas iš civilinių santykių, o antrasis - iš administracinių santykių. Kai teisinis santykis mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.). Pagal CPK 36 str. 1 dalį, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Teismas atmetė ieškovo prašymą bylos dalį dėl VKEKK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo perduoti pagal teismingumą administraciniam teismui, o bylos dalį dėl ieškinio atsakovei sustabdyti, kol bus išspręstas klausimas dėl šilumos ūkio perdavimo. Teismas ne tik neteisingai išaiškino ABTĮ ir CPK normas, bet iš esmės paneigė konstitucinį teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo principą;
1.8. Dėl bylinėjimosi išlaidu priteisimo. Byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo dokumentai neatitinka Rekomendacijų imperatyvių reikalavimų. Atsakovė nenurodė kokiu būdu ir kas nustatė 140,00 Eur dydžio valandos įkainį. Nėra aišku, ar nebuvo viršytas maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Nenurodyta, kokiu būdu ir kas nustatė tokio dydžio 180 Eur valandinį įkainį. Ataskaitoje (prie PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV31335) įrašyti akivaizdžiai neteisingi, išgalvoti duomenys apie tai, kad buvo teikiamos paslaugos 2019 m. gegužės 7 d. pasirengimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos posėdžiui. Sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo be motyvų, yra pagrindas ją pripažinti absoliučiai negaliojančia.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
2.1. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Apeliaciniame skunde ieškovas pasisako dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai susiję su Sąvado 7 punkto 7.1-7.11 papunkčių nuostatų tariamu netinkamu įgyvendinimu, nors tokie reikalavimai nei pateikus aktą pasirašymui, nei ginčą nagrinėjant VKEKK, nei pačiame ieškinyje nenurodyti. Nebuvo nurodyti ir jokie motyvai susiję su tariamu objekto neatitikimu projektiniams sprendiniams. Tik apeliaciniame skunde atsiranda visiškai nauji pagrindai tariamai pagrindžiantys ieškovo teisę neveikti. Tokie ieškovo veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu;
2.2. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia naujus ir šioje byloje nenagrinėtus argumentus. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neginčijo VEI pažymos teisėtumo. Tos pačios nuostatos taikytinos ir ieškovo apeliacinio skundo motyvams dėl Sąvado punktų įvykdymo bei katilinės atitikimo projektiniams sprendiniams, nei vienas iš šių motyvų nebuvo keliamas ieškinyje, todėl apeliacinio skundo motyvai peržengia bylos nagrinėjimo ribas;
2.3. Dėl atsisakymo pasirašyti bandomosios eksploatacijos aktą. Ieškovas nepateikė jokių aiškių, konkrečių duomenų kokioje stadijoje yra veiklos perdavimas ir kaip veiklos perdavimas susijęs su ieškovo pareiga veikti ir pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokios objektyvios priežastys suteikia ieškovui teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto. Ieškovo neveikimas šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovės teisę užbaigti statinio – katilinės, pripažinimo tinkama naudoti procedūrą (gauti statybos užbaigimo aktą) ir pradėti vykdyti veiklą. ir pradėti vykdyti veiklą;
2.4. Dėl statinio pripažinimo naudoti tinkamu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad katilinė bandymu metu veikė netinkamai, atsirado kažkokie trikdžiai ar nebuvo tiekiama energija. Nesant tokių aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, kad katilinė bandymų metu veikė netinkamai, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo atsisakyti pasirašyti bandomosios eksploatacijos aktą. Ieškovo teiginiai, kad negalima pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto tuo pagrindu, kad statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms. Teisės aktuose apibrėžiančiuose statybos užbaigimą įtvirtintos nuostatos, kad statytojas pirmiausia turi pateikti bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą, o tik tada galima pradėti statybos užbaigimo procedūras. Bandomosios eksploatacijos aktas pasirašomas iki statybos užbaigimo;
2.5. Dėl ginčo su VĮ „Mūsų amatai“. Ieškovas nenurodė jokio faktinio bei teisinio pagrindo, kuriuo jam būtų numatyta teisė nevykdyti įpareigojimų susijusių su šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu.
2.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pagrįstai priteisė visas prašomas bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis atsakovės pateiktais duomenimis. Byla yra sudėtinga, susijusi su katilinės eksploatacijos metu atliekamais darbais, statybos teisėtumu, sutarčių galiojimu, šilumos tinklų veiklą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl yra akivaizdus pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Įrodymų, jog atsakovės sumokėtas honoraras už atstovavimą būtų neprotingai didelis, byloje nėra, atsakovė laiku ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo mažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
15. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priimti procesinį sprendimą dėl Tarybos statuso pakeitimo nagrinėjamoje byloje ir pašalinti Tarybą iš nagrinėjamos bylos; teismui nepašalinus Tarybos iš nagrinėjamos bylos, prašė atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl Tarybos nutarimo panaikinimo. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Tarybos priimti nutarimai, kuriais neteismine tvarka išsprendžiami vartotojų ir (ar) energetikos įmonių ginčai, negali būti skundžiami;
3.2. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovės, todėl Taryba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, nei viena iš šalių nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturės tiesioginės ar netiesioginės įtakos Tarybos teisėms ir pareigoms. Vien tai, kad Taryba, vykdydama Energetikos įstatyme numatytas funkcijas, nagrinėjo ieškovo prašymą išnagrinėti ginčą, nesudaro pagrindo laikyti Tarybą trečiuoju asmeniu byloje. Šiuos Tarybos argumentus patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3861-302/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5641-661/2013, 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3861-302/2013 ir 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3367-803/2014), kurioje nurodyta, kad Taryba, nagrinėdama ginčą tarp energijos tiekėjo ir paslaugų gavėjo, atliko ginčo sprendimo tarpininko funkciją, todėl neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, šalimi.
16. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
18. Ieškovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. Sutinkamai su CPK 323 straipsniu keisti ar papildyti apeliacinį skundą draudžiama, todėl ieškovo pateiktą procesinį dokumentą teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimto teismo sprendimo
19. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), kurį patikėjimo teise valdo ieškovo teisių perėmėjas - VĮ „Mūsų amatai“. 2012 m. balandžio 11 d. sudarytos Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 pagrindu atsakovei buvo išnuomota 500 kv. m. ploto dalis ginčo pastato. 2014 m. spalio 3 d. Kaišiadorių r. savivaldybės administracija išdavė atsakovei leidimą Nr. LNS-26-141003-00089, kuriuo leido atsakovei rekonstruoti ginčo pastatą įrengiant jame biokuro katilinę. 2016 m. liepos 4 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-119, kuria atsakovė, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, šilumos tinklus. Nurodytos sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki paleidimo-derinimo darbų, eksploatacinių bandymų pabaigos, bet ne ilgiau nei 12 mėn. 2017 m. spalio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja preliminarioji šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-119, kuria atsakovė įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovo šilumos tinklus, kurios galiojimo terminas nuo 2017 m. spalio 10 d. iki paleidimo-derinimo darbų, eksploatacinių bandymų pabaigos, bet ne ilgiau nei 12 mėn. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. išdavė atsakovei energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-221606, kurioje nurodyta, kad sumontuoti ir išbandyti katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), biokuro vandens šildymo katilas KAPAK 2000 - 2 vnt., ekonomaizeris KAPAK EK 70 - 2 vnt., metalinis dūmtraukis, 14.9 m. aukščio, galia 4,98 MW (projektas P2(2012)-02-TŠ-DP), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė 2018 m. gegužės 28 d. el. paštu pateikė ieškovui pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Ieškovas 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-11740 informavo atsakovę, kad pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras VĮ ,,Mūsų amatai”, dėl to numatytos pasirašyti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove nepasirašys.
20. Atsakovė 2018 m. birželio 25 d. pateikė skundą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl ieškovo neveikimo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. spalio 5d. priėmė nutarimą Nr. 03E-305, kuriuo atsakovės skundą tenkino iš dalies - įpareigojo ieškovą pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos darbų baigimo aktą, o atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį atmetė motyvuojant tuo, kad nėra įgyvendinti visi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtinto Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7 punkto etapai.
21. Ieškovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Prasila“ prašė pripažinti teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-10-05 nutarimą Nr. 03E-305, kadangi yra pradėjęs šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūrą VĮ „Mūsų amatai“, tarp minėtos įmonės ir UAB „Prasila“ vyksta ginčas Kauno apygardos teisme dėl 2012-04-11 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 14/03-43 nutraukimo, be to, UAB „Prasila“ rekonstruotas statinys - pastatas su įrengta biokuro katiline nėra pripažintas tinkamu naudoti.
22. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu nenustatęs jokių faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kurie leistų ieškovui pripažinti teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, ieškovo reikalavimą atmetė, o bylą dalyje dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-10-05 nutarimo Nr. 03E-305 panaikinimo nutraukė CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
Dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimas atmestas
23. Ieškovas Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu, prieštarauja ištirtiems bylos įrodymams ir jais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vertindamas įrodymus teismas akcentavo tik atsakovui palankius įrodymus, be to, apelianto nuomone, teismas neteisingai pritaikė ir materialinės teisės normas.
24. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams konstatuoja, kad teismas nagrinėjamojoje byloje pagrįstai vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-19 nutarimu Nr. O3-6 patvirtintu Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadu (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 2 d.), kurio 7 punkte yra įtvirtinti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų etapai. Kadangi Valstybinė energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018-04-30 išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-221606, kurioje nurodyta, kad sumontuoti ir išbandyti katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), biokuro vandens šildymo katilas KAPAK 2000 - 2 vnt., ekonomaizeris KAPAK EK 70 - 2 vnt., metalinis dūmtraukis, 14.9 m. aukščio, galia 4,98 MW (projektas P2(2012)-02-TŠ-DP), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7.1-7.8 p. numatyti etapai yra įvykdyti, nes anksčiau nurodytos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymos išdavimas liudija 7.8 p. numatyto etapo pabaigą.
25. Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7.10 p. bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-05-24 nutarimu Nr. 03-181 patvirtintų Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo 9.2 p. numato katilinės bandomosios eksploatacijos akto pasirašymą. Kadangi ieškovas - Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija - yra tiek preliminariosios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-119 šalis (šilumos tiekėjas), tiek ir šilumos tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas ir Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7.1-7.8 p. numatyti etapai yra įvykdyti, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovas privalo pasirašyti UAB “Prasila” 2018-05-28 el. paštu pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
26. Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado 7.11 p. numato šilumos įrenginiams patikimų ir saugių eksploatavimo sąlygų sudarymą ir bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo) darbų atlikimą, kuris užbaigiamas darbų baigimo akto pasirašymu ir tik užbaigus šį etapą numatyta šilumos įrenginių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimas tinkamais naudoti (7.12 p.), todėl apelianto nurodyta bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto nepasirašymo priežastimi negali būti aplinkybė, kad atsakovės katilinė nepripažinta naudoti pagal Statybos įstatymo reikalavimus.
27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino netinkamai. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, tinkamai įvertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl turėjo pagrindą ieškinio reikalavimą – pripažinti ieškovo teisę nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto, atmesti.
Dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu
29. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje byla reikalavimo dalyje panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2018-10-05 nutarimą Nr. 03E-305 nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad teisės aktai nenumato VKEKK nutarimų apskundimo yra nepagrįsta.
30. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. 10 d. numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. 10 d.), kurios patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-02-25 nutarimu Nr. O3-56. Taisyklių 67 p. numato, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Komisijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. 7 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-10-05 nutarimą Nr. 03E-305 negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, dėl ko pagrįstai civilinės bylos dalį nutraukė Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinio reikalavimą atmetė ir bylos dalį nutraukė, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37.Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su atsakovei priteistomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas laiko didelėmis.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Prasila“ prašė priteisti iš ieškovės 4 297,92 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 103-114, 128-142, 147-154). Kadangi nebuvo patenkintas nei vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4 297,92 Eur – priteisė iš ieškovės (CPK 93 str.).
39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei byloje atstovavo advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai. Atsakovė savo patirtoms advokato pagalbos išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2018-12-31 Nr. ADV30484, 2019-02-28 Nr. ADV30788, 2019-03-29 Nr. ADV31019, 2019-04-30 Nr. ADV31284, 2019-05-07 Nr. ADV31335. Prie kiekvienos iš aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovė pateikė ataskaitas, kuriose yra aprašytos atsakovei suteiktos advokatų paslaugos. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius apie aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą: 2019-01-24, 2019-03-05, 2019-04-05, 2019-05-03, 2019-05-07 (t.2, b. l. 103, 113-114,140,154). Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tarp šalių ginčo dėl išlaidų pagrįstumo nekilo, o ginčas kilo dėl jų dydžio.
40. Sprendžiant dėl atsakovės advokatams sumokėtų advokato pagalbos išlaidų dydžio vertintinos ataskaitose prie PVM sąskaitų-faktūrų nurodytos užmokesčio už atskiras advokatų paslaugas sumos lyginant jas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose), nurodytais maksimaliais dydžiais, apskaičiuojant minėtas sumas taikytinas tuo metu nustatytas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) dydis. Ataskaitose prie PVM sąskaitų-faktūrų yra nurodytos šios advokatų kontoros atsakovei suteiktos paslaugos bei jų įkainiai (t. 2, b. l. 108,110,112,138,153):
1) 2018-12-10 atsiliepimo į ieškinį rengimas 140,00x4,60 val. = 644,00 Eur;
2) 2019-01-31 susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui 180,00x2,60 val. = 468,00 Eur;
3) 2019-02-01 atstovavimas byloje dėl teisės nepasirašyti bandomojo akto 180,00x1,40 val. = 252,00 Eur;
4) 2019-02-28 atstovavimas kliento interesams siekiant išsiaiškinti galimybę sudaryti taikos sutartį, teisinės konsultacijos 180,00x0,40 val. = 72,00 Eur;
5) 2019-03-05 pasirengimas teismo posėdžiui 180,00x2,20 val. = 396,00 Eur;
6) 2019-03-06 atstovavimas byloje 180,00x2,40 val. = 432,00 Eur;
7) 2019-04-04 pasirengimas teismo posėdžiui 140,00x1,40 val. = 196,00 Eur;
8) 2019-04-05 atstovavimas byloje 140,00x1,20 val. = 168,00 Eur;
9) 2019-05-03 pasirengimas teismo posėdžiui 140,00x1,80 val. = 252,00 Eur;
10) 2019-05-06 atstovavimas teismo posėdyje 140,00x1,60 val. = 224,00 Eur;
11) 2019-05-07 pasirengimas teismo posėdžiui, baigiamųjų kalbų rengimas 140,00x2,20 308,00 Eur;
12) 2019-05-08 atstovavimas teismo posėdyje 140,00x 1,00 val. = 140,00 Eur.
41.Už 1 – ame punkte nurodytas paslaugas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą) pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 2 1316,75 Eur (2,5x926,70), kur 926,70 Eur yra 2018 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 1-ame punkte sumokėta advokatui užmokesčio suma 644,00 Eur neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio 2 1316,75 Eur.
42. Už 2-5 punktuose nurodytas paslaugas bendra advokato užmokesčio suma sudaro 1 188 Eur, kur advokato užmokesčio už 1 val. suteiktų paslaugų dydis yra 180 Eur už vieną valandą. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. ir 8.20 p. maksimalus advokato užmokesčio už vieną valandą dydis yra 93,57 Eur (0,1x935,70) Eur, kur 935,70 Eur yra 2018 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2-5 punktuose nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Bendra 2-5 punktuose nurodytų paslaugų suteikimo laiko suma yra 6,60 val. (2,60+1,40+0,40+2,20). Už 2-5 punktuose nurodytų paslaugų suteikimą maksimalus užmokestis advokatui yra 617,56 Eur (6,60x93,57). Už 2-5 punktuose nurodytas paslaugas advokato užmokesčio bendra suma (1 188 Eur) viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų advokato užmokesčio dydį 617,56 Eur.
43. Už 6-ame punkte nurodytą 2019-03-06 atstovavimą byloje (už atstovavimą 2019-03-06 teismo posėdyje) advokato užmokestis sudaro 432,00 Eur (180,00x2,40 val.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-03-06 teismo posėdis užtruko 1 val. 36 min. (t. 2, b. l. 96-98), pagal Rekomendacijų 9 p. suapvalinta posėdžio trukmė yra 2 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio už dalyvavimą 2019-03-06 teismo posėdyje dydis yra 187,14 Eur (0,1x2x1x935,70) Eur, kur 935,70 Eur yra 2018 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės advokatui už jo dalyvavimą 2019-03-06 teismo posėdyje sumokėta 432,00 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų advokato užmokesčio dydį 187,14 Eur.
44. Už 7,9,11 punktuose nurodytas paslaugas bendra advokato užmokesčio suma sudaro 756 Eur (196,00+252,00+308,00), kur advokato užmokesčio už 1 val. suteiktų paslaugų dydis yra 140 Eur už vieną paslaugų teikimo valandą. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. ir 8.20 p. maksimalus advokato užmokesčio už vieną valandą dydis yra 97,03 Eur (0,1x970,30) Eur, kur 970,30 Eur yra 2018 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 7,9,11 punktuose nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Bendra 7,9,11 punktuose nurodytų paslaugų suteikimo trukmė yra 5,4 val. (1,40+1,80+2,20). Už 7,9,11 punktuose nurodytų paslaugų suteikimą maksimalus užmokestis advokatui yra 523,96 Eur (5,40x97,03). Už 7,9,11 punktuose nurodytas paslaugas advokato užmokesčio bendra suma (756 Eur) viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų advokato užmokesčio dydį 523,96 Eur.
45. Už atstovavimą atsakovei 2019-04-05 teismo posėdyje advokato užmokesčio suma sudaro 168,00 Eur (140,00x1,20 val.) (8-as punktas). Už atstovavimą atsakovei 2019-05-06 teismo posėdyje advokato užmokesčio suma sudaro 224,00 Eur (140,00x1,60 val.) (10 punktas). Už atstovavimą atsakovei 2019-05-08 teismo posėdyje advokato užmokesčio suma sudaro 140,00 Eur (140,00x 1,00 val.) (12-as punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-04-05 teismo posėdis užtruko 55 min (t. 2, b. l. 115-116), pagal Rekomendacijų 9 p. suapvalinta posėdžio trukmė yra 1 val. 2019-05-06 teismo posėdis užtruko 1 val. 4 min. (t. 2, b. l. 143-144), pagal Rekomendacijų 9 p. suapvalinta posėdžio trukmė yra 1 val. 2019-05-08 teismo posėdis užtruko 50 min (t. 2, b. l. 160), pagal Rekomendacijų 9 p. suapvalinta posėdžio trukmė yra 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio už dalyvavimą 2019-04-05, 2019-05-06 ir 2019-05-08 teismo posėdžiuose dydis yra 291,09 Eur (0,1x3x970,30) Eur, kur 970,30 Eur - 2018 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės advokatui už jo dalyvavimą 2019-04-05, 2019-05-06 ir 2019-05-08 teismo posėdžiuose sumokėta bendra suma 532 Eur (168,00+224,00+140,00) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų advokato užmokesčio dydį 291,09 Eur.
46. Bendra pagal Rekomendacijas maksimali suma atsakovės advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra 2263,75 Eur (644,00+617,56+187,14+523,96+291,09)+475,39 Eur PVM, iš viso 2 739,14 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmoje instancijoje iš ieškovės atsakovei priteistina advokato pagalbos išlaidoms apmokėti suma mažintina nuo 4 297,92 Eur iki 2 739,14 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, o kitoje dalyje bylą nutraukė, tačiau priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kurių dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra pagrindas teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti – jas sumažinant iki 2 739,14 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Iš 2019 m. spalio 7 d. atsakovės UAB „Prasila“ atstovės advokatės D. S. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matosi, kad UAB „Prasila“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 1829,52 Eur išlaidų, tai patvirtina 2019-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. ADV31853 bei 2019-08-09 AB SEB banko mokėjimo nurodymo kopija. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 p. atsakovė turėtų teisę į 1641,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 78,76 proc., dėl to atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1292,85 Eur (98 str.). Kadangi ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.
UAB “Prasila” (j. a. k. 302717402) iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (j. a. k. 302560890) priteistas 4 297,92 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 92 ct.) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 2 739,14 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 14 centų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (j. a. k. 302560890) UAB „Prasila“ (j. a. k. 302717402) 1292,85 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus 85 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.